Pasistaciau nama apie 1995 metus.Kainavo,kol viska rasiausi,apie 140kzaliu.Po keliu metu,galejau parduoti uz 70.Stai jums atsakymas.Netikit,skambinkit,rasikyt. Visam gyvenimui pinigu neuzdibsi.kojine,portfelio dalis

Aš tikiu,nes žinau.O šiandien tavo tas pats objektas kainuoja nepalyginamai brangiau,negu pirminės tavo sąnaudos,jei išlaikei visas NT vertės taisykles.Dabar kaina nominalais pakris,bet pakritimo procentas vėl gi priklausys nuo tų taisyklių išlaikymo.Bet tau tie kainų svyravimai neturi jokios reikšmės,jei tu tame name gyveni.Jei nuspręstum namą pakeisti,vėl gi stoji į tas pačias sąlygas su visais.Pigiau parduodi-pigiau perki.Bet čia vėl pagrindinį vaidmenį vaidina galimame kainų skirtume-pirminis NT vertės taisyklių išlaikymas pradiniame tavo statybų taške.
Elementaru,Vatsonai

na dabar idomu bus stebet, kaip suksis su FNM ir FRE. Respekt Ashamanui

Ashaman idemiai perskaiciau pasvarstymus bet man nesirisa viena vieta. Taip jei visi persisotino skolinimosi ir issivysto infliacija po kurios seka skolinimosi stabdymas didinant bazines palukanas kas issaukia recesija ir defliacija. Bet ar nemanai kad kai gres recesija ir defliacija, centriniai bankai prades mazinti bazines palukanu normas ir taip vel, skatindami paskolas, stums vartojima kas issauks nuo defliacijos link infliacijos ir tos baisios recesijos apie kuria prognuozuoji gali ir neivykti. Manau CB vaidmuo ir yra vienas is tu svertu kas manipuliuoja vartojimui/taupymui ir taip islaiko minimalius ciklinius bangavimus nepereinant prie krastutinumu.
Aisku nesigilinant labai i USA vartojima ir skolas.

Mano manymu reikia atskirti JAV mortage problema ir USD pigimą.
Pirma JAV NT turto nuostoliai persikelia į išdavusius bankus, fondus ir t.t. Šie tuos nuostolius kelia dar toliau t.y. į draudimus, pensijų fondus ir t.t. ir panašiai. Galiausiai mes visi pasaulio žmonės už tai susimokame - brangesni draudimai, didesni mokesčiai fonduose, nuostoliai fonduose, didesnės palūkanos, brangesnė nafta ir t.t. ir panašiai. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta. Pinigai, kaip susisiekiančiame inde, iš vieno indo persikelia į kitą. Čia finansinis ratas ir nieko daugiau. Nematau tame jokios problemos... svarbu pasižiūrėti kiek aš asmeniškai už tai sumokėsiu...
USD pigimas - čia jau daugiau drumsto vandens. USD pigimas sukelia mano galva šias pagrindines problemas:
1. eksportuojančios valstybės į JAV, savo ūkiuose susiduria su bedarbystės grėsme,
2. eksportuojančios valstybės, priverstos labiau remti grupes, kurios eksportuoja į JAV,
3. eksportuojančios valstybės, susiduria su biudžeto deficitais,
4. eksportuojančios valstybės, priverstos piginti savo valiutas.
5. ......
Priklausomai nuo priklausomybės nuo į JAV eksporto ir prisiimtų socialinių gerovių savo valstybės piliečiams, kiekviena eksportuojanti valstybė yra pasiruošusi daryti atitinkamus susitarimus, kad tik viskas išliktu panašiame lygyje. Po 1990-tų Vakarų Europa masiškai perkelia visą savo gamybinę bazę į pigios darbo jėgos šalis ir pas save pasilieka tik didžiausią pridėtinę vertę kuriančias įmones. Lieka Kinija ir Indija. Kinija ir Indija oi kiek dar turi bedarbių, tai... Kinai anot vienų analitikų tik 2025 bus didžiausia pasaulio ekonomika, tai JAV dar turi visus 15 metų spausdinimui savo dolerių...
Arabai už visus atliekamus JAV dolerius masiškai įsigyja JAV visą likvidų turtą. Jie perka, perka ir perka net nesustodami. Rusai pradžioje atsimojavo doleriais visas skolas, dabar pradėjo išsipirkinėti visą turtą prarastą po 1998 metų Jalcino ir oligarchų susitarimų. Yra ekonomistų vertinimų, kad Rusijai prireiks apie 1 trilijono dolerių, kad supirktų viską kas anksčiau priklausė valstybinėms struktūroms...

