Autorius | Žinutė |
![]() |
2011-09-22 08:09 #217895
1 ![]() ![]() |
As irgi nesuprantu kodel Petrui nuolat deliojami minusai, nors jis nieko izeidziamo neraso ir postuose nesikeikia. Matyt porele izeidziu koncervatorisku senbuviu slankioja is paskos ir minusuoja taip kompensuodami savo menkavertiskuma
![]() ![]() |
|
![]() |
2011-09-22 09:00 #217898
![]() |
As seniai jau nebekreipiu demesio i tokius 'deliotojus'. Jei tik jiems nuo to geriau, tai welcome. Savo ruoztu, as neteisybe + 'lyginu'
![]() |
|
2011-09-22 09:20 #217901 | |
viena minusa as uzdejau uz skydaliojima ir "siuntima"
Petras Kurmelis [2011-09-21 17:45]: ...skydaliojimai apie defliacijos sąlygotą kredito kolapsą telieka tiems, kas tuo rizikavo ir už tai gavo atlygį (t.y., finansininkams ir verslininkams). dariusdir, o Tamistai medituoti defliacijos taip pat siūlau į delfi.lt - ten, kur aptariamos sąmokslo teorijos su masonais ir pastarųjų sąsajomis su ateiviais. ![]() nors tiesa pasakius, dariusdir pries tai irgi Petra "apibudino". Ideja buvo paprasta: jeigu nepatinka argumentai/neiseina diskutuoti- tai gal nesiuntinekim taip greitai vieni kitu i delfi ar siaip kuo toliau ir nepriesinkim pagal linijas koncervas- socdemas ir t.t. Zodziu "rebiata, davaite zyt druzno" ![]() disclaimer'is: pliusu Petrui kitose temose esu uzdejes visai nemazai. |
|
2011-09-22 10:16 #217913
![]() |
|
Pridėsiu savo du... na, centus. Sistemoje yra klaida. O tikriausiai žinote kuo baigiasi klaidos? Ypač operacinėje sistemoje... Bet čia ne apie tai. Reikia nepamiršti, kad ekonomika NEGALI augti be perstojo. Neįmanoma. Jūs pamėginkit sumodeliuoti 3% kasmetinį augimą ir pamatysit, kad po 100 ar 200 metų tokie pinigai (čia turima galvoje viskas, pinigai, fiziniai ištekliai, darbo jėga ir jos produktyvumas) net neegzistuoja. Eksponentinis dėsnis palaidojo ne vieną ekonomiką ir palaidos dar ne vieną. JAV pasimovė ant šio kabliuko anksčiau, pasimaus ir dabar. Tiesą sakant, pasimovė ne vien JAV... Taigi, o kokios to priežastys, apie tai jau pridiskutavot. Dar paminėsiu tokį dalyką. Jei aš šiandien išsikepiau duonos kepalą rytdienai, tai jis ir bus toks rytoj. Gražus duonos kepaliukas. Ką mes matome dabar? Atsikeliu iš ryto, o jo dalies nėra. Tai ir yra infliacija. O kas kaltas?
|
|
![]() |
2011-09-22 10:33 #217916
1 ![]() ![]() |
Matau kad diskusijoje nevisai adekvačiai traktuojamos infliacijos/defliacijos sampratos.
