matematika su prekyba.
angele pirko uz 1 LT is vokiecio, anupras is angeles uz 1.01 Lt, petras ir anupro uz 1.02 Lt, antanas is petro uz 1.03 lt, maryte is petro uz 1.04 lt.
idomiausa baijka maryte pasiskolino 1.04 lt is USA.

visos sitos xebros apyvarta ?
biznis lietuvos biudzetui ?

jamam su investicija:
hanza nupirko LTB. LT biudzetan ikrito n+k babkiu. Hanza padidino ikainius ir pelnas nubego svedams. nezinau kada, bet hanzos sumoketi pinigai kazkada patapo lygus atbegusiems i svedija pelno pinigams. Idomiausia - n+k babkiu buvo atimta is LT gyventoju -> pelnas tai nubego svedams.
dabar pasakykit - koks biznis Lietuvai ??

p.s. LTB -> lietuvos taupomasis bankas (gal ne visi zino sita sutrumpinima), vietoj LTB gali buti Lietuvos telekomas - uz 3.15 Lt/akcijos pigia kaina ...



investicijos atsiperkamumas - cia jau klausimas, taciau manyciau tai yra investicija, turistinio objekto exportas ... valdovu rumai yra turistinis objektas uzsienio pilieciui, kuris uz paziopsojima mokes babkes - eurus, zlotus, juanius ir etc. Taip pat, uzsienio pilietis kazkur tures gyventi (LT viezbuciu pajamos-pelnas), kazka tures valgyti (bijau lenkijos mesa + lt restorano darbas), atvykti kazkuo-isvykti kazkuo nu ir t.t. (graikai ziauriai verkia - dingo turistai ...)

Taip,tame neabejotinai yra tiesos,bet sukurti toki turistini stebukla buvo galima kartais maziau "investavus"
Dar klausimas,ar vaziuos specialiai del mikimauzo namo?
Dabar ir kita abejone aplanke,o kiek kainuos toki puper dideli nama islaikyti ir paprasciausiai administruoti.Man kazkaip atrodo,kad uz turistinius bilietelius nelabai atsipirks toks namas.Noreciau klysti

Žinot, Tamsta Vall Pamėginsiu paaiškinti dar kartą,bet pažadu- paskutinį.Čia iš praktikos.Prancūzų kompanija investavo Lietuvoje 6 milijonus pinigų.Iš tų pinigų nupirko gamyklą.Gamyklą nupirko iš lietuvių. Pinigai kur?Nupirkę gamyklą ją nugriovė. Griovė gamyklą lietuvių statybininkai. Jiems už griovimą mokėjo prancūzai, iš investicijoms skirtų pinigų.Kam teko prancūzų pinigai? Vėliau prancūzai pastatė naują gamyklą.Gamyklą statė šešios lietuvių kompanijos. Kas gavo investuotojų pinigus?Dabar firmoje dirba lietuviai darbininkai, beigi tarnautojai kurie gauna atlyginimusPlius kompanija aptarnauja krūva lietuvių firmų.IT specialistų firma,valymo firma,elektrikų,santechnikų ir t.t.+ mokesčiai. Kompanija gamina produktus, skirtus eksportui.Ar yra kokia nors nauda Lietuvai iš investicijų? Aš jau nekalbu apie reklamą valstybei, kai investuoja tokios žinomos kompanijos .

Vall2, augisss. Apie investicijas.

Akivaizdu, kaip ir rašiau, kad didžioji dalis lietuviškų investicijų yra taip vadinami "monkey business". Todėl man labai keistai atrodė tokio masto kritika Barclays "projektui". Galbūt problema yra ta, kad mažai moka pasverti investicijas į intelektualinius darbus dirbančius žmones. Nei vienas bankas neskolins pinigų tokiem "projektams", nes žmogaus neužstatysi, ir padėjęs pareiškimą ant stalo žmogus išsineš savo sukauptas žinias.

Bendru atveju kiekvieną investiciją reikia vertinti individualiai. Taip pat kritikuoti galima absoliučiai visus veiksmus susijusius su investavimu, pirkimu ir pardavimu. Nes kaip rašiau kažkur kažkas kažkam vistiek bus blogai.

