Visi naftos produktai ir pati nafta senu seniausiai prekiaujami pagal formules. Pvz. perkant dizelini kura is kokios nors rusijos gamyklos minusuojama is vidutines dizelino kotiruotes kuri skelbiama pagal salygini pristatyma i Olandijos uostu baze (t.y. bazis ARA - Amsterdamas; Roterdamas; Antverpenas) gelezinkelio transporto kastai iki uosto ir frachto kastai iki tam tikro uosto. Priklausomai kokiomis incoterms salygomis FOB; CIF ir t.t. parduodama.

Todel formules lietuvai yra vienokios, vokietijai ar italijai kitokios. Tiksliai formuliu nezinau, taciau kad sasaja tarp naftos ir duju yra garantuoju.

Idomios Ashaman mintys, bet kartais kai pamatau jo zinute, tai pirmas kelias minutes atrodo puolu i banka ishsigryninti visus pinigus ir tada visus i lagamina ir pirmyn pirkti aukso. Bet visdelto gerbiu jo nuomone, del to, vien del to, kad jis gana aiskiai nusake dolerio ir naftos kryptis jau senokai. Tik nelabai norisi tiketi, tokiom samokslo teorijom, kad JAV ir doleris tuoj pavergs visa pasauly. Aisku, USD stiprejimo galima buvo tiketis aisku netoki staigu ir netoki stipru, vien del problemu europoje, bet kai viskas stabilizuosis (tai nereiskia, kad susitvarkis, tik apsiramins) USD vel keliaus zemyn, nes kazkur skaiciau, kad per 2009 metus JAV tures atspausdinti dar apie 2trln. USD, o ir per ta laika, kai USD stipreja JAV neishprende nei vienos savo fundementalios problemos, o ir kasdien atrodo, kad vis labiau sumaiso kortas. Ir manau metu laikotarpyje turetumem pamatyti gana stipru USD silpnejima. Na bet cia mano nuomone (remiantis visokiais straipsniais ir analizem), neturiu as tokiu ziniu Ashman, bet vistiek netikiu ilgalaikia USD revalvacija.

Na matant kokiu tempu JAV didina savo skola iskyla naturalus itarimas ,kad grazinti jie tu pinigu nesiruosia , o karas yra viena is alternatyvu kaip pinigu negrazinti. Ta proga anekdotas:

Ibėga vyras į barą iš šaukia barmenui:
-Įpilk greitai degtinės kol dar neprasidėjo...
Barmenas ipila, žmogelis ikala , ir vėl:
-įpilk greičaiu dar kol neprasidėjo...
Barmenas ipila dar vieną , paskui dar, ir staiga klausia :
-pala pala, o kas mokės?
žmogelis:
-na va, prasideda...

Pinigu mase nemazeja ir pinigai niekur nedingsta, jei ivyksta pirkimas-pardavimas. Siuo atveju kalbie apie US Tresury bonds. Juos kazkas nuperka. Pinigai pereina is vienu ranku i kitas. Gaves pinigus bankas padengia margin call'us ir pinigai vel nukeliauja i kitas rankas, bet nedingsta.
Kiek suprantu, kalbedamas apie pinigu mases mazejima Ashaman nori pasakyti, jog musu galvose keiciasi supratimas, kiek mes pinigu "turime". T.y. turiu akcija, kuria kazkas pirktu uz 100 Lt ir as galvoju, kad turiu 100 Lt O juk as jos nepardaviau, vadinasi - neturiu.
Pinigu mase mazeja ir tuo atveju, kai grazinama FED'ui skola, kuris ja ir sukure. Visais kitais atvejais, pinigai lieka. Ar atsiras durnius, kuris degins pinigus?

taip jus teisus dujos parduodamos pagal tam tikra formule - sudalyvauja joje ir krosniu kuras ir tt.
Bet kam reikalinga ta formule? Cia <ten> yra teisus neapsimoka. Tam ir yra sukurta dujinio kartelio uzuomazga is Kataro, Irano ir Rusijos. Jei jau viskas taip aisku ir paprasta ... buvo mazdaug aisku

Ir siame kontekste idomus Putino pasisakymas - Jamat Nord Stream ar ne? Apsipreskite. (Jei jamat organzuokit kredito linija ).

As manau, kad pinigai is US Tresury bondu naturoje gal ir nedingsta, taciau realiai is rinkos istraukiami. Nes is rinkos paimami laisvi pinigai (kurie galetu buti investuoti i akciju pirkima arba suteikti kaip paskola imonei) ir uzsaldomi banku saskaitose likvidumui didinti (margin call'ui padengti). Vadinasi is rinkos jie dingsta. O pinigai jau dingo anksciau kai sumazejo aktyvu verte.