Kai kalba eina apie defliacinę depresiją - esminė grandis - tai kredito apimties defliacija, o ne duoonos pigimas. Duonos, pieno ir kitų kasdieninio vartojimo prekių kainos vykstant kredito apimties defliacijai gali nekisti, gali didėti ir gali mažėti - esu įsitikinęs kad skirtinguose valstybėse matysime visus šiuos variantus - ir tai labiau priklauso nuo valstybės vedamos socialinės politikos, nei nuo laisvos rinkos. Kodėl taip gali būti? Pavyzdys: Pasaulio metinis BVP ~ 60 trilijonų USD ir iš jų ~ 1/2 (30 trilijonų USD), jei ne daugiau - tai paslaugos, o ne gamyba. Iš likusiųjų "gamybinių" 30 trilijonų USD būtiniausios prekės ir paslaugos užims na maksimum pusė (15 trilijonų), nors labai abejoju kad tiek daug. Bendra skola ~ 600 trilijonų USD. Defliacinės depresijos metu defliuoja (mažėja) būtent virtuali vertė - t.y. skolos apimtis (per bankrotus, restrukturizavimą ir t.t.) - dėl to žmonės/įmonės praranda virtualų turtą, bankrutuoja, dingsta ryšiai ir stoja ištisos verslo grandinės. Tačiau tą mažą realaus BVP dalį kurią apibendrintai pavadinkime "būtinųjų prekių gamyba" ir kuri tesudaro ~ 1/40 bendros skolos bet kokiu atveju bus finansuojama ir išsaugoma. Nuvertejant virtualių aktyvų kainai, šią realią "būtinųjų prekių gamyba" saugos ir kainas nuo vartotojiškos infliacijos prilaikys kiekviena gerbianti save valdžia, nes tik palaikant stabilumo iliuziją ji gali tikėtis būti perrinkta. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2011-09-22 17:12 #218070
![]() |
|
Eurozone's Three Fatal Flaws
rasoma apie Euro situacija ir bendra modeli, kuris atvede ten, kur esame. Sita istrauka pades aiskiau suprasti kasgi atsitiko Baltijos, Azijos, Keltu ir kitiems "Tigrams", kurie buvo "nusipelne gyventi geriau": As with the Neoliberal Colonial Model credit-poor economies are suddenly offered unlimited credit at very low interest rates. It is “an offer that’s too good to refuse” and the resultant explosion of private credit feeds what appears to be a “virtuous cycle” of rampant consumption and rapidly rising assets such as equities, land and housing. Essential to the appeal of this colonialist model is the broad-based access to credit: everyone and his sister can suddenly afford to speculate in housing, stocks, commodities, etc., and to live a consumption-based lifestyle that was once the exclusive preserve of the upper class and State Elites p.s. Ashaman, gal galetum pamastyti pagal tokia linija: 1) CB ir bankai, kurdami orini kredita perka valstybiu bondus. Siai skolai aptarnauti valstybe turi surinkti vis didesne mokesciu dali, kuriems sumoketi visuomene turi uzdirbti labai realiu darbu. Procesas istemptas iki krastutinumo samoningai stumiamas link masines likusiu aktyvu prichvatizacijos. 2) Tas pats su imoniu pirkimais/peremimais uz nauja kredita- su banku susije fondai-tarpininkai is oro perima realiu aktyvu kontrole ir senior bondholderiai uzsitikrina neapmokestinamu pajamu srauta. 3) Tas pats su uz orines paskolas is gyventoju perimamu NT. Kita medalio puse- isipareigojimai indelininkams juk bus numesti valstybei (nacionalizacija, pvz. Airijoje). Juk is esmes viskas kas vyko- tai svetimu naujai kuriamu skolu momentinis sekuritizavimas i esamas pajamas (daznai su valstybes kaip pagrindinio "slamsto" pirkejo pagalba) ir ju istraukimas is sistemos. Toliau seka klausimas: kiek teiseta yra stambi privati nuosavybe? (vienas kitas darbstus pramonininkas manau irgi bus sutapatintas kartu su finansiniu kapitalu). Kur sitoje vietoje bus rysiai ir verslo grandines kai pats ju egzistavimas gali buti kvestionuojamas? |
|
2011-09-22 18:32 #218097
![]() |
|
Tęsiant diskusiją šita tema... Defliacija(infliacija) yra apibrėžiama kaip pastovus kainų mažėjimas(didėjimas). Šitas fenomenas gali kilti, iš esmės, dėl dviejų priežasčių - (a) sumažėjusio(padidėjusio) pinigų kiekio cirkuliacijoj ir (b) išaugusio(nusmukusio) produktyvumo.
