ar reik suprast, kad daugeliui patinka vergaut, ir kai uz ji viskas sprendziama???
kai su bizuneliu subinele svelniai plakama?
nu patinka, tai zaiskit
man ne...

2 Ashaman

Esminis klausimas yra iš kur Newbie tą butą gavo. Nekorektiška taip viską supaprastinti.

Šitą vietą norečiau užakcentuoti.
Jus pateikiate normalaus verslo multiplikatoriaus pavyzdį - t.y. reikia dirbti, uždirbti ir praturtėti.
Be to - šiame variante 500k CHF yra konvertuojami Lietuvos CB ir patenka į jo valiutinius rezervus - kurie, kaip žinia Lietuvoje yra 5,5 mlrd.USD arba 14,5 mlrd.Lt.
Aš gi akcentuoju ne valiutinius ir ne verslo uždirbtus pinigus kurie atsirado Lietuvos ūkyje per 18 metų - o 24,5 mlrd. (skaityk Lietuvos metų biudžetas) bankininkų naujai nupaišytu pinigu - t.y. finansinio engeneeringo burbulas virš Lietuvos realios ekonomikos - jų uždirbti bankininkams kaip verslo struktūrai nereikia - juos tereikia išleisti į apyvartą. Ir kaštai tarp normalaus verslo ir bankininkų apgaulės generuojamos grąžos tiesiog nepalyginami.
Grižkime prie LB skaičių:
Bendra skola ~ 80 mlrd.lt
Santaupos ~ 40 mlrd.lt
Gryna skola ~ 40 mlrd.lt
Valiutos atsargos ~ 14,5 mlrd.lt
Pinigų bazė ~ 12 mlrd.lt
Vertinant šiuos skaičius - taip, Lietuvos CB valiutinės atsargos pilnai padengia pinigų bazę.
Tačiau lyginant valiutines atsargas ir bendrą skolą - vaizdelis labai liūdnas - atsargos dengia tik 18 proc. bendros Lietuvos skolos.
O žinant kad skolos pagrinde buvo išduotos užsienio kapitalo banku ir preziumuojant kad jiems reikės ne litų, o mažorinių valiutų peršasi keletas išvadu:
1.Lietuva priklauso užsienio bankams ir funkcionuoja tik dėl jų malonės - t.y. esame kolonija.
2.Litas tera bevertis fantikas ir jo stabilumas yra iliuzija, kurią palaiko tik vietinės bendruomenės sentimentai.
3.Fantiko lito bevertiškumas yra žymiai didesnis nei fantiko EUR ar fantiko USD bevertiškumas - ir tai reiškia kad nelygioj kovoj kris jis ankščiau už EUR ir USD.

Tai neturi jokios reikšmės.
Gal paveldėjo iš tarybinių laikų, o gal pats miške prikapojo rastu ir sulipdė.
Esmė - jis turėjo kažkokį tai turtą už kurį aš buvau pasiruošęs mokėti pinigus kurių neturėjau.
Kai tik žmogus/įmonė/valstybė kreipiasi į kredito įstaigą ir gauna paskolą - sandorio pinigų masė dvigubėja - t.y. multiplikuojasi.

......... tik turbut nelabai suvokiama, kad puse krizes sukelia zurnalistai ir zmones kurie aplinkui mato tik juoda spalva, zmones kas su jumis? Jei manot, kad devalvuos, tai pasikeiskit tuos turtus savo, bet kam seti ta panika kurios jau ir taip viskas persigere, taigi patys nuo tokiu verkslenimu ir tas pacias akcijas parduodat pusvelciui prisiklause baisiu kalbu. Paziurekit indeksus, Lietuvoje jie blogesni nei Lat. ir Est. nors situacija ten tikrai blogesne nei Lt. reiskia zmones patys nuo savo baimiu sukuria tokia situacija, .... nu gerai bent jau puse jos

Kaip pastebėjau kažkurioje vietoje nesueina galai. Leiskite jūsų dar kartą paklausti iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB nespausdino nepadengtų pinigų? Dėl multiplikatoriaus 39 mljd litų indeliais atsirasti negalėjo, nes multiplikatorius pasak jūsų sukuria skolą+aktyvą. Vadinasi 39 mljd yra skolos + indėliai. Vadinasi indelių turėtų būti ne daugiau nei 14,5 mljd (neatsižvelkime į auksą). Tokius atveju multiplikatorius sukurta skolą 39-14,5=24,5. Jei viskas teisingai tai turime 24,5 skolų litais.

