Nagi, nagi gal galite apšviesti, na bent pagrindinius skirtumus. Spekuliantas nuperka kažką ir stengiasi parduoti brangiau, o verslininkas?

Tai gal tu, Zu, dabar už pusę rinkos kainos pardavinėtum miltus, sumaltus iš pernykščių grūdų? Žemaitukas į šį paprastą klausimą neatsakė, perėjo prie kažkokios beletristikos apie savikainą.
Jei kas nors manote kad kažkur yra atliekamų pigių grūdų (nesvarbu, pernykščių ar šiųmečių), tai atvežkite jų į Lietuvą ir pardavinėkite pernykšte kaina. Visus nukonkuruosite. Nes konkurencijos laivė tikrai yra.

Švytury, kai mano biznis bus pardavinėti miltus, tada ir atsakysiu, kokia kaina juos pardavinėsiu. Bet kaip išaiškinti, kad miltai jau seniai nupirkti (dar pernai metais). Tik vat iš tų senai nupirktų miltų gaminama produkcija šiemet pabrango todėl, kad šiemet grūdai pabrango, a?

Švytury, ar taip pat adekvačiai kalbėsi kai grudų kainos ims kristi? Ar nesakysi, kad dabar kainos negalima mažinti, nes reikia išparduoti seną grūdų kiekį sandėliuose?

Būtent taip ir yra.
Auksą šiandien irgi visi parduoda po 1300 USD, o ne tokia kaina, kokia pirko prieš metus.

Droidai paskaitykite tuomet #143710 postą. Ir kaip pakomentuotumėt, tai?

Pakomenčiau taip - laikas visiems paskaityti ekonomikos vadovėlius.
Yra toks dalykas, kaip pridėtinė vertė.
Pridėtinė vertė – skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos gamybos, žaliavų bei paslaugų kainos.

Kažkas paminėjo, kad kainos kyla dėl gaisrų Rusijoje. Tačiau...
Rusijos Grūdų sąjungos prezidento Arkadijaus Zločevskio teigimu, grūdų kainų ryškus kilimas neturi jokio realaus pagrindo. Nesuprantamas kainų kilimas pastarąsias dvi savaites, kai kainos pasiekė 2007 m. lygį.
„Susiklosčius net blogiausioms aplinkybėms, tačiau turint galvoje ne tik šių metų derlių, bet ir sukauptą rezervą, šalies gyventojų poreikiai bus patenkinti. Šiemet prognozuojama, kad pasaulio grūdų atsargos sudarys 192 mln. tonų grūdų. Vien Rusijoje liepos 1 dieną grūdų atsargos sudarė 24 mln. t, kai 2007 metais buvo tik 8,4 mln. Tad kainų „ralis“ vyksta veikiamas paprasčiausios psichologijos, o ne realių faktų analizės“, – pareiškė Rusijos grūdų sąjungos vadovas.

Mielas zu, primenu, kad skyrelis vadinasi ne rusijos ekonominė krizė, bet Lietuvos...

Nori pacituosiu, ką pats rašytum, jeigu būtų atvirkščiai - įsivaizduokim, grūdų kainos ne augtų, bet kristų (dar geriau įsivaizduokim, kad tai "respublikos" straipsnių antraštės):

Grūdų supirkimo kainos nepateisino Lietuvos ūkininkų lūkesčių. Šiemet du trečdaliai Lietuvos grūdų augintojų atsidūrė ties bankroto riba. Jų finansinis pajėgumas susimokėti kreditus negrįžtamai prarastas. Nepaisant ES paramos prieš du dešimtmečius () klestėjusi Lietuvos žemdirbystė šiandien merdėja. Suvalkijos ūkininkai skubiai išveža parduoti kviečių derlių į Lenkiją..."


Ir dar. Rusijos problemos su grūdais ir aukštos jų kainos tik gerina Lietuvos ekonominę padėtį. Nes Lietuva grūdus eksportuoja. Ir daro tai labai sėkmingai. Net "respublikai" reikia gerai apgalvoti antraštes...

Rusija ne pati didžiausia grūdų gamintoja pasauly...zu. žaliavų kainas JAV gamyba veikia oi kiap stipriau, negu gaisriukai tavo rusijoj. Bet ar nepastebi, kur visą laiką nukrypsta tavo mintys? Turiu omeny geografiją. Nesakysim, "...filija", tiek to šį kartą.

Skirtumas tik tas kad K. Kemzūra žaidėjus pasirinko pats, o Kubiliui komandą parinkome mes t.y. rinkėjai.