Aš prisidedu prie "hanzos" pavyzdžio tipo "investicijų" kritikos. Bet čia yra daug erdvės diskusijoms ir dar daugiau ardvės lietuvių švietimui. Didžioji dalis lengva ranka perka kinietiškas prekes ir visiškai nesusimasto (nes niekas nepaaiškino / etc), kiek jis kenkia sau ir savo kaimynams. O kartais gal ir nekenkia. Kiekvieną atvejį išnagrinėti tiksliai su visom aplinkybėm, dėl informacijos trūkumo ir procesų sudėtingumo tampa praktiškai neįmanoma.

Kita problema - "class" atvejis, būna, kai nelabai turi pasirinkimo. Lietuvoje juk traktoriai ar kombainai negaminami. O ir gaminti mokančių ir norinčių nėra. Gal yra nuomonių dėl Class kombainų alternatyvos? Ir kodėl visada manoma, kad kažkas kažką pirkdamas įsipareigoja iki gyvenimo galo vergauti? Aišku čia galbūt turėta omenyje alternatyvos, kurios leistų pinigus atiduoti "artimesniam" užsieniui.. nežinau.

kaip ir minejau - atsiperkamumas cia toks "slidus klausimas", taciau jis lygiai toks pats slidus Jusu mineto OZO atveju, svedu pirkinys LTB ir etc.
Biznyje visada yra rizika, tik privaciame versle verslas rizikuoja SAVO pinigais, o valstybiniame versle VYRIAUSYBE rizikuoja MUSU pinigais.

cia atsakymas i jusu LT gyventoju uzimtumo klausima:
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=187147#187147

paskaityk ka rasiau apie svedus ir LTB.
Svedai -> prancuzai,
LTB -> tavo 1,2,3,4 punktai.

pamastyk - ka gavo Lietuva ir ka gavo prancuzai ?
mano manymu: Lietuva exportuoja pigia darbo jega, o prancuzai atgauna savo investuotus pinigus ir papildomai pridetine verte.

gloomers,viskas cia gerai.Tiesiog teigti,kad popierine=skaitine investiciju dalis lieka Lietuvoje yra ne tai,kad neteisinga,bet kad stipriai netikslu tai faktas.Jau vien todel,kad Lietuva niekada "nesukomplektuos" visu investicijos sudedamuju po Lietuvos stogu.Stipriai supaprastinant,vien todel,kad VISA energetika ateina eksporto keliu,negalima taip skaiciuoti.Aisku,kad as uz investicijas.Cia kalbu nera,bet kai pradedam kalbeti netiksliai...Kuo daugiau bet kokios investicijos "komplektuojanciu daliu " bus sukurta ir pagaminta cia,tuo labiau ir "liks".
Nu nors ir kaimietiskai snd varau,bet apie kombainus nepasakysiu,bet apie automobilius tai jau zinot kiekvienas.PirkaiHONDA,tai ir remontuoti teks ta pirkini kaip honda,o ne kaip toyota.Cia kaip ir vestuves gaunasi.Tenka jos vieninteles norus finansuoti.

As pritariu - cia mano pavyzdukas ne visai i tema, ir noreciau kad pagautumete:
Claas, ar tai belorus ar ne taip svarbu, svarbiausia mintis yra tame, kad claas gamintojai sau uzsitikrina rinka kaip pacio daikto, taip ir aptarnavimo: atsargines dalys, elektronika ir etc. (ka anksciau minejau apie vokiecius ir saules kolektorius afrikoje). Lygiai ta pati daro kitaicai: perka ispanu obligacijas, arba skolina babkes ispanui, kad ispanas pirktu kitaiska preke !

As suprasciau kaip investicija, kur claas pastatytu ant LT atsarginiu daliu gamykla, kurioje butu 70-30% (galima ir kita proporcija isskyrus 100-0) akcijos claas-LT, tai pritempus galima butu mastyti - kad investicija.

O kai kazkas atveza n+k babkiu ir idarbina LT zmogu ... as manau kad pinigu atvezejas samdo negrus.

