Finansų ministerijos duomenimis, per 2010 m. I pusmetį į valstybės biudžetą surinkta 551,5 mln. litų arba 8,3 proc. daugiau nei planuota.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/i-biudzeta-surinkta-055-mlrd-lt-daugiau-nei-planuota.d?id=34446459

Ūkio ministras Dainius Kreivys pirmadienį pasirašė susitarimą su Indijos informacinių technologijų (IT) bendrove „Ideal Invent Technologies“ dėl bankų IT centro Vilniuje steigimo.

„Ideal Invent Technologies“ į centrą Vilniaus Saulėtekio slėnyje ketina investuoti daugiau kaip 3 mln. litų ir sukurti daugiau kaip 100 darbo vietų.

http://www.lrytas.lt/?data=20100714&id=eko14zsr100714&view=2

Sakykim LB patvirtino FinMin, arba atvirksciai. Gaila tik ES sumazejimas iki 1.1 nuo 1.5 melejardo, bet tikekimes, dar ne vakaras, t.y. 2010 dar nesibaige.

Finansų ministerijos duomenimis, per 2010 m. I pusmetį į valstybės biudžetą surinkta 7 mlrd. 198,2 mln. litų, planuota – 6 mlrd. 646,7 mln. litų, t.y. įplaukė 551,5 mln. litų arba 8,3 proc. daugiau nei planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per sausio - birželio mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 10 mlrd. 23,9 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 2 mlrd. 825,7 mln. litų).

http://www.lb.lt/lt/naujienos/statistika/mokbal1005.pdf (2 psl.)
LB:
Pervedimai iš ES paramos fondų per minėtą (sausis-geguze - nukarpiau biskutuka)
laikotarpį sudarė 1,6 mlrd. litų,

Neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas į Lietuvą (kurį sudaro ES paramos fondų lėšos
investiciniams projektams finansuoti) šių metų gegužės mėn. sudarė 350,2 mln. litų, o sausio–
gegužės mėn. – 1,1 mlrd. litų. 2009 m. sausio–gegužės mėn. šių pervedimų srautas sudarė
1,5 mlrd. litų.

http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=34446297
ES pritarė euro įvedimui Estijoje nuo 2011 m. sausio

„Eurostat“: gegužę pramonės gamybos apimtys Lietuvoje padidėjo 2 proc.

http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/59745/eurostat-geguze-pramones-gamybos-apimtys-lietuvoje-padidejo-2-proc

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/07/14/Kai_valdys_skaidriau_isileis_versla

Į valstybines įmones gali būti įsileistas privatus kapitalas. Tai esą galėtų įvykti po kelerių metų, kai bus sutvarkytas valstybės turto valdymas, trečiadienį po Vyriausybės posėdžio informavo premjeras Andrius Kubilius.

nu va pagaliau po metu su puse perejo prie sito reikalo

Pokalbis su Ž.Savicku (II): meilė Tėvynei, tikėjimas Dievu ir finansinė krizė

gal tai nepriskirčiau kaip naujieną, tiesiog teisingas žmogaus požiūris, teisingas interviu. Daugiau tokių žmonių Lietuvoje.

Estonia posted EU's highest growth in industrial production

Klaipėdos LEZ - naujas investuotojas

Į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ateina naujas investuotojas - pasirašyta sutartis su UAB "Heidelberg Klaipėda", pasaulinio koncerno "Heidelbergcement" įmone Lietuvoje. Ši įmonė į logistikos terminalą žada investuoti iki 10 mln. litų. Tai - 21-asis Klaipėdos LEZ investuotojas.

http://goo.gl/Ww5m

Laimingiausi žmonės
žinoma mes uodegoje, bet...

63. Lietuva - laimingų žmonių 25% 6.2 balo
90. Estija - laimingų žmonių 17% 6.8 balo
110. Latvija - laimingų žmonių 11% 6.5 balo
http://az.atn.lt/straipsnis/59890/laimingiausi-zmones-gyvena-skandinavijoje

p.s. akcentas:

Taip pat iš tos pačios serijos....

Kodėl mūsų gyvenimas geresnis, nei Vakaruose?

Verta paskaityti visą straipsnį

""Fitch" pagerino Estijos skolinimosi reitingus" - VZ

Verslo idėjų turintiems lietuviams mikrokreditai pradedami dalinti rugpjūtį

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/07/22/Verslo_ideju_turintiems_lietuviams_mikrokreditai_praded2

Lietuvoje mažėja vagysčių.

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/tendencija-lietuvoje-mazeja-gyventoju-turto-vagysciu-194-108458

Aš čia biški ne į temą gal, o gal ir nevisai, bet... Paaiškinkit man, nelabai susigaudančiam, kiek ilgai JAV dar galės gyvuot, nes juk jie totally failed to save. Kiek žinau jų taupymas pats mažiausias pasaulį, o tokiu atveju jų investicijos irgi turi būt velniai žino kokio mažumo. Bet, kaip suprantu, šitą reikalą jie kompensuoja valstybės išlaidom ir užsienio investicijom, bet gi pas juos biudžeto deficitas nežmoniškai milžiniškas. Man čia viskas veda į tai, kad JAV turi kažkas atsitikt, nes jie juk negali didint deficito amžinai, ar gali?

