Na mano manymu valstybė bankrutuoja jau tada kai atsiranda žemėlapyje. Toliau ji gali arba plėšti savus žmones arba skolintis. Kai skolų negali grąžinti yra lyg ir 2 keliai. Pirmas - mažinti išlaidas viskam - panašiai pas mus taip vyksta. Išskyrus valdžią aišku, kurie nori algą gauti eurais , o mus palikti su Litais. O kai nėra už ką pavalgyti, tai krenta ir NT ir aukso ir kitos kainos. Deja, bet moksliniai tyrimai rodo, kad tokiam scenarijui vystantis labai nukenčia paprastų žmonių psichika ir keičiasi požiūris į darbą. Taip pat verslai negali gauti pakankamai lėšų iš bankų ir pajamų iš pardavimų. Kitas atvejis - infliacija - spausdina popierių - iš liaudies netiesiogiai atimamas turtas, laikytas popieriuose. Valstybė išsimoka skolas. Įmonės džiaugiasi gaudamos kreditus, jų pelnai didėja. Žmonės grįžta prie barterinių mainų. Didžiausia problema - po tokio scenarijaus į valdžią užsuka tokie ponuliai kaip Julijus Cezaris, Adolfas Hitleris ir t.t. Ir reikia daug metų jiems nuversti. Po staigios infliacijos vėl įvedama tvirta valiuta. Ir vėl ciklas iš naujo - valstybė skolinasi - pritrūksta pinigų - infliacija arba recesija.
Pratiškai valstybei priklauso visa žemė, gamtiniai ištekliai, brangiųjų metalų atsargos ir mūsų subinės, todėl bankrotas kaip ir neįmanomas.

Dabartinės geopolitinės realijos yra tokios, kad bankrutuoti tokia valstybė kaip Lietuva neišstojant iš ES arba nesugriūnant ES ir EUR nelabai gali.
Išstoti pati iš ES Lietuva tikriausiai neišdris, na ir nėra iš to jai jokios naudos. Reiškia einam link antro varianto.
Klausimas - ar išgyvens ES, bei EUR šią depresiją dabartiniame sąstate? Mano atsakymas - ne.
Iš pradžiu kris silpniausi (skaityk jaunaeuropiečiai), bet jie bus tempiami ant sprando ir parazituos, nepalikdami jokių šansų senajai Europai į atsigavimą.
Kol vyks parazitavimo stadija - Lietuvos recesija nebus kažkokia tai supertragiška - gyvensime nuo vieno iki kito ECB, EBRD, TVF tranšo ir "darisime" reformas. Nedarbo lygis nuosekliai kils link 15-20 proc., o mokestinė našta, krentanti paklausa, bei kontragentų nemokumas galutinai užmus visus norus verslauti.
Kai ES senbuviai jau nebepajėgs tempti visos parazitų bandos - įvyks bloko reformacija. Galimai iš eurozonos bus išmestos valstybės nesilaikančios kokių nors kriterijų, tačiau realiausias variantas - kiekviena valstybė pasirinks nuosavos ekonomikos gelbėjimo doktriną ir ... vokiečiai griš prie DM.

Dar šiek tiek apie Lietuvą ir bankrotą - defacto šalis jau dešimtmetį yra bankrotas. Tik iki šiol mūsų kreditoriai to neakcentavo ir tęsė skolinimą (kol buvo ką užstatyti). Vertingi užstatai baigėsi, o vietinės bandos apetitai socialinėms garantijoms per tą dešimtmetį išaugo iki biurgerų lygio.
Finito la comedia.
Pradėkyte pratinti savo sąmonę kad kelių metų perspektyvoje valstybinės socialinės garantijos eksponentiškai mažės, o liaudis tam kad išgyventi vėl privalės grižti į naturinį ūkį.

Bullshit, bullshit....!

Jūs ką, mazo-, ar sado-, -istai? Tie pamąstymai skirti sau ar kitiems žarnas patampyti?
Paskaičius jūsų postus, kyla(nuodėminga) mintis, jog varžotės, kas kraupesnį scenarijų nupaišys...
Net būnant neįgaliu, visada įmanoma rasti išeitį kaip verstis...reikia tik norėti ir, aišku, stengtis.
Juk bomžai ir valkatos nori jais būti, alkoholikai visai nenori pagirių, jų nori tik jų kišenė...

