Tai nori pasakyt, kad žinodamas, koks yra ryšys gerai uždirbai iš tos euforijos? Ar jau uždirbai iš USD? O gal čia tik istorija post factum?

Ar tu gal kaip nors kitaip tuo pasinaudojai?

Šiaip vienas faktelis iš fizikos:
Žaisdamas bilijardą gali nesunkiai apskaičiuoti kur pataikysi per vieną smūgį. Tam, kad galėtum tiksliai pataikyti per 8 smūgius turi į savo skaičiavimus įtraukti ir šalia stalo stovinčių žmonių gravitacinį lauką. Jei nori tiksliai pataikyti per 56 smūgius... turi įskaičiuoti kiekvieną elektroną visatoje...

Kiek žmonių, emocijų, skaičiavimų, faktorių (įskaitant pvz. ir orą, magnetinius laukus, mėnulio fazes) įtakoja akcijų kainas? Kaip akcijų kainos veikia pačius rinkimus? Kas ką labiau veikia? Kiek informacijos reikia turėti, kad suvokti tikrus sąlyginius ryšius ir numatyti bent jau artimiausią ateitį? Kiek tokios informacijos mūsų smegenėlės yra pajėgios apdoroti, nekalbant jau apie jos surinkimą?

Kiek ko reikia turėti, kad numatyti artimiausią ateitį ? Galvoju, kad pakanka turėti sveiką protą, vadovautis elementaria logika bei nors nedidele empyrine patirtimi, kaip rinkos elgėsi netolimoje praeityje pagal kokius veiksnius.
Tai ar čia daug ?

Šiaip tai lieku prie savo:

Ateities nuspėti neįmanoma. Ypač trumpalaikės. Paprastas rebusas: jei ateitį nuspėti taip paprasta, tai gali padaryti daug kas, vadinasi daug kas keičia savo veiksmus pagal numatytą ateitį, tokiu būdu ateitis keičiasi... ratas užsidaro.

Kuo trumpesniu laikotarpiu treidini, tuo didesni šansai nepataikyti. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo labiau pasireiškia fundamentika, tuo labiau gali vadovautis bendrais dėsniais ir sveiku protu. Nes vietiniai judesiukai tai tik triukšmas.

O šiaip tai rekomenduoju pasidomėti fraktalais, kritinėmis būsenomis (critical state) ir power laws. Wiki čia viskas labai sudėtingai atrodo. Paprastiem duonos valgytojam siūlyčiau paskaityti knygelę "Ubiquity" autorius Mark Buchanan, kur viskas labai gražiai išdėstyta. Esmė - sudėtingose sistemose esančiose kritinėje būsenoje tokiose kaip pvz. rinkų elgesys, ar tektonių plokščių judėjimas neįmanoma nuspėti kokį įtaką visumai turės vienas sandoris ar įmonės rezų paskelbimas (ekonomiks atveju) ar vieno milimetro tektoninių plokščių pavažiavimas (žemės drebėjimo atveju). Žodžiu, rinkose ir bendrai gamtoje yra tam tikri dėsniai. Tačiau kiekvienas sekantis sandoris ar įmonės uždarymas ekonomikai gali neturėti jokios įtakos arba gali sukelti kolapsą ar bumą, kiekvienas numestas degtukas gali iškart užgesti, gali sukelti vietinį gaisrelį, gali ir išdeginti visą mišką...

Pvz. jei šiandien manęs kas klaustų, "kurlink rinka judės rytoj". Atsakymas būtų "žemyn". Be didesnių pasvarstymų. Nes, mano galva, visi vienadieniai patrūkčiojimai yra tik triukšmas. O sveikas protas ir bendros žinios rodo, kad bendrai ekonomika yra labai sunkioje padėtyje ir prieš pradėdama kilti dar turi pavažiuoti žemyn. Visą laiką "statydamas" ant "žemyn" pataikai daug dažniau.
Yra šia tema ir eksperimentas atliktas su žmonėmis ir gyvūnais:
Prieš klientą (ar ta būtų žiurkė, ar žmogus) pastatomos dvi lemputės: žalia ir raudona.
Šios lemputės nuolat mirksi. Užsidega tai viena tai kita. Mirksėjimas yra visiškai atsitiktinis. Tik žalia užsidega 70, o raudona 30 kartų iš 100.
Ir kas gaunasi? Žiurkė arba balandis greitai susigaudo, kad žalia užsidega dažniau ir "stato" tik ant žalios. Galiausia pasiekia rezultatą artimą 70 proc. Tuo tarpu žmonės bando įžvelgti sistemą ir stato tai ant raudonos, tai ant žalios. Rezultatas žymiai prastesnis nei gyvūnų ~50 proc...

