Autorius | Žinutė |
2011-01-04 16:51 #167957
![]() |
|
The “Latvian option” is the buzzword of the moment among European bankers...
http://schott.blogs.nytimes.com/2010/12/23/latvian-option/ http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2010/dec/20/latvia-debt-economy-europe-austerity “Latvia has become a testing ground for how far living standards can be depressed, how steeply an economy can be taxed while removing public social support in the face of a wealthy kleptocratic class at the top.” |
|
2011-01-05 10:25 #168059
![]() |
|
the Swiss National Bank no longer accepts Ireland’s government bonds as eligible collateral in its repo operations
Tai cia tarp kitko, o dabar is esmes ir issamiau: http://www.telegraph.co.uk/finance/comment/ambroseevans_pritchard/8230654/Overheating-East-to-falter-before-the-bankrupt-West-recovers.html keletas istrauku: 1) China and India are over-heating, faced with a 1970s choice between choking credit or the onset of stagflation. 2) Vietnam will have to rescue its banking system, kicking off the Asian hard-landing of 2011-2012. The Aussie dollar will come back to earth. 3) It will become clear that Europe’s scorched-earth rescues cannot work because they offer no means by which victims can clear debt and claw their way back to health. 4) The dog that hasn't barked yet is the jobless army in Spain, the 43pc of youths without work. Bark it will when the €420 dole extension expires in February. 5) The cruelty of Europe’s `internal devaluations’ will become clearer. Wage cuts are tectonic events. They set off the protests that forced Britain and then France off the Gold Standard in the 1930s, and smashed Argentina’s dollar peg a decade ago. na ir tai, ka tautieciai jau atrado: "Norway will sail on serenely" ![]() Redaguota: siaures vejas (2011-01-05 11:12 ) |
|
2011-01-05 14:40 #168134
![]() |
|
kol pasaulis galvoja kaip cia pakeitus usd kaip tarpusavio atsiskaitymu valiuta, Iranas su savo kaimynais pasirodo jau labai seniai tai padare:
Азиатский клиринговый союз был создан в 1974 г со штаб-квартирой в Тегеране. В эту расчетную систему входят 8 стран Южной Азии, компании которых проводят через нее оплату за товары и услуги в национальной валюте. Как отмечают специалисты, ужесточение ООН экономических санкций против Ирана привело к увеличению объемов операций, которые иранские компании проводят через эту расчетную систему. Так, если в 2009 г Иран совершил через нее сделки на 7,8 млрд долл, то за первые 11 месяцев текущего года - на 12 млрд долл. При этом значительная часть финансовых операций иранских компаний приходится на Индию. Jeigu prie sistemos prisidetu BRIC'ai- ji igautu pagreiti. Taciau cia paaiskeja ka Barako svita veike Indijoje per nesena vizita: Иран отказался продавать нефть Индии после того, как индийский центробанк под давлением США попытался ввести новую схему ее оплаты. dar Iranas "labai blogas" nes rezervu turi daug daugiau nei skolu- negirdeta savivale ![]() |
|
2011-01-07 12:22 #168529
![]() |
|
jei kas manote, kad Kinija isgelbes Europa- truputis skaiciu:
The heavily indebted European sovereign states face $2.85 trillion of maturing debt in the period to 2013. (...) China has indicated preparedness to use some of its $2.7 trillion of foreign exchange reserves to buy bonds of countries such as Greece and Portugal. Kitaip tariant netgi visu Kinijos atsargu nepakaktu nupirkti PIIGS skoloms. O ir ekonomonis interesas yra riboto dydzio: Trade between China and the EU, its largest export market, totals around $470 billion annually, contributing a trade surplus of Euro 122 billion for China in the first nine months of 2010. Any slowdown in Europe would affect Chinese growth. ir dar idomus faktas: China has contributed around 80% of total global growth in 2010... |
|
2011-01-07 12:39 #168536
![]() |
|
Esu įsitikinęs, kad yra ne tik tiesioginis ekonominis interesas. Kinijai strategiškai yra svarbu, kad JAV per daug nesustiprėtų Europos ekonominių problemų (realių ir išpūstų JAV "ekspertų")sąskaita. Turėti bent 2 stiprius klientus visada geriau nei 1.
|
|
2011-01-09 12:37 #168809 | |
Man ganėtinai nesunkiai pavyko susitvarkyti su USA biudžeto deficitu, galite pabandyti ir jūs
![]() http://www.nytimes.com/interactive/2010/11/13/weekinreview/deficits-graphic.html?choices=7zxk45lv |
|
2011-01-10 16:49 #169148 | |
Didėja Kinijos rezervai ir galimybės "išgelbėti" Europą:
"Šveicarijos banko UBS analitikai prognozuoja, kad Kinijos užsienio valiutų rezervai, kurie 2006 metais perkopė vieno trilijono dolerių barjerą, na o 2009 metais pakilo virš dviejų trilijonų dolerių, jau iki šių metų birželio mėnesio pakils virš trijų trilijonų dolerių vertės." |
|
2011-01-10 23:00 #169271
![]() |
|
pasirodo yra nemazai paprastai ir aiskiai mastanciu zmoniu net tokiam uzkampyje kaip Australija
![]() http://www.datadiary.com.au/2010/12/09/the-real-us-exchange-and-exporting-inflation/ |
|
2011-01-11 17:38 #169400
![]() |
|
idomios John Hussman mintys (sutrumpinau):
once any security is issued, it has to be held by someone until it is retired. This is true for stocks, bonds, Treasury bills, currency, bank reserves, and every other financial claim in the economy. In aggregate, there is simply no way for money to go "out of stocks" and "into bonds" or vice versa. Every share of stock that is outstanding at any point in time must, by necessity, be held by someone. The same is true for bonds, and the same is true for bank reserves. From this perspective, what is presently occurring in the stock market is that investors who were previously satisfied to hold stocks at lower valuations have been induced to transfer those shares to speculators who are now satisfied to hold those stocks at rich valuations. One has to ask who the smart money is in this trade. When people invest in stocks through their pension funds, they may believe that their money is going "into" the stock market, but in fact, the moment they take their money "into" the market, it goes out in the hands of a seller. How the funds are actually used is then out of the investor's hands. The money might simply end up being wasted. Stai kodel industrijai reikalinga aveliu banda, kuria butu galima kasmet apkirpti. "Investicijos" i pensiju ir indeksu fondus yra tik counterparty pardavejams ir nauju IPO leidejams (Giedriau, cia tau issamesnis atsakymas apie indeksu fondus. Uzdirbama parduodant, o pastarieji is esmes tiktai perka ir niekada arti virsunes neissiparduos- jie tiesiog ne tam sukurti. Todel egzistuoja moraline atsakomybe stumti toki produkta maziau patyrusiems). Keista tik, kad industrijai pavyko itikinti valdzia, kad mes visi galesime sulaukti socios senatves pardavinedami vieni kitiems skolos rastelius ![]() the Federal reserve is punishing savings by depressing the rates of return available on nearly every class of assets, while simultaneously ensuring that whatever scarce savings do emerge are misallocated to the most speculative pursuits. |
|
2011-01-11 23:03 #169480 | |
Siaures Vejui - "tik" vienas pastebejimas - imone gali PATI ispirkti savo akcijas, vyriausybe - savo obligacijas ir jas finansuoti ne is nauju isleidimo, o is pertekliaus, banko pinigu mase taip pat gali buti isimta is sistemos ara ilieta papildomai - tai CB pagrindinis svertas ekonomikoje.
Todel "[...] Every share of stock that is outstanding at any point in time must, by necessity, be held by someone [...]" Labai jau daug reiskia zodis "outstading", nes gali buti kad baze keiciasi ir outstanding yra daugiau arba maziau - tokiu budu i rinka arba islieja papildomi pinigai arba is jos isimami. Todel fraze nera visiskai teisinga, o vadinasi reikia papildomos analizes ka autorius norejo pasakyti. Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2011-01-12 16:29 #169655 | |
drugeli, tu turi akcija, imone- cash'a, "PATI" is taves isperka: tu turi cash'a, imone-akcija. Kur tas "perteklius"?
jei reikia papildomos analizes- autorius prieinamas Hussman Funds kas savaite gali daug skaityti ![]() http://www.hussmanfunds.com/ |
|
2011-01-12 20:56 #169749
![]() |
|
kartais "per medzius misko nesimato"- cia absoliucios palukanu normos (o ne spread'as tarp ju ir Vokietijos)
![]() kad stabilizuoti situacija ir is jos islipti, saliu BVP turetu augti daugiau nei metines palukanos- nelabai realu, tiesa? lieka tik laiko klausimas kiek ilgai iki bankroto ir kiek daug valstybinio turto bus privatizuota, viesuju paslaugu atsisakyta ir pilieciu apmokestinta. Ir biudzeto deficitas cia visai skirtumo nedaro, nes net ir "subalansuotas" ar proficitinis biudzetas nekaicia fakto: palukanos auga greiciau nei "pajamos" (BVP). |
|
2011-01-13 02:50 #169797
![]() |
|
to ŠV:
Del "saliu BVP turetu augti daugiau nei metines palukanos". Palauk bet gi reikia skolos lygi ziureti. t.y. skolos/BVP santyki. Tavo variantas yra tada, kai ratio 1. Bet ratio 1 niekada nebuna. pvz jeigu skola yra 1/3 BVP, tai 1% BVP prieaugio atalaiko 3,33% skolos. Kitaip sakant jei BVP yra $100, o skola yra $30, tai 1% nuo $100=$1, tuo tarpu 3% nuo $30=$0,9, t.y. +$0,1 arba atlaikom tas skolas ir dar lieka... Todel faktiskai reikia kiekvienai saliai prideti ju skolos/BVP santyki. Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2011-01-13 03:08 #169798 | |
siaures vejas [2011-01-12 16:29]: drugeli, tu turi akcija, imone- cash'a, "PATI" is taves isperka: tu turi cash'a, imone-akcija. Kur tas "perteklius"? jei reikia papildomos analizes- autorius prieinamas Hussman Funds kas savaite gali daug skaityti ![]() http://www.hussmanfunds.com/ Taip tu teisus, ir man viskas aisku ka norejo paskyti Hussman, bet esme tame, kad jis nevisai gera buda paaiskinti pasirinko (tik ar yra geresnis? ![]() Aisku jeigu imti status quo baze, tai jis teisus - kazkas "paSmartMoney'ina" ir tiek... Zaidimas. Tiesa - ir dar pasimegavaizduokim ![]() Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2011-01-13 11:47 #169855
![]() |
|
drugelis [2011-01-13 02:50]: Palauk bet gi reikia skolos lygi ziureti. t.y. skolos/BVP santyki. visiskai teisingai. Apie tai nerasiau, nes Graikijos, Airijos, Portugalijos, Italijos, Belgijos sis santykis jau dabar virs 100% t.y. realiai BVP augimas turetu buti gerokai didesnis uz palukanas. Ispanija- isimtis, ten yra apie 60%, bet kaip matome paskutiniais metais- keiciasi greitai ir tai daugiau yra laiko klausimas, o ne "ar". Lietuvai irgi nera ko dziaugtis tokiais tempais skubant prisijungti prie "klubo". Del gaminimo "is oro" ir tvaraus augimo- nebesiplesiu. Austru mokykla skiria dvi kredito rusis- is realiu santaupu (atideto vartojimo) ir "orinio". Produktyvias investicijas galima sukurti tiktai is atideto vartojimo, o "orinis pumpavimas" isliekamosios vertes neturi, klausimas tiktai kiek jo pagalba pavyks "legalizuotis" ir pakeisti (uzgrobti) realius aktyvus. p.s. beje, vakar beganti eilute ziniose: "Swedbank ekonomistas siulo vyriausybei uzdrausti tiek privaties asmenims tiek imonems didesnius atsiskaitymus grynaisiais pinigais". Kas tai? Bankas is esmes siekia pakeisti oficialius valstybes pinigus (mainu vieneta) savo elektroniniais skolos rasteliais. Tai ataka pries valstybingumo pagrindus prisidengus "kova su terorismu, seseliu" ir pan. kur nekaltumo preziumpcija? kaltas, nes atsiskaito oficialiu valstybes pinigu? salutinis poveikis-bankine sistema laikosi pasitikejimu, kad ju skolos isipareigojimus bet kada galima laisvai konvertuoti i valstybinius pinigus. Pradejus tai riboti galima greitai isleisti dzina is butelio. kita europine tendencija, kad jei banku reguliavimas bus iskeltas uz valstybiu ribu (beje Londone jau ikurta Europine banku "prieziuros" institucija, tik galiu dar neturi)- kelio atgal nebebus- nugrimsime i baudziava (kitu vardu ir forma, bet ta pacia esme). Redaguota: siaures vejas (2011-01-13 13:59 ) |
|
2011-01-13 13:15 #169893
![]() |
|
labai geras trumpas straipsnis: "This is a crisis of a banking system, not the euro"
(copy-paste'inkit link'a, nes jis su lauztiniai skliaustais ir cia pilnai ikelti neiseina) [url]http://www.eurointelligence.com/index.php?id=581&tx_ttnews[tt_news]=3002&tx_ttnews[backPid]=901&cHash=c374cd2038[/url] |
|
2011-01-13 17:41 #169976 | |
imesiu ir cia, nes Lietuvos krizes temoje nuoroda greit paskes bendrame sraute. Paziurekim kaip is sono mus mato. Rasyta pries 6men., bet aktualu bus dar ne vienus metus:
Latvia's third option reiketu visiems musu politikams perskaityti ir tada jau apsispresti: ar samoningai pjaunam gryba toliau ar imames realiu veiksmu salims stabilizuoti ir klojam pamatus klestejimui ateityje. |
|
2011-01-16 11:19 #170441 | |
Nu ka, per puse metu US skola pasoko nuo 13 iki 14 trill., visai neblogai varo. Kas toliau? O svarbiausiai kada?
American deficit reaches $14 trillion |
|
![]() |
2011-01-16 11:48 #170442
1 ![]() |
O toliau viskas dėsninga. Kinai nesėdi ir nelaukia, kol JAV infliacijoje ištirpdins jų sankaupas.
http://online.wsj.com/article/SB10001424052748703791904576076082178393532.html JAV priversti pardavinėti kinams savo technologijas http://www.emailthis.clickability.com/et/emailThis?clickMap=viewThis&etMailToID=1885183279 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
2g.lt » Valstybės skola |
|
2011-01-16 11:55 #170444 | |
NASA, jei gali pataisyk antrą nuorodą, bo ji neveikia. Dėkui
![]() |