Defliacija būtų - jei nebūtų spausdinami papildomi (oriniai) pinigai. O ši situacija mano galva tik burbulų išleidimas vienuose segmentuose ir pripūtimas kituose. Tai sąlygota - nevienodu ūkio šakų ir pošakių vystymosi kiek atskirose valstybėse, tiek ir apskritai pasaulyje...

Kolegos, jei įdemiai perskaitete tai ką parašiau apie defliacijos atsiradimo mechanizmą, turetu būti aišku kad defliacija ateina ne todėl kad jos kažkas tai nori ar laukia (priešingai - infliacija visuomet yra pasirinkimo metodas), o todėl kad vieną gražią dieną ateina momentas kai sistema jau nebesugėba atlaikyti daugiau naujos skolos.
O skolinimosi stabdymas vyksta ne dėl palūkanų normų didinimo. Pažvelkyte į dabartinę situaciją - palūkanos JAV istorinėse žemumose, o skolinimasis stringa, o NT ir VP kainos krenta. Tiesa yra tame kad FED'as nėra visagalis ir jis negali sustabdyti defliacijos kurdamas dar, ir dar, ir dar daugiau naujos skolos. Jis gi ne spausdina pinigus ir ne dalina jų už ačiū. Jis skolina. Suprantate. SKOLINA. O sistema ir taip perkrauta.
Pradžioje, kol ekonomika sveika, o vartotojai turi santaupų - šis mechanizmas veikia. Tačiau vėl ir vėl pumpuojant skolą į sistemą, su kiekvienu kartu injekcija tampa vis mažiau ir mažiau veiksminga. Ekonominis produktyvumas apsunkinamas naujos skolos, vartotojai nebeturi santaupų it t.t. Būtent tai dabar ir vyksta. FED'as neturi pasirinkimo. Ką jis bedarytu - vis vien bus blogai. Palūkanų normos per metus sumažintos nuo 5,25 iki 2. Ir ką? Laikinas, kelis mėnesius (3 mėnesius jei tiksliai) trunkantis akcijų rinkų atsigavimas - o toliau bedugnė. Jei pradės dabar palūkanas kelti gelbedamas USD - NT ir VP pareis visiškas galas.
Dėl JAV mortgage problemų ir USD pigimo - tai tera tos pačios sistemos grandys. NT krenta - kenčia žmonės - kenčia bankai - gelbedamas ir vienus ir kitus FED'as mažina palūkanas, ko pasekoje pinga USD. Ar tai padėjo? Tikrai ne. Kas toliau? Jog palūkanų žemiau "O" nenuleisi. Tai ir yra perteklinio, ilgus dešimtmečius trukusio, skolos kurimo rezultatas - aktyvų defliacija. Nori to FED'as ar ne, nori to WallStreet'as ar ne - bet ji vyksta ir jos sustabdyti jau neįmanoma.
Tam kad įvyktu defliacija nereikia nutraukti pinigų spausdinimo maratono. Tereikia nutraukti pinigų patekimą pas tuos kam jų reikia, t.y. sumažinti kreditavimo apimtys klijentams su mokumo problemomis (o tokių, kaip paaiškėjo, yra dauguma) - kas dabar ir vyksta. Pareina masiniai margin call'ai bankams ir kredito įstaigomis su nepakankamais likvidumo rodikliais. Ką jus galvojate - kokiame LehmannBrothers luzeriai dirba? Ten gi visur sedi gerai apmokami profai. O galas vis vien pareina. O pareina dėl to kad įdinga biznio praktika, kuri egzistoja paskutinį dešimtmetį, jau tapo normą bankininkų bendruomenėje - ko mažiau kapitalo rezervuose ir ko daugiau sverto - viskas - dabar jie moka dirbti tik viena kryptimi. O kai spiralė apsisuka ir svertas pjauna jų turtą - vajai-vajai - gelbėk mus Bernanke. Dar karta pakartosiu - įmanoma bail'out'inti vieną-kitą, bet neįmanoma bail'out'inti visų. Jei gelbėti visus - tai skolos monetizavimas valstybės mąstu/valiutos devalvacija.

Labai aiškiai ir populiariai tai aprašė dr. R. Kuodis savo straipsnyje liepos mėn. žurnale "Valstybė". Jame, beje, paaiškino, kodėl visgi esant ekonomikos sulėtėjimui ir nuosmukiui visgi žaliavų ir maisto kainos nesmunka.