Ateities artimiausios (trumpalaikės) nė nereikia spėlioti. Ji ir taip aiški.

Duodu konkretų artimiausios trumpalaikės ateities žinojimo pavyzdį.

Vakar ( 2008 lapričio 05 dieną ) DOW indeksas USA prekyboje užsibaigė su -5,05 % kritimu. Tai mačiau 23 val LT laiku ir jau žinojau ARTIMIAUSIĄ ATEITĮ ( kaip vyks prekyba Japonijoje nuo 2:00 iki 3:00 LT laiku .

Negaliu žinoti tolimesnės ateities , kaip Nikkei indeksas elgsis vėliau, kaip elgsis kitą dieną ar kitą savaitę, tačiau dėl grafinio Nikkei vaizdo 2008 lapkričio 06 d nuo 2:00 iki 3:00 valandų buvau įsitikinęs jog neklystu ir negaliu nors kiek stipriau apsirikti jau 23 val 2008 lapkričio 05 d ( likus dar 3 valandoms ).

Tad ateities žinojimas ( kas bus po 3 valandų per tą valandą 2:00-3:00) man nekėlė jokių abejonių.

Štai apie tokį trumpalaikės artimiausios ateities žinojimą aš rašiau ir rašau. Šiuo ateities trumpalaikiu žinojimu paprastai ir vadovaujuosi savo prekybiniuose veiksmuose.

2 zalias, tik komentaras del aprasytojo eksperimento. Ziurkes spalvas skiria tik zalios-melynos (-UV) spalvu spektre. Su balandziais dar sudetingiau (prisideda dar ir spalvos intensyvumas jos suvokimo procese), jau nekalbant apie galimybe istirti kaip jie pasirenka ;)

Nepritariu Toniui:

Toks prekybos būdas yra labiau paremtas anksčiau aprašytu žiurkės-balandžio-žmogaus eksperimentu, nei nenuginčijamu faktu. Dėl globalizacijos rinkos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir vienos biržos pokyčiai lemia pokyčius kitose biržose. JAV biržos kritimas lėmė Japinojos biržos atsidarymą žemesniame taške. Investuotojai dar prieš biržos prekybos pradžią nusistatė, kokia yra jų pozicijų vertė ir vos prasidėjus prekybai sudarinėjo sandėrius jau žemesnėmis kainomis. Tai buvo ne ateitis, o dabartis, nes visi žinojo, kad dėl JAV biržos nuvertėjimo dabar jų japoniškos pozicijos vertinamos mažiau.

Tuo tarpu po prekybos pradžios vykęs Japonijos biržos smukimas tikrai nėra taisyklė ir negali būti garantuotas visada. Investuotojai tiesiog dar kartą, jau vykstant prekybai, pervertino savo pozicijas ir nuolatos mažino jų kainas. Galėjo atsitikti ir visiškai priešingai - po atsidarymo įvykti atšokimas, kas labai dažnai būna. Dar galėjo įvykti stichinė nelaimė, cunamis galėjo nušluoti Japonijos krantus ir birža dėl to būtų kritusi dar stipriau. Kadangi net profesionalūs seismografai negali tiksliai nustatyti tokių dalykų, ar Jūs tikite, kad tai sugebės spekuliantas?

Nesiginčysiu, labai gali būti, jog šis Tonio aprašytas variantas pasitvirtina dažniau nei atvirkštinis ir iš tiesų gali atnešti pelno, tačiau tai tikrai nėra nepanaigiama tiesa ar akivaizdus faktas, kuris visada krauna pinigus ir niekada neklysta. Visų galimybių numatyti neįmanoma, taigi neįmanoma ir tiksliai numatyti ateities. Investuotojai tegali pasistengti numatyti kuo daugiau įtakojančių veiksnių ir kuo tiksliau juos įvertinti, bet net tada jie gali klysti. Žinoma, klaidų tada būtų mažiau...