Deja, Jūsų žiniai, pranešiu prieštaringą naujiena, kad Pinigai DINGSTA.
Ir priežastis šio dingimo yra jų sukūrimo pagrindas, kuris yra koks ar beatsimenate? Taigis - skola.
Nežinau kaip čia trumpiau ir aiškiau aprašyti procesą, ir ar tai verta, nes šiaip yr pilna rašytinės ir vaizdinės infos nete, šiame ir spekų forume išnarstyta apie tai po kaulelį. Įmetu šią esminę nuoroda wikipedijoje, kuri apibrėžia kas tai yra "privalomo rezervo bankininkystė", joje manyčiau aiškiausiai išdėstyta kaip veikia " fractional-reserve banking" ir multiplikatoraus efektas:
Fractional-reserve banking
O dabar, jei šitą supratote, ženkite kitą žingsnį - pabandykite įsivaizduoti atvirkštinį procesą, ty kai visi vietoj skolininmų pradeda vieni kitiems grąžinti skolas. Nagi, ir kas vyksta? Ogi, pinigai dingsta į niekur, taip kaip iš niekur (skolos) ir atsirado. Dėka multiplikatoriaus, pinigų masė pradeda trauktis, kol pagaliau grįžta į pradinį tašką - vastybė centriniam bankui grąžina paskolą, o bankas valstybei - išleistą obligaciją. Viskas. Nulis - "0". Pinigai išgaravo.
Čia aprašiau teorinę esmę. Tikrovėje viskas gaunasi sudėtingiau ir painiau. Nes, šioje sistemoje yra jau taip, kad idealiai pinigai negali pilnai sugrįžti, nes bankas juk nori už paskolintus pinigus palūkanų - vadinasi tas kas pasiskolino turės problemėlę - iš kur gauti pinigų palūkanoms. O kur dar visokie nesklandumai, kai kažkas ar iššvaistė pinigus, ar kažkam nepasisekė ir tt. Tokiu būdų tarp pinigų grąžintojų (tie kas pasiskolino) - sukuriamos tikros džiunglės, kur išgyvena ir gerai gyvena tik geriausiai besiorentuojantys, geriausiai prisitaikę gyventojai, ty tarp jų pirmiausia atsiduria: suprantantys ką daro bankininkai, verslininkai, kurie pirmieji paima pinigus iš jų pradinio šaltinio už pradinę tikrąją vertę ir sugeba sėkmingai juos prasukti ir kt. Kita, likusi didžioji liaudies masė, yra užprogramuota nukentėti ir turėti finansinių problemų. Taip pat sistemoje yra užprogramuota, kad labiausiai kliūtų nieko nesuprantantiems ir automatiškai atsiduriantiems grandinėlės gale. Šioj sistemoj yra užprogramotos krizės ir griūtis, nes - na juk paprastas dalykas, iš kur paimti tuos papildomus procentus palūkanoms, jei jų sistemoje net nenuvo išleista pradžioje? Iš čia ir prasideda visi neramumai, kurie, yra naudingi kam - pagalvokit - taigis, tiems kas tai supranta. O jei dar tai valdai, tai nauda didėja tiek, kiek proporcingai kiti antram gale nukenčia.
Toliaus visi dejuoja, verksnoja, kaip čia taip įvyko, kad dirbu, dirbu, o žiu - "kišenės" tuščios?
Reziumė lenda pati - kalta dabartinė taip plačiai pasaulyje išplitusi "Fractionl reserve banking". O kaip ją patobulinti ar pakeisti - vedamos diskusijos aukščiausiais lygiais. Visiems atrodo, kad reikia kažko labai protingo ir išmintingo. Deja, genialiausios idėjos yra paprastos. Man asmeniškai nesuprantama, kodėl tiek mažai yra kreipiamas dėmesys į "Full-reserve banking" sistemą arba į sistemėlę su nedideliais nukrypimais nuo esmės - pilno rezervo bankininkystės sistemos? Argi negalima pabandyti paeksperimentuoti, pasidėlioti, pasitobulinti, sustyguoti viska šioje kryptyje?
Ačiū už dėmesį

