Зачем переписывать безнадежные долги входящих в Интер-Альфу банков на государство? Что бы превратить практически безнадежные потери в актив, обеспеченный налогоплательщиками суверенной страны.
Итак, Греция. National Bank of Greece, входящий в Inter-Alfa Group, «попросил» государственной поддержки в условиях нехватки ликвидности. Ему не отказали.
Ирландия. Речь идет о «спасении» ирландского банка AIB Group, входящего в Inter-Alfa Group.
Португалия. Banko Espírito Santo, входящий в Inter-Alfa Group.
Испания. Банк Сантандер, являющийся главной финансовой группой Испании, первым банком в еврозоне и девятым в мире по рыночной капитализации. И он тоже входит в Inter-Alfa Group.
Итак, видим одну картину – перевод долга ротшильдовского Inter-Alfa Group на плечи суверенных государств.

Kadangi puzzle'as deliojasi būtent taip kaip deliojasi projektuojasi du galimi variantai:
1 variantas - Rothchildams priklausančioje InterAlfa Group dirba imbicilai kurie dirbti nemoka. Todėl Grupė turi didžiausias visoje bankinėje benduomenėje problemas ir todėl skesta ir bus nacionalizuota.
2 variantas - Rothchildai išsi'cashina - atsikratoma negyvybingu struktūru - Grupės skolos pakabinamos ant suvereninių valstybių, o per bail'outus gauti milijardai išplaukia į sveikus tų pačių Rothchildų bankus.
Kuris variantas jums atrodo tikroviškesnis?..
Panašiai, per visas krizes ir vyksta realaus turto perskirstymas - anteina "patikimi" užsienio finansiniai investuotojai, kurie per ilgus dešimtmečius prifarširuoja kreditais visą šalį, o veliau pakabina visas kredito multiplikatoriaus susiformavusias skolas ant tos pačios valstybės pečių.
Jei pažystamas barmenas atidarytu jums "kredito" liniją kad galetumete išgerti šiandien, o sumoketi kada nors veliau, o paskui paaiškėtu kad jokios teisės kredituoti jus barmenas neturėjo ir ant jūsų dabar bus pakabintos skolos ne tik už jūsų išgertą alų, bet ir už pijoko Jono išgertą degtinę - jus pasiustumete barmeną nax... ir duotumete jam į snukį.
Tačiau jei jus kredituoja užsienio bankai, o veliau paaiškėja kad pakankamo kapitalo jie neturi - nax... sius ir į snukį gausite butent jus.

Prie to pacio:

Inter-Alfa Group 11 banku:

AIB Group, Eire (jau gelbejo)
BANCO ESPIRITO SANTO SA, Portugal ( next)
Santander, Spain (next )
Soc Gen, France (next )
ING Bank, the Netherlands
Intesa Sanpaolo, Italy (next )
KBC Bank, Belgium (next )
Nordea, Denmark, Finland and Sweden
National Bank of Greece, Greece ( jau gelbejo )
Commerzbank, Germany
The Royal Bank of Scotland Group, UK ( jau gelbejo )


idomus PDF straipsnis

Labai iškalbingas grafikas. Gerai būtų pamamtyti Lietuvos analogą. Gal kada 2g.lt pamatysime kažką panašaus.

Įdomią temą užkabinote apie tą bankų sektą, jie net oficialų tinklapį turi:
http://www.inter-alpha.com/

Tokią info gali pasižiūrėti kas turi Bloombergo prisijungimą.
2g.lt pateikinėti nepraktiška, pernelyg dinamiška info.

Wikileaks'ai apie finansų krizę: http://cablegate.wikileaks.org/cable/2010/02/10LONDON364.html

sprogsta obligacijų burbulas...

Nov. 17. For that week, Trim Tabs estimates that $4.3 billion was pulled out of open-end bond funds in the U.S.

cia tiems kam lengviau lietuviskai

http://www.marketnews.lt/komentaras/obligaciju_rinkoje_kaupiasi_debesys_2010-12-01;comid=4146

Kas kam ir kiek skolingas Europoje:
http://elitetrader.ru/index.php?newsid=103622

The different adjustment paths of Ireland and Iceland are classic examples of devaluation versus deflation.