(a) Pinigų cirkuliacijoj gali sumažėti dėl keletos priežasčių. Žmonės daugiau taupo lyginant su investavimu, valstybė turi biudžeto perteklių, importuojama daugiau nei eksportuojama, privatus sektorius taiso savo balance sheet'us, t.y. grąžina skolas. Ceteris paribus, visi šie veiksniai sumažina pinigų kiekį cirkuliacijoj. (b) Čia labai elementaru. Jeigu firma pagamina x prekių, o kaštai yra y, tai padidėjus produktyvumui, sakykim, pagaminama 2x prekių už tuos pačius kaštus, tai ekvalibriumo kaina kris dėl padidėjusios pasiūlos. Bet čia, vėlgi, tiesiog teorinis modelis, praktikoj tas veikia kiek kitaip. Prie to pačio - yra labai daug mistikos apie Zimbabvės atvejį. Žmonės šaukia, kad va, CB, sukėlė hiperinfliaciją ir t.t. Jei trumpai, kas ten įvyko, buvo milžiniškas produktyvumo nusmukimas. Po žemės perdalijimo, naujieji jos savininkai nelabai žinojo ką su ja daryti, todėl maisto pasiūla smarkiai krito(supply-shock), o paklausa išliko nepakitusi. Tas sąlygojo milžiniška infliacijos šuolį. O dar turint omeny užsienio skolą, korumpuotą valdžią... Bet aš ne apie tai. Kitas dalykas, kurį norėčiau pasakyti, susijęs su valstybės finansais. Visų pirmiausia, reikėtų suprasti, kad valstybės deficitas ir skola yra būtini, tiesiogine to žodžio prasme, ekonomikos reiškiniai. Apskritai jie turėtų būti pervadinti, kad žmonės neapsigautų... Jei kalbant apie didžiausias pasaulio ekonomikas(juk mažos nelabai kam ir rūpi), valstybės bondai yra monetarinis įrankis kontroliuoti CB nustatytai palūkanų normai. Jie nieko nefinansuoja. Valstybė išleidžia pinigus ir tik po to išleidžia atitinkamą kiekį bondų. Pažiūrėkit į tai iš šitos perspektyvos: tam, kad visas output'as būtų parduotas, jis turi būti lygus visoms gautoms pajamoms. O kas jei, tarkim, Petras pasideda 100 litų indėlį į banką(taupo), o verslai pasiskolina ir investuoja tik 50 litų? Tai reiškia, kad prekių už 50 litų nebus parduota. Tokiu atveju yra 3 scenarijai. Arba valstybė išleidžia tuos 50 litų ir viskas važiuoja toliau, arba kažkoks žmogus lekia iš darbo ir valstybė vistiek išleidžia 50 litų arba privatus sektorius pasiskolina(arba sumažina praeities santaupas) tuos 50 litų. Akivaizdu, kad antras atvejis yra prastesnis. Yra ir ketvirtas variantas, t.y. šalis eksportuoja daugiau nei importuoja ir einamosios sąskaitos balansas yra +50 litų. Tuomet valstybei nereikia nieko daryti. Tuo tarpu jei valstybė importuoja daugiau nei eksportuoja, valstybė atsakingai ir už tai. Biudžeto deficitas - Privataus sektoriaus balansas + Einamosios sąskaitos balansas = 0 Atsiverskit bet kokios šalies grafiką su šitais kintamaisiais ir pamatysit, kad beveik kiekviename iš jų privataus sektoriaus santaupos yra lygios valstybės biudžeto deficitui. Ką aš norėjau pasakyti šituo, yra tai, kad valstybės "skola" nebus grąžinta ir neturėtų būti grąžinta. Jei valstybė neturi užsienio skolos, neturi valiutos peg'o ir turi savo valiutą - ji visuomet galės parduoti savo bondus už +- tokią kainą, kokią nustatys CB. Tiesa sakant valstybei net nereikia leisti bondų. Toks pinigų leidimas yra tiek pat infliacinis, kiek ir pinigų leidimas su bondais. Antroji komentaro dalis skirta tiems, kurių postose buvo frazė "...mokesčių mokėtojai...". ![]() Redaguota: Edgaras. (2011-09-23 13:14 ) |
|
![]() |
2011-09-22 20:48 #218129
1 ![]() ![]() |
2 siaures vejas