Pradėjęs skaityti iškart pagalvojau, kad pasakoji "Alytaus tekstilės" ir superinių Honkongo investuotojų istoriją..

Pasikartosiu - kiekvienas atvejis yra labai individualus. Netgi claas - belarus atveju tu man nepasakysi, kurį geriau pirkti, nes galbūt claas'e jau šiai dienai lietuviško darbo įdėta yra kur kas daugiau negu į belarus'ą.

Kas dėl pačio principo - eksportuoti darbą/prekes/paslaugas, tai daugumoje atveju dauguma sutinka, kad tai yra gerai. Gebėjimas konkuruoti kažkuo: kaina, kokybe, irgi yra gerai. Bet ne visada (-:

Ką tu rinktumeis, 1 lito vertės IT paslaugų eksportas ar 1 lito vertės Lietuvoje pagamintos prekės eksportas? Klausimas atrodo paprastas, bet iš tikro per daug dar nežinomųjų, kad kažkas galėtų objektyviai atsakyti - kas geriau. Prieš tai rašiau, kad tarkim pirkti kinietišką prekę yra lyg ir blogiau negu europietišką, bet yra visokių bet. Mes dažnai pamirštam tokį daiktą, kaip tarša, kuris turi įvairius pašalinius efektus (sveikata/ilgaamžiškumas), kurie dar retai yra įkalkuliuojami į produktų/paslaugų kainą.



Žiūrint taip gana siaurai - aš mieliau rinkčiausi gyventi šalia stiklinio IT techninio centro aptarnaujančio Barclays banko IT infrastruktūrą, negu šalia Claas padangų gamyklos kaminų. Kuriame iš šių objektų dirba daugiau "negrų" irgi yra labai rimtas klausimas, į kurį atsakymo dėl savo subjektyvaus vertinimo nenorėčiau sakyt... (-;

"mano manymu: Lietuva exportuoja pigia darbo jega, o prancuzai atgauna savo investuotus pinigus ir papildomai pridetine verte. "

Tamsta Vall2.Lietuva eksportuoja pigia darbo jėgą ,kai tavo kaimynas,draugas ar giminaitis išvažiuoja į Londoną.O kai lietuvis dirba užsienio kapitalo įmonėje Lietuvoje.Ir už gerokai didesnį atlyginimą nei vidutinis LT darbo rinkoje.Vadinti eksportuota darbo jėga, švelniai tariant netikslu.Ir jei investuotojai,investuodami nesitiki atgauti investicijų ir dar uždirbti pinigų.Va tada tokių investuotojų reikėtu bijoti

"O kai kazkas atveza n+k babkiu ir idarbina LT zmogu ... as manau kad pinigu atvezejas samdo negrus. "

Na ,o kai jau atvežti pinigai ir sukurtos darbo vietos patampa blogybę.... Tada aš pasiduodu

rinkciausi lita, kuris yra LT nuosavybe (sakykim Naradavos soduose uzauginto obuolio, is paslaugu - SOStines aerouosto dispeceriu darbas vedant baltarusu lektuva Lietuvos erdve), o Jusu pavyzduke IT paslaugos yra barclajs nuosavybe, o Lietuvoje pagaminta preke - gal tai prancuzu nuosavybe (pritempiau: ne visai korektiskas klausimas - ne visai korektiskas atsakymas) - todel exportuojama darbo jega ir daugiau niekas.


o kodel ne: claass elektronika + mikrokontroleriai + programine iranga. Butu irgi ... stiklinis pastatas.
o padangos ir pan. dalykai: tai manau sugeba pagaminti bile kas, ir tie patys kitaicai, ir manau, greitu laiku afrika ir lotynu amerika. (ta prasme visi nesvarus dalykai pamazel kelsis i 3-4-5 pasaulio regionus).
gerb. gloomers visur kitur mano nuomone sutampa su Jusu.