Ir krizė kilo visų pirma moralėje, o paskui persimetė į finansus ir visas kitas "gėrybes".
Vien tik pinigų trilijonai ar milijonai, kokie bebūtų jų kiekiai, nieko neišspres...tik eilinį kartą pamaitins kieno nors kišenę...kiaurą...
Esmė moralėje! Moralus verslas, morali politika....reikia nuo to pradėti...arba - geriausia nuo savęs

Valstybės default'as yra jos nesugebėjimas vykdyti savo (finansinius) įsipareigojimus. Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir neatrodo labai baisiai - kas čia tokio, jei įkalsim ragus keliems skandinavų bankams? Bet default'as taip pat reiškia, kad valstybė negali įvykdyt visų savo įsipareigojimų, duotų ir savo piliečiams, ir valstybinėm, ir verslo struktūroms. O tai lengvai gali šalį nuvesti link anarchijos - ar įmanoma pagarba savo įsipareigojimų nevykdančiam subjektui visom prasmėm? Todėl Ashaman teisus dėl nelabai įmanomo default'o ES sudėtyje - kol bus bent kiek įmanoma , mus temps. Vis tik nelabai sutikčiau dėl jo pranašaujamo artimos ateities absoliutaus protekcionizmo scenarijaus - prisiminus kelių metų senumo įvykius Prancūzijoje ar turkų bendruomenės dydį Vokietijoje, galima sakyt, kad kai kurie ES senbuviai irgi yra didelės rizikos zonoje. Tad jiems toks protekcionizmas, kaip atsiribojimas nuo likusios ES visais įmanomais būdais nebūtų labai naudingas - tuo labiau, kad industrinėms šalims krizės periodu bus gyvybiškai svarbios visos papildomos produktų realizacijos rinkos.
Iš kitos pusės tikrai negalima garantuoti, kad Ashaman aprašytas juodasis ES scenarijus visiškai neįmanomas - turime labai gilios sisteminės krizės, apėmusios visą ekonomiką, pradžią. Kol kas nesimato nei vieno adekvataus ir logiško pasiūlymo iš pasaulio ir Europos galingųjų, kaip tą krizę įveikti. Akivaizdu, kad pernelyg sotus gyvenimas nestimuliuoja pilkųjų lastelių veiklos. Nesitikiu, kad šioji krizė praeis savaime - mano supratimu ji ne ciklinė. O krizei gilėjant, sprendimai tik sudėtingės, tad viskas įmanoma - įskaitant net ir absoliutų protekcionizmą. Tik tai liečia ne vien Europą - nei kiek nemažiau pavojingoje situacijoje yra ir Amerika, ir Azija, ir ta pati Rusija. Pastaroji gal net labiausiai-labai jau šviežia jos patirtis revoliucijų daryme. Paskutinį Ashaman sakinį apie grįžimą į natūrinį ūkį kelių metų perspektyvoje esu linkęs vertint kaip tam tikrą situacijos hiperbolizavimą, bet dešimties-penkiolikos metų užsitesusios krizės perspektyvoje tai visiškai įmanoma. Tikėkimės to nebus...

Jus ką - tik iš Sibiro tremties grižot?
O gal letargijoje praleidot 18 metų Lietuvos verslo ir politikos vakaretiškos demokratizacijos skiepijimo laikotarpį?
Moralė kažka tai rimto ir svarbaus reiškė tik mūsų tėvų ir senelių sovietinėms kartoms.
Dabar moralė yra - bullshit. Ji niekam nerūpi ir jokie moralės sužaloti vakariečiau jūsų negelbės.
Lietuvoje išaugo jaunų imbicilų karta kuriai žodis "moralė" asocijuojasi su žodžiu "raupsuotas". Viskas kas jiem rūpi - tai BABKĖS, kuo daugiau BABKIŲ.
O moralė...tikiu kad ankščiau ar vėliau ji griš...tik dėja, visuomet ji grižta tik per tautos kančias...