Na va, pavyko lengvai paaiškinti pinigų infliaciją, visą kaltę banaliai suverčiant tik JAV ir FED; bet su kito, vertę išreiškiančio finansų rinkos instrumento - vertybinių popierių defliacijos logišku paaiškinimu buksuojam. Su visa pagarba Ashaman profesionalumui, įtikinamo vertybinių popierių defliacijos paaiškinimo kol kas neradau. Pagal paprastą logiką, infliuojant pinigams (be skirtumo skolintiems ar ne), VP, kaip realaus aktyvo kaina turėtų kilti, ir teoriškai tai gali būti begalinis procesas. nors ir auginantis papildomus nulius sąskaitose. Bet VP nekyla, o krenta. Dauguma pripažįstam, kad akcijos jau seniai nereiškia nieko materialaus - išleisdama IPO įmonė beveik niekuo neįsipareigoja (kol valdo kontrolinį paketą). Jų vertę mes tik įsivaizduojam, bet nebūtinai įsivaizduojam teisingai. Pažiūrėjus į keletą pozicijų Baltice, kur akcijų kaina ženkliai mažesnė už įmonės buhalterinę vertę (pvz.ARC ~0,46), kyla natūralus klausimas - kodėl pati įmonė jų neišperka? Ir logiškas atsakymas: todėl, kad tos akcijos nieko nereiškia - nei dalybų pelnu, nei realaus turto - visiškai nieko. Išleidus IPO ir pasiėmus reikalingas lėšas iš investuotojų, už tai neprisiimama praktiškai jokių įsipareigojimų. Tad, jei nesiruošiama niekuo dalintis, galima teigti, jog biržoje plaukiojančio mažesnio nei 51% free float'o vertė, net jei VP einamoji kaina 1000, iš esmės lygi nuliui. Todėl ir nėra prasmės už tai mokėti. Taigi, galbūt, pasibaigus optimizmo periodui, dabar VP kainos po truputį artėja prie savo realių verčių? 1000=0!!! Paradoksas, bet tokia lygybė yra laikoma normaliu dalyku tikslumu ir skaičiais pagrįsto finansų sektoriaus viename iš pagrindinių instrumentų - vertybiniuose popieriuose... Man panašu į tai, kad viso pasaulio finansininkai patys susipainiojo savo įsivaizduojamose virtualiose vertėse, krūvoje indeksų, kažkelinto laipsnio išvestiniuose instrumentuose ir senokai nebesupranta, ką jie iš tikrųjų daro, skaičiuoja, perka ar parduoda. Tai bent kažkiek paaiškintų Ashaman smulkiai aprašytą situaciją dėl nelogiškų JAV ir FED veiksmų, sukėlusių pinigų infliaciją, finansinę krizę ir t.t. Amerikonai nėra kamikadzės, o Amerika galbūt kalta tik tiek, kad ten sėdi labai daug finansininkų.
P.S. Atsiprašau už netikslų išsireiškimą apie pinigus - turėjau galvoje "vertę simbolizuojantis popierius (vienetas)".

Nematau jokio skirtumo tarp VP ir NT. Tai yra viso labo investicinis aktyvas, kurio vertė yra išreikšta pinigais. Pinigų truksta. Skolos (kredito) - marios (tik imk), o nuosavų pinigų truksta. O skolintis daugiau nebegali. Ir kuo labiau kris aktyvų vertė - tuo labiau truks pinigų margin'o užtikrinimui. Tai ir yra defliacijos priežastis.
Kolkas dar auga žaliavos - jų augimas sąlygotas infliacijos baimės (akcentuoju jūsų dėmėsį - infliacija varo pinigus ne į VP (kaip galima būtų tikėtis), o į comodus). Tačiau kai daugumai pagaliau dašils kad pagrindiniai aktyvai sparčiai defliuoja - kris ir comodai.
O kodėl gi esant tokiai infliacijos baimei neauga VP? Todėl kad ekonomikos lėtėjimo fone investuotojų lūkesčiai tapo pesimistiniais. Investuotojai nebetiki kad įmonės dirbs pakankamai gerai ir kad akcijų vertės prieaugis pralenks infliaciją.

