Štai trumpai ir aiškiai išdėstyta visa esmė.

Tuo metu nieko nedarai.
Tik darai anksčiau, kad erdvę pasirinkti
Arba ją sukurti. Priverti protą kažkiek pavergauti, na turi juk bent kažkas dirbti...( )

Atrodo taip paprasta...
Žodžiais paprasta...
Bet iki to suvokimo kaip ilgai tenka eiti... Kiek kely visokių žodžių/sakinių...

pritariu kvietimui kalbeti aiskiai ir paprastai, nemistifikuojant.Tas, kas nesugeba pasakyti savo minties aiskiai, trumpai ir paprastai, ne arti nepriarteja prie jokiu tobulumu.Nes jam nepakanka proto, minties aiskumo ir sirdies vedimo.Taip pat nekelia pasitikejimo begalines nuorodos ir nukreipimai i kitu patvirtinimus.

Net tokias savokas, kaip MOTINOS MEILE sugebate mistifikuoti, kai tuo tarpu sis dalykas praktiskai pasireiskia kasdien be jokiu mistiku - nuo vaiko aprengimo ir snarglio nuvalymo iki sedejimo prie pamoku ruosimo...

snarglius puikiai valo ir vaikų bei kūdikių namuose....

tik kažkodėl vaikai iš ten veržiasi....

Kvailų klausimų neegzistuoja. Kiekvienam tai santykinis dalykas. Tik nereikia kompleksuoti dėl "kvailų klausimų"



Greičiau gal ne pasitikėjimo, o tai bergždžias dalykas, tolygu, kas kalbėti su sienomis. Klausantysis turi gerai suprasti kalbantįjį. Jei kalbantysis to nenori - gal tada jau išties "nepakanka proto"

ir tikrai, kodel gi kalbant apie dvasinius dalykus, atsiranda tiek daug dviprasmybiu, metaforu, palyginimu, analogiju, nutylejimu ir panasiai? todel, kad kalbama apie Skoni, o skonio tiesiogiai gi neperduosi - "skonis yra toks ir toks, dar biski toks"... koks yra skonis suzinosi tik paragaves. zodziais tik nurodai, tarsi zenklais, kur koki "skoni" gali "suzinoti", taciau paragauti vistiek teks paciam ( jei nori zinoma - prievartos cia nera ir negali buti). kelio zenklas "Kaunas" - savyje neturi "Kauno", jis tik (nu)rodo, kur yra Kaunas, kaip ji pasiekti... egoistiniam protui atrodo, kad zenklas "Kaunas" ir yra Kaunas...atseit formules ir apibrezimai, kurie tik "ivelka" esme i "ruba" ir yra esme... "ivilkimo" programai, zinoma, esme yra "ivilkimas". protu skonio nepajausi - ne tam pritaikytas...
musu pasaulis yra dualistinis, tai nereiskia absoliucios tiesos, tai tik musu pasaulis toks. taip yra dvasinis ir fizinis pasaulis ( vidinis ir isorinis). vidinis - tai ne vidaus organai , o minciu ir emociju pasaulis (ir ne tik). ir "desniai" siuose pasauliuose, ne visada vienodi. dazniausiai netgi priesingi... (tiesa, dualistini pasauli, padaro dualistinis protas). pameginkit, isreiksti zodziais, meiles jausma (ar bet koki kita jausma). ne taip lengva ;) o jei dar pasakotum zmogui, kuris to jausmo niekad nepatyre??? kaip perduoti "skoni"???
taip ir atsiranda metaforos, palyginimai, analogijos...
prie to pacio, jog protas ne viskam pritaikytas...
"Atrodo, kad sakydamas "tustuma" ir "niekas" jus vengiate pasakyti, jog ten nieko nera. Jauciu uzuomina, jog ten esama kazkokios mistines kokybes. Kas yra tas "niekas"?
Taip klausti negalima. Tai jusu protas bando is "nieko" sukurti "kazka". Ta pati akimirksni, kai paversite tai kazkuo, ta "kazka" prarasite. Niekas ir erdve tera jutiminis Neisreikstumo pasireiskimas. Tai tera tiek, jog kazkas gali apie tai pasakyti; toks savotiskas paradoksas. Tai negali buti zinojimo objektas. Neimanoma parasyti mokslinio darbo apie "nieka". Kai mokslininkai nagrineja erdve, paprastai jie ja laiko kazkuo, kas visiskai neturi jokios esmes. Bet nieko nuostabaus, kad naujausios teorijos teigia, jog erdve visai nera tuscia, kad ji uzpildyta tam tikros substancijos. Jei jau sukurta teorija, matyt, nesunku atrasti, ka galima jos deka paversti substancija, bent jau kol kita teorija neprades teigti kitaip.
"Niekas" tik tada gali buti Neisreikstumo vartai, kai nebandysite jo suvokti ar suprasti."

Pačios ar Paties gebėjimas viską pastatyt aukštyn kojom tiesiog didis.

contradictions.....my favorite....

Nebūna gyvenime visiškai atskirai dvasiniai ir nedvasiniai dalykai. Analogijos greičiau ir tiksliau parodo atsakymą. Tai tiesiog kaip įrankis.