Iceland and Ireland experienced similar economic illnesses prior to their respective crises: Both economies had too much private-sector debt and the banking system was massively overleveraged. Iceland’s total external debt reached close to 1000% of its GDP in 2008. By the end of the year, Iceland’s entire banking system was crushed and the stock market dropped by more than 95% from its 2007 highs. Since then, Iceland has followed the classic adjustment path of a debt crisis-stricken economy: The krona was devalued by more than 60% against the euro and the government was forced to implement draconian austerity programs.

In Ireland, the boom in real estate prices triggered a massive borrowing binge, driving total private non-financial sector debt to almost 200% of GDP. In stark contrast to the Icelandic situation, however, the Irish economy has become stuck in a debt-deflation spiral. The big problem for Ireland is that fiscal austerity without a large currency devaluation is like committing economic suicide – without a cheapened currency to re-create nominal growth, fiscal austerity can only serve to crush aggregate demand and precipitate an economic downward spiral.

http://blogs.euobserver.com/foa/2010/12/03/is-germany-a-hedge-fund/

Labai tiks šitai temai, (autorius R.Prechteris):

"We should keep the ultimate probability of an economic crash and financial calamity in mind, but it is still too early to prepare for it. Legions of super bears have warned of impending monetary collapse, imminent full-scale banking crises, and so forth for years. Although they continue to warn that such events could occur "out of the blue", "at any time", and "without warning", history shows that a substantial decline in the stock market has always provided an early warning to such conditions. As long as the stock market is trending upward, there is no reason to harbor such fears"

It would appear that in the bonds where the ECB has not so far bought in large amounts, liquidity is still highly frozen. Bonds that are now critical to market sentiment on core contagion

Tiksliau seka yra tokia: pirmiausia skęsta fundamentika, tada akcijų biržos, tada NT, pinigų rinkos ir visa kita. Tarp skirtingų aktyvų skiriasi tik reakcijos greitis.

Mano nuomone šiuo metu kartojasi 2007 situacija - aplinkui daug blogų naujienų apie ekonomiką, tačiau akcijų biržos muša rekordus. Tai reiškia, kad šiuo metu esame aukščiausiame taške ir tai paskutinė saugi stotelė išlipti. TA atžvilgiu dabar irgi palankus momentas lūžiui. Dabar belieka sulaukti staigaus nepaaiškinto akcijų kritimo per kelias dienas ir viskas susidėlios į savo vietas.

Ziurau defliacionistai ka nors lygindami megsta tikslingai nepastebet tam tikru "nesvarbiu" detaliu, tokiu pvz. kaip kad 2007 metais buvo totali euforija ir negatyvo pradzia is Amerikes, kuri visi laike gasdinimu, o siuo metu turime situacija kaip kad negatyvas aplink visur ir bet koks pozityvas sutinkamas kaip galimas lochinimas. Man tuometine ir dabartine situacija nesulyginama ne kiek. Gali but kad bresta rimtesne korekcija, taciau kaip visada - egzistuoja ir alternatyva.

O tokios antraštės kaip "akcijų rinka pasiekė aukščiausią tašką per 2 metus", "2010-ais rekordinis IPO skaičius", GDP augimo skaičiukai, rekordiniai amerikos bankų pelnai ir pan. nieko euforiško nesako? Galų gale rinka nuo dugno per tuos kelis metus pakilo 70% - tai nesveikai didelis skaičius. Todėl už atlanto visi įsitikinę, kad balą jau peršokom. Čia tik LT kapstosi defliacijos padariniuose, todėl ir matom daug negatyvių nuotaikų.

Pavardinai pozityvias antrastes nors negatyviu yra lygiai tiek pat gal net daugiau. Visoki Roubiniai su Prechteriais diena is dienos loja apie baisias korekcijas akcijose ir zaliavose ir kol kas sekmingai tustina mesku saskaitas ta proga. Dabar kada atkilo 70% tai suprantu kad labai drasu kalbet apie korekcijas. O jei bus duoble top scenarijus ir uzkels iki naujos euforijos ? As tai niekur tos euforijos dar tikrai niekur nematau, ji bus kai korekcijos scenarijus antrastese pasidarys neimanomas.

pasiziurekime strukturiskai:
realiai koegzistuoja dvi pinigu sistemos:
1) valstybine (cash'as ir gov bond'ai)
2) banku kreditine (indeliai ir kiti IOU's).

manome, kad pirmoji kontroliuoja antraja per frakcini rezerva ir multiplikatoriu. O realybeje bankai seniai atitruke nuo pavadelio ir tiesiog nevarzomi kuria kredita, kuris isleistas tampa kazkieno depozitu ir t.t. valstybei su monetarine politika belieka tiesiog sekti is paskos.
antroji sistema- peraugo pati save, tiksliau realia ekonomika ir turta(uzstata) daug kartu... ir sustojo. Todel matome burbulus visur kur tik imanoma, bet M3 traukiasi. Sistema is ekspansijos perejo i traukimosi stadija- istorinio precedento tam nera.
Todel dabar tiesiog vyksta kova- kiek "orinio" kredito pavyks perkelti i valstybine sistema (pagrinde bond'us, nes cash'o mazai), o per ja veliau uzvaldyti realius aktyvus (matome pasiruosima masinei privatizacijai visame OECD) t.y. valstybes remiamos i kampa imti "kredita", o veliau atiduoti uz ji ka turi.

griztant prie teigiamai/neigiamai, atsigavimas/recesija- supraskime ka matuojame? ne greiti, o pagreiti. Ir tai yra esminis skirtumas. Tolygiu greiciu galime riedeti ilgai, taciau tolygiai greiteti (BVP padidejimas yoy)- ribota laika, nes tai netvarus eksponentinis augimas.
Kol bankine kreditu sistema pletesi- akseleratoriaus atleidimai buvo vadinami recesijomis, jos greitai baigdavosi ir spausdavome toliau. Dabar gi sistema jau traukiasi, o traukimosi pagreicio sumazejimas sukuria salygini yoy ar mom paklausos padidejima ir pasirodo kaip "zalieji daigeliai", "blogiausia jau praeityje" ir pan. Veliau pasirodo, kad tai tik "dead cat bounce", atslenka "double dip'ai" ir vaziuojame toliau.

Kokiame lygyje traukimasis sustos ir vel prasides pletra?
tikrai dar ne greitai. Vien reguliatoriu reikalavimai sumazinti svertus (Bazelio 3 kapitalo didinimas) realiai reiskia antrosios sistemos mazinima tris kartus. Tuo tarpu pirmoji (valstybine) irgi atsisako plestis ir neria i biudzetu "konsolidavima"- stimulo laikai baigesi.
Pyragui mazejant- itampa zinoma dideja ir galutine kova manau bus visuomene pries bankininkus. Pirmieji daigeliai Europoje jau matyti. Alternatyva- technokratinis korporatyvinis valdymas ir amzina vergove uz tariamas skolas.

p.s. australu ekonomistas Steve Keen yra ispletojes sia tema, pradeti galima nuo cia: Why credit money fails

siaures vejas, labai puikiai ir liaudiškai paaiškinai padėtį ir net neabejoju, kad šios defliacinės teorijos pasitvirtins, bet kaip nuspėti laiką, kada tas krachas įvyks? Turbūt dar prireiks ne vienų metų. Bazel III tikria bus žibalas į ugnį. Bet jis tik berods iki 2019 turi būti įgyvendintas? Dar 8 metai. Be to esant "prastiems popieriams" gali per tuos metus atsirasti Bazel IV, QE3,4,5 ir visokių panašių programų, kurių pagalba bus bandoma sistemos griūtį nukelti vis į priekį. Vienu žodžiu bręsta didžiausiais naujųjų laikų burbulas, bet kaip ir su visais burbulais neįmanoma numatyti, kie laiko jis dar pūsis ir iki kokio dydžio išsipūs prieš sprogstant. Visą tą laiką sėdėti išsikasus bunkerį kažkaip nelogiška, nes ir visas gyvenimas gali prabėgti jame

sliux, na tiesiog malonu skaityti auksinias mintis, ech, uždėčiau pliusą