Klausimas. Tikiu kad LB pinigų nepadengtų rezervais nespausdino, dėl papraščiausios priežasties - tam nebuvo poreikio. Visa valiuta kuri ateidavo i Lietuvą buvo paversta į litus, kai padėtis pasikeitė įvyko atvirkščias procesas. Jei CB pinigų nespausdino (kuo pilnai tikiu) tuomet kaip mūsų piliečių panika keistis į eurus gali įtakoti lito devalvaciją juk visi litukai padengti užsienio valiutos atsargomis?

Jei šis klausimas atkrenta, vadinasi belieka tik biudžeto subalansavimas, kad valstybė nepatirtų bankroto.

Visi litai kurie nepadengti (o tokių mūsų valstybėje nėra) - yra nieko verti, visi kiti yra lygūs eurui nes bet kada gali būti juo paversti. Gal dar kartą galėtumete paaiškinti lito bevertiškumą ??? Kuom gali sietis atsargų padengimas skolai aptarnaurnauti???? koks tarp jų ryšys? Skola gana lengvai gali būti paverčiama tik lito tiek JAV dolerio tiek ir euro nominalui. Ir kas iš to ?

Vadinasi Lietuvai kryptis viena - mažinti ESD ir valstybės išlaidas, ką mūsų valdžia nors ir atžagaria ranka ir daro. Šiandien aš palaikau mūsų valdžia šiuo klausimu.

2 Ashaman

Vis dėlto manau, kad turi didžiulę reikšmę. Tiesiog nuo pradžių darai klaidą ir gauni klaidingas išvadas. Jei prisikirto rastų, tai turėjo pirkti kirvį, samdyti traktorių, t.y. skolintis iš banko, o po to grąžinti paskolą. O jei butas iš tarybinių laikų, tai ką? Iš kur jis atsirado, kiek jis vertas, kiek dar jo liko neįvertinto? Manau nekorektiška nagrinėti laiko tarpą nuo lito įvedimo ir daryti išvadas.

liopoldai,

indeli dejosi tas, kuris pardave kazkoki turta. pagal Ashaman pavyzdi, Newbie pasidejo indeli, o Ashaman gavo skola.

matai, kolkas man neaišku kodėl turėtų būti taip puolamas litas. Apart dėl mūsų valdžios išlaidavimo, kuris jau styguojamas.

ar manai, kad uzsidejus rozinius akinius problemos pacios issispres...tereikia gerai galvoti ir aplinkui viskas bus puiku...tai galiu pastebeti, kad tokie puikus galvotojai, kurie mate sviesia savo ateiti, isivaizdavo save labai turtingais ir prisiskolino is banku, dabar jau reikalauja juos gelbeti...
o as manau, kad sitas pozityvus mastymas yra propaguojamas, neatskleidziant kai kuriu jo niuansu, kuriuos mastantys zmones sugeba pagauti, o norintys puikuotis pries aplinkinius savo turtais ir pasiekimais, lengvai pasimauna ant to pozityvaus mastymo kabliuko...manau tai tiesiog vartojimo putimo sudetine dalis...galvok gerai, isivaziduok, kad turi daug pinigu ir juos leisk ir tokiu budu tapsi turtingas...o paskui ateina diena, kai nebesugebi atiduoti skolu ir pamatai, kad vietoj turtingo, tapai banku vergu, ko is tikruju ir siekia sistema...
Gal paaiskintum, kodel tie, kurie maste labai pozityviai, tikejo, kad atlyginimai tik dides, o butai visada brangs ir kad simtatukstantines paskolos, tai nedideles sumos, kurias lengvai pavyks uzdirbti, dabar atsidure labai liudnoje padetyje...kodel galvojo pozityviai, o finalas ryskeja labai negatyvus
...kalbi apie akcijas...tai daugybe pozityviu mastytoju, tikinciu rinku atsigavimais sedi dabar giliam minuse...ir niekaip nesulaukia tu rinku atsigavimu ....o negatyvaus poziurio atstovai sugebejo laiku parduoti akcijas ir islose...
kodel negatyvus mastymas jiems dave realia nauda...ir velgi neatitiko taip propaguojamu pozityvaus mastymo ideju

Lipoldai...patinka tau tai, ar nepatinka, bet lito devalvavimo rizika atskleidzia euribor ir vilibor skirtumas...t.y didesnis vilibor rodo lito devalvavimo rizika...sakykim jeigu dabar bankai moketu uz valiutinius ir litinius indelius vienoda procenta, tai kokie procesai tuomet vykstu, saliai griunant i krize ir valstybei nebesurenkant biudzeto....
manau litai masiskai butu keiciami i eurus ir labai greitais tos valiutines atsargos issektu...todel uz litus mokamos didesnes pakukanos, tokiu budu paskatinant zmones laikyti indelius litais, del didesnes gaunamos naudos ir tuo paciu issaugant lietuvos banko uzsienio valiutos rezervus...salio to egzistuoja ivairus veiksniai ne tik Lietuvoje, bet ir salia jos...bloga latviu padetis irgi didina nepasitikejima litu ir devalvacijos tikimybe...
taigi vilibor ir euribor skirtumas atskleidzia devalvacijos rizika...jeigu jos nebutu, tai sie rodikliai butu panasus....jeigu esi tvirtai isitikines, kad litas nebus devalvuotas, tai imk paskola eurais uz 5 proc. keisk juos i litus ir dek i indeli uz 10 proc. turesi ir oro 5 proc. pliuso nuo sumos be jokios rizikos idomu, kodel niekas to nedaro?

Paaiskinkit dar karteli ta multiplikatoriu. Newbie parduoda buta uz 500 tukst. litu. Ashman ima paskola is banko litais uz 500 tukst. litu ir perka buta. Bet bankas juk pinigu nespausdina. Bankas skolinasi is uzsienio banku uzsienio valiuta, kuria turi atiduoti CB, kad gautu lituku, kurie padengiami uzsienio valiuta. Tai litu kiekis padideja, bet jie yra padengti, bet jie padengiami atitinkamu uzsienio valiutu atsargu dydziu. Ar as kur nors klystu?

Erika, .... tu turbut dar jauna, ir tauski kazkokia teorija be patirties. Apie jokius rozinius akinius niekas nekalba. Sakau, kad pasmus puse krizes yra baime del savo uzpakalio ir neuztikrinto rytojaus, baime netekti darbo ir paranoja kas bus veliau, trumpiau tariant vien negatyvas, o daug ka uzkrecia ir bijo visko. Pirkti kaip tu sakai butus tiketi atlyginimu augimu, tai yra neismaneliu reikalas...., kurie prisiklauso pliurpalu apie pasaulio pabaiga ir pradeda dirbti uz minimuma ir pan, kad tik kazkas dar garsiau nepirsteltu. Ar tu labai daug gyvenimo patyrei? ar tik kalbi kaip vadoveliai raso, ar valdei kokia imone, ar patyrei pelna ir ar esi praradusi daug pinigu ir vel atsistojusi ant koju, ar tik seip is neturejimo ka veikti rasineji apie .... kazkokius akinius, apie kuriuos net uzuominos nebuvo, kurios net nesugebi izvelgti
P.S. kodel tokia protinga dediesi o bet taciau pati su valiuta taip nezaidi, .... nes tik pakalbeti bandai, o rizikuoti ir prisiimti atsakomybe, kaip sako "kiska tonka"

Dėl indėlių palūkanų manau tai susiję ne tik su lito, bet ir su fin. institucijos kurioje tie litai gulės rizika.

Dėl atsargų. Namatau kolkas Ashman minėto multiplikatorius įtakos mūsų valiutai. Nes paskolos gali būti lengvai konvertuojamos į norimą valiutą. Pagal Ashman multiplikatorių konvertavus 24,5 lt mljd skolos į eurus atsargos turėtų pilnai padengti indėlius. Taigi dėl užsienio valiutos atsargų, Ashman: "Vertinant šiuos skaičius - taip, Lietuvos CB valiutinės atsargos pilnai padengia pinigų bazę.".

Klystate.
Sistema funkcionuoja kitaip.
Kiekvienas bankas turi nuosavą kapitalą ir turi turtą. Tai skirtingi dalykai. Nuosavas kapitalas pas daugelį komercinių bankų (t.t.ir SEB ir Swedbank) paprastai tesudaro kelis procentus aktyvų vertės (pas UBS jis yra mažiau 1 proc.).
Nuosavas kapitalas tai savo babkes investuotos į šį verslą.
Turtas - tai visas aktyvų portfelis, į kurį įeis ir užstatytas bustas kurį Ashaman perka iš Newbie.
Kadangi perkamo busto vertė 500K lt - bankas savo turto eilutėje įrašys kad turtas padidėjo 500K.
Paskoloms bankas gali naudoti visas lėšas išskyrus būtinuosius rezervus, kurie yra deponuojami CB (Lietuvoje jei neklystu šiuo metų tai 4 proc.).
Tai gi situacija tokia:
Pvz.banko turtas 1 mlrd. lt.
Pritaikant 4 proc. rezervavimo normą, bankas gali išduoti paskolų už 960 mln.lt.
Kai kažkas tai ima banke kreditą - banko turtas ir automatiškai paskoloms tenkanti kapitalo dalis didėja.
Taigi - kai Ashaman jama banke 500K ir perka butą iš Newbie, banko turtas padidėja iki 1000,5mln.lt ir tai reiškia kad tolimesniam skolinimui bankas jau gali skirti ne 960 mln.lt., o 960mln.480tūkst.litų.
Būtent tokiu principu funkcionuoja viso pasaulio bankinė sistema ir būtent dėl to ji dabar turi rimtas problemas, nes virtualus turtas, kuris per kredito grąžinimą per laiką turi pavirsti realiais pinigais, nevisuomet yra apmokamas.

Pinigu multiplikatorių lengviausia suprasti įsivaizduojant kad šalyje yra tik vienas bankas. Tarkim rezervų norma (tai yra esminis dydis, lemiantis būsimą pinigų masę) yra 10 %. Įsivaizduokime, kad rinkoje cirkuliuoja iš viso 1000Lt ir juos kažkas padeda į banką - bankas savo ruožtu paskolina 900 kažkam kas nori įsigyti turto (galbūt NT, galbūt pradėti verslą ir iš jo uždirbti). Banke lieka privalomos 10 % atsargos, kurios sudaro 100lt.
Šioje situacijoje iš oro atsiranda 900 lt-> 1000lt turi turtuolis, padėjęs indėlį, ir vargšas, paėmęs paskolą tam tikram turtui įsigyti. Gali netgi būti, kad vargšas turtą pirks iš to pačio turtuolio ir turtuolis turės 1000lt indėlį + 900 lt už parduotą turtą, nors rinkoje yra tik 1000lt popierinių pinigų. Ir toliau tęsiasi užburtas ratas, kai 900lt keliauja į banką, 90 lt nusėda rezerve, 810 lt iškeliauja kaip nauja skola ir t.t. tai tęsiasi tol, kol 1000Lt nusėda į banko rezervą, vadinasi šalyje pinigų masė išpūsta iki 10,000 lt.

Tai yra sausas teorinis multiplikatorius, ir egzsituoja daugybė niuansų, kurie duomenis iškraipo- dalis pinigų nusėda kojinėse ir stiklainiuose bobutės sode, dalis keičiama į tvirtesnę valiutą ir iškeliauja užusienin ir pan.

O dėl biudžeto surinkimo, tai padėtis.... tragiška. Tokio pravalo nesitikėjau Vistik visko suversti naujiem mokesčiam nederėtų, zlotas būtų kritęs bet kuriuo atveju, ir lietuviai ten būtų važiavę bet kuriuo atveju, vartojimas taip pat būtų smarkiai kritęs, nes pajamos mažėja ir didėja nežinomybė. Žodžiu nepradėsiu iš naujo tos pačios diskusijos apie Kubiliaus planą, bet tai tėra vienas iš veiksnių, kuris atrodo baisiai svarbus dėl žiniasklaidos dėmesio.

Beje,Ashaman, lyg rašei kad 2011-2012 lauki DJI ties 1-2k punktų. Tuomet kada tikiesi hiperinfliacijos pradžios? po nurodytos datos, ar išvis atsisakai šios minties ir pasilieki prie ilgalaikės defliacijos?

jūsų aprašytas atvejis iškelia banko kaip finansinės institucijos verslo riziką, kuri padidėja ar priveda prie nuostolių krentant NT kainoms. Bet kaip tai susiję su litu ir užsienio atsargomis.

Pilnai sutinku bankrutavus bankams dėl jų prisiimtos per didelės rizikos sustoja paskolos, verslas stoja, valstybė skolinasi vis daugiau. Bet čia vėl valiutos atsargos ne prie ko. Vadinasi rezervų iššvaitymo rizikos Lietuva neturi. Turime tik defoulto riziką. Ar tai bankų dėl užrištų paskolų ar tai valstybės dėl nemokumo. Ar vėl klystu ?

To erika1:
Tiek p. Ashaman, tiek aš kalbėjome ne apie einamosios sąskaitos deficitą, o apie oficialiąsias tarptautines valiutos atsargas. Net ir nesakiau, kad mano paminėta valiutinių atsargų (denominuotų USD) sumažėjimo priežastis yra vienintelė. Sakiau tik, kad EURUSD kurso smukimas buvo vienas iš pagrindinių veiksnių.

Andrius_S