Čia galbūt ir skiriasi mudviejų situacijos interpretavimas. Pats šioje diskusijoje akivaizdžiai įrodei, kad virtualią skolą galima didinti iki sunkiai protu suvokiamų dydžių, praktiškai neribotai. Kažkas pasikeitė nukalus normą iki 2%? Kodėl iki šiol imti buvo galima, o dabar jau ne? Manau galima ir dabar, ir net pigiau, bet panašu, kad po subprime krizės finansų "genijams" dašilo skirtumas tarp įsivaizduojamų verčių/pelnų ir realybės. Todėl srautai (tam tarpe ir skolinti) pasisuko į bent kažkokį fundamentą turinčius comodus, o ne į tokį pat virtualiai "pelningą", kaip neseniai dar atrodė MBS, kitų VP sektorių. Toliau viskas elementaru: finansai yra ekonomikos kuras (perfrazuojant siaipzvejys paraleles su auto). O kai finansų sektoriuje vyksta toks absurdo teatras, pratesdamas prilyginčiau, kad ekonomikai vietoj benzino į baką pilamas vanduo (arba šlapimas, nes be proto auga commodities). Tai be abejo labai atsilieps, bet ne ekonomika kalta dėl finansų užbuksavimo, o finansų sektoriaus veiksmai žlugdo ekonomiką. Toks įspūdis, kad į finansinį sektorių susirinko vaikiščiai ir pratęsė savo kompiuterinius žaidimus. Kaip jau diskutavom anksčiau, didžiojoje dalyje eko sektorių kol kas krizės požymiai minimalūs arba jų nėra. Bet tikrai bus, nebent atsiras kas nors tikrai protingas ir išmes kokią nors gerą idėją, kaip sugražinti pinigus į VP rinką, tuo pačiu užtikrinant tolesnį įvairių sektorių augimo finansavimą.
Tarp kitko buvęs švaistymasis paskolom be garanto tau neprimena jokios realios grąžos nesiūlančių VP pirkimo? Atrodo kaip to paties "genijaus" auksinės mintys...Nors greičiau mokiniai apšokavo mokytojus.

Ashaman del situacijos USA su tavim pilnai sutinku. Tik ar ne manai kad jei FED palukanu mazinimas iki 2 neduoda rezultatu jie toliau leis palukanas kad ir sunkiai isivaizduojamo lygio 0. Tada matom situacija kad USD dar labiau krenta ir "devalvuoja" kitu valiutu atzvilgiu. Ar tu manai kad devalvacija turi buti dirbtine ir kito kelio nera?
O idomiausia kaip manai kas mums gresia po tokio scenarijaus?
Labiau isivaizduoju scenariju: kaip USD pinga, USA tampa pigi salis (kaip kokia kinija) tada eksportas kyla automatiskai keldamas USA imoniu pelnus ir atstatydamas USD verte ir salies mokuma. Ar kazka praleidau?

Paskaičiau parašytą vakare postą ir turiu konstatuoti - alus nepadeda aiškiau užrašyti savo minčių. Todėl šiandien patikslinu, ką norėjau pasakyti.
Istoriškai finansų sistemos tikroji ir pagrindinė funkcija buvo užtikrinti racionalų ir efektyvų ekonomikos augimo palaikymą lėšomis, išryškinant perspektyviausius sektorius ar vienetus, ten nukreipiant pagrindinius srautus ir taip gaunant geriausią grąžą. Šiems tikslams pasiekti buvo sukurti atitinkami įrankiai (pinigai, akcijos, etc.). Todėl vyko progresas. Bet palyginti neseniai finansai "atrado" naują pagrindinę savo funkciją - pinigų masės auginimą, o pirminiai sistemos tikslai ir uždaviniai buvo primiršti. Pasikeitusiam pagrindiniam tikslui, reikėjo modifikuoti senus ar sukurti naujus įrankius, kas ir buvo padaryta per paskutinį laikotarpį. Bet naujieji įrankiai jau tiesiog nepajėgė parodyti nei realaus ekonomikos sektorių efektyvumo, nei reikalingo finansavimo dydžio, nes ne tam jie buvo sukurti. Užtat šie naujadarai labai gerai indikavo, kur galima per sąlyginai trumpą laiką sugeneruoti maksimalią pinigų masę. Ir niekam nebuvo/nėra įdomu, kad ši padidėjusi masė dažnai neparemta jokiu realiu ekonominiu efektu. Po truputį priėjom prie situacijos, kai kažkuris eko sektorius turėjo parodyti tokio betikslės pinigų masės auginimo beprasmiškumą (mūsų atveju NT) ir žiūrim, ką turim: realiom vertėm nepagrįsti pinigai infliuoja; neefektyvūs, neišskiriantys prasmingų investavimo krypčių, finansų sistemos įrankiai (VP) defliuoja; o tiesiogiai su finansais beveik nesurištų natūralių commodities kainos šuoliuoja. Galim tai vadinti defliacine depresija, finansų sistemos stagfliacija ar kitaip - akivaizdu, kad tai yra sisteminė krizė, kai sektorius yra beveik praradęs savo funkcionavimo prasmę, nes finansai ne tik kad nestimuliuoja ekonomikos augimo (buv. pagrindinė paskirtis), o iš dalies netgi trukdo šiam procesui. Manau neteisinga teigti, kad viskas savaime buvo užprogramuota susinaikinimui dar sistemos susikūrimo metu. Kelis tūkstantmečius finansų sistema neblogai veikė ir vystėsi, o šią krizę sukūrėm mes patys visai neseniai, iškreipę tikruosius tikslus ir funkcijas, patobulinę senuosius bei sukūrę naujus įrankius, kurie bent kol kas atrodo labai netvarūs ir nepatikimi. Labai abejoju, kad esant tokiai situacijai devalvacija, pasaulio bazinės valiutos pasikeitimas ar kt. yra išeitis - krizė neregioninė, o pasaulinė. Esu linkęs manyti, kad problema yra finansų sistemos top manager'ių galvose. Ten ją ir reikėtų spręsti - arba tas galvas nuimant arba pakoreguojant.

