Tai o ka daryt, kai uzdare visus 7 000 000 000 dievu. Puse is kuriu vaiksto ir dar aiskina, mane jau isleido

o stebėti tai nereiškia veikti? o stebint prisiimti atsakomybę už tai, ką stebėdamas jauti, mastai - siunti į bendrą visatos lauką, nereiškia atsakomybės kaip po tokios?

Agata

Toje uždaroje patalpoje susirasčiausų tave ir apkabinčiau. Po apkabinimo arba pajausi kad patalpoje pasidarė jaukiau arba tikrai norėsi ištrūkti.

Galima pratęsti .... o beprasmis jis atrodo kam? Gal tam kas taip galvoja? O tas kas taip galvoja (girdi mintis galvoje) gal mano, kad tas kas kalba jo galvoje ir yra jis?

p.s. klausimai retoriniai sau ir tiems kas su savimi kalbasi

Gero savaitgalio visiems ir šiltos saulės.

O ką gi darytum tu, jei aš tavęs aklai neklausyčiau??? ( )

Ar bus paprasciau jei pakeisiu zodzius as- stebetojas, i i as-demesys.

Buti demesiu, nereiskia veikti. Reiskia buti.

Fox - As, Agata .....ir prisiimsiu atsakomybe visi kiti. Jau suvoke ka tu sakai. Kodel tu to nepriimi? Tu jau jau jau aciu aciu aciu


Kodel pradedi is naujo?

Mano galvoje klausimas sau. Ar as tai as?....... yra beprasmis.
Nes As zinau, as tai ne as, o Landsbergis.
Priejus prie p.Lansbergio sakau. ,- Jus isitikines, kad Jus tai Jus?
Jis atsako zinoma, kad ne - as tai as.
AAAAAA
tai reiskia
Jei tas mano galvoje AS tai Landsbergis, o Lansbergis - as tai as, reiskia AS esu AS.


bajeris

.

Juk jau keturis metus tą patį aiškini, tik vis prieidamas per kitą galą. Neperseniausiai rašei, kad darbuojiesi su savimi vėl tuo pačiu klausimu. Bet eini dar per kitą galą. Ir vėl atrasi kažką naujo, žavėsiesi, džiaugsiesi...o tai viso labo tas pats.

Kažkas panašaus, kaip per DD žmones įdarbindavo iškasti griovius ir vėl užkasti. Puiku, aišku, kad žmonės užsiėmę, bet iš tiesų ar reikėjo tuos griovius kasti?

Ir man iškyla klausimas - ar tu tikrai galvoji, kad aš tokia buka, kad niekaip negaliu suvokti "čia ir dabar", nes man kartoji tai ir kartoji. O gal tu visgi tokiu būdu įrodinėji sau vis tą patį per tą patį, ir kaskart apsidžiaugi iš naujo...?

Štai, žiūrėk:

"Tik akimirkos suteikia
Laimės amžinybę...
Jos kaip gėlės vysta veikiai.

Džiaugsmo dievišką saldybę
Paragauja vien tik tas,
Kas išmoksta momentą suprast." (Vytautas Mačernis)

Arba - kažkur, kažkada, kažkokioje kavinėje girdėjau žodžius iš kažkokios dainos:

"Estj tolko mig
meždu prošlym i budujuščem,
I etot mig
nazivajetsia žiznj."

Juk aš į kavinę ėjau ne koncerto klausytis, aš neprisimenu jokių kitokių tada girdėtų žodžių ar dainų, bet šie žodžiai man užstrigo visam laikui. Tai, matyt, aš juos suvokiau...

O ką suvoki, belieka tik įgyvendinti tai savo gyvenime. Ir man tai sekasi labai gerai.

Na ir skirtumai dabar?
Tu vargsti, darbuojiesi su savimi...kasi ir kasi tą patį griovį vis iš naujo ir iš naujo...Ir mane vis auklėji iš naujo ir iš naujo...
Aš tai pagavau be jokių pastangų malonioje aplinkoje...

Ir einu tolyn...

Nesuprantu, kodel taip sureiksminate akimirka sia . Ji yra. Praejo, kalbants su savimi. Koks skirtumas, tarp pokalbio su savimi ir pokalbio su kitu, kai pats sau esi dievas. Dieviska vien tai, kad cia gali rasti dieviska kita.

P.S. Saule ruku ir darganos mieste siandien realiai nesviecia, bet vistiek sviesu.

Agata

Ko tau tas fox toks svarbus, kad tu jį vis linksniuoji, lygini jį su savimi? Nemanau kad tu buka, nemanau kad tu negali kažko suvokti. O kartojimas visai nesusijęs su tavo asmeniu.
Aš apsidžiaugiu viskuo, nes kas be atsitinka - viskas į gerą.

p.s. jei ką nors kas nors ale erzina vadinasi vis dar atranda to kas erzina likučius savyje.

Ne, tu manęs neerzini.

Tu ganėtinai nuoširdus atrodai. Gal todėl ir diskutuoju.
Tik mūsų požiūriai skiriasi.

Agata

Gal taip tau atrodo nes matyt nesam giminingos sielos, nors skirtumai pasimato tik tada, kai į juos kreipi dėmesį. Ačiū tau

Tarp 7000000 dievu? Ir kodel abejoju? Randa tik ieskantys.

Ačiū už tą mintį. Būti reiškia būti. Būti stebėtoju (dėmesiu) - reiškia veikti (rinktis būti kažkuo).



Kai kaskart uostau tas pačias gėles (pvz tulpes) jų skleidžiamame aromate pajaučiu vis naujus "prieskonius". Mėgautis gėlių aromatu tiesiog smagu. Kodėl to nedaryti vėl ir vėl.

p.s. dėl lansbergio: gaila, bet matyt būsiu neaiškiai išreiškęs mintį, nes lanzbergiu ten net nekvepėjo (nebent jis atstovautų ego)

O taip. Visiškai sutinku. Sureikšminimas, per didelės svarbos suteikimas kažkam - tai lyg pakabinti virš savęs visą Damoklą su savo kardu.



O pepe, tai tikrai taip. Savęs ieškantys dieviškumo aspektai gan retai pasitaikantis reiškinys, nors jis įgauna pagreitį.

p.s. aišku internetas ne pati geriausia vieta to ieškoti, bet visgi .... ačiū pepe

Fox,
Landzberrgio iasmenininimas buvo aktualus sssregiui, ar del aktualiju klystu?

Tai jei tau žodžiai taip susidėliojo, reiškia taip ir bus? Žodžius gali išvartyti, kaip tik nori.

Stebėjimas - pasyvus veiksmas. Stebėjimo pasekmė - tu arba veiki, arba neveiki.

Ir kas gi čia vėl per pavojus? Atsirado baisus žodis sureikšminimas.

Viskas kur kas paprasčiau. Daugelis žmonių gyvena praeitimi (kaip kažkas buvo nuostabu kažkada) ir ateitimi (kaip kažkas bus nuostabu kažkada). Ir nebepastebi to, kas yra šią minutę. Taip gali ir pro tas savo tulpes praeiti, jų nepamatęs.