Droidai, aš neginčiju versliniko teisės į didesnį pelną, ar kaip tu vadini pridėtinę vertę. Tik visas šitas pabrangimas turi kitą medalio pusę. Grynai hipotetiškai teoriškas pasvarstymas. Pabrango duona ir visi kiti maisto produktai. Labiausiai nuo to Lt nukentės - nukenčia pensininkai su savo vidutine pensija. Artėja rinkimai, pensininkai vieni iš pagrindinių rinkėjų. Ką daro valdžia, kad įtikti pensininkams? Arba didina mokesčius, kad padidintų pensijas, arba skolinasi, kad padidintų pensijas. Kokį variantą renkamės dėl kelių verslininkų teisėto noro apturėti didesnį pelną arba didesnę pridėtinę vertę..

Zemaituk, prie ko čia keli verslininkai.Įsisiūbavus krizei, daugelio maržos buvo nuspaustos iki lygio leidžiančio egzistuot metus ar du, bet ne amžinai. Na, kaip čia aiškiau papasakot.
Na gerai įsivaizduok, turi kepyklą ir gyveni krizės režimu. Pelnas leidžia išmokėti algeles ir mokesčius -ir viskas. Įranga po truputį genda. Sunkvežimukams ant spidometro sukasi jau virš 400 000 tūkst kilometrų, kieme išsimušė duobės reiktų asfaltuoti, greit ateis higienistai pratęst higienos pasą, o dušą ir tualetus verkiant reikia remontuot, maisto ir veterinarijos tarnyba jau buvo , liepė susitvarkyt tą patį kiemą, pasiremontuot gamybines patalpas, o ir lojaliems darbuotojams (ačiū jiems, kad iškentėjo) jau būtinai reikia kilstelt bent šiek tiek algas ir t.t.
Čia kaip namų ūkyje. Atėjus krizei tu metus gali pirkt tik maistą ir mokėt mokesčius, tačiau vis tiek anksčiau ar vėliau reiks pirkt kojines , apatinius, džinsus, batus, dantų šepetukus muilą ir keist kraną vonioj ir t.t.
Taip kad kainos kils ir visi tą supranta, tai bus pagrindinis trukdis isivest eurą (paklauskit bet kurio eksperto). Kainų kilimas neatskiriama augimo dalis.
Išvada -auginkim pajamas

dabartinis kainų didinimas susiįjęs ne su pelno didinimu, o su noru išgyventi. sumažėjęs bendras vartojimas, kol kas buvo amortizuojamas rezervų ir DU sąskaitą , šie šaltiniai išsemti .padidinus kainas, vartojimas (kiekybinis) dar mažės , kol rinkoje bus pakankamai bankrotų, kad išlikusieji gautų didesnes rinkas ir su padidėjusiais pardavimais galėtų mažinti kainas. kaip pavyzdį paimkit pienininkus , eliminuokit vieną įmonę ir jos apyvartą padalinkit ant kitų, su dabartinėmis pastoviomis išlaidomis, gausis visai neblogi rezultatai su nepadidintomis pardavimo kainomis....dabar išsekus vidiniams rezervams pas gamintojus, prasidės realūs krizės įveikimo žingsniai, vieni gamintojai išgyvens , kiti ne . maisto pramonėje tai labiausiai pastebima, bet lygiai tas pats vyks ir kitose šakose... taip, kad grūdų kaina čia niekuo dėta, kaip ir noras gauti viršpelnius.....

pastebiu, kad nemažai čia diskutuojančių nelabai tiki ekspertų pasisakymais akcijų kainų ir perspektyvų klausimais, tačiau kažkodėl už gryną pinigą priima ekspertų ir žurnalistų išmislus kitose srityse....

Nesąmones rašinėjat. Kainą formuoja keli pagrindiniai rinkos faktoriai. Aukšta savikaina dažniausiai yra lietuviškos įmonės vadų/savininkų nenoro arba nesugebėjimo dirbti pasekmė. Pasaulis globalėja, atstumų sąvoka kasdien vis labiau nusitrina; užtat didėja masto efekto reikšmė. Kol lietuvių garažininkai neįsikirs į šiuos elementarius dalykus ir neprisitaikys prie šių dienų realybės, tol jiems teliks verksmingai sapalioti apie aukštas savikainas, dideles pridėtines išlaidas ir nepaisant aukštesnių kainų - anksčiau ar vėliau bankrutuoti. Kapitalizmas, ponai, nėra labai humaniška santvarka užtat labai efetyvi, lanksti ir gyvybinga. Kiekvienas nusprendęs tapti verslininku (kapitalistu) turi tuos kapitalizmo kriterijus/reikalavimus prisitaikyti ir sau asmeniškai.