Aš norėčiau truputi išplėsti paskutinių postų klausimų apimtį. Nes daugiausia šiuose postuose buvo suteikta pasekmėm tam tikri įvardinimai, kurie vienaip ar kitaip įtakoja ir galutinę posto išvadą.
Tad pinigai - kaip ir priemonė, kuri skirta palengvinti mainus. Su laiku, įžvalgių žmonių sugebėjimais buvo išmokta tuos pinigus panaudoti, kad būtų uždirbami iš pinigų pinigai. Kai ši veikla tapo visuotinai pripažįstama, šis veikla, geriau sakant šios veiklos produktai buvo apjungti vienu vardu finansinė paslauga.
Jei pinigai yra lengvinanti mainų priemonė, tai finansinės paslaugos produktai yra priemonė lengvinanti vartotojimo prekių gausą (kokybine ir kiekybine prasme) ir įsisavinimą (išplečia gamintojams galimybę tenkinti vartojimo prekių paklausą).
O dabar kodėl yra svarbu ir toliau spausdinti visuotinai prįpažįstamus pinigus, kurie vis dar atlieka (puikiai) funkciją - lengvina mainus. Augant pasaulyje vartojimo prekių paklausai, jai patenkinti reikia vis daugiau žemės, darbo ir kapitalo fondų. Žemės, darbo ir kapitalo fondai yra labai maži, lyginant su vartojimo prekių paklausa (pvz. dar XVIII amžiuje buvo tiksliai apskaičiuota, kad žmonijos skaičius negalės didėti, nes nebeužteks žemės plotų, kad būtų galima užauginti pakankamai maisto). Žmonijos sprendimas - technologijos. Technologijos - taupo žemės, darbo fondus, bet reikalauja žymiai daugiau kapitalo. Dar vienas svarbus momentas mano galva, rinkodaros atradimas. Rinkodaros pagalba buvo išplėta žmogaus poreikių aibė. Rinkodaros pagalba - žmogus vis labiau supranta, kad gyvena tik kartą, labai trumpai ir turi gyventi labai patogiai... , bet tai sugriovė kapitalo taupymo ir perdavimo tradicijas (pvz. dabar tapo labai normalu Vakarų Europoje tėvams nebepalikti vaikams verslo, o leisti jį lengvatinėms sąlygomis iš jų išpirkti ir šie (tėvai) už gautus pinigus toliau patogiai pabaigia savo dienas šiame pasaulyje).
JAV kaip hegemoninė valstybė - norėdama suvienyti pasaulį, privalo skleisti jame technologijas. Technologijos - reikalauja milžiniškus kiekius kapitalo. Per technologijas pasaulio valstybės jungiasi savo ūkiais, nes vienur pigiau pagaminti automobilius, kitur užauginti kavos pupelės, dar kitur suteikti programavimo paslaugas ir t.t. Kaip ir anksčiau sakiau, niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta. Tad iš kurgi gauti kapitalo, kai jo taip reikia - atspausdinti irgi vienas iš būdų. Nes trūkstant kapitalo, pasaulio vystymasis sustoja. Chroniškai trūkstant kapitalui, brangsta kapitalas, mažėja pelnas iš masto, auga kainos (nes kapitalistas turi uždirbti) ir mažėja gamybos apimtys...
Labai trumpai sumečiau minčių pamatus. Ir pagrindiniai momentai:

- Jei Pietų Korėja spausdintu savo pinigus, ar mes juos priimtumėme kaip padedančius atlikti mainus čia Lietuvoje. Nemanau. Reikalinga pasaulinė valiuta - kuria pasitikėtu kritinis vartotojų skaičius pasaulyje.
- Jei rinkoje bus nurašyta pvz. 1000 milijardų dolerių, kaip pasekmė JAV NT burbulo, ar finansų rinka neprivalo atstatyti šias lėšas - privalo, tik kaip ? Perskolinant pinigus. Imu už 2% iš FED'o ir pvz. duodu Vietnamui per technologijas už 20%... Bet ar Vietnamas prarys, kokius 500 milijardų už kuriuos galėtų sumokėti palūkanas ir dar grąžinti, aišku kad ne. Lieka tik kurti naujus ir naujus finansinius produktus, kuriuos būtų galima parduoti normalioje saugioje rinkoje...
- Technologijų sparta XVIII, XIX, XX ir XXI amžiuje. Manau visiems aišku nesulyginami skaičiai, atitinkamai ir nesulyginami kapitalo poreikiai (daugelis gali pasižiūrėti kiek kainavo dolerių sukurti naują modelį automobilio Ford 1970 metais ir 2005 metais)...
- Ar JAV vyriausybė taškydama biudžetinius ir skolintus pinigus, neperkele juos į pasaulinę finansų rinką. Manau taip. Ar ji neišsprendžia pasaulinio policininko vaidmenį, išsprendžia. Ar ji neaukoja savo piliečių rytojaus gyvenimo kokybės - ?????, neturiu dar atsakymo.
- Ar kiekvieną kartą cikliškai lėtėjant ekonomikai, nesumažėja kapitalas finansų rinkoje - sumažėja, nes yra nurašomos blogos paskolos, tiek namų ūkių, tiek verslo, tiek ir trečio pasaulio.
- Ar šiandien jei jums paskolintų už 0,5% metinių palūkanų Japonijos jienų, Jūs per metus neuždirbtumėte iš pvz. Lietuvos finansinių institucijų pelno. Atsipūtus. Tai ar yra patenkintas skolinimosi poreikis...

Augant vartojimo prekių paklausai - turi būti tiekiamas atitinkamai ir kapitalo kiekis. Kapitalas tai atsinaujinantis išteklis...

Aš sau kažkaip viską daug labiau susipaprastinau... iki:

Įsivaizduokime pinigų medį - pasodinamas doleris banke.

Į banką ateina du labai gabūs bananų augintojai ir prašo paskolinti po dolerį. Nes jie pasodins po bananų medį. Bananai yra labai paklausūs ir jie per metus gražins po pusantro dolerio. Tokiu būdu bankas per metus uždirba antrą dolerį. O du labai gabūs augintojai turi išauginę du bananų medžius, kurie po metų jau neša gryną pelną. Realiai bankas turėdamas tik vieną dolerį ne tik, kad uždirbo antrą, bet ir leido abiem bananų augintojam pasireikšti ir sukurti BVP. Jei bankas būtų skolinęs tik vieną dolerį, tą, kuris pas jį buvo padėtas, BVP augimas būtų dvigubai mažesnis ir bananų valgytojai būtų dvigubai alkanesni.

Taip bankas skolina ir toliau. pinigų medis auga. Viena vertus bankas indėlių pavidalu pritraukia papildomo kapitalo. Kita vertus jis pasitikėdamas bananų augintojų sugebėjimais ir siekdamas pelno kitą kartą jiems paskolina po 10 dolerių. Tas paskolas bankas parduoda biržoje po 13 dolerių. Nauji paskolų savininkai yra praktiškai garantuoti, kad uždirbs po 2 dolerius iki metų pabaigos (gaus 15 dolerių). Atsiranda eksportuotojai ir išgrynintus pinigus bankas perskolina jiems, nes jis nė neabejoja, kad bananų augintojai sugebės savo skolą grąžinti. Dalį pinigų eksportuotojai skiria verslo vystymui, dalį paaudoja nusipirkdami bananų fjūčierių biržoje, kaip garantiją, kad turės ką eksportuoti.

Ir tokiu būdu iš vieno dolerio išauga visas piningų medis paremtas bananų pardavėjais, eksportuotojais, mažmenininkais, bananų valgytojais visame pasaulyje. Ir viskas veikia puikiai tol, kol visos grandys sugeba įvykdyti savo įsipareigojimus. Visas šis iš vieno dolerio išaugęs medis veikia kuo puikiausiai jei jis yra pakankamai gerai subalansuotas. Nepaisant to, kad jis pastatytas ant skolų. Tačiau tai ne problema. Nebūtina, kad kiekvienam doleriui būtų priskirtas tam tikras bananų kiekis. Užtenka garantijos, kad tie bananai bus išauginti ir parduoti. T.y. doleris atspindi ne tik tai, kas yra dabar, bet ir tai, kas bus pagaminta, t.y. visos ekonomikos potencialą.

Visa ekonomika gali būti toks medis išaugęs iš vieno cento. Su daugybe šakų - transportas, technologijos, žemės ūkis, finansai, statybos, medicina. Ir visos jos yra paremtos skola. Doleris mano piniginėje visiškai nesiskiria nuo to, kuris yra paskolintas.