Adrijanas:
kodel visi sakome - kinijoje pigi darbo jega, todel visas pasaulis pristate ten gamyklu ir dabar pigiai stumdo Lietuviams kinijoje pagamintas prekes ?
perfrazuokim i IT paslaugas - programavima. Jei vakaru pilieciui sedinciam vokieciuose mokama 100 euru/valanda, o ta pati darba atlieka LT pilietis uz 70, bet sedi Lietuvoje, ar sis veiksmas nebus darbo jegos eksportas ?

o del sukurtu darbo vietu - as (mano imone) labiau noreciau sukurti darbo vieta latvijoje, kur man dirbtu latvis uz 60, as(mano imone) ta pati darba parduociau vokieciui uz 70, o vokietis -> kazkam uz 100. Pagal sita schema zurnalistai trimituotu: LT investavo i Latvija ir exportavo prekes vokietijai.

Na čia gal ir aiškėja, kodėl buvo toks ažiotažas dėl to Barclays, nes panašu, kad kiti galvoja, kad Barclays ofise dirba ne lietuviai, ir užsidarius ofisui darbuotojai bus išvežti (-;

Situacija yra tokia, kad Barclays moka pinigus lietuviam, už jų atliekamą darbą. Lietuvių galvose esančios žinios yra panaudojamos pinigam uždirbti iš užsienio. Per tuos metus kada dirbs tas padalinys tos žinios tik gilės, bus kadrų kaita, bus kursai - žinios augs. Barclays ofisui užsidarios - tos žinios lieka Lietuvoje. Niekas jų neišsiveža.

IT atveju - žinios ir žmogus yra nuosavybė, kurie niekam kitam nepriklauso, jokiam Barclay, jokiam IBM ar Oracle.

Tai šiuo atveju aš esminio skirtumo nematau, ar "Juozas užaugina obuolį ir parduoda Hainzui už 1e" ar "Juozas 5min. laiko skyrė Hainzo WWW svetainės atnaujimui už 1e". Taip galima gilintis ten sukeltų kaštų ir veiklų komponentų, kur, kiek ir kokios energijos buvo sunaudota, kiek iš tikro ten centų dalių buvo importuota, kad tą produktą/paslaugą sukurti... Bet pačiame principe, supaprastiname iki minimumo - skirtumo nėra. Mes sukuriam kažkokią vertę, už ką gaunam tą pačią sumą ir abiem atvejais vienodai pagerinam savo importo/eksporto balansą - vienodai pakeliam savo ekonomika.

Toliau, kaip sakiau, aišku galima gilintis į smulkmenas, bet greit prieitumėm prie to, kad daug svarbiau, kur tas uždirbas euras paskui bus išleistas.

Gerai, ir kas toliau? Jie eina dirbti pas lietuvį darbdavį už 50%+ mažesnę algą?
Visi susikūria savo nuosavus verslus?
Emigruoja į užsienį kur jų žinios bus įvertintos?

Ar gilinotes į tai, koki darbą dirba Barclays VU studentai ir kokios jų funkcijos toje įmonėje?

Toliau - lygiai lygiai tas pats, kas ir pardavinėjant obuolius vokiečiui iš nuosavo lietuviško sodo. Jeigu obuolių niekas nebeperka - tai vadinasi gavoji kažką: mažini kainą, ieškai kitų rinkų, persikvalifikuoji, emigruoji, whatever..

Šiaip nesupratau, klausimo tikrosios esmės - gal gali patikslinti?

Ką daro fabriko juodadarbis, kai Claas uždaro farbiką? Kas jam lieka? Ir kokios jo galimybės vėl dirbti panašiame fabrike?

Ką daro programuotojas / adminas / bet kas iš IT srities, kai užsidaro jo kontora? Kas jam lieka ir kokios jo galimybės vėl dirbti panašioje kontoroje?

O dėl VU studentų tai... kontra-klausimas: ką ten daro VISI darbuotojai ir koks jų pasiskirstymas pagal profesijas/pareigas/kvalifikaciją?