Nesu žiurkių specialistas. Bet pats eksperimentas ir daug daugiau yra aprašyta čia:
Behavioural Investing: A Practitioners Guide to Applying Behavioural Finance
Darytas jis berods buvo su žiurkėm, balandžiais, žmonėm ir žmonėm su pažeista tam tikra smegenų dalimi... Neturiu dabar šios knygos po ranka. O skaičiau gal prieš metus kokius...

zalias, pakomentavau, nes pazistamas studijavo elgsenos neuromokslus. Linksmu istoriju teko girdeti. Bet sutik, kai tokie eksperimentai pateikiami ne moksliniuose biomedicininiuose leidiniuose, o finansiniuose.... apie ziurkiu rega gali paskaityti cia, trumpai ir glaustai isdestyta biologu ;) Norejau tik atkreipti demesi, kad susimastytum pateikto eksperimento isvadomis. Gal tikrai ziurkiu tema uzraukiame ;)

Pavyzdys aišku ištrauktas iš konteksto. Tačiau esmė ten buvo apie tai, kad mes esam genetiškai užprogramuoti ieškoti sistemos ir priežastingumo ryšių, įžvelgti juos net ten kur jų nėra (pvz. matome visokias figūras: pilis, veidus debesyse; kuriame sąmokslo teorijas...). Gamtoje mes gal taip ir galėjom aplenkti kitus gyvūnus, bet finansuose tai dažnai neveikia. Ten buvo netgi nurodyta, kuri smegenų dalis tai kontroliuoja. Ir visokie piliečiai patyrę avarijas su pažeista tam tikra smegenų sritimi pasivydavo žiurkes. Nesakau, kad reikia trankyti galvas į sieną arba įdarbinti žiurkėną prie kompo. Tiesiog norėjau paryškinti mūsų proto ribotumą.
Daugeliui iš mūsų ši savybė - įžvelgti sistemą, "suvokti" procesus, leidžia pasijausti geriau, nors dažnai tai tik iliuzija...

Šiaip rekomenduoju knygelę. Ten yra ir daugiau įdomių eksperimentų, testukų, kuriuos su savimi galime atlikti...

It doesn’t add up

Evolution accounts for a lot of our strange ideas about finances.

Would you rather earn $50,000 a year while other people make $25,000, or would you rather earn $100,000 a year while other people get $250,000? Assume for the moment that prices of goods and services will stay the same.

Surprisingly – stunningly, in fact – research shows that the majority of people select the first option; they would rather make twice as much as others even if that meant earning half as much as they could otherwise have. How irrational is that?

This result is one among thousands of experiments in behavioral economics, neuroeconomics and evolutionary economics conclusively demonstrating that we are every bit as irrational when it comes to money as we are in most other aspects of our lives. In this case, relative social ranking trumps absolute financial status. Here’s a related thought experiment. Would you rather be A or B?

A is waiting in line at a movie theater. When he gets to the ticket window, he is told that as he is the 100,000th customer of the theater, he has just won $100.

B is waiting in line at a different theater. The man in front of him wins $1,000 for being the 1-millionth customer of the theater. Mr. B wins $150.

Amazingly, most people said that they would prefer to be A. In other words, they would rather forgo $50 in order to alleviate the feeling of regret that comes with not winning the thousand bucks. Essentially, they were willing to pay $50 for regret therapy.

Regret falls under a psychological effect known as loss aversion. Research shows that before we risk an investment, we need to feel assured that the potential gain is twice what the possible loss might be because a loss feels twice as bad as a gain feels good. That’s weird and irrational, but it’s the way it is.

Human as it sounds, loss aversion appears to be a trait we’ve inherited genetically because it is found in other primates, such as capuchin monkeys. In a 2006 experiment, these small primates were given 12 tokens that they were allowed to trade with the experimenters for either apple slices or grapes. In a preliminary trial, the monkeys were given the opportunity to trade tokens with one experimenter for a grape and with another experimenter for apple slices. One capuchin monkey in the experiment, for example, traded seven tokens for grapes and five tokens for apple slices. A baseline like this was established for each monkey so that the scientists knew each monkey’s preferences.

