Visas pasaulis kyla,tik Pabaltijis kartu su tokiom salim ,kaip Egiptas ir Kuweitas krenta.Esam uzkampis vienu zodziu...
O kas bus ,kai visi krist prades..?

O kiek pastangų patys įdedate, kad išjudintumete tą užkampį? Vieni laukia dar vieno kritimo, o kiti sėdi užsipirkę ir laukia, kol kas kitas užkels kainą. Taip ir stovim vietoj.

Toro, mesk iš galvos mintį, kad vienas ar keli žmonės gali daryti įtaką kainai, nebent pačiam penkiaženkles apyvartas daryt tikintis, kad kažkas prisijungs ir kaina judės reikiama linkme. Nuo vieno ar kelių smulkių sandorių kaina gal ir pakils kuriam laikui, bet rinka vėliau grąžins ją ten kur ir turi būti, o pats sėdėsi apsikrovęs akcijomis ir dar minuse. Мūsų smėlio dėžei reikia, kad pradėtų instituciniai prekintis tada ir judėsim į šiaurę, o kol kas palinkėsiu gero savaitgalio ir kantrybės ateinančias savaites.

Busim kritimo lyderiais...

Arnai, o tu po mano galvą landžioji, kad žinai mano mintis? Čia retorinis klausimas buvo plačiai auditorijai, kuri vis nepatenkinta ir guodžiasi, kad nekylam. O man gali taip išsamiai neatsakinėti, Naujokas aš tik čia.

Toro, man tai visiškai nesvarbu ar naujokas parašo ar senbuvis, tą, ką galvoju tai ir parašau, o jeigu ten buvo retorika, tai ne taip būsiu supratęs tada tiesiog tavo mintį.

Man kaip ilgalaikiui toks rinkos flatas idealus variantas, o trederiams tai gera proga susiskaičiuoti monetas, pabendrauti su šeima, išgerti taurę su gimine. Atsipalaiduokit, nebent neturite kitų užsiėmimų. Ir manau, kad sektųsi biržoje, viena iš pagrindiniu sąlygų turi būti birža kaip hobis, o ne gyvenimo būdas, kad darytų kiek įmanoma mažesnį įtaką pačiam ir tavo aplinkai ... šiek tiek OT

Greitai tave Kubilius padarys is ilgalaikio spekuliantu

manai Kirkilas geriau butu?

prie Kirkilo man atrodo būtume draugiškai su Graikija, Airija pas TVF sėdėję. Nors kai pagalvoju tai pas italus biudžeto deficitas 120% BVP ir nieko kažkaip išgyvenam su tuo

išgyvent tai išgyvena tik klausimas kiek ilgai, savo skolas anksčiau ar vėliau vistiek teks sumokėt arba restrukturizuot ir bet kuriuo atveju pradėt gyvent tik iš savo kišenės

Niekaip nesuprantu, kodel mes turime lygiuotis i tuos kurie prasiskoline po 100% BVP?
Jus gal nors karta i skolinimosi tempus paziurekit 2007 metu pabaigoje 16,698 mln. Lt., arba 17,3 proc. Lietuvos BVP 2010 metų pabaigoje sudarė 36 mlrd. 588,1 mln. litų arba 38,7 proc. BVP Per tris metus valstybe i skola ivaryta daugiau nei per 20 metu.

Tamsta, mikass, jūs idealistas. Žaviuosi idealizmu, bet jis paprastai prasilenkia su realizmu. Prasiskolinusios niekada, niekada negražins skolų - jos tik augs ir esminiai klausimai yra tik du 1) kaip greitai skolos augs? 2) ar istengs šalys savo jėgomis tas skolas aptarnauti?



Arnai painioji biudžeto deficitą su valstybės skola, - tai ne tas pats.
Beje vardinant itin prasiskolinusias šalis reikia pridėti Belgiją Ispaniją Latviją - iš viso pusę Europos

ne nu aš tai ir durnas - vieną galvoju kitą rašau ir klaidinu ne tik save bet ir kitus. Matyt karštis paveikė.
Feniksas, valstybės skolą ir biudžeto deficitą atskiriu, dėkui, kad pataisei

Feniksai, nu ne visai idealistas tiesiog kalbant apie LT tai esam maža šalis ir jei prasiskolinsim tai mums greičiau teks Islandijos ar Graikijos likimas. Čia tik didžiosios valstybės turi privilegiją skolą didint kiek reikia, nors ir joms ateis paskutinioji

mikass, čia man atrodo reiktų akcentuoti ne šalių, bet ekonomikos dydžius, nes jeigu tokios šalys kaip UK, Vokietija, Italija, Prancūzija turėtų restruktūrizuoti skolas (kas reiškia bankrotą) tai žala pasaulio ekonomikai būtų žymiai didesnė negu kad papildomai sumest pinigų toms šalims, kad jos ir toliau normaliai (bent kurį laiką) funkcionuotų

Atidžiau paspoksojęs į mūsų indekso ir atskirų akcijų grafikus, pasipaišiau mūsų biržai prognozę ateinančiam pusmečiui. Iškart atsiriboju nuo visokių ateities priekaištų ir pašaipų, jeigu ta prognozė neišsipildys, nes juk tai tik prognozė! Aišku kritika ir argumentuotas oponavimas arba savų prognozių išdėstymas visada laukiami.

Taigi, dar kart atidžiau pasižiūrėkime kas įvyko per šį su Japonijos įvykiais susijusį kovo mini-crash. Dar gerokai prieš tą nelaimę, kuri trumpam nusmugdė absoliučiai viso pasaulio akcijų indeksus, mūsų birža buvo santykinai silpna. OMXV indeksas dar 2010 gruodžio pradžioje pasiekęs ~420 punktų ribą taip ir nesugebėjo aukščiau palypėti. Taigi turim labai rimtą argumentą, kodėl po pastarųjų poros savaičių atšokimo neverta tikėtis ralio virš buvusių viršūnių. Pasižiūrėjus į grafiką matom kaip puikia mūsuose veikia MA50 ir MA200 linijos. Sausį ir vasarį buliai iš paskutinių jėgų bandė susiorganizuoti atšokimą nuo MA50, tačiau trūkstant palaikymo iš institucinių pusės, kovo pradžioje ši kova buvo pralaimėta, ko pasekoje kritimas pradėjo akceleruotis. Kaip tyčia tai sutapo su Japonijos nelaime ir korekcija Pasaulio rinkose, bei susidėjus dviems priežastims gavosi visai neblogas išpardavimas su panikos prieskoniu. Be abejo, po tokių staigių kritimų visada būna kažkoks atšokimas. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Ir nors atšokimas gavosi gana aštrus, tačiau apyvartos liudija, kad jis nebus tvarus- kritom su didėjančia, o atkilom su mažėjančia apyvarta, kuri paskutinėmis sesijomis visai išsisėmė. Atšokimas gavosi gana status turbūt dar ir dėl to, kad "po kojomis" pasimaišė MA200 liniją. Besitikintys, kad bulių rinka tęsis dar bent kelis metus prie MA200 linijos visada mielai perka ir tai yra visai logiškas žingsnis. Tačiau man atrodo, kad šį kartą apsipirkę prie MA200 linijos negalės ramiai džiaugtis bulių rinkos vaisiais (nors pačios bulių rinkos dar tikrai nelaidoju), nes šiais metais dar ne kartą tą liniją testuosime o gal net ir žemiau jos pabuvosime. Pastarųjų savaičių atšokimas išsikvėpė kaip tik atsimušus į MA50, šį kartą iš apačios. Manau tai bus labai puiki "pradinė stotelė" antrajai korekcijos bangai žemyn, kuri per artimiausius kelis mėnesius turėtų nunešti maždaug iki panikos matu pasiekto dugno arba šiek tiek žemiau jo. Jei Pasaulio rinkose didelių kataklizmų nebus, po antros korekcijos bangos bus galima pabandyti ir šiek tiek surizikuoti. Greičiausiai tuo metu susiformuos grafiko divergencija su indikatoriais, t.y. indeksui pasiekus ar prakirtus ankstesnį dugną, indikatoriai naujų žemumų nepasieks. Ir tai indikuos apie vidutinio laikotarpio ralio galimybę. Būsimas kilimas gali laisvai pasiekti šių metų viršūnę, tačiau kas bus po to prognozuoti jau nesiimu.

Scenarijus galbūt ir neblogas, tik keisti pačio veiksmai pirkti ant atšokimo viršaus (indekso) ptr, ljl, kai tikimasi tolimesnio kritimo per ateinančius ~6mėn. Ar šis prognozuojamas kritimas neįtakos šių akcijų kainų?

Toro, čia yra prognozė. Net jas pateikiantis nemano, jog ji 100% išsipildys, galimi visokie variantai.

Nereiktų vadovautis kraštutinumais: maždaug jeigu prognozuoju, jog rinka kris, tai sėdėsiu visiškai tuščias, o jei spėju, jog viskas kils, tai viską mesiu į akcijas. Yra masė tarpinių variantų. Pasveri ant kiek stipri ta tavo prognozė ir kiek ji argumentuota, paskaičiuoji kiek gali rizikuoti ir pan. ir darai atitinkamus sprendimus. Nebūtų Sliux toks pesimistiškas, tai (gal) būtų n kartų daugiau užsipirkęs, o dabar tenkinasi ne tokiom stambiomis pozicijom.

Dar dėl prognozių. Joms nepasitvirtinus čia galima pastebėti tiesiog pluoštus kritikos. Kritikuoti turi teisę visi, bet vertinga kritika tik to žmogaus, kuris lygiagrečiai ir savo prognozes pateikia ir jos būna tikslesnės. Niekas nieko niekada neatspėjo ir neatspės 100%, vien jau dėl tokių reiškinių kaip cunamis pvz. Tai žodžiu, būkit tolerantiškesni. Ir aplamai, jeigu pateikiate kitokią nuomonę, tai pateikite ją dabar, o ne po pusės metų, jau viskam praėjus. Po laiko tai visi gudrūs rašinėt.

Greiciausiai, taip ir bus, kaip prognozuoja. Siam momentui nieko gero baltike nesimato, nebent IVL pajudes gap'a uzdaryt iki 1,91 - 1,93, agrowill'as ties apsiprendimo tasku, kur kaina toliau judes ar slankios paskui ema flat'e, bankuose ryskus trendas zemyn, saf'as turi rysku uptrenda, bet cia vel jau potencija senka , dar ljl gal nustebins, bet cia vel greiciausiai malsis ties 0.053 - 0.055 nezinia kiek laiko