Naturini uki jau matem, nieko cia baisaus. Krize tikrai nesites 15 metu, tik max 2-4 metus, priklauso, kiek dar laiko vyriausybes kis pinigus viesokiems zomby bankams (City), zomby pramonei (GM) ir pan. Kai situos akmenis atris nuo pluduro max per 2 metus, like atsikels. O morale taip pat sugris, kaip uzaugs nauja, po sovietine karta.

Su tuo teiginiu. Ashman, sutinku absoliučiai.
Kitaip ir negali būti, juk: moralė asocijuojasi su žodžiu "raupsuotas".
O raupsai(moralė)
, kaip žinia gydomi mažomis to pačio sukėlėjo(sąžinės priekaištų sau) dozėmis.
Tai arba pasveiksim arba ne. Trečio kelio vis tiek nėra

Nevisai supratau kai kurių teiginių esmę. Tęsiant diskusiją, jei nesunku paaiškinkit, ką turėjot galvoje teigdamas: kokia prasme "matėm natūrinį ūkį"?; kaip zombybankų ir zombypramonės nefinansavimas padės atsikelt kitiems ar išlipt iš krizės?
Dėl moralės: užaugo jau kelios postsovietinės kartos (jos neturėjo nieko bendro su sovietine santvarka ir jos realybe) - kol kas neįžvelgiu žymių teigiamų pokyčių jų moralėje. Greičiau atvirkščiai - kai kurie kontaktai su jaunaisiais "verslinykais" šiuo požiūriu nuvilia.

If this were a stock, it'd be one you'd want to own … right? Unfortunately, it's not a stock. This chart actually shows the cost of buying insurance against a U.S. government debt default in the Credit Default Swap (CDS) market. It now costs professional bond investors 98 basis points to buy that protection, up 14-fold from just 7 basis points in late 2007. That translates into $9,800 per $1 million of U.S. debt versus $700 previously.
Granted, that's pocket change when compared to the cost of insuring the 10-year debt of troubled corporate borrowers, like a General Motors. But again, it's the trend that matters — and the trend here is decidedly bearish.
I started talking about this development months ago. This week, I heard someone on CNBC discussing it … for the very first time.
Rising default insurance costs were LEADING indicators of last fall's stock market meltdown. And if default insurance costs continue to rise, I suspect it'll be bearish for long-term U.S. Treasury prices and bearish for stocks as well.
So be sure to watch this trend!
http://www.marketoracle.co.uk/Article9167.html

gryztam prie bankroto - pries 10 metu kiek pamenu rusijai gresė bankrotas, jei tiksliai prisimenu ta proga jos skolintojai jei atleido nemažai skolų.... ir leido vystitis kaip valsytei toliau... išvada - mes kaip kreditoriai galim prisiiimti įsipareigojimų belekiek... mums bankrutavus yra didelė tikimybė kad skolas mūsų "partneriai" anuliuos ir leis vystitis toliau... tai reiškia kad mūsų vyriausybei, bankrutavus valstybei, atsiriš rankos ir ta progą vyriausybė ką norės tą pasiūs ant kelių raidžių, o tuos kurie yra arčiau hebros (pvz. Lubys) paliks savo vietoje (gal net su +).

Kalbedamas apie naturini uki turejau omenyje laikotarpi po sovietu sajungos zlugimo, kai rubliai nebeteko vertes, buvo visokie bendrieji talonai, prekyba it su avansiniais mokejimais ir pan.
Del zombypramones/ zombybanku - dabar jie reikalauja mokesciu moketoju pinigu, kad pratestu savo agonija prisidarytu dar daugiau nuostoliu ir galetu pareikalauti dar daugiau. Ekonomiskai prasmingiau butu leisti tokiam GM numirti, kad jo vieta galetu uzimti kiti pvz Toyota, o atsilaisvine investicijos butu nukreiptos i ekonomiskai gyvybingas imones.
Karta yra skaicuojama mazadaug 25m, tiek dar nepraejo nuo sovietu sajungos zlugimo, dabar ekonomikoje aktyviausiai reiskiasi pereinamoji karta - ir reikalauti, kad ju vaikai butu moraliskai tvirtesni, siek tiek per anksti.

