2012 metais susimokėsime rekordinį nepriklausomos Lietuvos istorijoje ~7 mlrd. litų skolos aptarnavimą (principal+interest). Pvz. 2011 biudžeto pajamos ~17 mlrd. Lt, taigi "tik" ~40% biudžeto pajamų.

nuomone [2011-04-06 22:37]:


Prašau neklaidinti žmonių duomenų manipuliavimu.

7 mlrd. litų skolos aptarnavimas - kokio biudžeto? Valstybės, savivaldybių, Sodros, PSDF? Manau, kad visų jų.

nuomone [2011-04-06 22:37]:
Biudžeto pajamos 17 mlrd. lt - valstybės, savivaldybių, Sodros, Privatizavimo fondo, Garantinio fondo? Su ES lėšomis ar be? Įtariu, kad tik valstybės biudžeto pajamos, o ir tos be ES įplaukų. Kodėl tuomet ignoruojama Sodra su >10 mlrd. lt pajamų, savivaldybėmis su papildomais ~3 mlrd. lt, keli milijardai ES paramos lėšų? Susumavus visų valstybės biudžetų ir fondų pajamas gautume per 35 mlrd. lt arba dvigubai daugiau nei parašyta.

http://www.viesai.lt/biudzetai/

nuomone [2011-04-06 22:37]:
8% nuo BVP skolų refinansavimas - daug tai ar mažai palyginus su kitomis valstybėmis?
20% nuo biudžeto pajamų refinansavimas - daug tai ar mažai palyginus su kitomis valstybėmis?

bomzasxxl [2011-04-07 14:24]:
Manyciau, kad turi buti tik apmokestinamos pajamos

Skolos lyginimas su BVP tas pats kas bankas prieš išduodamas man paskolą matuotų mano kūno temperatūrą. Lyg ir susiję, bet nieko konkretaus nepasako. Todėl analitikai lygina skolos aptarnavimo kainą su realiomis biudžeto pajamomis. Šiai dienai tai 40%.

bomzasxxl [2011-04-07 14:24]:
Mokesciu sistema turi buti teisinga ir efektyvi. Nei progresiniai, nei turto mokesciai teisingumo kriterijaus neatitinka. Progresiniai neteisingi del to, kad diskriminuojama pagal pajamu dydi, turto mokesciai neteisingi, nes nera objektyvaus turto vertinimo kriteriju, be to dirbtinai sukuria likvidumo spaudima.
Progresiniai ir turto mokesciai taip pat nera efektyvus nes sunkina mokesciu administravima ir sukuria paskatas iskraipyti ekonomikos savireguliavimo mechanizmus.
Manyciau, kad turi buti apmokestinamos tik pajamos ir tik proporcingai (+ vartojimo mokesciai). Ivairiausiu veiklu tarifai turi buti vienodi, taip pat darbo, kapitalo, isimtys taikomos tik tuo atveju, kai neapsimoka mokesciu skaiciuoti del pajamu mazumo. Sodros ir PSD mokesciai turi atitkti draudimo imoku pozymius, bet ne pajamu pozymius.
Taip pat reikia panaikinti minimalios algos savoka, nes minimalio algos nustatymas didina tikimybe gauti minimalia alga.

regneo [2011-04-07 20:33]:
Tai tu esi uz tai, kad progresiniai mokesciai butu visu klasiu pajamoms? Dividendams, akciju prekybai, individualios veiklos pajamoms ir t.t.? Kitaip sakant, tau atrodo teisinga, kad jie butu suvienodinti? Kitaip tariant tau patinka, kad daugelis tu pajamu pasitrauktu i seseli, arba iskeliautu i uzsieni?

2011-07-04 Verslo Žinios:
Trys eilutės, kurias būtina finansuoti | Verslo žinios

Pernai gegužę jau žinojote, kad norint patenkinti valstybės institucijos biudžetų projektų poreikį 2011 m.
reikėtų išleisti 4 mlrd. Lt daugiau nei 2010 m. Ką rodo institucijų apetitas 2012 metams?

Finansiniai poreikiai buvo pateikti ir galiu pasidžiaugti, kad „prieaugis“ kone perpus mažesnis nei pernai,
įskaitant išlaidas, kurios būtinos valstybės skolai tvarkyti ir investiciniams projektams su ES lėšomis
bendrai finansuoti. Susitaikymas su realybe yra truputį didesnis, bet tai vis tiek yra porą milijardų litų
daugiau nei šių metų biudžetas. Tai reiškia, kad, rengiant projektą, visiems reikės grįžti šiek tiek atgal.
Nors kitąmet darbo užmokesčio fondas, kitos išlaidos planuojamos šių metų lygio, tačiau labai reta
institucija tokias ir susiplanavo. Yra tokių norų, kad „geriau, daugiau, labiau, stipriau ir už brangiau“.

Kokios įtampos vietos gali būti kitų metų biudžete, kokių išlaidų negalima mažinti? Galbūt tai susiję su
neišvengiamais renginiais, tarptautiniais įsipareigojimais?

Yra trys eilutės, kurios didėja ir yra būtinos finansuoti. Nemažinamos skolos valdymo išlaidos, nes jeigu
laiku nemoki palūkanų, su tavim viskas aišku. Ši eilutė, deja, ir auganti, ir niekaip nemažinama, – kitąmet
padidės dar maždaug 180 mln. Lt. Įmokos į ES biudžetą taip pat šiek tiek ūgtelės ir sieks apie 1 mlrd. Lt.
Nieko dramatiška, bet neišvengiama. Bendras finansavimas didėja, nes kitais metais yra didžiausias europinių
lėšų srautas į biudžetą. Šiemet – 7 mlrd., kitąmet – 8 mlrd. Lt, o tuomet šios sumos pradės mažėti.
Yra ir kita pusė pasikeitimų – kitąmet valstybės draudžiamų asmenų bus mažiau, vadinasi, reikės mažiau
biudžeto lėšų pervesti „Sodrai“.

Įdomiausia dalis – kokių kitąmet bus mokesčių sistemos pokyčių? Kadangi prieš pusmetį iki jų įsigaliojimo
priimtų teisės aktų nėra, vadinasi, jie bus teikiami su biudžeto projektu? Kokie tai bus įstatymai?

Neišvengiamų dalykų nėra, pagal ES direktyvas būtinų mokesčių pokyčių taip pat nėra, nes visi šie pakeitimai
yra valstybės narės reikalas. Su biudžetu veikiausiai eis PVM registracijos ribos padidinimo iki 150.000 Lt
projektas, tą mes esame suderinę su EK. Tai tarsi būtų palengvinimas, bet daugumai verslo ta riba visiškai
nesvarbi, jie registruojasi PVM mokėtojais nuo pirmo lito, nes tai jiems yra naudinga.
Taip pat turėtų eiti tam tikri kapitalo pajamų apmokestinimo pakeitimai: vertybinių popierių pardavimo,
dalyvavimo investiciniuose fonduose ir t. t. Vyksta plati diskusija su rinkos dalyviais, kaip galima būtų tą
sistemą pakeisti, kad, viena vertus, žmones labiau skatintume kaupti ilgam laikui, investuoti į ilgalaikes
priemones, o, kita vertus, nebūtų galimybių manipuliuoti šitomis pajamomis, nemokant jokių mokesčių.

Kokia būsimų pakeitimų esmė ir kodėl jie bus būtent tokie, kokius siūlysite?

Pagrindinė mintis yra ta, kad visas apmokestinimas koncentruotųsi galutinio pajamų gavėjo rankose, nes dabar
yra investavimo subjektas, gavėjas, tarpininkai, šie skirtingi įrankiai skirtingai traktuojami ir turime tai,
kad ta pati grąža ne visai vienodai apmokestinama. Tikrai intensyviai dirbame su rinkos dalyviais ir manau
tikrai gerą projektą pasiūlysime, kuris leistų žmonėms mokestį mokėti vieną kartą, kada jie iš tikrųjų gauna
grąžą – kai pasiima pinigus galutiniam vartojimui. Žmogus nebus baudžiamas už tai, kad jis nusprendžia
investuoti kitur ir tam tikslui pasiima pinigus vienoje vietoje ir investuoja kitoje.

Nemarus klausimas dėl automobilių apmokestinimo ir gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio. Gal šios
kadencijos valdžia jau padėjo tašką diskusijoms ir paliks sprendimą priimti naujoms politinėms jėgoms po
Seimo rinkimų?

Sakiau ir sakysiu, kad tai yra geri mokesčiai ir jų vis tiek reikia. Bet turint minty, kad 2012 m. vyks Seimo
rinkimai, tai bus kitos politinės daugumos valia. Jie spręs, ką toliau su šiais mokesčiais daryti.
Automobilių, nekilnojamojo turto mokesčiai yra teisingi, reikalingi dėl daugelio priežasčių, bet jeigu dabar
nėra susitarimo, jeigu žmonėms dar atrodo, kad išlaidos gali būti finansuojamos iš kosmoso, tai labai sunku
paskutiniais kadencijos metais įrodyti, kad yra ne taip.
Šiai Vyriausybei kitiems metams užsibrėžtų tikslų nėra neįmanoma pasiekti ir be tų mokesčių.

Jeigu šiems mokesčiams pritariate, ar galite paaiškinti kodėl jie stringa?

Mano nuomone, tai yra pataikavimas žmonių įsitikinimui, kad mokesčiai yra blogis, o klausimas, kaip iš to
blogio atsiranda mokyklos, darželiai, kiti visuomenei svarbūs dalykai, – ne tiek svarbus. Dar yra
įsitikinimas, kad mokesčius, kuriuos sumokam, išsidalina valdininkai. Žinant, kad žmonės nori girdėti, jog
mokesčio nebus, tą naujieną ir stengiamasi transliuoti.

Sakėte, kad biudžeto šiemet nereikės tikslinti, o ar numatote, koks galėtų būti perviršis?

Kol kas būčiau atsargi. Mokesčių planas yra vykdomas, atsilieka tik akcizai, bet jų trūkumas dengiamas
didesnėmis PVM įplaukomis. Bet yra kitų nesurenkamų pajamų: taršos leidimų pajamų mažiau, Lietuvos bankas
pervedė mažiau pelno ir žemės pardavimo pajamos atsilieka nuo plano. Jeigu jos pasivys planuotąsias, bus
šioks toks perviršis, o jeigu ne – biudžetas bus įvykdytas pagal planą.

Ar galite pateikti skaičius, kaip sekasi ištraukti iš šešėlio milijardą litų? Pirmojo ketvirčio grobis buvo
170 mln. Lt.

Birželis baigiasi, liepos pabaigoje turėsime pirmąjį BVP įvertį, rugpjūčio gale turėsime jo išskaidymą pagal
kompozicijas ir tada bus galima pasakyti pusmečio rezultatus. Nes neturint BVP išskaidymo sakyti, kokią dalį
pajamų galima priskirti gautoms iš šešėlinės ekonomikos, būtų spekuliatyvu. Be rugpjūčio mėnesio net
nebandysim sakyti.

Kaip baudžiate asignavimų valdytojus, kuriems Valstybės kontrolė išrašė pastabų dėl neracionalaus,
netikslingo valstybės lėšų naudojimo?

Kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Jeigu pastabos pateiktos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų
ministerijai, dėl 2006 m. vykdytų pirkimų, klausimas – kaip bausti, kad nenubaustum savęs. Valdovų rūmai –
toks pats atvejis, kai nei išspjaut, nei praryt. Pažeidėjus turi nubausti kompetentingos institucijos.
Visai kas kita, kai pateikiamos rekomendacijos dėl einamųjų lėšų. Tą vertinant daug lengviau diskutuoti su
institucija, ypač jeigu ji turi papildomų poreikių. Tuomet galima parodyti auditorių pastabas, kad su
pinigais institucija nelabai susitvarko. Ministerija nėra baudimo įstaiga, bet noriu pasakyti, kad auditorių
pastabos neliks neįvertintos.

Buvo pažadų sumažinti asignavimus kitiems metams tuo dydžiu, kuriuo institucijos netikslingai panaudojo
einamaisiais – tokių atvejų buvo?

Jeigu bus labai aiškus ryšys, kad galima sumažinti, be jokios abejonės, mažinsime. Bet tikrai nemanau, kad
URM reikia sumažinti asignavimus dėl to, kad 2006 m. buvo įvykdyti blogi pirkimai.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte nurodoma, kad visiems suplanuotiems elektros
gamybos, perdavimo ir paskirstymo projektams per ateinančius dešimt metų reikės 14–20 mlrd. litų valstybės
investicijų, vidutiniškai po 1,5 mlrd. Lt kasmet. Ir tai – tik vienai sričiai. Kitais metais ir dar kitais
reikės išpirkti po 1 mlrd. EUR vertės euroobligacijų emisijas. Ar toks poreikis negresia tuo, kad šoktels
bendras skolos lygis?

Skolinimasis didės deficito dydžiu – tiek turime pasiskolinti papildomai. Atitinkamai, jeigu deficitas apie
3%, tai skolinimasis taip pat apie 3 mlrd. Lt. Vėlesniais metais skolinimasis mažės ir 2015 m. viešieji
finansai turės būti subalansuoti, tuomet skola augti neturėtų. Atskiras klausimas, kaip bus finansuojamas
kiekvienas energetikos projektas, nes kitų metų biudžete nėra įkalkuliuotas skolinimasis, pavyzdžiui,
atominei elektrinei statyti. Pasibaigs derybos, bus aiškus finansinis planas ir matysime, kokiomis lėšomis
jis bus finansuojamas. Kalbama apie dideles sumas, bet reikia nepamiršti, kad kalbame apie 10 m. laikotarpį,
kai finansinėje 2014–2020 m. perspektyvoje energetikai neabejotinai bus skirta daug daugiau lėšų nei šioje
perspektyvoje, projektus dažnai vykdys įmonės, kurios turi galimybių pasiskolinti pačios. Todėl kalbėti, kad
biudžetas pasiskolins 14 mlrd. Lt ir atiduos elektrinei statyti, nereikia, tokių projektų niekas nevykdo.

Esate minėjusi, kad sieksite, jog valstybės skola neviršytų 40 proc. BVP.

Toks yra šių metų Vyriausybės uždavinys. Mastrichto kriterijai leidžia turėti valstybės skolą iki 60%, tačiau
biudžeto perskirstymas yra 30% BVP. Tokiu atveju 25% biudžeto pajamų tektų atiduoti skolai valdyti. Be to,
kai Lietuva pradės skolintis turėdama didesnę nei 40% BVP skolą, rinkos pradės ją bausti didesnėmis
palūkanomis. Kad ir kaip politikai keiktų finansų rinkas, šioje vietoje jos puikiai atlieka sanitaro vaidmenį.

Esate ministrė, nevengianti polemizuoti viešojoje erdvėje. Kas skatina Jus rašyti aštrius ir įtaigius
komentarus?

Čia yra impulsyvumo produktas. Negaliu nerašyti, kai matau netiesą, kuri mane užkabina. Tuomet matau reikalą
ją išsklaidyti.