Problemos iškyla, kai viena šaka arba net visas medis yra per daug prišeriama tais doleriais. Vienos iš grandžių nesugebėjimas įvykdyti įsipareigojimų sukelia grandininę reakciją. Gali atsitikti taip, kad visi tie doleriai, kurie buvo paskolinti toje šakoje tiesiog dingsta, nes ji visa nudžiūva. Arba jų smarkiai sumažėja. Pvz. amerikiečiai šiais metais dėl jų nuvertėjusio NT prarado apie 3 trilijonus dolerių. Tie pinigai tiesiog dingo.

Skola yra puikus dalykas. Kaip parodė bananų augintojai ji suteikia galimybes ekonomikai vystytis geometrine progresija. Tačiau tik iki to momento, kol visi rinkos dalyviai sugeba laikytis savo įsipareigojimų. Sistema turi būti puikiai subalansuota. Tačiau iš kur žinoti, kada ji yra subalansuota? - kada kai kas pradeda nebeišlaikyti savo įsipareigojimų, t.y. kažkuri grandis nebesugeba gražinti skolų. Tokioje situacijoje kai kurios šakos turi nudžiūti, atsitinka korekcija, ar krizė, jei tai trunka ilgai, tai yra recesija, bet sistema susibalansuoja. Jei nuo to bandome apsisaugoti papildomu pinigų kiekiu, t.y. didindami skolos masę, tai bankai ir kiti skolintojai turi mažinti savo pelno maržas, kad mažiau efektyvūs skolininkai galėtų skolintis ir atsiskaityti. Tokioje situacijoje patys efektyviausi klesti, tačiau ir patys kvailiausi sugeba išsilaikyti. Ilgainiui tai gali pavirsti didžiule Ponzi schema sužlugdysiančia visą ekonomiką. Keynes pasiūlė stabilumą garantuoti per valstybės kišimąsi - skolinant, skolinantis ir perkant paslaugas. Mano galva jo idėjos irgi geros (čia kukliai kalbant, nes jo teorija buvo paremta paskutinio 50 metų pasaulio ekonomika). Ilgalaikėje perspektyvoje juk ekonomika tik kyla. Tai jei valstybė ar/ir centrinis bankas pamatuotai kišis į rinką pirkdami paslaugas ir skolindami pinigus tai ekonomikos bangavimas tarsi pavirsa jo SMA (simple moving average). Krizės ne tokios gilios, bet ir augimas ne toks staigus. Tačiau patirtis rodo, kad visi esame žmonės, tame tarpe ir valstybių vadovai, ir bankininkai... Kas atsitinka, kai pinigų skolina per daug, kai didžiulis augimas tampa pretekstu pasiskolinti dar daugiau, o po to dar, o kai jau yra akivaizdu, kad buvo priskolinta per daug, kad išvengti kritimo skoliname daaaaar... matome iš to, kas dabar vyksta pasaulio finansų rinkose...

Žodžiu, neturiu nieko prieš korėjiečius. Jei esu tikras, kad jų tugrikas nėra tik popieriaus lapas, kad jis reprezentuoja tam tikrą vertę to, kas yra pagaminama ir bus pagaminta ateityje - no problem, tinka jis bet kokiem mainam. Tačiau jei žinau, kad Korėjos pinigų medis gali nudžiūti, gal geriau ne. Kas geriau šiandien - Korėjos tugrikai ar USD? Reikėtų geeerai pagalvoti.

Aišku, čia tik vienas labai supaprastintas pjūvis. Viskas yra žyyymiai sudėtingiau realiame gyvenime. Ne veltui geriausi pasaulio protai dabar suka galvas apie tai, kas atsitiko... Greenspenas taip pat ne kartą buvo prisipažinęs, kad dabartinės ekonomikos neįmanoma sumodeliuoti, nes ji tapo per daug supančiota tarpusavo sąsajų bei naujų instrumentų....