А судьи кто? Tikriausiai žinote kad Top Bankų, Top naftos, metalurgijos, deimantų pramonės ir t.t. savininkai yra tie patys per šimtmečius suformuoti "fondai", valdomi nedaugėlio išrinktųjų. Tai turtingiausių pasaulio Šeimų verslas. Kažkur mačiau megėjų paskaičiavimus kad Rothchildų aktyvų vertė prilygsta metiniam JAV BVP. Tiesiog tokie pinigai nemegsta triukšmo ir viešumo. Nėra jokių konspiracijos teorijų - tiesiog jei jūsų proproproseneliai sukūrė sistemą, kurią naudojasi visas pasaulis, o esmines jos funkcionavimo gaires nustatate jus - pralaimėti neįmanoma. Atskiri bankai, korporacijos, visuomeninės organizacijos, kurias vienaip ar kitaip jus kontroliuojate gali bankrutuoti arba diskredituoti save, tačiau generalinė partijos linija išliks nepakitusi. Būtent todėl ir manau kad esminė kova bus ne pačiame "Vakarų" bloke (ir JAV ir EU daugmaž kontroliuoja tie patys), o tarp esamo "Vakarų" bloko ir naujų jėgos centrų. Tie centrai yra dar silpni, jie neturi šimtameties valdymo patirties ir yra pakankamai pažeidžiami/perpirkami/priverčiami paklusti, tačiau jie yra. Jie visuomet lygiavosi į "Vakarų" bloko gyvenimo standartus. Tačiau besitęsianti defliacinė depresija ženkliai sumažins "Vakarų" bloko piliečių gyvenimo standartus ir lygiavimasis į juos nebeteks prasmės. Jau dabar rusai, kinai ir indai formuoja į vidaus pakankamumą orientuotas ekonomikas - nei vienas iš šių silpnųjų centrų nenori būti pažeidžiamas nutrukus verslo grandžių veiklai. Tai ilgas procesas, tačiau tendencija yra akivaizdi. Šie centrai turi pretenzijas į globalų dominavimą savo regionose ir turi karines pajėgas šiam dominavimui užtikrinti. Neturiu abėjonės kad esami "Vakarų" bloko "tikrieji" valdytojai planuoja vienaip ar kitaip valdyti ir šiuos besivystačius jėgos centrus. Galbus ankščiau ar vėliau tai įvyks. Tačiau tam reikia laiko. Dabartiniame etape ir Rusijoje ir Kinijoje sėdi valdžia užimanti pakankamai griežta ginybinę poziciją savo eko apsaugai nuo įprastinio "Vakarų" bloko parazitavimo - jie kviečia užsienio investuotojus investuoti į gamybą ir infastruktūrą, o ne į įprastus "kredito adatos terapijos" kursus. 2 Edgaras Apie valstybės skolos ir deficito būtinumą mokina visus ekonomistus, tačiau tai tera monetaristo Fridmano teorija. Auksiniai jaunos ir tikrają to žodžio prasme demokratiškos valstybės JAV metai - tai metai po Second Bank of America likvidamo, grąžinant privačiam bankui visas valstybės skolas ir po 20 metų veiklos, 1836 nepratęsiant jam licenzijos. Ir visa tai Andrew Jacksono nuopelnas. Būtent po šio privataus banko vykdytos infliacinės politikos, o nepratęsius licencijos, žiaurios defliacijos, valstybė paėmė pinigų kontrolę į savo rankdas ir vykdė geriausią man žinomą pinigų politiką - sąžiningą savo piliečių atžvilgių politiką. Dėja 1913 tų pačių Šeimų naujos kartos atstovai prispaudė Wilsoną įkurti FED'ą ir per 98 metus savo veiklos jis iš 1 USD vertės paliko mums mažiau 0,01 USD. Jei valstybės skolos ir deficito "būtinumas" mažina pinigų vertė 100 kartu per 100 metų - vargu ar tai teisinga ir į produktyvų vystymasi orientuota valstybė. Greičiau priešingai. Tokios sistemos tikslas - pastovus savo piliečių išnaudojimas ir santaupų atemimas. Tai nėra geriausia sistema, tiesiog neoliberalus ekonomistų sparnas per dešimtmečius įskiepijo šią doktriną kaip neginčiajamą tiesą. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2011-09-22 22:24 #218148
1 ![]() ![]() |
|
Ashaman, kiek tekdavo ir kiek dabar tenka skaityt tavo komentarus, tai visus juos sudėjus nerastumėm nė vieno argumento ar nuorodos į realius faktus. Va dabar kalbi apie kažkokias "generalines partijos linijas", o konkrečiai nieko neįvardini. Toliau tie teiginiai "žymiai sumažins...", "planuoja valdyti"... Argumentų nėra, tiesiog gražios istorijos... Aš ne piktybiškai taip, tiesiog jei jau vystyt diskusiją, tai bent jau ką nors realaus pasiūlyk skaitytojui, o ne tik malonumą paskaityt postus iš serijos "kas būtų, jei aš būčiau teisus".
Didžiausia bėda, kad tokių dalykų niekas nemokina. Jei apsižvalgytum, tai visi doktorantai, ilgamečiai profesoriai ir ekonomikos tyrėjai, politikai ir visi kiti, kurie mokėsi iš makro vadovėlių, tų dalykų nežino ir nesupranta. Kiek yra tokių, kurie šaukia "JAV skola - ateities kartų našta" ir panašiai. Ir kiek tokių, kurie iš tiesų visą tai supranta? Užtenka apsižvalgyti... Šitam kontekste, galėtum plačiau apibūdint sąvoką "sąžininga pinigų politika savo piliečių atžvilgiu"? Kas liečia pinigų vertės sumažėjimą... Kaip FED'as gali sukurti infliaciją? Aš tiesiog pačio proceso nesuprantu, nes jis neatrodo logiškas. Viską ką FED'as gali padaryti, tai nustatyti palūkanų normą. Jo įtaka bendrai pinigų pasiūlai yra niekinė ir nereikšminga. Net jei FED'as supirktų visus JAV bondus, techniškai tas neturėtų įtakos infliacijai. Tiesiog bankai turėtų labai daug rezervų ir palūkanų norma nukristų iki nulio. Arba iki tokios, kokią FED'as moka pertekliniams rezervams. Techniškai jokios infliacijos nebūtų ir negali būti. Psichologiškai aš neapsiimsiu spėliot kas nutiktų. Šituo tiesiog noriu parodyti, kad FED'as infliaciją įtakoja tik per palūkanų normą ir ne kitaip. Dabar apie valstybės finansus. Aš praeitam poste aiškiai išdėsčiau kodėl jie yra būtini. Jeigu jų nebūtų, turėtumėm nedarbą ir nulinį privataus sektoriaus taupymo lygį. Nebent būtų einamosios sąskaitos perteklius. Bet atsimink, kad uždaroj ekonomikoj, privataus sektoriaus santaupos yra lygios biudžeto deficitui. Atsiversk bet kokios šalies grafiką ir jis tau tai patvirtins. Tai yra elementari lygybė, kurios, deja, niekas nemoko studijų metu... Taip, aukso standartas ar kažkas panašaus į jį gali palaikyti pinigų vertę iki tol, kol įvyksta stiprus paklausos šokas(žr. Didžioji Depresija, Eurozona dabar). Ir velniai žino kaip ten būtų buvę(turiu omeny 1930) jei ne fiskalinis stimulas, kurio aukso standartas nelabai leistų. Nepamirškim, kad tuo laikotarpiu beveik visos pagrindinės valiutos buvo "atrištos" nuo aukso standarto. Jei pažiūrėtumėm giliau, beveik per kiekvieną didesnį paklauso šoką valiutos trumpam "pabėgdavo" nuo aukso standarto. Deficitai ir skolos, ilguoju laikotarpiu tiesiog patenkina privataus sektoriaus taupymo reikalavimus. Aš nematau mechanizmo, kuris paaiškintų kodėl būtent deficitas yra kaltas dėl infliacijos. Taip, jis prisideda prie to, nesiginčysiu, bet jis nėra vienintelis ir ko gero tikrai ne pagrindinis faktorius sukeliantis infliaciją. Ir nelabai suprantu koks tikslas skųstis valiutos vertės sumažėjimu, kad ir tūkstančio kartų? Jei neturi laiko mašinos ir neplanuoji grįžt 100 metų atgal, tai nematau tame jokios esmės. ![]() ![]() Aš nepriimu jokių įskiepytų tiesų tiesiog, kad priimt. Aš priimu logiką, racionalumą ir konstruktyvų mąstymą. Ir aš neturiu jokių nusistatymų nei prieš tave, nei prieš ką kitą, aš tiesiog noriu, kaip ir minėjau, argumentuotos diskusijos. Nes, tarkim, pasakymas, kad dabar yra negerai, nes pinigų vertė nukrito palyginus su pinigais prieš šimtą metų, tai atrodo tiesiog absurdiškai. Beje, tie dalykai, kuriuos aš sakau nėra kažkokia teorija ar aiškinimas kaip dalykai turėtų funkcionuoti. Tie dalykai taip funkcionuoja, tiesiog taip veikia sistema. |
|
2011-09-22 23:04 #218153
![]() |
|
Perskaites pirmaji Edgaro paskutiniojo posto sakini, prisiminiau sia istorija (atsiprasau uz OT, istrinsiu):
Однажды в университете профессор задал студенту неожиданный вопрос. Профессор: Бог хороший? Студент: Да. Профессор: А Дьявол хороший? Студент: Нет. Профессор: Верно. Скажи мне, сынок, существует ли на Земле зло? Студент: Да. Профессор: Зло повсюду, не так ли? И Бог создал все, верно? Студент: Да. Профессор: Так кто создал зло? Студент: ... Профессор: На планете есть уродство, наглость, болезни, невежество? Все это есть, верно? Студент: Да, сэр. Профессор: Так кто их создал? Студент: ... Профессор: Наука утверждает, что у человека есть 5 чувств, чтобы исследовать мир вокруг. Скажи мне, сынок, ты когда-нибудь видел Бога? Студент: Нет, сэр. Профессор: Скажи нам, ты слышал Бога? Студент: Нет, сэр. Профессор: Ты когда-нибудь ощущал Бога? Пробовал его на вкус?Нюхал его? Студент: Боюсь, что нет, сэр. Профессор: И ты до сих пор в него веришь? Студент: Да. Профессор: Исходя из полученных выводов, наука может утверждать, что Бога нет. Ты можешь что-то противопоставить этому? Студент: Нет, профессор. У меня есть только вера. Профессор: Вот именно. Вера - это главная проблема науки. Студент: Профессор, холод существует? Профессор: Что за вопрос? Конечно, существует. Тебе никогда не было холодно? (Студенты засмеялись над вопросом молодого человека) Студент: На самом деле, сэр, холода не существует. В соответствии с законами физики, то, что мы считаем холодом в действительности является отсутствием тепла. Человек или предмет можно изучить на предмет того, имеет ли он или передает энергию. Абсолютный ноль (-460 градусов по Фаренгейту) есть полное отсутствие тепла. Вся материя становится инертной и неспособной реагировать при этой температуре. Холода не существует. Мы создали это слово для описания того, что мы чувствуем при отсутствии тепла. (В аудитории повисла тишина) Студент: Профессор, темнота существует? Профессор: Конечно, существует. Что такое ночь, если не темнота: Студент: Вы опять неправы, сэр. Темноты также не существует. Темнота в действительности есть отсутствие света. Мы можем изучить свет, но не темноту. Мы можем использовать призму Ньютона, чтобы разложить белый свет на множество цветов и изучить различные длины волн каждого цвета. Вы не можете измерить темноту. Простой луч света может ворваться в мир темноты и осветить его. Как вы можете узнать насколько темным является какое-либо пространство? Вы измеряете, какое количество света представлено. Не так ли? Темнота это понятие, которое человек использует, чтобы описать, что происходит при отсутствии света. А теперь скажите, сэр, смерть существует? Профессор: Конечно. Есть жизнь, и есть смерть - обратная ее сторона. Студент: Вы снова неправы, профессор. Смерть - это не обратная сторона жизни, это ее отсутствие. В вашей научной теории появилась серьезная трещина. Профессор: К чему вы ведете, молодой человек? Студент: Профессор, вы учите студентов тому, что все мы произошли от обезьян. Вы наблюдали эволюцию собственными глазами? Профессор покачал головой с улыбкой, понимая, к чему идет разговор. Студент: Никто не видел этого процесса, а значит вы в большей степени священник, а не ученый. (Аудитория взорвалась от смеха) Студент: А теперь скажите, есть кто-нибудь в этом классе, кто видел мозг профессора? Слышал его, нюхал его, прикасался к нему? (Студенты продолжали смеяться) Студент: Видимо, никто. Тогда, опираясь на научные факты, можно сделать вывод, что у профессора нет мозга. При всем уважении к вам, профессор, как мы можем доверять сказанному вами на лекциях? (В аудитории повисла тишина) Профессор: Думаю, вам просто стоит мне поверить. Студент: Вот именно! Между Богом и человеком есть одна связь - это ВЕРА! Профессор сел. Cтудента звали Альберт Эйнштейн. |
|
2011-09-22 23:24 #218154 | |
Smagu kad si tema atgijo
![]() Uz http://pragcap.com/resources/understanding-modern-monetary-system Pries http://seekingalpha.com/article/242669-the-trouble-with-modern-monetary-theory http://www.acting-man.com/?p=7693 |
|
2011-09-22 23:30 #218155
4 ![]() ![]() |
|
Edgarai, gali net nebandyti- konstruktyvios diskusijos su Ashaman nesulauksi. Buvo čia bandymų, ir ne vienas. Geriausiu atveju būsi užpiltas fluidu be pradžios ir pabaigos. Esminė mintis ten aiški: vakarai supuvę, jų dienos suskaičiuotos, o tikrieji vedliai ir išganytojai sėdi Maskvoje (gal dar Pekine) ir tik dienų klausimas kada jie imsis vadovauti pasauliui.
Bet kokiu atveju- sėkmės rašant. Labai įdomios, lakoniškos ir taiklios mintys. Yra pakankamai žmonių, sakančių kaip yra: dabar mums reikėtų keleto, sakančių kaip galėtų būti.
Robert Orben |
|
![]() |
2011-09-22 23:33 #218156 |
Šiame moksliniame filme randu panašumu t.y tokios pat minties kaip ir Ashaman'o postuose. O filmas išties geras.
http://ziurim.lt/filmas/11645-laiko-dvasia-2-zeitgeist-addendum/ |
|
2011-09-22 23:57 #218158
![]() |
|
Kolegos, teoriniu aspektu jūsų diskusija tikrai turininga ir įdomi, bet kai bandau surišti visus šiuos monetarinius, finansinius, fiskalinius ir etc. viražus su realia ekonomika, t.y. su žmonių poreikiais pavalgyti, kažkodėl išsikraipo vaizdzialisas. Gal esu per tūpas, kad suprasčiau.
Obettačiau, mano nuomonė, - nepaisant viso finansų pasaulio aukštojo pilotažo figūrų, elementarūs žmogaus poreikiai pavalgyti, apsirengti, turėti stogą virš galvos ir geriau gyventi išliks visada. Ir todėl palaikau Petro nuomonę - nežiūrint į šiuo metu jau absoliučiai virtualių (kažkelintinto lygio išvestinių) finansinių instrumentų (ne)efektyvumą, jie neįtakoja būtinybės valgyti. Ir kokiais vienetais, skaičiais ar sąvokom bemanipuliuoti, efektyvios rinkos esmė išlieka ta pati - realios kuriančios ekonomikos ir vartojimo subalansavimas. Jei protingas santykis nebus sukurtas protu, kažkuriuo momentu bus sudėliotas per jėgą (socialiniai dalykai). O visos, šiuo metu jau grynai virtualios reikšmės, pradedant svertiniais piniginiais vienetais, baigiant kažkelinto laipsnio vertybiniais popieriais, kuriuose daugiau ar mažiau verdam visi šitam tinklapyje besilankantys, dabar kažin ar turi bent kiek žymesnę įtaką realiai ekonomikai (gal tik trumpalaikis ateities lūkesčių PRinimas). Todėl mano kvaila galva, globaliai žiūrint infliacija-defliacija-stagfliacija, visų šitų rūšių depresijos ar euforijos yra viso labo gudrūs žodžių junginiai, apibūdinantys praeities ar dabarties ekonominius procesus, vykstančius dėl išbalansuotų, todėl labai nestabilių ekonomikos ir vartojimo. Rinkos subalansavimas per (beveik negrąžintiną) kreditavimą, nesvarbu kieno jis - privačių bankų, valstybės ar masonų klanų - galimas sprendimas. Manau kad kredituotojai aiškiai supranta savo poziciją, kai bandymas susigražinti skolas gali būti labiau skausmingas, negu eilinis termino perkėlimas kažkur link begalybės. Elementarus šių dienų to pavyzdys yra Graikija, bet ji ko gero tik galimų didelių ateities sprendimų mikromodeliavimas. Redaguota: newbie (2011-09-23 00:34 ) "Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2011-09-23 00:28 #218159
![]() |
|
deivisss [2011-09-22 23:48]: Elgiasi kaip maži vaikai, nors "senbuvio" statusą dauguma turinčių yra brandaus amžiaus dalyviai.. deivisss , akivaizdu, jog brandus amžius ne visada reiškia subrendimą. Kai kurie bręsta visą gyvenimą. Išorėje gali būti ir su barzda, ir su plike, o viduje - kūdikiai. Galvoju, jog net saldainį būtų galima pasiūlyti, mainais į minusą. Juk pila net skirtingoms nuomonėms ![]() |
|
2011-09-23 02:27 #218166
![]() |
|
Kas yra poreikis ir kas yra pasiūla ? Ir kas yra moderni ekonomika ? Jeigu mes bandysime pagrįsti savo išvada realia ekonimika -mes netoli nueisim kas yra realu o kas ne - ? duona realu -o šunų kirpimas -ne? o kas jei produktyvumas toks kad vienas žmogus sugeba duona aprūpinti šimtą žmonių ?ką kitiems veikti? ypač jei tas pats geriausias kepėjas
? Todėl realiai bet kokia veikla ,jei ji turi paklausą yra reikalinga iš ekonominių pozicijų žiūrint ,ar tai duonos auginimas ,ar prezervatyvų gamyba ar degtinės fabrikėlis - svarbiausia ,kad kuo daugiau visuomenės narių turėtu užimtumą. šiuolaikiniame pasaulyje tik ekomominių sferų plėtra lemia vystymąsi ir nereikia aiškinti kad daug kas nerekalinga - priešingu atveju bus nereikalingi visuomenės nariai Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
2011-09-23 04:49 #218168 | |
Kiekvienas laikomės ar tikime sau priimtinos teorijos. Man tinka Ashaman, kam netinka, sako, kad ten nėra pagrindimo. Minusų nedėlioju, bet tai laikau balsavimu, todėl irgi priimtina.