Kaip teisingai paminėta jūsų pateiktoje nuorodoje apie full-reserve banking - ši sistema baigė savo gyvavimą 1800 Ir nereikia didelio proto kad suprasti kodel...
XV-XVIIIa. vyko finansų sistemos taikus užkariavimas (Genuezos moneylanders, žydų kilmės bankininkai it t.t) kai klijentų pritraukimui buvo siūloma ir gera bankininkystės praktika be frakcionuoto rezervo. Tačiau gavus visos Europos kartelinę kontrolę, nenaudingi bankininikams metodai buvo palaiduoti ir pradėjo viešpatauti frakcionuotas rezervas.
Jei jus butumete tų žydų-bankininkų vietoje prieš porą šimtą metų ir turetumete pasirinkimą ant kiek naudingą sau bankinę sistemą sukurti - praktiškai neabėjoju - apie žmones jus galvotumete mažiausiai. Būtent todėl ir gime frakcionuotas rezervas. Ir pakeisti jį dabar arba suspenduoti esamom socialinėm sąlygom jau nebeįmanoma.

Mintys gal ir įdomios, o jų interpretavimas klaidingas
Ir ką gi jus darysite su dviem lagaminais (viename pinigai, kitame auksas)?
Dabar, kai visos rinkos yra downtrende, liko viena vienintelė rinka kurioje prasidėjo bull market - tai CASH. Dabar yra labai retas laikotarpis (paskutinį kartą tai vyko prieš 80 metų) kai pinigų vertė brangsta nesvarbu ką jus su jais bedarytumete - krautumete į lagaminą ar laikytumete banke.
Mano patarimas - už geras palūkanas laikyti saugiame banke, o ne po pagalve (po ją užteks palikti ~ 6 mėnesių pragyvenimo išlaidoms skirtą sumą).
Šiandien už savo pinigus jus jau galite nupirkti trigubai daugiau OMXV indekso nei prieš metus, dvigubai daugiau sidabro ir naftos nei prieš pusmetį. O defliacija vyksta viso labo tik metus. Pagalvokyte kiek jus galesite nupirkti už savo pinigus po 2-3 metų jei ir toliau viešpataus defliacinė spiralė (o kolkas nėra net prielaidų kad ji pasibaigė ar bent jau eina į pabaigą).
Auksas irgi nėra panaceja. Niekuomet nebuvau gold bug ir skeptiškai žiurėjau į šukius apie 2-5K už uncija artimojoje ateityje prasidėjus defliaciniam scenarijui. O jis prasidėjo. Ir pilnai daleidžiu tikimybė kad po poros metų auksas kainuos 400-500 USD už uncija. Tačiau tai nereiškia kad reikia laukti to lygio ir tik tuomet apsipirkti. Fizinis auksas turi sudaryti ~ 10 proc. jūsų portfelio ir tai yra superlong. Todėl nėra jokio skirtumo kokiame lygyje jus jį nupirkote. Long run - auksas kainuos tos 2-5K, nes nebus kitos išeities pasaulio CB kaip tik hiperinfliuoti pinigų masę išvedimui iš defliacinio kolapso. Tačiau laikas tam dar neatejo (dar kokius metus-kitus temps taip). O kai tas laikas ateis - brangs viskas - ir auksas ir NT ir akcijos, nes prasidės nauja kredito putimosi era - sistem reload saknt...

Kolegos,

pasižiūrėkite, kaip Europos sąjungos lyderiai ieško krizės sprendimų: http://www.ipix.lt/images/96524135.jpg .

Labai jau išraiškingai ieško

Ashaman,sakai saugiame banke,uz geras palukanas.Litais?

Sunku tiketi samokslo teorijom, bet isivaizdavus save Amerikos prezidentu ir turint tokias pachias problemas kokias JAV turi, sunku butu tiketi, kad jas tvarkytum Amerikos gyventoju saskaita Zhinoma, kad ieshkotum kitu budu, kaip tai sutvarkyti, neliechiant gyventoju
Jeigu Ashaman teisus, tai Lietuviams patriotizmo reiketu pasimokyti ish JAV

Economist straipsnis apie defliacijos grėsmes

kas siandien yra saugus bankas? Lietuvoje as tokio nematau. gal tarkim 1 men perspektyvoje dar nieko negresia, bet ilgesniam laiku atsipusti negaleciau.

Saugus bankas Lietuvoje - tai toks užsienio bankas, kurio ivesticijos Lietuvoje sudaro nedidelę dalį nuosavo kapitalo - būtent ši sąlyga, greičiausiai, privers banką ir toliau tęsti savo veiklą arba parsiduoti, tačiau jokiais būdais nelikviduoti savo veiklos mūsų šalyje. Pagal šį rodyklį geriausiai atrodo Nordea (nes sąlyginai per vėlai atėjo į mūsų rinką) - jos investuotas kapitalas Lietuvoje neviršyja 30 proc. nuosavo banko kapitalo. Prasčiausiai - Swedbankas - investicijos Lietuvoje viršyja 300 proc. nuosavo kapitalo.