The experimenters then changed the conditions. In a second trial, the monkeys were given additional tokens to trade for food, only to discover that the price of one of the food items had doubled. According to the law of supply and demand, the monkeys should now purchase more of the relatively cheap food and less of the relatively expensive food, and that is precisely what they did. So far, so rational. But in another trial in which the experimental conditions were manipulated in such a way that the monkeys had a choice of a 50% chance of a bonus or a 50% chance of a loss, the monkeys were twice as averse to the loss as they were motivated by the gain.

Remarkable! Monkeys show the same sensitivity to changes in supply and demand and prices as people do, as well as displaying one of the most powerful effects in all of human behavior: loss aversion. It is extremely unlikely that this common trait would have evolved independently and in parallel between multiple primate species at different times and different places around the world. Instead, there is an early evolutionary origin for such preferences and biases, and these traits evolved in a common ancestor to monkeys, apes and humans and was then passed down through the generations.

If there are behavioral analogies between humans and other primates, the underlying brain mechanism driving the choice preferences most certainly dates back to a common ancestor more than 10 million years ago. Think about that: Millions of years ago, the psychology of relative social ranking, supply and demand and economic loss aversion evolved in the earliest primate traders.

This research goes a long way toward debunking one of the biggest myths in all of psychology and economics, known as ”Homo economicus.” This is the theory that “economic man” is rational, self-maximizing and efficient in making choices. But why should this be so? Given what we now know about how irrational and emotional people are in all other aspects of life, why would we suddenly become rational and logical when shopping or investing?

Consider one more experimental example to prove the point: the ultimatum game. You are given $100 to split between yourself and your game partner. Whatever division of the money you propose, if your partner accepts it, you each get to keep your share. If, however, your partner rejects it, neither of you gets any money.

How much should you offer? Why not suggest a $90-$10 split? If your game partner is a rational, self-interested money-maximizer – the very embodiment of Homo economicus – he isn’t going to turn down a free 10 bucks, is he? He is. Research shows that proposals that offer much less than a $70-$30 split are usually rejected.

Why? Because they aren’t fair. Says who? Says the moral emotion of “reciprocal altruism,” which evolved over the Paleolithic eons to demand fairness on the part of our potential exchange partners. “I’ll scratch your back if you’ll scratch mine” only works if I know you will respond with something approaching parity. The moral sense of fairness is hard-wired into our brains and is an emotion shared by most people and primates tested for it, including people from non-Western cultures and those living close to how our Paleolithic ancestors lived.

When it comes to money, as in most other aspects of life, reason and rationality are trumped by emotions and feelings.

Michael Shermer is the publisher of Skeptic magazine, a columnist for Scientific American and the author of “The Mind of the Market: Compassionate Apes, Competitive Humans, and Lessons from Evolutionary Economics.”

Saltinis: http://articles.latimes.com/2008/jan/13/opinion/op-schermer13

Vienintele knyga kuria parekomenduociau apie psichologija yra Mark Douglas - Trading in the zone.

As taip pat ja skaiciau, ir vienintele, kuria rekonenduoju kaip prekybos psichologijos knyga. Skaiciau ir kitu psichologiniu knygu, bet sita - geriausia.

Ateities nuspeti neimanoma, nes kiekvienas momentas rinkoje - unikalus. Ir nebutina zinoti ateities, kad galetum uzdirbti rinkoje. Sekmei pasiekti prekyboje egzistuoja vienas paprastas dalykas: lankstus lukesciai ir gelezines taisykles. Visi tie, kuri turi lankscias taisykles ir gelezinius lukescius ("rinka tikrai kils", "doleris tikrai kris") pralaimi.

Deja, pilnai tam pritariu (asmeninė pernykštė praktika...).

Nemanau. Informacijos srautas yra pakankami didelis, dinamiškas. Vienam viską aprėpti yra genėtinai sunku, praktiškai neįmanoma. Taigi, kad natūralu jog žmonės dalijasi savo rasta inforamcija, savo mintimis ar patirtimi.
Tačiau svarbiausia yra ne tai ką perskaitai, o kaip sugebi viską perskaityti, priimti kritiškai, išanalizuoti, bet ir priimti tinkamus sprendimus. Svarbus vadovautis savo galva ir nepasiduoti emocijoms

rimtas, nebūk jau tokiu kategorišku.

