Ech, tas jaunatviškas maksimalizmas

gal galetum paaiskinti kaip skirtingai “veikia” mokesciai “didesnese ekonomikose” ir “mazesnese”?


Zodziu “teisinga isvada” butu nereikia mums tu mokesciu- viska galime finansuoti infliuodami (visi, kurie turime "nuosava presa")?
Nes jeigu reikia- tai dalis valstybes islaidu yra skolos aptarnavimo islaidos: tiek “didelese”, tiek “mazose” ekonomikose.
Beje, prie klaidingu isvadu dazniausiai priveda kategoriskumas be gyvenimiskos patirties...



trumpiau tariant visi politikai ir 99% ekonomistu- buki, na bet as...


Edgarai- tu kiek mokesciu gyvenime sumokejai? Kiek bond’u nupirkai? Gal dalyvavai formuojant finansu politika? Ar kokios imones valdybos posedziuse? O gal kaip teoretikas esi kokiu darbu ekonominemis temomis parases?

Jei ne- tai gal vis delto reiketu kiek tyliau reiksti nuomone “zalia zole ar melyna”- ne i tema vis delto?
arba siulyti visiems "kardinaliai keisti mastyma" jeigu norime su tavimi diskutuoti?

p.s. beje, butent tarp siu spalvu ir yra didziausias spektras ir pereinamosios ribos praktiskai nera.

FED'as visų pirma tai akcininkams kiekvienais metais išmoka 6 proc. uždirbto pelno išmoka akcininkams, tai sakyt, kad pelnas nesvarbu yra mažų mažiausiai kvaila. Kaip FED'as palaiko stabilumą rinkose tai matom - tai, ką FED'as vykdo sukelia tik dar didesnį chaosą ir geriausiu atveju problemas perkelia į ateitį arba kažkam kitam, bet jų taip ir neišsprendžia. Dar vienas aspektas, tai FED'as buvo sukurtas kongreso, todėl jo įrankiu ir išlieka, apie kažkokią nepriklausomybę banko tai nėra net ką kalbėt, kai superkami junk, mortgage backed ir visokie kiti bondai. Nemanau, kad jei Lietuvos CB pradėtų taip elgtis ar labai teigiamai įvertintum

Esoteric, dabar matau, kad kvailai pasakiau. Nevisai tą turėjau omeny. Norėjau pasakyti, kad aš atsirenku kas teisingai, o kas ne. Yra n dalykų apie kurių veikimo nežinau ir kurių supratimas yra tik netolimoj ateity. Tavo cituotą teiginį reikėtų įsprausti į dabar diskutuojamos temos rėmus. Persiprašau už netikslumą. Bet taip, čia yra labai daug jaunatviško maksimalizmo kas be ko.

siaures vejas, atsakant į tavo klausimus:


Visų pirmiausia, kai sakau "didelė ekonomika", turiu omeny ekonomiką su "nepririšta" valiuta, neturinčią užsienio skolos ir turinčią savo presą. Mokesčiai tokiuose šalyse veikia kaip įrankis kontroliuot visuminę paklausą(taip aggregate demand verčiasi?). Jei yra infliacinė/defliacinė grėsmė ar valdžia nori sumažinti/padidinti privataus sektoriaus įtaką ekonomikai ir tuo pačiu padidinti/sumažinti viešojo sektoriaus įtaką, ji kelia/mažina mokesčius. Valstybė nėra finansiškai sukaustyta, ji visada gali išleisti tiek, kiek nori nepriklausomai nuo surenkamų mokesčių. Ir šiaip, tam, kad būtų galima sumokėt mokesčius ar nusipirkt bondą, valstybė turi pinigus išleisti prieš tai.


Tuo tarpu "mažos" ekonomikos mano kontekste reikštų visas kitas šalis. Eurozoną, šalis su peg'ais ar užsienio skolom. Pati žodžio reikšmė neapibūdina to, ką norėjau pasakyti, bet tebunie.


Finansuoti valstybės išlaidoms - nereikia. Kontroliuoti visuminę paklausą, o tuo pačiu infliaciją - reikia. O aš irgi paklausiu - ką šitam kontekste reiškia "infliuoti"? Ir per kokį mechanizmą tas pasireiškia?


Bukumas - subjektyvi sąvoka. Aš tiesiog sakau, kad dauguma ekonomistų/politikų nė velnio nesupranta valstybės finansų ir jų veikimo mechanizmų. Jei tu matai aukšto rango politiką ar ekonomistą sakantį, kad "fiskalinės politikos griežtinimas pakels vartojimo lygį", tai aš nežinau ką ir pridurt.


Taip, aš visau pamiršau, kad jei nesi mokėjęs mokesčių, pirkęs bondų, dalyvavęs finansų politikos formavime ar parašęs mokslinių darbų, tu negali būti teisus. O kitas žmogus su tokia patirtim automatiškai bus teisesnis už tave. Jei tau maišo tas faktas, kad aš jaunas ir neturiu tame patirties, tai įsivaizduok, kad aš šneku kokio profesoriaus žodžiais. Čia jei problemų su autoritetai yra... Tiesa sakant, aš galiu prikopijuoti šimtus straipsnių ir mokslinių darbų, kurie sako tą patį ką sakau aš, tik tai išanalizuoja ir išaiškina n kartų plačiau ir detaliau. O tie žmonės ir mokesčius mokėjo, ir bondus pirko, ir bankuose dirbo, ir politikoje patirties turi, ir mokslinių straipsnių parašę yra... Bet ką aš čia aiškinu, aš gi studentas, ką aš išmanau...

Arnas_IT, visų pirmiausia FED'o akcininkai yra kongreso patvirtinti member bankai, kurie turi įsigyti FED'o akcijų, kad galėtų gauti membershipą. Pačios akcijos nereiškia, kad FED'as priklauso jiems. Jis priklauso kongresui, t.y. yra valstybės aparato dalis. Čia pirmas dalykas.

Antras dalykas - 6% mokami ne nuo uždirbo pelno, o nuo tos sumos, kurią bankas sumokėjo už akcijas.

O apie chaoso sukėlimą ir stabilumą palaikymą tai aš nieko nekomentuosiu. Jei tau taip patogiau mąstyt, tai tiek to.

Kai ką kaltini nusistovėjusiu mąstymu, bet paties požiūris į FED irgi užsistovėjęs . Nesuvokiant FED esmės, galima pridaryti daug klaidingų išvadų. Aišku, nėra ko norėti, kad universiteto profesoriai pasakytų, jog 57 proc. FED akcijų priklauso Rotšildams, bet žingeidūs studentai turėtų patys tuo pasidomėti.
Čia kažkokia Kongreso 1976 m. studija apie bankininkų įtaką su sudėtingomis schemomis:
http://land.netonecom.net/tlp/ref/federal_reserve.shtml
Taip pat verta pasidomėti Federalinių rezervų įstatymo atsiradimo aplinkybėmis. Jį rengė toks respublikonas Aldrichas, palaikęs artimus ryšius su Morganu ir Rokfeleriu. Jekyllo saloje tuo reikalu vyko slaptas bankininkų susitikimas ir t. t. Kitaip sakant, apie bankų sistemos ir monetarinės politikos ateitį sprendė ne politikai, o stambiausi to meto bankininkai. Kongresas čia tik tarp kitko - jo darbas pabalsuoti. 1912 m. rinkimus laimėjo demokratai, todėl įstatyme buvo padaryta kai kurių išlygų, bet esmė nepasikeitė.
Diskusijos apie JAV ekonomiką dažnai tampa klaidžiojimu rūke neišsiaiškinus, kam priklauso tas FED ir kas iš tikrųjų spausdina tuos pinigus.

O kas tai per reiškinys - tuo pačiu metu, esant oficialiai skelbiamam dideliam bedarbystės procentui, yra labai didelis darbo jėgos trūkumas?
Gal teoretikas Edgaras. galėtų man tai paaiškinti? Kokiame cikle tai gali išsivystyti, ar į kokią ekonominę formulę tai galėtume įkišti?

Štai blusos teiginys man atrodo teisingas. Skaitau ir neturiu prie ko prikibti. Bet matau ką kita. Kažkoks paradoksas su parašytu tekstu. Net skaityti reikia kažkaip atvirkščiai, ne pažodžiui
Pavartalioti logiką.

Aš dieną, neišjungto televizoriaus fone, užsnūdau. Prabudusi girdžiu - "ją apgyvendino blogomis sąlygomis, rūsyje. Bet nuo to ji tik sustiprėjo, jos nebegalėjo įveikti nei laikas, nei laike atsirandančios negandos... Vėliau ji užkariavo visą pasaulį". O, pagalvojau, būčiau pramiegojusi įdomią laidą apie kažką O tai, pasirodo, bulvė

Taigi, pagalvojau, čia ta pati praktika, apie kurią išsiskiria Edgaro. ir Šiaurės vėjo nuomonės. Pavyzdėlis labai aiškus ir lengvai suprantamas.

Studentas susiduria su daug teorijos, su sugebančiais atsakyti į klausimus dėstytojais, gauna "bulvių" iš tėvų, ir natūraliai jis neturi galimybės pažinti tikrojo gyvenimo/pasaulio - šiuo atveju rūsio. Ir neišvengiamai jis, išėjęs į tikrą gyvenimą, susidurs su tuo "rūsiu" ir skaudžiai nusivils. Vienus tai pastumia į nusivylimą, abejingumą, kiti tai priima kaip iššūkį. Čia būna tikroji žmogaus gyvenimo kryžkelė. O puiki teorija - vertingas "lagaminas".

Aš juk klaidą padariau...
Ir niekas nepastebėjo

Turėjo būti "žalias vynas". O koks yra tas žalias vynas? Tikriausiai, nesubrendęs?

Bet klaidą padariau nesąmoningai.
Matyt, kas galvoje, tas ir ant liežuvio...

Edgarai, cia kuri "didele ekonomika neturi uzsienio skolos"?
ar universitete nemoko surinkti faktus, sugrupuoti, ieskoti tendenciju ir tik tada apibendrinti?


supratimo stadijos dazniausiai seka tokia tvarka:
nieko nesuprantu / viska suprantu / suprantu, kiek dar daug nesuprantu.
Paties stadija "viska suprantu, o dauguma- nieko" irgi praeis

o esminis poziurio skirtumas, kad matai Valstybe ir vykdomaja valdzia kaip idealia sistema tarnaujancia visu pilieciu gerovei. Jinai tokia ir turetu buti ir paties idealizmas yra naturalus, tacia realybeje tai yra tiktai stambiu interesu grupiu kova del "pilieciu apmokestinimo teises ir turto perdalijimo savo naudai".
Istatymai rasomi ir ekonomines teorijos, bankine, mokesciu sistema kuriama stipriausiuju taip pat savo naudai.
Veliau siu "tiesu" mokoma kiekviena paskesne karta.
Bet nereiketu ju prilyginti absoliutiems Visatos desniams

"žalias vynas" - tradicinis Lietuvoje gaminamas vynas. Kone visas Lietuvoje senovėje gamintas vynas buvo žalsvos spalvos. Vienu žodžiu, tikrai ne raudonas vunas ir ne atvežtinis reinvynis ar madeira.

siaures vejas, kada nustosi apeliuoti į mano studentavimą? Iš šono atrodo gan graudžiai tokios pastabos. Tos šalys yra tos, kurias minėjau prieš tai. Ir kalbėjau apie valstybės skolą, jei tiek nėra aišku.

Jei jums, žmonės, yra sunku atsirinkti faktus nuo nuomonės, tai čia jau jūsų problemos. Ką aš sakiau yra faktai. Ne nuomonės, bet faktai. Ir šitoj situacijoj visiškai nesvarbu kiek aš geras ir kaip gerai suvokiu ekonomiką. Tiesiog apmaudu žiūrėt kaip žmonės atmeta faktus vien todėl, kad juos pasako studentas, o kita vertus p. Ashaman gali kalbėti apie savo konspiracines teorijas kiek tik nori ir visi linkčiodami galvą pritars neprašydami paremti teiginių jokiais argumentais ar faktais. Nes, suprask, p. Ashaman jau nebe studentas.

Ir dar, siaures vejas, kad būtų pilnai aišku, iš mano lūpų - aš tikrai nesuprantu visko. Aš dar toli iki to, kad suprasčiau daug. Viskas ką aš šioje temoje pasakiau, tai buvo vos keletas teiginių ir bandymas juos paaiškinti ir įrodyti. Tie teiginiai yra faktai. Dar kartą nueik ir pažiūrėk į tuos grafikus ir perskaityt žinutę, kurioje jie pridėti. Jei netinka JAV grafikai - susirask bet kokios šalies grafiką, rezultatas bus tas pats.

Kai būsiu sumokėjęs daug mokesčių, kai būsiu pirkęs bondų ir dar velniai žino ko padaręs, tuomet sugrįšiu ir pakartosiu lygiai tą patį, ką sakiau dabar, nes dabar, kaip matau, žmonės tiesiog turi problemų su autoriteto suvokimu...

nuo polemikos griztant prie temos- kokios bus paskutinio FED'o manevro (palukanu kreives "plokstinimo") pasekmes?

nukentes:
1) esami ir busimi pensininkai
2) draudimo verslas (risk free palukanu neuzteks net operacinems islaidoms padengti)
3) kompaniju pensiju planai- trukumai (o jie dideli) ateityje ne vienerius metus tures buti dengiami is busimu pelnu.
4) mazesni bankaiZIRP aplinkoje netenka pajamu/pelnu, amrzos mazeja, nurasymai dideja ir t.t.

kam naudinga?
koks sutapimas- Dideliems bankams (FED'o akcininkams), kurie jau seniai nori praryti draudimo rinka ir sekmingai tai daro trindami ribas tarp sios gerbtinos veiklos ir bankinio scam'o. Taip pat nieko pries konsoliduoti monopoli rydami mazesnius konkurentus.

Edgarai, kas tai? Valstybinis altruizmas? ekonomikos varzteliu subtilus derinimas?

p.s. ar girdejai kad FED'as (privatus kartelis) po apskaitos standartu (eilinio) pakeitimo nuostoliu nebepatirs- jie tik bus apskaitomi kaip busimas isipareigojimas Izdui. Ir nominalai uz "slamsta" (busimi nuostoliai kai juos ivertinsi rinkos kainomis) jau ismoketi...eee Primary Dealeriams (akcininkams)

normaliam verslo pasauly uz tokius triukus grestu kriminaline atsakomybe.Didziuju CEO jau samdosi geriausius kriminalinius advokatus, bet ar Kongresas rysis keisti/naikinti kontora, kuri yra(bus) labaaaai daug skolinga Izdui?

Iš šio blusos komentaro sprendžiu, kad praeitame poste nesugebėjau tiksliai išreikšti savo minčių. Pabandysiu patikslinti. Keli loginiai teiginiai:
1. Kažkada, modernėjant pirmykštei ekonomikai, pinigai sukurti kaip universalūs produktų vertę/verčių santykį išreiškiantys vienetai. Atitinkamai jie buvo pagalbinė realių produktų mainų priemonė, bet niekaip ne pagrindinė.
2. Vystantis ekonomikai ir sudėtingėjant operacijoms su pinigais, atsirado specializuotų piniginių-finansinių paslaugų poreikis. Atsirado bankai.
3. Dėl savo specializacijos ir profesionalumo palaipsniui bankai perėmė pinigų srautų-finansų kontrolę. Susidarė prielaidos, kai ne realų produktą kurianti ekonomika gali reguliuoti papildomos paslaugos-sukurtos vertės aptarnautoją, o bankai gali įtakoti realios ekonomikos dalyvius. Todėl tapo įmanoma situacija, kai geresni produktai ar idėjos gali neatlaikyti konkurencijos su prastesniais, jei finansinė bankų parama bus prastesnių pusėje. Pirma anomalija.
4. Didėjant bankų įtakai, palaipsniui buvo sukurta beveik nieko bendro neturinčių su realia ekonomika finansinių instrumentų virtuali erdvė, kur vertės atsiranda ne iš realių produktų, o iš oro. Antra anomalija.
5. Turime modernią ekonomiką - pagalbines aptarnaujančias funkcijas (finansinius mainus) atliekančių įstaigų-bankų svarba ir įtaka didesnė už pagrindines funkcijas (žmogaus poreikų aptarnavimą) atliekančių ekonomikos subjektų svarbą. Todėl periodiškai susiklostant atitinkamoms aplinkybėms uodega vedžioja šunį. Puiki terpė manipuliacijoms, kur visokie burbulai, nesuvokiamų dydžių kreditai ir default'ai, krizės - neišvengiama pasekmė. Nuo saujelės ne savo uždirbtų verčių skirstytojų-bankininkų sprendimų priklauso viso pasaulio gerbūvis. Trečia anomalija.
Ekonomikos vadovėliuose tokie elementarūs teiginiai nenagrinėjami, nes tai neatitinka finansistų interesų. Auginama kažkelinta, savo teisumu įsitikinusi studentų edgarų karta, kurie bandys didinti bankininkų (kurie pagal savo funkcinę paskirtį iš esmės turėtų būti viso labo svetimų pinigų skaičiuotojai) klano įtaką. Tik laikas parodys, kuo visa tai baigsis. Bet žmonijos istorija rodo, kad visi bandymai vienaip ar kitaip užkariauti/pavergti pasaulį galiausiai baigdavosi apgailėtinai.

Tas klasikinis, vadovelinis ekonomikos vystimasis barteris->aukso/sidabro monetos->fiatas ir IOU gali buti ne visiskai teisingas. Neseniai isleista labai idomi ir provokuojanti knyga D. Graeber "Debt: The First 5,000 Years"
Interviu su autorium ir pagrindines jo idejas galima persiskaityti cia

http://www.nakedcapitalism.com/2011/08/what-is-debt-%E2%80%93-an-interview-with-economic-anthropologist-david-graeber.html

Trumpai:

IOU egzistavo jau pirmyksteje bendruomeneje ir is emses kas vyksta tai visuomene per istorija svyruoja nuo "hard money" prie "IOU" ir atgal. Kai pagalvoji, ta hipoteze ne tokia jau is pirsto lauzta. Pats atsimenu, kai mano seneliai kaime duodavo ir imdavo produktus ir paslaugas "bargan".

newbie, na tik jau nereikia... Aš sutinku, kad bankų įtaka yra ryškiai per didelė, sutinku, kad yra suinteresuotų pusių, kuriuos įtakoja realią ekonomiką ir žmonių gyvenimus tiek įtakodami politinius sprendimus, tiek realią ekonomiką tiesiogiai ir netiesiogiai, ir kitais įmanomais būdais. Tiesiog man juokinga, kai žmonės FED'ą, kuris tiesiog yra vienas iš valstybės organų ir pilnai priklauso kongresui, supranta kaip kažkokį bankų įrankį užvaldyt žmoniją. Na man juokinga, kai žmonės prisikuria konspiracijų ir tiki tokiom nesąmonėm, bet kai jiems duodi argumentą, argumentaciją, įrodymą(faktą), jie be kažkokio loginio pagrindo jį atmeta, nes jis nėra parankus jų suvokimui. Kas liečia mano teisumą, tai aš jau minėjau, kad mano teiginiai yra faktiniai. Čia tikėjimas savo teisumu visai ne prie ko. Jei studentas ateitų ir pasakytų, kad E=mc^2 ir jis yra teisus, tai jis irgi būtų apkaltintas, kad yra toks ir anoks?

Kai oponentai neturi argumentų belieka viena- asmeniškumai. "Jaunas, studentas, gyvenimo nematęs",- ir apskritai,- "kas tu toks, kas tau davė teisę čia kalbėti?!". Puiku, Edgarai, tai tik patvirtina paties teisumą.

Edgarai, nieko asmeniško - neįsižeisk.
Jei pastebėjai, FED'ų savo paskutiniuose komentaruose niekur neminėjau. Jokių sąmokslo teorijų nematau ir nesu tos pozicijos šalininkas. Dėl to ne kartą prieš kelis metus šioje temoje esu oponavęs Ashaman'ui. Mano nuomonė nepasikeitė ir dabar.

Pastebėsiu, kad bankinė sistema, kaip bet kuri kita didelė ekonominė grupė, natūraliai siekdama didesnės naudos sau, siekia kuo didesnės valdžios ir įtakos. Ir tiesiog konjuktūriškai bankininkams tai buvo/yra lengviau pasiekti negu kitiems. Nieko labai blogo tame nebūtų, jeigu...manyčiau pagrindinė problema tame, kad kaip pagalbinės funkcijos atlikėja, bankinė sistema iš esmės negali būti (didelės) realios vertės kūrėja. Todėl bankams norint gauti didesnę vertę->naudą, reikia ją perimti iš tų kas sukuria. Turint finansinius svertus, įtaką ir valdžią savo rankose ir todėl reguliuojant taisykles, tai nėra sunku. Taip bankinė sistema išsigimsta iš paslaugą ekonomikai kuriančios į ekonomiką griaunančią jėgą. Natūralus progresas, tsakant.
Pastebėkit, nuo ko šiuo metu prasideda įvairių pasaulio regionų ekonominės apžvalgos - nuo makrofinansų, bankinio sektoriaus ir pan. Tai yra nuo pagalbinės aptarnaujančios funkcijos veiklos apibūdinimo. Ir tik po to seka įvairios gamybos, žaliavos ir tt. - kuriančios realią, į tiesioginius žmonių poreikius orientuotą vertę, sritys. O įžymieji FED'ai yra viso labo net nelabai savarankiška pasaulinės bankinės sistemos dalis - ar verta apie juos tiek daug kalbėti?

Edgarai,

Fizika, turi griezta matematini formalizma ir gali atlikineti realius eksperimentus su kontroliuojamom salygom ir kartoti juos tukstancius kartu jei reikia.

O dabar pagalvok apie ekonomika, kur matematinio formalizmo labai mazai, daug kas paremta isvedziojimais ir geriausiu atveju empyriniais stebejimais. Ar supranti kokia yra praraja tarp E=mc^2 ir deficitas-santaupos-importas=0 ?

Kas dar ironiskiau, netgi E=mc^2 nera faktas, o greiciausiai tik modelis aprasantis ribine situacija. Turbut girdejai kad CERN ka tik pastebejo greiciau uz sviesa liakencius neutronus? Jei tai pasitvirtins teks nemzai "faktu" pakoreguoti fizikos vadoveliuse, iskaitant ir E=mc^2

Man kliuna ne tavo teorijos, bet tavo vos ne religinis kategoriskumas. Dauguma tavo isdestytu faktu yra ne faktai, o interpretacijos.

Bet gal tai norma, kas nebuvo jaunas ir kategoriskas, tes neturi sirdies ar kaip ten :P
Disclaimer:
man paciam <30

lizaddt, gerai. Jei tau nekliūna mano teorijos, tai koks tau skirtumas ar aš kategoriškas jų atžvilgiu ar ne? Reikėtų nuspręst ar mes diskutuojam apie ekonomiką ar apie tai kiek kategoriškai kiekvienas tiki tuo ką sako. Ir apskritai, kaip pasikeis mano teorijų teisumas jei aš nebūsiu, tavo žodžiais, kategoriškas? Jos bus mažiau teisios? Ar daugiau? Jei vienas pasakys "Aš nežinau, bet man atrodo, kad 2+2=4, nors aš esu atviras įvairiems pasiūlymams ir bandymams įrodyt koks aš jaunas kvailys ir nieko nesuprantu" ar tai kažkaip pakoreguos patį jo pateiktą faktą, kad 2+2=4?

Kitas dalykas - tik nereikia sakyt, kad 2+2=4 yra kažkas labai kitokio. Šaunu, kad davei fizikos pamokėlę, bet manau visi supratom, kad mano ketinimas buvo parodyt, jog yra dalykų, kurių negalima paneigt, kaip, kad 2+2=4. Vienas žmogus man apie žolės spalvas aiškino ir kaip ten spektrai veikia, dabar tu apie fiziką... Laukiu trečio, kuris vėl, visai ne į temą, bandys šitą aritmetinę lygybę paneigt...

Visų pirmiausia - kas yra dauguma? Aš apskritai daug teiginių neteigiau, bet ne tame esmė. Kalbant apie interpretacijas. Ana lygybė, kaip ir koks MV=PQ yra elementariausios aritmetinės lygtys, kurios tiesiog yra lygios, nepriklausomai nuo to ar tu to nori ar ne. Interpretacijos būna tuomet, kai pradedama diskutuoti kas ką sąlygoja, kas ką turėtų sąlygoti, kaip tas turėtų keistis, kad nepaveiks ano ir t.t. Kas liečia mano atvejį, aš pasakiau lygybę, kuri tiesiog visada veikia. O kas eina toliau jau, daugiau ar mažiau, yra diskusijų objektas, t.y. kas kaip ir ką turėtų sąlygoti, kad būtų gautas geriausias rezultatas. Ar valstybė turėtų visuomet parūpinti biudžeto deficitą, ar ji turėtų naudoti peg'ą, kad galėtų eksportuoti, o gal būtų geriau privačiam sektoriui eiti į skolą... Čia jau yra diskusijos ir interpretacijos, o ne pati lygybė.

Ir šaunu, kad mano amžius sulaukia tiek daug komentarų. Tai gal visi prisistatykim ir pasakykim savo amžių ir pareigas, kad būtų lygios teisės apeliuot į visiškai nebūtinus ir nereikalingus dalykus...

Tavo biologinis amžius, manau, niekam nėra įdomus.



Štai kai tai padarysi, pirma tarsiu tau - šaunuolis.

Ekonomika turi lygiagrečiai eiti su socionomika. Sausas koncentravimasis vien į ekonomiką - tuščias laiko, jėgų ir pinigų švaistymas. Ekonomikos mokslas sukurtas tokiems individams, kaip žmonės.
Pas beždžiones nėra ekonomikos mokslo. Nors...yra ir ekonomika, ir politika
Tik rašytinės nėra, jos nesimoko iš knygų, todėl neatskiria viso to vieno nuo kito.