Aschaman,gal esi numates(nors sakai kad iki to dar bent metai liko) is kokiu pozymiu sekos bus galima spresti ,kad cacho-kingo laikas eina i pabaiga ir cashas virs S....,oi atsiprasau- trasom arba tiksliau tapetais tualetui.
Na o Au nors ir neblogai issilaike(-25%) palyginti pries platina(-50%) ar kitus brangmetalius,bet is tiesu kelia abejoniu kad islaikis visa defliacini spaudima.Sis sakinis labiau taikytinas popieriniui Au,nes fizmetas tiek nenukrito. Kokia pacio nuomone del realaus ir elektroninio Au disproporciju?

Edis,pacio paprastas paiskinimas,kad pasiskolinus pinigai pasidaugina,o skola grazinus Dingsta -vertas traders.lt puslapio postu posto titulo. As nejuokauju -paprastai paiskinai sudetingiausiai suprantamus ekonominius lochatrizmus

Požymiai tokie:
1.JAV ir EU nebesugeba surenkamų mokesčių pagalba finansuoti einamųjų išlaidų.
2.Skolinimas užsienio ir vidaus rinkoje nebegali kompensuoti mokesčių nesurinkimo.
Liaudiškai tariant - gresia bankrotas, o pinigų nėra iš kur paiimti.
Kai tik tai taps realybe - galima ruoštis hiperinfliacijai.
Disproporcijos tarp virtualaus ir realaus aukso yra natūralios - turintys fizinį auksą tikrai neskuba su juo atsisveikinti šioje defliacinėje spiralėje, nes nėra kitų patrauklesnių investicinių aktyvų - o auksas krenta palyginti mažiau nei visi kiti fantikai.

Ekonomikos komentatoriai prognozuoja kad sekanciais metais bus bandoma isplatinti keleta trilijonu $ siekianti izdo popieriu partija ir kad greiciausiai jai nebus iprastu pirkeju(BRIC ir arabu).
Ar yra saltiniu gauti pinigu? Ar tai nebus pradziu pradzia-spausdins -infliuos? Idomu kiek suvelins analogiska procesa europieciai?

Nu ką ir man laikas minusų susirinkti...
Vakar pažiūrėjau pradžiai vokiečius - OPEL 'iui pi+dec lyg ir. Taigi nusprendė bailuotinti.
Toliau žiūrėjau BBC - gana atvirai (???) aptarinėjo breton woods sistemą, kas, dėl ko - svarbiausia mintis, kodėl ji buvo sukurta - kad nekiltų karų dėl tarifų.
Rusai - kyla man įtarimas kad stabfonda ponas Putinas liaudžiai gelbėti nenaudos, o gelbės korporotokraciją.
Latviai šaunuoliai - padarė super laidą krizės atspindžiai. Taksistai, obuolių prekeiviai, statybininkai...
Šiandien 20 tukas mano manymu nuspręs kada bus perėjimas iš defliacios į infliaciją. Nors USA bankai atsiėmė pakankamai NT, EU ir pas mus tai dar tik įsivažiuoja. Taigi reiktų apie 2 metų gerai liaudžiai pakratyti. Kitaip išeitų, kad skandinavai už dyką koldūnams butus dalino...

idomu butu panagrineti paskolas litais devalvavimo atveju...kokie galimi scenarijai? seniau galvojau panasiai kaip tu Aschaman...kad banko taip lengvai neisdursi...be to musu bankai skandinaviski ir kai Svedijoj vyko kronos krize...palukanos per viena nakti pakilo iki 30 proc., todel dabar Svedijoje beveik visi palukanas fiksuojasi..taigi patirties bankai siuo klausimu jau turi
Bet bankai skolino ne tik savo pinigus, bet ir lietuviskus indelius litais...tokiu atveju bankai nenukentetu...nukentetu lietuviski indelininkai, kurie greiciausia bankui nelabai rupi...jis gi jau is spread'o tarp mokamu ir gaunamu palukanu uzdirbo...todel galetu buti kazkas panasaus i toki scenariju...is pradziu devalvavimo ar dideles infliacijos atveju palukanos smarkiai padideja...bankai atsiima kazkuria dali NT is nemokiu klientu...o tie, kas atsilaiko ta neramu laikotarpi su padidintom imokom veliau gali dziaugtis nuvertejusia skola
idomu kokia kitu nuomone siuo klausimu...zinoma reali, be roziniu svajoniu
p.s aciu ediss uz toki superpaprasta paaiskinima