Isiskaityk rimtas idemiai. Esi tipinis pvz. geleziniu lukesciu.

Koks įdomus skirtumas tarp paskutinių dienų. Emocijų ir diskusijų jūra vakar ir visiška emocijų ir diskusijų ramybė šiandien. Kas tai?

-emocinis išsekimas po vakar?
-stipri sezoniškumo įtaka? Ilgalaikių šalčių ir darganos išsekinti organizmai persiilgę šilumos-alaus derinio?

Šis penktadienis kiek kitoks, nei ankstesnieji

Neįmanoma tik tiems, kurie naudoja niekam tinkamus metodus, negalinčius paaiškinti kaip veikia rinka.
Nieko,praeis.Pabūsi kelis metus rinkoje, praloši dolerių krūvas, tuomet ir pradėsi pastebėti dėsningumus bei rinkos fraktališkumą, kuris atves tave prie EW. Tuomet žodis neįmanoma dings iš tavo žargono. Rinka taps gan dažnai nuspėjama, chaosas dings, atpažinsi trendus nuo korekcijos. Be EW esi aklas,todėl ir sakai,kad ateities nuspėti neįmanoma.Įmanoma. Ir ne tik akcijų kainas, bet ir visą žmonijos,tautos,valstybės, individo ateitį, bei socialinius procesus,vyksiančius artimoje-tolimoje ateityje: karus, taiką, riaušes, sąjungas, jų defragmentaciją, rinkimų rezultatus,kosminės erdvės tyrimus,lėktuvų katastrofas,technologijų plėtros pobūdį, kultūros tendencija ir visą kitą, prie ko tik žmogus prisiliečia. Nenuspėjami laikai baigėsi.

rimtas tu tikrai sergi.

"Nieko,praeis.Pabūsi kelis metus rinkoje, praloši dolerių krūvas"

Tau galiu lygiai ta pati pasakyt. Isgydys tave rinka laikui begant nuo klaidingo EW supratimo ir klaidingo sito irankio naudojimo. O kadangi pasirinkai tradint dideli TF, gydys ilgai ir skausmingai

P.S. Nors gal ir neisgysi, nes Prechteris iki dabar serga

necituosiu zodziu rimto,bet rimtas... kaip Nostradamas...beveik per paskutiny simtmety ivyko didziausi isradimai ir dabar viskas simtus kartu greiciau vyksta zmoniu pasaulyje,tai nebera tarpu net kada spet,kas kada nuo kada tai ivyks.... Tad dabar visus Nostradamo ivykius atspeja rimtas, nuo karu,taiku,kosmosu tyrimu,sajungu,sukilimu, ir t.t. nes viskas nuspejama tik reikiama tinkama ivykiu seka

EW tai tik irankis prie visu kitu kuris primeta aiskumo ir duoda kazkokia tikimybe bei galimus rinkos judejimo scenarijus, kuriu bus tikrai ne vienas. Tradingas apskritai yra tikimybinis mokslas. Taciau rimtui kazkaip labai sunku suprast tokius paprastus dalykus, jis geriau idealizuoja EW ir sventai tiki vieno scenarijaus issipildymu. EW idealizavimas siaip yra tarpine stadija is kurios iseinama arba ne. Is sono labai puikiai matosi kad rimtas joje uzstriges ir smegenys jo jau gerokai praplautos..

Juk tereikia logiskai pagalvot - jeigu EW butu gralis, kaip cia paiso rimtas, tai Prechteris butu turtingiausias planetos zmogus ir i jo kontora viso pasaulio traderiai susigrustu. Bet tai kas tada shertu rinka, kuri nieko realiai nesukuria ? rimtui truksta suvokimo tam tikrose srityse, bei elementarioje logikoje. Ir jeigu sitas jo vienintelis scenarijus prades pildytis/issipildys, tai bus tik dar blogiau, nes atsiras baisus dalykas kurio traderis turi vengt - overconfidence.