Tiek padrikų minčių. Labanakt.

sveiki, neseniai perziurejau viena idomu filmuka apie pinigus ir nusprendziau su protingais dedem pasikonsultuoti, ar gerai viska supratau, juo labiau, kad cia lyg ir siek tiek i tema. taigi esme, kad bankai lyg ir paneigia taip siaipzvejys megstama posaki,kad niekas is niekur neatsiranda, nes jie sukuria pinigus is nieko ir tie pinigai realiai atspindi tik skola ir nieko daugiau ( cia tiksliau visa banku sistema). banku sukuriami pnigai sudaro daug daug daugiau nei vyriausybes sukuriami.niekas kitas taip daryti negali ( kaip cia viskas sukuriama, manau Jus zinot, ten padada indeli, dali jo atideda i rezervus, kita dali skolina, ta paskolinta dalis vel eina i indeli vienaip ar kitaip ir t.t. is vieno indelio padaroma daug daug kartu daugiau pinigu sistemoje). taigi, ka as visu tuo noriu pasakyti, kad visi yra iklimpe i skolas ir ju grazinti neimanoma ( vel kalbama apie visa sistema, ne apie pavienius zmones ar bankus). kodel neimanoma? nes bankai prikuria pinigu, ju paskolina, o mes turim grazinti daugiau, bet mes negalim kurti. tai kaip mum grazinti? mesvel skolinames ir taip be galo... ar teisingai viska supratau. jei kam nors bus idomus tas filmukas, galiu duot linka

Paskolinus 100 pinigų, 100 skolininkų už 10 metinių procentų, pinigų leidėjas gali sau leisti, kad devyni jų ramiai numirtu, nes šie savais pasiskolintais ir prarastais deviniais pinigais parems likusius 91 skolininką, kad šie surinktu ir galėtų atiduoti pinigų leidėjui atgal 100 pinigų. Pinigų leidėjui ekonominė pusė ne pati svarbiausia, daugiau jis koncentruojasi į politinę pusę.
Politika jis formuoja, kai sprendžia, kam skolinti, numatydamas ir kas nebeišplauks...

Grynai taip kaip parodyta fimuke, tikrai nėra. Taip, multiplikatorius augina pinigų masę rinkoje, bet atsiėmus iš banko indėlį, atitinkamai sumažiname ir kiekį pinigų rinkoje. Esant kaip filmuke, jokia panika bankų nepaguldytų ant menčių...
Vartotojai, kaip darbo išteklis turi savo vertę ir yra sudėtinė kaštų dalis bet kokioje gėrybėje. Vadinasi atlikę darbą ir gavę užmokestį už tai , mes galime dalį sutaupyti, galim viską išleisti, galim įkeisti ateities užmokestį ir išleisti šiandien daugiau...
Svarbiausia, kad taupymas yra dorybė, bet jei visi mes taupytumėme, tai sugriautumėme savo gerovę. Čia tas pats, jei dievas yra visagalis, tai jis gali sukurti akmenį tokio dydžio ir svorio, kurio jis pats negalėtų pakelti. Bet jei jis negali šio akmens pakelti, tai ar dievas yra visagalis...

Straipsniukas sakyčiau labai tinka šioje temoje . Perskaičiau ką tik - jis šiek tiek sujungia ir apibendrina mūsų diskusijas. Anyway, nuo to ne lengviau - nieko gero netolimoje ateityje Nobelio ekonomikos premijos laureatas mums nežada.

Pora žodžiu apie Žalias28 pasodintą pinigų medį.
Jus teisingai pastėbėjote kad pinigų kiekis turi didėti proporcingai BVP augimui, tačiau dėja taip nėra. Reiškia medis yra pasmerktas nuo pat sodinimo momento.
Kitas aspektas - kol medis gyvuos - pirmojo dolerio savininkas yra pasaulio valdovas, nes jis visuomet uždirbs daugiausiai ir per kreditą kontroliuos viską (pramonė, finansai, transportas ir t.t.).

Na, nėra jis pasmerktas nuo pat pradžių. Skola gali būti labai naudinga. Niekas nežino, kokia turi būti ta pinigų masės augimo ir BVP proporcija. Jei per daug prisuksi kreditų kranelį augimas bus be reikalo stabdomas. Todėl normali ekonomika laikas nuo laiko turėtų patirti krizę, sudeginti preteklinį kapitalą, susibalansuoti, apsikarpyti nereikalingas nudžiūvusias šakas ir vystytis toliau. Sistema yra pasmerkiama tada, kai iš baimės, kad kainos pakris į ją pradedame pumpuoti papildomų pinigų, o po to jų reikia vis daugiau. Kai pradedamas nepamatuotas pinigų pumpavimas į rinkas tai vietoj stabilizuojančio efekto tik sustiprinimas švytuoklės efektas, t.y. padidinama svyravimų amplitudė. Nors trumpalaikis efektas būna lyg ir teigiamas...
Čia kaip su skiepais, kas geriau nemalonus skiepas dabar ar transplantacija po metų...? Arba kaip su steroidais - gali greitai užsipumpuot, bet po poros metų prarasi potenciją ir sveikatą. O gali ir nuolat dirbt, gert tik pieną ir mineralinį vandenį ir sėkmingai sulaukt 100 metų amžiaus.