Nesupratau, tai mes ir vyriausybę renkam Kemzūra galėjo rinktis tik krepšininkus, o Kubilius profesorius, teisininkus, ekonomistus... visus geriausius norinčius ir galinčius dirbti, bet čia jau kaip Kemzūrai reikia ieškoti, analizuoti, žiūrėti ką žmogus nuveikė, ką sugeba... labai daug darbo, geriau iš tų kas yra ar pasitaikė.
Ir baikim visur save kaltinti, taip ir lipa ant galvų visokie pralobe suvirintojai, tvorininkai, abonentai... o dabar net bufetininkės(va čia jau vemti verčia)

Koreliacijas turiu aš
Visiem žinoma, jau net ir bent kiek padoresni žurnalistai nesikabėnija prie MN kainodaros, kuri parodo kuro kainų ryšį ne su naftos kaina, bet su Roterdamo birža (taip rašo ir commonsense), nes MN nustato kainas ne iš lempos, bet pagal formulę. Todėl galime gana drąsiai teigti, jog didmeninės MN kainos yra teisingos visiems pasaulinių kuro kainų pokyčiams. Išskyrus, kad Lietuvos degalinėms MN uždeda 2-4 papildomus centus dėl specifiškumo (taip pat aprašyta commonsense).

Vadinasi galima nagrinėti degalinių "machinacijas". Degalinės viešai teigia, kad jų bendrojo pelno maržos artimos 5-6%, arba 20-30 ct nuo litro. Skaičiavimai tai tik patvirtina. Kylant/krintant didmeninėms kainoms, degalinių antkainis svyruoja: kainoms krentant degalinės iš tiesų kainas nuleidžia lėčiau ir uždirba daugiau nei vidutiniškai, kainoms kylant - priešingai. Bet galiausiai viskas sueina į vidurkį.

Maisto brangimo problema jau buvo iškilusi JAV prieš 4 dešimtmečius. Maisto kainos labai svyravo ir visumoj brango. Tuometinis prezidentas Richard Nixon liepė ministrui išsiaiškinti ir padaryti, kad kainos būtu mažos ir stabilios. Visai kaip Lanzbergis Kubiliui dabar.
Problema buvo išspręsta. Žinot kaip? Ogi stipriai sumažinus reikalavimus maisto kokybei. Gamintojai galėjo primaišyti pigių chemikalų, dirbtinių saldiklių ir pan. Maisto savikaina žymiai sumažėjo, sandėliuoti buvo galima ilgiau, ir tt. Visi liko patenkinti. Tiesa, labai padaugėjo storulių ir nutukimo sukeliamų ligų, bet čia smulkmena.

O kokia situacija kitose salyse su tais produktais, kurie stipriai brangsta Lietuvoje? Jei to brangimo nera svetur, juk imanoma paimti produkta ir pasekti jo kelione, paziureti, kurioje stoteleje jo kaina pasikeicia drastiskai ir ieskoti tam priezasciu. Ir jei tai eilinis lobizmas, nulinciuoti spekuliuojancia imone taip, kad ir kitiems tektu susimastyti.
Droidas, ir dabar Lietuvoje yra ivairios kokybes produkcijos, bet brangsta ne kokybiski produktai, o visi: tiek batonas uz 3Lt, tiek ir uz 0.5Lt. (grubus pavyzdys)

Nzn kaip ten kas veikia tas maisto kainas Lietuvoje, bet svečiuojuosi Danijoje ir šiuo metu benzinas E95 atpigęs iki neitikėtinų žemumų 9.63-9.67 DKK(UnoX, Statoil, Q8, Shell), duonos ir pieno kainos stabilios visus metus. Kokybė tiek degalų, tiek maisto produktų nepakitusi

berazumis manau gerai pastebėjo - yra tam tikra grandinė. Tik klausimas ar ji kam idomi

Kodėl? matau tik tokia strategiją:
A: brangesni degalai = daugiau surenkamo PVM ir akcizo
B: brangesnis maistas = daugiau surenkamas PVM
C: juk reikia kažkaip priversti Lietuvius ištraukti pinigus iš kojinių, ateja ruduo, pelės alkanos
D: tam tikras infliacijos valdymas - pinigų srauto susiurbimas

Stebuklo nėra, visose šalyse maisto kainos elgiasi beveik identiškai.
Sviesto kaina Lenkijoje ir trejų metų rekordas:


Sūrio kaina Vokietijoje ne kaži kiek atsilieka:





Linčiuoti tektų plačiai, nes visai nesvarbu, kokio maisto produkto ar kokioje šalyje, kainos grafikas labai panašus. Tad gal verčiau neverkšlenti, o informaciją panaudoti vertingiau - pvz. pienininkų skiltyje apie būsimas akcijų kainas

Ir dar pamąstymui apie "tik Lietuvos" niekšus gamintojus ir prekybininkus: