eurostate yra europos saliu infliacijos indeksas nuo 2005 metu iki dabar :
Belgium +16,8%
Denmark +14,3%
Germany +12,5%
Ireland + 7,0%
Spain +17,8%
France +12,7%
Netherlands +10,4%
Switzerland +3,6%
Norway +13,2%


Estonia +35,3%
Latvia +44,6%
Lithuania +35%
Hungary +36,6%
Poland +22,2%
Romania +44,2%

skirtumas akivaizdus


p.s. tai ne vien maistas itakos infliacija,pvz automobilio draudimas pas mus juokingai pigus. Yra daug sriciu kurios pas mus labai pigios europos mastu,bet zinoma brangios/normalios lyginant musu perkamaja galia

tavo pateikti skaičiai nepagrindžia infliacijos prognozių ... nėra iš ko tos infliacijos pas mus augint, nes žmonių perkamoji galia nedidėja

bet dideja ir 2011 metais tendencijos nesikeite,todel nematau pagrindo manyti,kad infliacija nesuvalgys skolos

jeigu ES nepakeis politikos iš diržų veržimosi į ekonomikos skatinimą per pinigų spausdinimą, infliacija nedidės, gal net gi sulauksim defliacijos

na pas mus jos nebus ,jei reikes pvm pakelsime ,beje ne vieni mes taip dareme su pvm per krizes ikarsti

ikanamistas busi ar akanamistas ? Infliacija ir dideja del didejancios skolos. Salies viduje didejanti infliaci del skolu ne kiek nepadeda grazinti tas skolas, o atvirksciai, Lietuvos atveju del sios priezasties kapitalas greiciau isteka is salies, ko pasekoje pinigu isvis nebus is kur traukt, ir realiai gausis, kad skola per 10 metu ne dvigubeja o trigubeja, tai yra ja bus vis sunkiau grazint, del ko jos verte dides.

pinigine israiska gali nors ir penkegubeti ,svarbu procentaliai nuo bvp drastiskai nedidetu,o apart po burbulines 2009 metu duobes,kai teko daug skolintis ,kiti metai nieko panasaus nezada

p.s. ir nesenai pasiskolintas melejardas buvo reikalingas padengti sena 10 metu senumo skola,taip kad zero

p.s.p.s ir infliacija dideja tik del isoriniu rinku ir zemos algu ir kainu bazes,va kaip pvz kas bus su darzovemis artimiaisu metu http://www.ekonomika.lt/spausdinti/21537

As prastas ikanamistas, ar bvp neauga del isores ir vidaus skolu didejimo? Tada kokia nauda is to augimo? Juk skolas reikia grazinti ir su palukanomis. Matau vien tik minusa. Prastas ikanamistas esu... Neizvelgiu tos tyrosios paskolu su procentais naudos ikanomikai...

fxknight, problema yra ne skolinimesi, o kaip tie pasiskolinti pinigai panaudojami. Jeigu jie yra investuojami kuriant darbo vietas ir pramonę ar tai vystant kokias technologijas ar pan. tai ilgam laikotarpy tas atsiperka, nes pridėtinė vertė sukuriama, bet Lietuvoj skolinamasi yra tam, kad pakelt pensijas ir išmokas arba kitaip sakant tiesiog pravalgyt, va čia ir yra bėda.

pritariu, o pas mus situacija toli grazu, ne tokia kaip tu aprasei. Man ji labiau primena pinigu skolinima alkoholikui.

If you have debt - you love inflation. Realiai turint apie 3% infliacija, per 10 metu grazinamos (pasiskolintos) sumos verte sumazeja ketvirtadaliu. (jei nemokesit pasiskaiciuot paklauskit lizaddt - pades). Tas pats liecia ir 10 metu - kasmet mokamas palukanas, kurios paveikiamos infliacijos. Tad ir BVP siuo atveju nebutinai turi buti vienu punktu auksciau uz pacia skolinimosi kaina, su 3% infliacija uztektu +- 4-5% BVP tvarkytis su skola ilguoju laikotarpiu. Antra, pats skolos faktas infliacijos Lietuvoje nedidina, infliacija veikia tarptautines skolos palukanu mokejimas - turint vidine skola pinigai is salies neisplaukia. Todel ilgainiui Lietuvai reik labai stiprint skolinimosi vidineje rinkoje programa ir ja tobulint vietu pilna. Pats uzsienio skolos grazinimas (ne palukanu mokejimas) kol kas Lietuvai infliacijos irgi nekelia, nes ji tiesiog refinansuojama is tu paciu uzsienio iplauku. Lietuva skolu nevaldo spauzdinimo masinele kaip JAV tad ta teorine infliacijos-skolos sasaja Lietuvos masteliu negalioja.

McAlister, tai kaip su tuo Lietuvos BVP augimu, pateik savo argumentuotą nuomonė, po kiek procentų augsime per ateinančius 10 metų, kad ramesne dūšia galėtume savaitgalį švęst

Koncernas "Achemos grupė", jungiantis per 30 chemijos produktų gamybos, prekybos, energetikos, krovos, logistikos, žiniasklaidos bei kitos veiklos įmonių, pernai uždirbo 214,2 mln. Lt ikimokestinio neaudituoto pelno - 2,4 karto daugiau nei 2010 m., kai pelnas prieš mokesčius siekė 88,7 mln. Lt.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/2/24/achemos-grupe-didino-pajamas-ir-pelna#ixzz1nIbW9YK2

Kvazarai, sunerimai del savo keliones i Londona?
As nesiimsiu prognozuoti tiksliu skaiciu, bet pacia tendencija kilti ir ne po 0.5% - matau. Ekonomika labai dinamiska ir kaip jau kazkur buvo mineta, ji labai priklauso nuo kintamojo X, kuris po kiekvienu rinkimu yra neprognozuojamas ir kaip taisykle dazniausiai priesingas pries tai buvusiam kintamajam.

McAlister, tai pasidalink savo vizija, ką tu ten matai ... taip drąsiai kalbėdamas apie skolinimosi aukštomis palūkanomis nepavojingumą, turėtum labai gražius kilimo skaičius regėt

Kvazarai, jus nepagaunate apie ka as kalbu ir vel prie klausimo einate is kitos puses. BVP gali kilti kad ir po 7-10% kasmet kaip tai buvo iki krizes, tas nieko nereiskia jei valdzia nesilaiko finansines drausmes ir vistiek planuoja biudzeta taip kad jis yra deficitinis ir planuoja skolintis. Butent taip pas mus ir buvo po Rusijos krizes iki 2008. Ir butent to pacio pasikartojancio scenarijaus nenoreciau pamatyti siemet. Todel as sakiau ir pakartosiu, kad dabartine skolinimosi nasta yra pakeliama valstybei, kol (lyg ir savaime suprantamas dalykas) valstybe laikysis finansines drausmes. Labai tiketina kad po rinkimu atejusi nauja valdzia prades islaidauti (vykdyti pazadus) ir skolos valdymo politikoje bus skolos auginimas ir pinigu isdavimas tautai politiniu pazadu vykdymo pavidalu. Apie skolos refinansavima ir kaip tai galetu atrodyti jau rasiau
As nesu kompetetingas prognozuot BVP, ne mano sritis, bet asmenine nuomone, pesimistiskiausiu scenariju is to ka matau tai iki 2014 galetu buti ~2-3%, po 2015 galima tiketi apie <5%.

aš tai manyčiau žymiai labiau tikėtina, kad dabartinė valdžia iki rinkimų pradės išlaidauti, o nauja spjaus ant visko ir savo reikalus tvarkys...

McAliter,matau megsti visur ir visada remtis I BVP.Tikiuosi žinai kas yra "Engelio dėsnis".Kai atsiras Engelio desnio priklausomybe ir Lietuvoje,tai drasiai pasakysiu kad valdzios pastangos ir darbas nebuvo 'Sizifo".Kol kas prosvaiciu nesimato,kad gyvenimo kokybe geretu.

McAlister, kadangi Lietuvos BVP skaičiavimo metodika pačiam yra simply (man tikrai ne), nekalbant apie kelis įverčius, gal galėtum patikslinti kaip skaičiuojamame šalies BVP atsispindi valstybės ir privati skola ir jos naudojimas. Skaičiuojant gamybos, pajamų ar išlaidų metodu - nesvarbu. Aš nesugebėjau įsikirsti į šį momentą. Ačiū.

Jusu pateiktu nuorodu nesu skaites ar studijaves anksciau, bet jei teisingia supratau klausima tai:
- jeigu imone A pagamina galutini produkta (kalkuliatoriu) parduoda ji klientui uz 10Lt, jie gauna ta 10 LT (pajamos) ir tie 10 Lt eina i BVP pagal pajamu skaiciavimo metodika.
- jeigu imone A pagamina galutini produkta (kalkuliatoriu) parduoda ji klientui uz 10Lt, bet klientas ne is karto pervede pinigus, o veliau (del ivairiu priezasciu), bet preke pasiima, jis liaudiskai tariant lieka skolingas 10 litu. Visiem siem nepatogumam spresti bankai turi faktoringo skyriu - bankas iskarto perveda 10Lt imonei A uz kalkuliatoriu, o klientas, ta kalkuliatoriu gaves, tampa banko skolininku.
Cia jau prasideda buhalteriniai zaidimai: imones B balanse (balance sheet) tokios operacijos gali buti po eilutemis accounts payables (saskaitos uz kurias reik sumoket), financial liabilities (finansiniai isipareigojimai) ir pan. Is kitos puses Imone A jau gavo pajamas is banko, generavo pajamas. Jeigu apsieinama be banko, tiesiog pagal abipusi Imones A ir B susitarima kad B lieka kuri laika skolinga imonei A, tai ta Imone A savo balanse iraso accounts receivables (pinigai kurie dar fiziskai negauti, bet bus gauti kazkokiu periodu ateityje). Dalykas del kurio nesu tikras, ar tas accounts receivables isiskaiciuoja i pajamu metodo BVP ir ar accounts payables isiskaiciuoja i islaidu metodo BVP skaiciavima. Jeigu taip, tada musu minimu atveju galima teigti kad 10 Lt isaugusi skola vidineje rinkoje taip pat prisidejo prie 10 Lt isaugusio BVP. Todel tiksliau siuo atveju butu BVP skaicuoti gamybos metodu, kaina kiek kainavo pagaminta ta kalkuliatoriu. EU, IMF ir kitos organizacijos savo palyginimuose yra nustate reikalavimus pagal kokius turi buti skaicuotas BVP kad palyginimas butu saziningas, nes vienos salys gali vidiniams tikslams naudoti skirtingus metodus del nevienodu gamybos islaidu ir pajamu, valiutos stiprumo. Valstybes skolinti pinigai priklausomai nuo to kaip jie naudojami taip pat gali buti iskaiciuojami i BVP, jei tai pvz investicija i infrastruktura. Visos palukanos gaunamos/mokamos nesiskaiciuoja (isskyrus banku veiklose, kur palukanos yra ju pajamu/sukuriamos "vertes" dalis). Tarptautines skolos minusas/vidines skolos pliusas tas kad palukanos (pinigai) mokamos salies viduje, kitokiu pavidalu grista i ekonomika/fiksuojasi banku ataskaitose kaip "sukurta verte", tuo tarpu uzsienio skolos palukanos (pinigai) iseina is ekonomikos ir prie BVP nei kiek neprisideda. Nezinau ar atsakiau i klausima, gali buti klaidu, bet bandziau