Arvi, šiuo atveju esi visiškai neteisus. Su darbo santykiais susijusios pajamos Lietuvoje apmokestinamos kaip Skandinavijoj ir Prancūzijoj- virš 40%. O taip vadinamasis progresinis apmokestinimas jau seniai egzistuoja, visokių "lubų" išmokoms pavidale, nesant jokių lubų įmokoms.

Su pagarba
a2lis

jei jūsų progresinių mokesčių sąvoka atitinka vadovėlinę, tai tokie mokesčiai lietuvoje buvo visą laiką. galite pasiskaičiuoti, kiek sumoka gaunantis minimumą ir gaunanti 10k algas. dabar užsiimate demagogija ir bobučių pasakomis.
p.s. kitas klausimas - ar žirklės yra tinkamos.

na visu pirma reikia rasyti argumentuotai. Vienintelis dalykas stabdantis Lietuvos ekonomika ir yra progresiniu mokesciu nebuvimas. Lietuvoj nera jokiu progresiniu mokesciu , nes neapmokestinimas minimumas tai ne progresiniai mokesciai.Na jei jums patinka blogai gyventi , tai jusu reikalas, nes vidutinis atlyginimas yra 2100 litu.

progresiniai mokesciai reikalingi socialiniai atskirciai mazinti.tikrai ju nematau lt.jei nuo didesnes algos salyginai sumokama daugiau,tai ne progresiniai mokesciai. Uk,kaip pvz,virsijes tam tikra suma jau moki dvigubai daugiau.va cia ir esme. Belieka tik simonytes zodzius pakartot,'didinant mokescius,mazes ju surinkimas',taip 'pateisinant' tokiu mokesciu neivedima.taip kad tiesa slypi kazkur anapus. Ir to paties argumento jus neisgirsit,svarstant kitu mokesciu kelimo klausimus.tada bus 'butinybe','biudzetas','pensininkai','kitu es valstybiu pvz',etc

na matyt lietuvoje pritraukiat uzsienio investicijas i naujas technologijas ir vystant si sektoriu lietuvoje progresniai mokesciai trukdytu, cia as speciau kaip viena is motyvu, kodel lt nera progresiniu mokesciu, taciau jie egzistuoja bet kokioje issivysciusioje salyje.

to arvi
"Ant popieriaus" 800 Lt: 679 Lt tau - 370 Lt valstybei.
"Ant popieriaus" 10.000 Lt: 7.600 Lt tau - 5.508 Lt valstybei.
galima skaičiuoti įvairiai, bet už minimumą sumoki mažesnę dalį valstybei + visokiausių lengvatų gauna. ar tai ne progresiniai mokesčiai?

xgx, siaip informacija: Lietuva

darbuotojas moka: pajamu mokestis 15%
sveikatos draud. 6%.
pensijos ir soc. 3%
darbdavys moka:
sodra 30.98%
garantinis fondas0.1%

Svedija ( kiek prisim)
kai metinis atl. iki 110000lt 30 %
kai metinis atl. iki 160000 lt 50%
kai virs 55- 75%

Kur blogos naujienos? Teoriniai pasvarstymai apie neva progresyvius mokescius nera nauji.

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/07/29/NT_aukcione_turta_vel_supirko_antrine_banko_bendrove

lenkijos '' zalioji sala'' pradeda skesti .....nuo kitu metu planuojama kelti pvm 1 %.....
einama lengviausiu keliu .nesimato rimtu taupymo akciju(skyle virsh 7 % bvp) .

na nereik propagandos visiskai neisigilinus i situacija, buvo ten ir yra ten deficitas biudzeto, kaip ir daugelyje pasaulio saliu. islaidu ir pajamu optimizavimas nera blogai.

ir dar:
ikveptas zemiau esancio straipsnio padariau greita ir pripazistu labai grubu dvieju top LT ir dvieju top PL banku ketvirciu pelno (nuostoliu) suvestine. pabreziu, kad tai labai grubus palyginimas, taciau pagal kuri galima spresti, kad lietuviu/svedu bankai su lietuvos darbuotoju ir vartotoju pagalba svelniai tariant sumale nemaza sss..., pabreziu, cia labai grubus palyginimas.

IT17, lyginti pelningumą yra visiška nesamonė. Ypač bankiniame sektoriuje. Skirtingi akcininkų tikslai. Lietuvoje bankai gavo "išrišimą", kai buvo priimtas įstatymas leidžiantis nuostolius apskaityti neribotą kiekį metų, anksčiau buvo max 5 metai. Lietuvos bankai specialiai išpūtė nuostolius per atidėjinius, kad 1) nemokėti padidinto pelno mokesčio (jau sumažintas); 2) Prisidengus popieriniais nuostoliais nemokėti pelno mokesčio eilę metų į priekį.

Lyginti galima būtų turtą, indelių kiekį, paskolų portfelį, galu gale cash flow.

na tai gi rasiau, grubus orientacijis palyginimas, aisku, kad reikia lyginti pagal santykinius rodiklius

bet esme, kad pagal mane, lietuvoje bankai prisiieme per didele rizika, ta is dalies parodo gauti veiklos rezultatai

paskaiciuota pagal formule: grynas ketvircio pelnas (nuostolis)/ nuosavas kapitalas ketvircio pabaigoje *100%

visi duomenys is oficialu ataskaitu, finansines atsakomybes paruostos pagal tarptautinius apskaitos standartus

Nesutinku, nuosliai yra realus ir aiskai sumazinti. Bankams dabar maziausiai rupi pelno mokestis, pagrindinis dalykas sukprapstyti pakankamai kapitalo, atsverti tiems nuostoliams, kuriu dar neparode

Augancios paklausos, prastu oru pasekmes ir infliacijos pranasai? - vien per liepa pasauline zaliavine kvieciu kaina pasoko +37%, cukraus +26%, ryziu +11,98%, soju +11,42%. kvieciu kainos pokycio 3 menesiu grafikas:



spekuliantams gal ir geros naujienos, taciau daugeliui zmoniu, atsizvelgus i sumazejusias pajamas, tai nera itin optimistiska....

menesiniai MATIF grafikai (EUR):




Kainu lubos dar toli, toli ... Todel nevarykim taip ziauriai del sumazejusiu pajamu.

Duok dieve, kad xebrai (augintojams ir pardavejams) pavyktu atsikratyti atsargu ir nereiketu siu atsargu "iskisineti" i afrika "labdaros" pavidale.
Taip pat, is kitos pozicijos - zveriskai auga trasu kaina, todel augintoju pelnai nebus super-fantastiski.
Ir trecias dalykas - augancios zaliavu kainos yra pliusas Lietuvai - bent LR vyriausybes "podukra" gyvena geriau nei visi kiti - t.y. zemes ukis "tempia" (temps) exporta, plius lifosa ir trasu perpardavejai atsirieks savo pyrago gabala.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2009-ųjų sausio-birželio mėnesiais, sumažėjo 89,3 proc. iki 162 mln. litų.
http://www.lrytas.lt/-12815195441279715053-tiesiogini%C5%B3-u%C5%BEsienio-investicij%C5%B3-srautas-%C4%AF-lietuv%C4%85-pirm%C4%85j%C4%AF-pusmet%C4%AF-suma%C5%BE%C4%97jo-89-procentais.htm

Ar sugebėsi logiškai paaiškinti, kodėl tokie skaičiai ?

Vyriausybės investicijų skatinimo planas veikia visu pajėgumu. Matome kaip užsienio investicijos tiesiog "plūsta" į Lietuvą. Tuoj mus jomis užtvindys.