bomzasxxl,tavo atsakymą dėl natūrinio ūkio numaniau, tik norėjau pasitikslint. Turbūt labiau kalbam apie natūrinius mainus,-kažkur čia jau buvo diskutuota apie tai. Mano nuomone, esminis tuometinės postsovietnio bloko ir dabartinės krizės skirtumas-senoji buvo lokalinė, t.y. padaręs keletą natūrinių mainų operacijų, sėkmingai procesą galėjai užbaigti gaudamas už paklausią prekę tvirtą valiutą (DM, USD). Dabartinė krizė pasaulinė ir nieks negali duoti garantijų už jokią valiutą. Neseniai teko bendrauti su vienu rusų dujininku ir jis, pasidalinęs savo abejonėm dėl USD perspektyvų, labai gerai pasakė: "dabar reikėtų eit į kokį nors likvidą, bet kaip žinot, kas ateityje bus tuo likvidu, jei net platina krenta". Gi begalinėje natūrinių mainų grandinėje anksčiau ar vėliau nušoks mainų objekto santykinės vertės pojūtis.
Sutikčiau su tavo mintimis, kad viskius zombybankus ir zombypramones geriau palikt numirti-vis tik ir čia yra niuansas. Bėda ta, kad tie zomby kaip pats matai dažnai yra kertiniai ekonomikos sektorių subjektai. Be to didžioji dauguma pasaulio galingų koncernų dirbo pagal tą patį modelį ir buvo surišti tarpusavyje-labai realu, kad griuvus GM, po metų užsilenks Toyota. O sugriovus kad ir papuvusius pamatus, neišvengiamai grius visa sistema. Kokie būtų to griuvimo padarinai net įsivaizduoti sunku. Viena aišku, kad sugriuvus visam sektoriui, jo atstatymui bus reikalingas ilgas laikas, tikrai ne 2-4 metai.
Moralės problemos gvildenamos jau atskiroj temoj, tad čia nesiplėsiu - tepaminėsiu, kad ten jau lyg ir kristalizuojasi išvada, kad vartotojiška egoistinė moralė atsirado ne SSSR.

J. Rogerso pamąstymai ta tema:
Suteikčiau visišką galimybę bankrutuoti – visiems, kas pasirodė esąs nekompetentingas ir nemokus. Sistema veikia taip, kad tokių periodų, kaip dabartinis, metu, tie, kas yra mokūs ir kompetentingi pasiima aktyvus iš tų, kurie tokie nėra. Po to viskas prasideda iš naujo, ant sveiko pagrindo. Taip buvo padaryta Pietų Korėjoje, Rusijoje, kai kuriose kitose šalyse – pas juos viskas puikiai gavosi. O ką mes darome? Atimame aktyvus iš tų, kurie kompetentingi ir atiduodame tiems, kurie nekompetentingi ir sakome: o dabar imkite ir konkuruokite su kompetentingais žmonėmis, turėdami jų aktyvus ir jų pinigus. Tai baisu ne tik ekonominiu, bet ir moraliniu požiūriu.

Taip, - ir Amerikoje, ir Didžiojoje Britanijoje būtų tekę pergyventi dvejus-trejus labai prastus metus. Korėja turėjo tokius metus – labai blogus, Rusija turėjo, Meksika –tačiau išeidavo jie iš jų kur kas geresnės formos. Ir Amerikoje netektų džiaugtis, bet galiu patikinti – jau geriau dveji-treji metai, o ne trylika , dvidešimt, ar kiek jų bus ateityje.

Main stream eko apžvalgininkai po paskutinius kelius mėnesius trukusio FED monetary base ženklaus augimo drasiai kalba apie visai artimą USD krachą ir hiperinfliaciją.
Tačiau operuojant statistiniais skaičiais - tai kolkas neatrodo realistiškai.

Eksponentiškai didėjanti pinigų bazė gali turėti infliacinį spaudimą, tačiau tik tuomet kai šie pinigai yra naudojami kredito apimties auginimui. O kolkas situacija yra diametraliai priešinga - didėjanti pinigų bazė ne tai kad nedidina kredito apimčių, priešingai - ji didėja nepakankamai greitai jau esamo kreditavimo lygio išlaikymui.
Vystosi tikras defliacinės depresijos baubas - didelio mąsto priverstinis esamos skolos likvidavimas.
Bendra JAV subjektų skola siekia ~ 52 trilijonus. Ir didesnė šios skolos dalis turi būti priverstinai arba savanoriškai likviduota tam kad išeiti iš defliacinės kilpos. Kitas variantas - padidinti pinigų bazė iki 52 trilijonų nuo dabartinių 1,8 trilijonų - t.y. beveik 30 kartu. Ir per dieną tai neįvyks.
Lyginant su 1930-is - per pirmus penkerius DD metus monetary base augimas irgi buvo ženklus - po 10-20 proc. per metus - tačiau tai neišgelbėjo ekonomikos nuo defliacijos.

Labai smagus pareiskimas sios dienos:
"More and more investors are seeking the safety of U.S. government debt," said Kevin Giddis, managing director of fixed income for Morgan Keegan & Co. "Why? Why not? I mean, what else are you going to do with your money?"

Владельцы капитала будут стимулировать рабочий класс покупать все больше и больше дорогих товаров, зданий и техники. Толкая их тем самым для того, чтобы они брали все более дорогие кредиты, до тех пор, пока кредиты не станут невыплачиваемыми.
Невыплачиваемые кредиты ведут к банкротству банков, которые будут национализированы государством, что в итоге и приведет к возникновению коммунизма".

Карл Маркс, 1867 год.

Finansines institucijos vis dar pritraukia maziau naujo kapitalo, nei siekia ju nuostoliai (AIG -61,7mlrd.$ skaicius dar pablogina). Apie kredito apimciu didejima reiketu artimiausiu metu pamirsti. Be to, prognozuojamas "credit default" procentas virsys buvusi lygi per 91m ir 98m krizes bei pasieks net 18%. Kitaip tariant, tikimasi, jog kas penktam kreditui bus skelbiamas defaultas, globaliu mastu.

Bijau, kad šituos žodžius, kuriuos taip dažnai matau cituojamus internete, parašė tikrai ne Marksas.
Jei aš neteisus, tai prašom nuorodą į jo straipsnį ar knygą, bet jaučiu bus sunku, nes bent jau "Kapitalo" 3-juose tomuose tokių frazių tiesiog nėra...

Rusijos bendrovės masiškai duoda bankus į teismus, taip mėgindamos užvilkinti paskolų grąžinimą

Bankų skolininkai imasi bet kokių priemonių, kad tik nereikėtų grąžinti paskolų, rašo newsru.com. Po bankų ieškinių skolų nemokančioms įmonėms bangos į teismus pasipylė atsakomieji akcininkų arba įmonių steigėjų ieškiniai, kurių tikslas – užginčyti sudarytas kredito sutartis. Oficiali priežastis – kreditorių pažeidžiamos procedūros, suteikiant kreditą, arba jo išmokėjimo pažeidimai. Tokie ieškiniai pateikiami, siekiant maksimaliai užvilkinti skolos išieškojimo procesą, antradienį rašo laikraštis „Kommersant“.




Vasario pabaigoje Maskvos arbitražo teismas užregistravo keturis panašius ieškinius stambiems bankams: du – „Promsviazbankui“, ir po vieną „Sberbankui“ ir „Homos-bankui“. Ieškovai visais atvejais prašo pripažinti negaliojančias bankų ir įmonių sudarytas sutartis (kredito arba įkeitimo). Teismo interneto svetainėje matyti, kad ieškovai – akcininkai arba dalininkai, sudarę su bankais sutartis.

Akcininkai ar dalininkai tokiais ieškiniais mėgina užvilkinti išieškojimo ir skolos bankui grąžinimo procesą, teigia stambiųjų bankų atstovai. „Tokių bandymų pastaruoju metu padaugėjo dėl krizės – nemokios kompanijos visais būdais vilkina teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo, pasitelkdami ir vidinius korporacijos santykius“, – teigė vienas teisinės bendrovės „Jakovleva sir partneriai“ partneris Igoris Dubovas.

Маркс К., Энгельс Ф. ПСС т.26 ч.2 Гл. 17 Рикардианская теория накопления. Критика ее. Выведение кризисов из основной формы капитала.