Man atrodo, jog jiems px ant tų skolų. Užtenka sumažinti išlaidas nacionaliniam saugumui ir biudžeto deficito nebėra. Kiek pamenu, 45% visų išlaidų skiriama kovai su terorizmu, gynybai, kariuomenės išlaikymui Afganistane, Irake. Viso apie 1,2 trln. $. Tuo tarpu metinis deficitas daug maž panašus. Kas mane neramina, tai tai, jog JAV jau kone 3 metus intensyviai didina išlaidas gynybai, po 100-150 mlrd. $ kasmet. Tai tik rodo, jog ekonominės negandos nėra tokios svarbios, kaip pasaulio karinės jėgos NR.1 išlaikymas. Ir žinant, jog karų priežastys - ekonominės, esama situacija tik dar labiau neramina. Va čia tai būtų P3 bangelė

p.s. Karines operacijas JAV vykdo žiemą, kai rytuose kiek vėsiau.

Nu gerai, bet vistiek ateis tokia riba, kad nebeskolins javams niekas, ar bent jau gretos apmažės. Ir kaip suprantu didžiausia skolininkė yra Kinija? Jei kas netingit, paaiškint kuom JAV ir Kinija priklausoma viena nuo kitos ar kokį konkretesnį straipsniuką mestelkit paskaityt.

O tai kaip jie gali būt dėję ant tų skolų? Juk jas turės kažkada išmokėt? Man čia kažkaip nesiriša. Jei jiems skolina, tai jie turi grąžint tas skolas, kad galėtų vėl skolintis, o tai kaip tuomet pas juos tas deficitas didėja?

Tai jei gerai suprantu, vienos šalys, turinčios biudžeto perteklių, skolina javams, kurie konkrečiai turi deficitą. Tai jie tik iš skolintų pinigų ir gyvena? Nes pas juos gi niekas nesutaupo tų kapeikų, iš ko jie investuoja į savo karinę pramonę? Irgi iš skolintų lėšų?

Žodžiu, jei kas bus konkrečiai be užsiėmimo - apšvieskit protą.

JAV skola: http://en.wikipedia.org/wiki/United_States_public_debt

Gerai, kad nepasirodytų, kad lyčnų atsakymų ieškau, pasakysiu, kad perskaičiau visą tą straipsnį. Nežinau, man po tokių straipsnių pradeda nervai nykt, nes vietoj to, kad gaut atsakymą, gauni dar n klausimų, į kuriuos elementaria logika nesugebu atsakyt.

1. Kaip japonai gali skolint amerikonams, kai jų pačių skola sudaro apie 200% jų pačių BVP?
2. Gerai, dabar žinau, kad didžiausia JAV skolintoja yra Kinija, aišku kodėl JAV priklauso nuo jos, bet kodėl Kinija priklausoma nuo JAV?
3. Kaip įmanoma, kad skola būtų tokia milžiniška? T.y. 100%+ šalies BVP? Turiu omeny, kaip reikia brist iš tokios skolos? Ar dengt skolą vėl skolinantis pinigus iš kitur?
4. Kodėl Graikija dėl savo skolų nebegalėjo skolintis ir ten ėjo kalbos apie kažkokius nemokumus, o čia kiti skolinasi belenkokiom sumom iš belenkur. Čia dėl to, kad Euras nėra vien Graikijos valiuta?

Kad viskas būtų su logika surišta tai dar išmąstyt būtų galima, o dabar xuj znajet kaip čia turi žiūrėt, kad suprastum. Nespėju aš tos ekonomikos į galvą kišt, bet kaip beleonai klausimų galvoj tupi, taip tebetupi.

Trumpai, kaip man šviečiasi:
200% skola Japonija paneša, nes ji viena iš vedančių ekonomikų t.y. ji pasaulio inovatorė. Ji sukuria ir užregistruoja patentus. Jei kas ir sukurs ateities robotus, tai tikrai ne Lietuva, o Japonija. Viskas priklauso nuo išsivystymo lygio, kuris Japonijoje yra labai aukštas. Lietuva nepaneštų nė 50% BVP skolos, nes visų pirma, tai per daug sulėtintų BVP kilimą ir antra, niekas neskolintų, dėl neaiškių perspektyvų. Taip pat didelę reikšmę turi ir didesnės palūkanos. Jei LT skolintųsi po 3% metinių palūkanų, o ne po 7%, tai ji galėtų pakelti >2x didesnę skolą. Be to, didėjant BVP, skola santykinai mažėja, nes vyksta infliacija, sukuriama vis daugiau BVP, kas leidžia ir toliau skolintis, didinti esamą skolą.
Kinai priklausomi nuo JAV, nes ji perka jos produkciją. Ji - didžiausia pasaulio vartotoja. Kinija ir Jav viena nuo kitos priklausomos, nes Kinija skolina JAV, o JAV - vartoja. Taip ir gaunasi užburtas ratas.
Graikija negalėjo skolintis, nes jos ekonomika nėra tokia stipri, kaip Japonijos, ar Vokietijos. Ji tėra vartotoja. Kiek pamenu, jos metinės palūkanos buvo pakilusios net virš 10%. Tai ar įmanoma, jau sėdint su >140% BVP skola, išsisukt iš bankroto, kai palūkanos taip ženkliai išauga? Atsirado nepasitikėjimas ir kitomis euro zonos šalimis. Euro kursas $ atžvilgiu ėmė kristi, didžiosioms, stipriosioms europos ekonomikoms nepatiko, nes krinta jų perkamoji galia. Reikėjo kažką daryti, tai visos euro šalys susimetė, nes pvz. Vokietija skolinasi su kelis kartus mažesnėmis metinėmis palūkanomis.