Autorius | Žinutė |
2007-05-27 17:59 #2459 | |
Niekada nesiskolinau pinigu is banku, bet greitu laiku greiciausiai teks pasinaudoti sia banku siuloma paslauga.
Kadangi tikrai yra vartotoju kurie vartse banku duris, tai galetu ir pasidalinti savo ismintimi, kad kiti zmones maziau sitam reikalui isleistu laiko Tai vat, yra pora klausimeliu: Koks bankas skolina su mazesnem palukonom ir kokiom (vartojimo ir busto paskolos)? Kur geresnes salygos (maziau ivairiu apribojimu ir reikalavimu) ? Kuriame banke jus galejote deretis ir nusiderejote ? Kur jums pasiule kavos ? Su laiku gali atsirasti ir daugiau klausimu |
|
2007-05-27 18:35 #2460 | |
priklausomai ko tau reikia ar mazesniu palukanu ar didesnes paskolos sumos.
|
|
2007-05-27 18:43 #2462 | |
Greiciau jau mazesniu palukanu
|
|
2007-05-27 18:58 #2463 | |
Bustui tai kiek zinau..Vienos maziausiu palukanu yra Nordea banke. Tik man atrodo kad ikeitimo svoris yra truputi mazesnis negu kituose bankuose. Taip pat geras palukanas gali pasiulyti manau ir didieji bankai kaip SEBas ar Hansa.
Del vartojimo paskolos tai geriausia imti kaip buna kokia akcija. Bet daugiau kaip 20 000 LT dazniausiai neduoda jei neturi NT ar pazistamu |
|
2007-05-28 09:48 #2467 | |
Pirmiausiai reikia žinoti kiek ir kam reikia. Po to reikia žinoti ar yra užstatas? Pvz.: jei perki butą kartais gali prireikti užstato arba "dalininko", kas galėtu tave laiduoti - bet tai labai slidus reikaliukas ir reikia atidžiai įsigilinti į galimas pasėkmes. Dėl gerų nuolaidų siūlyčiau per draugus susirasti pažystamų ar bent jau rekomenduojamų konsultantų, kurie asmeniškai gali pasiūlyti tikrai priimtinus variantus.
Pirmą vietą duočiau SEBui, po to visiems kitiems(tai, tik asmeninė nuomonė ir realios padėties neatskleidžia). Nothing venture, nothing have. - Niekuo nerizikuoti reiškia nieko neturėti.
|
|
2007-05-31 21:58 #2587 | |
Kai reikejo imti vartojimo paskola nt objektui pirkti, (pries metus) tai maziausias palukanas siule Snoras. Siaip, kaip bankas jis man nepatiko, bet kaip sistema - tikrai nebloga. Vien tie kioskai kokie ekonomiski. Konsultantas ispruses, mandagus, uzdavinejo teisingus klausimus ir ilgokai bande issiaiskinti kam man tie 3400 lt. Kas tikrai pagirtina. Kadangi pats dirbu tiesioginiu pardavimu srityje tai uz darba duociau 9 punktus. Bet kaip bankas - nepatiko Kaip megsta sakyti vienas zymus "grazuolis": nieko asmenisko, tai tik biznis.
|
|
2007-06-08 23:05 #2725 | |
turejau reikalu su VB, Hansa ir Sampo. Labiausia patiko Sampo aptarnavimas ir noras deretis bei lankstumas. Kiti du mineti daugiau laikesi konservatoriskos pozicijos, tipo jei nepatinka salygos neimk. Taigi is mano mazos patirties - Sampo
|
|
2009-09-06 12:33 #52749 | |
Ka manote apie fizinio asmens paskolos suteikima fiziniam asmeniui pasirasant vekselius? Zinoma sakysite griezta PASKOLA TIK SU UZSTATU-NT. Tai netinka, nes nedaug kas turi jo, o skolintis tai nori. Gal kas is jusu susidurete su siuo reikalu,kokie procentai, paskolos tukme, kur tokiu zmoniu ieskoti?
|
|
2010-06-07 16:10 #120550 | |
Tikrai teko Sampo paslaugomis naudotis (vartojimo paskola), ir neturiu kuo pasiskusti (kaip nekeista).
|
|
2010-09-18 13:45 #141346 | |
Teismai gina užkibusius ant greitųjų paskolų kabliuko ir nesugebančius grąžinti augančių delspinigių
Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-09-18 15:14 #141355 | |
Man idomu, kokiu principu vadovaujantis teismas nustato palukanu/delspinigiu "protinguma"?
Greitu paskolu verslas yra rizikingas, tad 0,02% delspinigiai prasilenkia su patiriama rizika. _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
2g.lt » Valstybės skola |
|
2010-09-18 15:22 #141358 1 | |
Manau, kad delspinigiai nėra mokumo rizikos valdymo priemonė.
Apie protingumo principo taikymą galima šnekėti tuomet, kai žinoma kokia žala ar nuostolis padarytas laiku negrąžinus paskolos. CK sako: 6.210 straipsnis. Palūkanos 1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 2. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. bet LAT suformavo kitokią praktiką: Ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2005 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelės netesybos, todėl sumažina jų dydį iki 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų), sumažindama prašomą priteisti 58 889,06 Lt delspinigių sumą iki 5888,91 Lt (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Ginčytis galima, bet teismų praktiką gerbti reikia Common sense is not very common
|
|
2010-09-18 17:02 #141363 | |
Kiekvienas atvėjis yra skirtingas. LAT praktika tai gairės, bet pvz. greitųjų kreditų atvėju manau tiesiogiai nėta taikytina. Nelogiška yra nustatyti pvz. 0,02% (7,3%) metinių delspinigius, kai pačios paskolos standartinės metinės palūkanos bene dvigubai didesnės.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
2g.lt » Valstybės skola |
|
2010-09-19 13:48 #142436 | |
Kas logiška ir kas ne, priklauso nuo aiškinimo būdo ir argumentų.
Neįsigilinus į konkretų atvejį, man toks santykių sureguliavimas greitųjų paskolų rinkoje net atrodytų teisingas, nes skatintų kreditų teikėjus geriau įvertinti gavėjų rizikas. Pasekoje būtų išduodama mažiau blogų paskolų ir sukeliama mažiau neigiamų socialinių pasėkmių. Deja, apie tokią praktiką pakolkas girdėti neteko. Todėl tai išlieka tiksinti finansinė ir socialinė bomba. Common sense is not very common
|
|
2010-09-21 23:13 #143145 | |
Kur galima rasti kredito palukanu lentele ar ka nors panasaus?
|
|
2010-09-25 20:13 #144049 | |
Greitąsias paskolas teikiančioms įmonėms netrukus baigsis katino dienos. Kreditų dalytojai privalės tikrinti klientų mokumą, o sutartyse su jais nurodyti galutinę paskolos kainą ir metinę kredito grąžinimo normą. Greitųjų kreditų spąstai Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-10-04 20:05 #145776 | |
Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-10-05 09:32 #145828 | |
2010-10-13 18:54 #147635 | |
seip palukanu skaiciuokle turi buti kiekvieno banko puslapyje, atidziau paieskokit.
|
|
2010-12-10 14:06 #163050 | |
kiek girdėjau, kad greitos paskolos įmonės bus pažabotos nuo kitų metų.
|