Reikėjo geriau paklaust ką ten daro valytojos ir prikabinti šluotos paveiksliuką...

tai dabar jau blogai,kad ir algas uzkele iki daug maz europinio lygio,ne bet diskusija apie barclays tai topine . Mano galva cia suo pakastas tame,kad ne tie pritrauke tokias investicijas,va butu ,,teisinga'' politine jega pritraukusi,tai slieku iekoti ir nereiketu,nors pvz as piestu nestociau net jei paksistai butu atvede barclay tokiom salygom,nors man ta partijele nuskriaustuju klounu sutve

Kad diskusija būtų konstruktyvesnė, verta į viską pažvelgt iš pragmatiško ir daugeliui traderių suprantamo taško:
prieš investuodamas, tuo labiau dešimt lemonų, normalus investorius privalo suprasti, į ką kišamos babkės. Tėgi - pažiūrim: investicijų objektas - Barclays. Kokia yra Barclays pagrindinė veikla?-finansinio sektoriaus operacijos.
Kokio pobūdžio operacijas Barclays atliks->atlieka savo Lietuvos padalinuke? - IT. Ką bendro Barclays kontekste gali turėti IT padalinys su pagrindine kompanijos veikla? Manyčiau, daugumoje atvejų tai gali būti techninio pobūdžio pagalbinės atarnaujančios operacijos pagal iš anksto užduotą modelį. Ir joks produktas, tuo labiau intelektualus, ten nekuriamas. Aš sunkiai suprantu apie kokį produktą, tuo labiau jo eksportą kalbate...
Pagalbinė paslauga kuriama ir eksportuojama - tikrai taip. Bet tokiu atveju 100% teisus Vall2 - viso labo turime pigų darbo jėgos eksportą. Kai į tokį projektą "investuojami" valstybės, t.y. mokesčių mokėtojų pinigai? - į tai susiveda visas grožis. Jeigu Barclays, gavusi dešimtmilijoninį vyriausybės patepimą, Lietuvoje būtų atidarius finansistų padalinį - viskas būtų gražu, teisinga ir sveikintina. Deja...
Juk nei vienas čia diskutuojantis ITšnikas nepuls ginčytis dėl teiginio, kad pagrindinė anglų atėjimo į Lietuvą priežastis - pigi, bet pakankamai kvalifikuota darbo jėga. Lygiai taip akivaizdu, kad Barclays pagrindinės veiklos sąsajos su IT sektoriumi grynai techninės, t.y. šis bankas nieko bendro neturi su IT produktų kūrimu rinkai. Tiesiog greičiausiai už lietuvių ITšnikui geras, o anglų ITšnikui labai menkas babkes Vilniuje yra vykdomas Barclays finansinės veiklos pagalbinis techninis aptarnavimas. Ar tokias į pigų darbo jėgos eksportą nukreiptas "investicijas" turi finansuoti valstybė/mokesčių mokėtojai - nemanau. Dar kažkiek suprasčiau, jei Barclays būtų įpareigotas kasmet įdarbinti bent po 100 žalių bakalaurų ar bedarbių. Bet kai už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus geresni šalies specialistai bukinami pasodinant ant techninio iš anksto sudėliotų operacijų vykdymo, jokios valstybinės "investicijos" logikos neįžvelgiu.
P.S.Kadangi neturiu nieko bendro nei su Barclays, nei su IT sektoriumi, remiuosi tik bendraja, viešai prieinama informacija. Todėl jei Barclays padalinys Vilniuje kuria kažkokias superduper programas, gyvybiškai svarbias ir reikalingas visiems pasaulio bankams - tokiu atveju soris, visi šie mano pamastymai netenka prasmės.

"kodel visi sakome - kinijoje pigi darbo jega, todel visas pasaulis pristate ten gamyklu ir dabar pigiai stumdo Lietuviams kinijoje pagamintas prekes ?"

Nelabai supratau Tamsta Vall2kas čia blogai? Ar,kad kinai turi darbo? Ar ,kad perka jų prekes? Darbo jega kainuoja tiek kiek kainoja.Juolab, kaip minėjau prancūzai už darbą moka gerokai brangiau ,nei vidutiniškai toks darbas kainuoja LT.

"perfrazuokim i IT paslaugas - programavima. Jei vakaru pilieciui sedinciam vokieciuose mokama 100 euru/valanda, o ta pati darba atlieka LT pilietis uz 70, bet sedi Lietuvoje, ar sis veiksmas nebus darbo jegos eksportas ?"

Jei LT pilietis dirbtu tą patį darbą taip pat gerai,ar net geriau nei vakarų pilietis ir už mažesnį atlyginimą.Toks veiksmas vadintusi "vakarų piliečio bankrotu" Jei rimtai, tai toks veiksmas vadinamas žinių eksportu.

"o del sukurtu darbo vietu - as (mano imone) labiau noreciau sukurti darbo vieta latvijoje,"


Sukurkit.

Na, jau labai keistokas Barclay atejimo i LT plakimas cia vyksta. Minusu siame atejime as tikrai nematau, o stai keletas stipriu "uz" Barclays LT (besiremiant vien viesa info ir nebunant net maziausiu IT specu, bet remiantis logika ir siokia tokia kasdiene patirtimi):
- Riebus pliusas LT reputacijai IT (ir ne tik) pasaulyje. Kaip suprantu, tai vienas is 4 pasauliniu Barclays IT centru (galima butu pasidometi kitu geografija pries plakant- as jos nepamenu). Be to, kaip bebutu skaudu ta pripazinti, "Barclays" zodziu jungini pasaulyje zino zenkliai daugiau zmoniu nei "Lithuania". Tad 1 is 4 buvimas LT pagauna aki. Paciam daznai tenka tureti sveciu is uzsienio (su aukstuoju issilavinimu ir ta atspindinciom pajamom... ), visu ju aki pagauna uzrasas "Barclay" visiems mums zinomoje vietoje. Tai gera trauka kitiems: WU, etc. Skeptikai sakys, kad ta reputacija- pigios IT darbo jegos. Man toks argumentas juokingas, nes pasaulyje visos investicijos juda ten, kur gali gauti ta pacia kokybe (nauda) uz mazesne kaina. Svarbu santykis tu faktoriu. Taigi net britai, ar japonai yra zymiai "pigesni" uz mus daug kame. Tikiu, kad su laiku didejanti kokybe, naudingumas leis didinti ir kaina.
- Geras impulsas IT terpes vystymuisi LT. Taip, trumpuoju laikotarpiu nusiurbe IT specialistu is kitu kompaniju. Bet ilguoju laikotarpiu isaugusi IT specialistu paklausa, paskatins ir ju pasiula. Nezinau, kiek tikri gandai, bet Barclays su VU jau spec mokymo programas derina. O ten kur daug IT specu, bus ir spinn-off'u (reik su rizikos kapitalo instrumentu pletra dar padirbeti) ir kitu projektu.
-Visada rinkciausi "smegenu" paslaugines investcijas pries gamybines (obuoliai, padangas, ar kas ten bebutu). Musu tik 3 mln, atminkit. Be to, paslaugos "svaresnes" aplinkos atzvilgiu, o ir energijos is rytu joms reik maziau... . O ir su bedarbiu IT specu daug lengviau nei su obuoliu rinkiku (pirmasis obuoliu surinkeju gali pabuti, o stai obuolu rinikikas IT specialistu... nepykit IT zmones... ). Pasaulio mes nepaimsime zmoniu kiekiu, o smegenimis gal koki kasni atsikasti ir turime sansu... Barclays tuos smegenis mankstina.
-Tai darbo vietos generuojancios kitas darbo vietas: aniems juk reikia ir valgyti ir apsirengti...
-Eksporto rinka garantuota- tai pats Barclay

Ar verta ta buvo daryti is dalies subsidijuojant viesais pinigais, manau, taip. Neturiu pagrindo abejoti, kad skirti pinigai specialistu perkvalifikavimui, paruosimui, mokesciu i valstybes biudzeta pavidalu atsipirko per metus. O be to, ir investicija juk i savus zmones, juk zinias, kvalifikacija!

Tiesa, siuo atejimu nepatenkintieji turetu neprarasti vilties, prasidejusios diskusijos del progresiniu mokesciu, jas relizavus, gali suvynioti ne viena toki Barclay ir pasiusti atgal namo...

kad dirbtu ne lietuvos pilieciai butu jega, ir butu jega kad jie dirbtu lietuvoje ilgiau nei 6 men. ir moketu lietuvai GPM + SODRA.

http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=187141#187141