"ar bet koki kita jausma" - ši sąlyga yra būtina. Kaip visada laikausi nuomonės, jog dėsnių nėra daug. Tik jie pritaikomi labai daugeliui dalykų. Svarbu yra žinoti dėsnį, bet dar svarbiau yra sugebėti matyti kuo daugiau reiškinių/jausmų/įvykių, kuriems tas dėsnis tinka, kuriuose jis veikia.
Kai žmogus kiekvienam reiškiniui/jausmui/įvykiui ieško naujo dėsnio, jis paskęsta bereikalingame informacijos/žinių kiekyje. Dingsta esmės matymas. Tai dažniausiai yra būdinga linijiniam mąstymui.



Tas, kas kažko niekad nepatyrė, nėra pajėgus apie tai pasakoti. Jam neatsiras nei metaforų, nei palyginimų, nei analogijų.
Bet dar svarbiau, kad tas, kas kažko niekad nepatyrė, nesugebės suvokti tų metaforų, palyginimų bei analogijų. Jis tepajėgs bandyti tai suprasti protu. Bet protas jam duos "kelio ženklą", jog tai egzistuoja. "Kelio ženklas" yra pradžia. Jei norėsi, pajausi "skonį", kas yra už to ženklo.
Bet daugelio dalykų "skonį" mes pajaučiame, net to nesiekdami.

Gaila, kad pepe išsitrynė. Kai kurios mintys buvo vertingos. Tie "kvaili klausimai" visai nebuvo "kvaili".
Į vieną, gerokai seniau rašytą, norėjau dabar atsakyti. Todėl ir pastebėjau, kad jų nebėra.
Tiesiog atsakymus mes rašome ne visada tuoj pat. Tam reikia skirti laiko, susikaupti. Bet jei grįžti į senoką praeitį, reiškia, tai nebuvo tuščia rašliava.

Nereikia manęs atsiprašinėti.
Kiekvienas yra laisvas savo elgesio pasirinkime.

Bet čia tu parašei visą esmę - tu tematai žodžius. Nematai, kas yra už žodžių.
Ir nenori pamatyti.
Sąmoningai renkiesi ribotą pasaulį.

Bet gal vėliau suvoksi, kad pasaulis gali būti kur kas įvairesnis, spalvingesnis, įdomesnis.
Viskam savas laikas. Bet tik tiems, kas nori

Visiems linkiu meiles! Linkiu pamatyti, išgirsti, pajausti tai, kas slypi už žodžiu, kas tūno tų žodžių autorių širdyse ir sielose. Gerų jums švenčių, gražių ramių minčių (ypač tada, kai aplinkui chaosas). Jūs visi įpatingi!
Ramybes jūsų protams ir kurybos džiaugsmo jūsų sieloms! Dekoju jums

Geru svenciu ir daugybes prasmingu akimirku ateinanciais.
Meiles, kurios nereiketu nei aiskint, nei slepti po zodziais, tylos, kuri ja skambetu dar neprabilus ir daugybes mazu judesiuku, vedanciu gerumo link.

Gerų švenčių visiems FILOSOFAMS !

Ir ne vien dalyvaujantiems šiame forume.

Nepalūžkim - nes filosofai nepalūžta.
Nepykim - nes gerai įvaldę filosofiją, žmonės nebemoka pykti.
Nekerštaukim - nes kerštas didesnės žalos atneša kerštaujančiam, o ne tam, kuriam kerštaujama.
Ne neapkęskim - nes neapykanta yra būsena, iš vidaus naikinanti neapkenčiantį.
Neveidmainiaukim - nes tai kažkada savaime atsisuks veidmainiaujančiam savo sielos priekaištų pavidalu.
Išlikim išdidūs, praeikim žemę "išdidžiai ramiu žingsniu".

Mylėkim pasaulį tokį, kokį turime. Visi pasauliai yra nuostabūs, tik pasistenkime tai pamatyti juose.

Pati parašiau Nenurašiau iš niekur.
Nuoširdžiai. Tai, ką jaučiu dabar.

......ir aš visiems linkiu meilės.... Kuri perkeičia..., padaro mus romius ir nuolankius,

kad taptume duona kasdienine šv. Dieviškumo stalui....

Visiškai su tavimi sutinku. Nes kažko interneto programą pradėjo blokuoti. Trys dienos prieš akis.
Pagrindiniai sveikinimai lyg ir išsiųsti.
Pagrindiniai

Mano kūčių vakarienė bus su tais, kurių išties gedžiu.
Būtinai balta staltiesė(kitokios nesu mačiusi), būtinai geriausios lėkštės, nors jiems tai gal ir nebesvarbu,
bet tai mano pasirinkimas.
Aš noriu pabūti su jais.

Jie man davė viską, ką aš turiu šiandien.

Jie man nedavė nė cento. Išties materialine prasme.
Bet davė viską.

Sąmoningų švenčių
p.s. kaip yra daug svarbiau nei ką...

Erika1,
šis klausimas yra senas kaip ir pasaulis. Ir nuomonių yra įvairiausių: logiškai pagrįstų , bei fanatiškų kaip ši .
Manau, tikėti ar ne yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas.
Kitas klausimas būtų, ar tikėjimas reikalingas žmogui, visuomenei. Čia jau iš kurios pusės pažvelgsi...