|
|
2011-09-23 08:51 #218174
![]() |
|
blusa, tu geriau susidėliok prioritetus ir patikrink, kodėl gavosi toks lochatronas, koks yra šiandien. Kaip bepažiūrėti - pirmoje vietoje visada yra maistas. Maisto perteklius leidžia užsiimti kūrybine veikla. Tik štai, ta kūrybinė veikla, jei nekontroliuojama, išvirto į tai ką turime šiandien. Visokie bondai ir kitas š..., galit užmėtyti mane akmenimis, bet tai yra tuoletinis popierius. Aš jų neperku ir nepirksiu. Akcijos yra kažkas realaus ir apčiuopiamo (dažniausiai), t.y. tam tikro fizinio turto dalis (žinia, rizikingo, bet kur nėra rizikos?). Ir tą pastebiu ne vien finansų rinkose. Šunų kirpyklos
![]() |
|
2011-09-23 08:59 #218176 | |
vipakdas [2011-09-23 04:49]: Minusų nedėlioju, bet tai laikau balsavimu, todėl irgi priimtina. O man, kai nedalyvauju "mūšyje", vaizdas iš šalies pradeda atrodyti kitoks ![]() Natūralioje gamtoje būna, kai raguoti gyvūnai suremia ragus (galima pamatyti per TV). Natūralioje gamtoje, miške, kai aplink nelieka civilizuoto pasaulio dekoracijų, galima pamatyti, kaip vyrai suremia ragus (galima pamatyti natūroje). Restorane, kai alkoholis atlieka savo darbą, galima pamatyti, kaip vyrai suremia ragus (galima pamatyti per TV arba netyčia natūroje). Kažkodėl galvoju, kad minusų autoriai yra vyrai ![]() Nors vaizdas nemalonus, bet panašu, jog į tai reikia žiūrėti atlaidžiai. Prieš gamtą nesukovosi ![]() ![]() ![]() |
|
![]() |
2011-09-23 11:13 #218232
1 ![]() ![]() |
Kaip sistema funkcionuoja dabar
Yra privatus CB, kuris vykdo tiesioginę pinigų emisiją. Emisijos didys = finansų ministerijos numatyta bondų emisija - t.y. kiek valdžios sektorius numato išlaidų, tiek finansų ministerija (Treasuary) išleidžia obligacijų ir tiek naujų pinigų emituoja privatus CB, išpirkant visas obligacijas. Toliau eina antrinė rinka, bankų multiplikatoriai ir t.t. Sistemos benificiatoriai: 1.Valdžios sektorius (nemaišyti su valstybę, nes pastaroji ilgainiui vienareikšmiškai pralaimi) - išrinktieji visuomet gali pažadėti rinkėjams didesnes išlaidas (pensijų didinimas, nemokama medicina, mokslas ir t.t.), nei turėtu, atsižvelgiant į realų gamybinį produktyvumą ir surenkamus mokėsčius. 2.Privatus CB - jo akcininkai - Prime Dealers yra pagrindiniai valstybės išleidžiamų obligacijų pirkėjai ir palūkanų gavėjai - kuo daugiau skolinasi valdžia, tuo daugiau uždirba bankai - valstybė visuomet yra/bus geriausias skolininkas. Sistemos pralaimėtojai - tai eiliniai piliečiai: 1.Dėl defacto neribojamų ir pastoviai didinamų valdžios sektoriaus išlaidų valstybės skola ir jos eksponentinis didėjimas gulasi ant visų mokesčių mokėtojų pėčių. 2.Didėjančios valdžios sektoriaus išlaidos = daugiau išleistų obligacijų = naujai emituojamų pinigų privačiame CB = kredito multiplikacija bankiniame sektoriųje = prekių ir turto/aktyvų vertės infliacija sudaranti augančios ekonomikos iliuzija - būtent iliuzija, nes akcijų ir NT kainos auga greičiau nei turėtu, grindžiant augimą realios ekonomikos augimu. Piliečių pajamos kaip taisyklė visuomet vėluoja ir auga žymia lėčiau nei prekių ir turto infliacija. 3.Ilgainiui realus gamybinis produktyvumas tampa nepajėgus aptarnauti vis augančią verslo/namų ūkių/valstybės skolą ir įvyksta kolapsas - būtent arti tokio vystymosi taško dabar ir esame. Kaip sistema turi funkcionuoti 1.Kasmetinis valstybių prekybos balanso suvėdimas - leistinas proficitas/deficitas ne daugiau nei pvz.5 proc. 2.Esant metiniam proficitui >5 proc. - priverstinė nacionalinės valiutos revalvacija (tiek procentų kiek virš leistinų 5), branginanti darbo jėgą ir produkcijos kainą - siekis kitais metais proficito neturėti. 3.Esant metiniam deficitui >5 proc. - priverstinė valiutos devalvacija (tiek kiek virš 5 proc.), siekiant atpiginti darbo jėgos kaštus ir produkcijos kainą ir neturėti deficito sekančiais metais. Tokia sistema privers turtingas valstybes investuoti į neturtingas - siekiant neturėti proficito ir tureti stabilią nuosavą valiutą (nenorint jos revalvuoti) = žymiai tolygesnis pasaulio išsivystymo lygis. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |