Autorius | Žinutė |
2011-12-07 11:52 #237896 4 | |
be to, dar reiketu sumazinti seimo nariu skaiciu, dabar ju yra 141, puse renkami pagal sarasus, puse tiesiogiai, tai va paliekam 71 tiesiogiai renkama ir padides konkurencija, tada galima bus issirinkti kokybiskesni seima...
|
|
2011-12-07 12:03 #237898 3 | |
ko galima tikėtis iš tokios vyriausybės, kai užsienio ministro pagrindinis tikslas ir džiaugsmas rusui įkąst, tarsi nuo to visi staiga sotesni ir laimingesni patapsim ...
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/slavrovas-aazubalis-man-neparode-kur-veziai-ziemoja.d?id=52633389 Lavrovo žodžiai ... "„Bet mes kaip dvi kaimyninės šalys su labai įvairiais ryšiais, bendra istorija ir bendrais - iš esmės ekonominiais - interesais galėtume bendradarbiauti žymiai produktyviau ir glaudžiau. Daug klausimų yra kažkaip pakibę todėl, kad mes į juos negauname atsakymų, siunčiami pasiūlymai neperžiūrimi, mes apie juos primename. Vakar kalbantis lyg ir nuskambėjo siekis situaciją keisti į gerąją pusę“, - trečiadienį Rusijos ambasadoje Vilniuje žurnalistams sakė S.Lavrovas.... „Nuolat gyvenant su kokiomis nors fobijomis ir stereotipais, mažiau laiko lieka konstruktyviam dialogui“, - teigė S.Lavrovas. http://www.lrytas.lt/-13232480811320930173-s-lavrovas-a-a%C5%BEubalis-vie%C5%A1ai-kalba-apie-tai-kas-susitikime-nebuvo-aptariama-papildyta.htm negi taip sunku peržengt tas niekam nebeįdomias istorines skriaudas ir nors kiek pragmatiškiau žiūrėt į realybę, iš kur tas bukas trumparegiškas užsispyrimas ... |
|
2011-12-07 12:36 #237900 6 | |
IT17 [2011-12-07 11:52]: be to, dar reiketu sumazinti seimo nariu skaiciu, dabar ju yra 141, puse renkami pagal sarasus, puse tiesiogiai, tai va paliekam 71 tiesiogiai renkama ir padides konkurencija, tada galima bus issirinkti kokybiskesni seima... Žinai geležinį dėsnį, kad valstybinėse įstaigose (kurioms priklauso ir Seimas) visada dirba tik pusė žmonių? Kuomet dabar yra 141, salėje nuolat sėdi ir komitetuose posėdžiauja vidutiniškai 70. Kuomet bus renkamas 71, tada realiai dirbs tik 35 ir t.t. Tiesiogiai renkant, Seimo kokybė nepagerės, nes rinkėjų kokybė nepagerės. Koks nors plačiagerklis garsiausiai pažadės "išmušti" pinigų savo kaimo kapinių tvoros remontui, tą ir išrinks. Toks Seimas bus sudarytas tik iš provincialiai mąstančių "ūkininkų", besirūpinančių tik savo rinkimų parapijos reikalais. Kuomet balsuojama už partiją, pirmiausia balsuojama už bendravalstybinę tos partijos ideologiją (partijų programų vistiek niekas neskaito, juo labiau niekas nevykdo). Kitas klausimas partijų kokybės reikalai, kurie ne geresni už rinkėjų kokybės reikalus. Kokie konstruktyvūs pasiūlymai? Mano kuklia nuomone, Seimą galima sumažinti iki 101 nario (gyventojų tai pusmilijoniu sumažėjo, be to, dabar nebe pradinis valstybės kūrimo etapas, kuriame reikėjo ištisos jūros naujų įstatymų) ir neleisti seimūnams turėti daugiau negu po vieną padėjėją. Palikti dabartinę mišrią rinkimų sistemą. Taip pat organizuoti balsavimo internetu galimybę. Reikalingas ir Seimo narių atšaukimo mechanizmas, bet atšaukiamų Seimo narių skaičiui būtina nustatyti ribą, pvz. ne daugiau kaip 10 tos kadencijos seimūnų. Arba galima pagalvoti apie viso Seimo automatinį paleidimą viršijus šią ribą bei naujų rinkimų surengimą - tai būtų saugiklis nuo rinkėjų neatsakingumo bei atšaukėjų piktnaudžiavimo, nes mažai kas norės taškytis savo (mokesčių mokėtojų) pinigais visą Seimą perrinkinėjant kas pusmetį. Ir jau savaime suprantama, visiškai panaikinti rentas ir išeitines kompensacijas - valdžion einama tarnauti piliečiams, o ne šokti, dainuoti ir "apsirūpinti iki smerties"! Redaguota: indenas (2011-12-07 20:01 ) |
|
2011-12-07 12:36 #237901 | |
bomzasxxl [2011-12-07 11:38]: Nemanau, kad internetinis balsavimas padėtų. suprantama, kad nepadetu. bet isisavinti 20-25 limonus reikia, metosi gi. |
|
2011-12-07 12:53 #237905 2 | |
Galima ir taip...
"Kurdami šiuos verslus nenorime iš to uždirbti daugybės pinigų. Man nepriklauso nė viena tų kompanijų akcija. Sukūrėme daugiau nei 50 įmonių ir nė viena iš jų man nepriklauso. Mes supratome, kad tai geras būdas spręsti visuomenės problemas, todėl einame šiuo keliu." |
|
2011-12-07 13:30 #237919 | |
2011-12-07 14:53 #237934 2 | |
„Sodros“ duomenimis, 2010 metais pensijų socialiniam draudimui skirta 7,7 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad vienas dirbantysis vien pensijų gavėjams išlaikyti per metus mokesčių pavidalu skyrė daugiau nei 7 tūkst. lt.
Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais be ES lėšų sudarė 17,9 mlrd. Lt, dar 10,5 mlrd. Lt pajamų gavo „Sodra“. Iš viso valstybė į valstybės ir „Sodros“ biudžetus bendrai surinko 28,4 mlrd. Lt pajamų. 7,7 mlrd. Lt, skiriamų pensijų socialiniam draudimui, nuo 28,4 mlrd. Lt sudaro 27 proc. arba daugiau nei ketvirtadalį. Daugiau nei lietuviai pensijoms skiria į didelę duobę patekę italai ir graikai – arti 30 proc. nuo biudžeto pajamų, panašiai tiek – portugalai ir prancūzai. Tuo metu skandinavų valstybės, garsėjančios efektyviai veikiančiomis socialinės apsaugos sistemomis, pensijoms skiria žymiai mažesnę biudžeto dalį. Pavyzdžiui, Švedija ir Suomija – 15-17 proc., Danija, Norvegija – 9-11 proc., šveicarai – apie 18 proc. „Kodėl skandinavų pensijos tokios didelės, o Lietuvoje – tokios mažos? Pirmiausia, minėtose valstybėse yra stiprūs pensijų fondai ar kitos privačios kaupimo priemonės, kurios sudaro iki pusės pensijų dydžio. Lietuvoje gi pirmiausia buvo nurėžtos įmokos į pensijų fondus, o dabar Seime pasigirsta siūlymų ir visai jas sustabdyti." Skandinavija nuo Lietuvos smarkiai skiriasi ir šešėlinės ekonomikos dydžiu. Viešai.lt duomenimis, jei Lietuvoje nebūtų „vokelių“, pensijos iš karto galėtų didėti 200 Lt. Ir tai tik kalbant apie įmokas „Sodrai“ be gyventojų pajamų mokesčio. Vienas pagrindinių gyventojų motyvų toleruoti „vokelius“ – mokesčių sąnaudos. Tačiau šiuo metu valdžia kaip tik siūlo didinti mokesčius, ypač didžiausias pajamas gaunantiems darbuotojams. Vargu, ar tai sumažins „šešėlį“ ir paskatins grįžti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. http://www.viesai.lt/pranesimas-spaudai-lietuva-%E2%80%93-tarp-dosniausiu-valstybiu-pensininkams/ |
|
2011-12-07 19:06 #237987 6 | |
Prisipazinsiu, kad neturiu detaliu duomenu apie ES saliu socialines apsaugos sistemu struktura, imokas ir t.t. Bet noreciau nesutikti su statistiniu duomenu zaidimu viesai.lt straipsnyje.
Visu pirma, Lietuva galima lyginti tik su ES salimis naujokemis. Kitos salys turi jau seniai veikiancias pensiju sistemas. Is principo visame pasaulyje dominuoja valstybinio pensijinio draudimo modelis: esamiems pensininkams moketi is siuo metu dirbanciu asmenu imoku. Tik pries nepilnus 20 metu tiek Lietuva, tiek kitos postkomunistines salys uzbrauke bruksni ir daugiau ar maziau reformavo pensiju sistemas. Tuo tarp Vakaru Europos salyse sios sistemos veikia gana senai. Santykis tarp valstybinio ir privataus draudimo yra pakankamai skirtingas visoje EU. todel straipsnio apacioje pateiktoje lenteleje aiskiai matosi, kad nera aiskaus rysio tarp turtingiausiu saliu ir saliu su mazesniu BVP vienam gyventojui. Antra, straipsnyje paskaiciuotas santykis nuo valstybes biudzeto. Kaip zinome pastarasis priklauso nuo VISU mokesciu. kad Skandinavijoje pajamu mokesciai yra kur kas didesni nei Pietu Europoje - faktas. PVM Danijoje yra didziausias ES. Taigi, tiesioginis palyginimas yra nekorektiskas. Geriausiu atveju reiketu lyginti valstybiniu pensiju ismokas kaip % nuo BVP. Trecia, nera didele paslaptis, kad biudzeto pajamos priklauso nuo dirbanciu asmenu skaiciaus ir mokesciu mokejimo saziningumo. Lietuvoje stebima nuolatine emigracija, kai tuo tarpu ta pati Norvegija (UK, Vokietija ir kt.) skaitina imigracija. Ketvirtas niuansas yra pensijinio amziaus riba ir gyvenimo trukme. Kai kuriu mano pateiktu argumentu iliustracija - Japonija. Ji po straipsniu pateiktoje lenteleje yra pirma. Nera didele paslaptis, kad japonai gali pasigirti rekordiniu ilgaamziskumu, negali proaktyviai skatinti imigracijos, nes jau patiems anksta salose. Vienu zodziu, del klausimo kompleksiskumo, sis straipsnis neatskleidzia/neparodo problemos esmes ir neleidzia daryti joki vienareiksmisku isvadu. Faktas, kuris neisplaukia is straipsnio - Lietuvai reikalingas sisteminis ekonomikos, socialinio modelio ir viesojo sektoriaus pertvarkymas. |
|
2011-12-07 20:37 #238020 | |
žydų nuomone, rinkimai Rusijoje buvo skaidrūs, sąžiningi, laisvi ir demokratiški ... http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/rusijoje-vykusius-rinkimus-izraelis-laiko-visiskai-saziningais-laisvais-ir-demokratiskais-57-183847 tai kaip dabar bus, juk mes tokie draugai žydams, net bijojom palestiniečius į UNESKO priimt, kad tik santykių nepagadinus kaip dabar konservams teks reaguot, pripažint rinkimus švariais Rusijoje, ar žydus parsidavimu rusams apkaltint
|
|
2011-12-07 20:50 #238022 4 | |
Rinkimų Rusijoje rezultatai buvo klastojami prokremliškų partijų "Единая Россия" bei "Справедливая Россия" naudai. Jeigu ne šis klastojimas, rinkimus būtų laimėjusios komunistinės (G.Ziuganovo КПРФ) bei nacionalistinės (V.Žirinovskio ЛДПР) politinės jėgos.
Man juokingiausia, kadа mūsų megztasmegeniai "patriotai" pergyvena, jog minėtos komunistinės-nacionalsocialistinės jėgos Rusijoje buvo "nuskriaustos" Žydai, juo labiau išeiviai iš CCCP, tokie kaip Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdor Lieberman, mąsto nepalyginamai blaiviau. |
|
2011-12-07 20:53 #238023 | |
"(G.Ziuganovo КПРФ) bei nacionalistinės (V.Žirinovskio ЛДПР) politinės jėgos"
Idomu kokia butu Rusijos politika Baltico atzvilgiu tokiu atveju. Indenas, jusu ateities vizija, prasom |
|
2011-12-07 21:06 #238027 1 | |
Ne tik Baltijos, bet ir visų buvusios Sovietijos respublikų žmonės sudrebėtų. Žinoma, atėjusios į Rusijos valdžią tokios jėgos kai kur švelnintų retoriką, V.Žirinovskis nebepezėtų apie pastatysimus ventiliatorius, pūsiančius radiaciją link Baltijos, bet nežmoniškai, tiek ideologiškai, tiek finansiškai būtų remiamos tokios partijos kaip A.Paleckio ir K.Prunskienės; būtų tučtuojau sunaikintos visokios bendros istorinės komisijos; dėl mažiausio šūdniekio, jau nekalbant apie oficialias užuominas apie okupacinę žalą, būtų taikomos nepaskelbtos ekonominės sankcijos; piltųsi nepaliaujama isterija dėl rusakalbių "skriaudimo"; būtų nuožmiai vykdoma ekonominio Baltijos valstybių apsupimo politika ir t.t.
V.Putino "demokratinė diktatūra" baltijiečiems yra ir dar ilgai bus nepalyginamai mažesnė blogybė. Redaguota: indenas (2011-12-07 22:45 ) |
|
2011-12-07 22:03 #238031 4 | |
@indenas
toks valdzios pokytis prilygtu revoliucijai. tokiu atveju: - pirmiausia prioritetas butu susitvarkyti pacioje Rusijoje. Ar tai butu Ziuganovas, ar Zirinovskis, bet kokiu atveju imtusi pertvarku, kad uztikrinti savo valdzios tvaruma. Zmoniu keitimas pagrindiniuose postuose, kadru valymas ir kontroles perimimas Gazprom, Lukoil ir t.t. (kur Putinas sustate savo zmones). Naturalu, kad visa ta procesa lydetu begale konfliktu ir povandeniniu sroviu. Nereikia pamirsti gubernatoriu, kuriuos skiria prezidentas ir kurie ieina i Federaciju Taryba (o tai vienas is istatymu leidimo organu). Lygiagreciai turetu dirbti su tauta, kad ja nuraminti. - uzsienio politikoje prioritetines butu dvi kryptys: esamos partnerystes salys (Kazachstanas, Baltarusija) ir Didieji Vakarai (JAV, ES). - tik paskui kazkiek rimciau butu kreipiamas demesys i tokias salis kaip Lietuva. Pateiksiu dvi analogijas: 1917 m. revoliucija ir Putino atejimas i valdzia. Pirmu atveju, jei prisimenat istorija, Leninas emesi priemoniu, kad nereiketu sukti galvos del artimojo uzsienio (taikos sutartys pasipyle kaip is gausybes rago ir minimalus kisimasis i kaimynu vidaus reikalus). Prioritetas buvo valdzios institutu peremimas is Laikinosios vyriausybes bei kova su vidaus priesais. Priminsiu, kad buvo toks darinys kaip Litbel'as (http://lt.wikipedia.org/wiki/Litbelas). Galime tik dziaugtis, kad tuo metu tai nebuvo Maskvos prioritetas. Antru atveju revoliucijos nebuvo, bet 2-3 metus uztruko Putino "valymai" valdzios strukturose bei strateginese valstybinese imonese. Kitas prioritetas buvo karas Cecenijoje. Lygiagreciai formavosi nauji santykiai su JAV, bet be jokiu atviru grasinimu ir jegos demonstravimo. Tai atejo veliau. Jau nekalbu apie Jelcino atejima i valdzia. Kazkas panasaus i 1917 metus, tik be pilietinio karo. Prisiminkit: ekonomines blokados pabaiga, buvusiu CCCP respubliku nepriklausomybiu pripazinimas, fokusas i Rusijos ekonomikos reikalus, siekis isvengti konfliktu su Didziaisiais Vakarais. |
|
2011-12-07 22:29 #238032 1 | |
Tas ziuganovas su zirinovskiu tik paprasti skalikai(musu grazulio ir sustausko tipo) kol ne valdzioje,ateitu i valdzia,tai per susitikimus su Merkel ar Obama dar ir autografo paprasytu rankutem drebanciom. Va Mironovas su savo partija - "teisinga rusija" ,tai dar dar
|
|
2011-12-08 02:35 #238055 3 | |
studentukai sekmingai kepa "fundamentalius, didelės apimties projektus įvairiose srityse - energetikos, valstybės valdymo, finansų ir kitose". ragai ir kanopos.
http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Siandien-valstybe-valdo-jie |
|
2011-12-08 02:51 #238056 3 | |
"No People, No Problem" The Baltic Tigers’ False Prophets of Austerity
http://www.counterpunch.org/2011/12/06/the-baltic-tigers%E2%80%99-false-prophets-of-austerity Redaguota: solar (2011-12-09 02:11 ) |
|
2011-12-08 08:27 #238065 | |
solar [2011-12-08 02:35]: studentukai sekmingai kepa "fundamentalius, didelės apimties projektus įvairiose srityse - energetikos, valstybės valdymo, finansų ir kitose". ragai ir kanopos. http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Siandien-valstybe-valdo-jie Įdomu kas dabar diriguoja LŽ chorui, Lubio tai nebėra? |
|
2011-12-08 12:26 #238125 | |
Pramonininkai, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) bei Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo valstybei paieškoti kitų būdų lopyti finansų spragoms. Esą pinigų rasti galima ne keičiant mokesčių sistemą ar skriaudžiant privačių pensijų fondų dalyvius, o imantis masyvios privatizacijos bei atsisakant valstybei nebūtino turto.
http://verslas.delfi.lt/business/prognozuoja-dar-baisesne-naktine-mokesciu-reforma.d?id=52682815 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/premjero-kanceliarijos-darbuotojoms-solidus-priedai-uz-darba-namuose.d?id=52672259 |
|
2011-12-08 12:34 #238129 1 | |
Pramonininkai, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) bei Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo valstybei paieškoti kitų būdų lopyti finansų spragoms. Esą pinigų rasti galima ne keičiant mokesčių sistemą ar skriaudžiant privačių pensijų fondų dalyvius, o imantis masyvios privatizacijos bei atsisakant valstybei nebūtino turto. http://verslas.delfi.lt/business/prognozuoja-dar-baisesne-naktine-mokesciu-reforma.d?id=52682815 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/premjero-kanceliarijos-darbuotojoms-solidus-priedai-uz-darba-namuose.d?id=52672259 "Kiek žmonių tiek nuomonių" Sausuolis „Nuomonės- kaip užpakalio skylės, visi turi bent vieną“ Clintas Eastwoodas www.patreon.com/Sausuolis
www.contribee.com/sausuolis youtube: @Sausuolis fb: https://www.facebook.com/Sausuolisblogaslt |
|
2011-12-08 12:38 #238131 | |
Keli idomus skaiciai apie Europos darbo rinka ir Lietuva:
http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=STAT/11/180&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en |