McAlister, ačiū, bet su kredito dėliojimu mikroekonomikoje kasdien susiduriu praktikoje, finansinių įsipareigojimų, gautinų ir mokėtinų sumų eilučių įmonės balanse man aiškint nereikia, tuo labiau faktoringo. Kodėl ne pirmą sykį taip elgiesi - vietoje to, kad tęsti diskusiją apie aptarinėjamą esminį dalyką, nueini į šoną, perverti klausimą aukštyn kojom ir žinovo tonu pradedi aiškinti apie šalutinius, turinčius menką ryšį su aptarinėjamu objektu, momentus?
Mintis tokia - nesu praktikoje susidūręs su makroekonomika, teorijoje irgi mizernai, todėl nežinau kaip kas dėliojasi. Atkasęs nete įmečiau Lietuvos BVP metodiką, nes pats neradau kurioje vietoje ten atsispindi skolintos lėšos. Kaip čia tiksliau išsireiškus - jei turime produktą (pajamas, išlaidas) sugeneruotą iš skolintų lėšų, bet skirtingai nei įmonės balanse, neturime finansinių įsipareigojimų/mokėtinų sumų eilučių, objektyvus vaizdzialis mano supratimu išsikraipo. Nes tokiu atveju, augant skolai, bet kuriuo atveju privalomai didės BVP, bet tada šis rodiklis gali neobjektyviai parodyti šalies ekonomikos stiprumą. Praktinis pvz.: 2003-2007 buvome "Baltijos tigru" su puikiais BVP rodikliais. 2008-2009 skandinavams nutraukus skolinimą, sužinojome - obana, pasirodo augimas buvo tik miražas: nesant prabangaus kreditavimo užsirišo vidaus vartojimas, gamyba į eksportą beveik nulinė, paslaugų sektorius eina link bankroto, o šalies ekonomika ant griuvimo ribos. Lietuvos BVP per metus iš puikaus augimo persimetė didžiulį kritimą.
Viena iš to meto oficialiai deklaruotų panacėjų, turėjusių atgaivinti ekonomiką ir atitinkamai BVP augimą - už skolintas lėšas valstybės finansuojamos programos. Valstybės skola užaugo, privatus sektorius jau irgi neblogai kredituojamas, na ir šalies BVP auga. Čia grįžtam prie klausimo esmės - kaip per BVP skaičiavimo prizmę įvertinti skolintų lėšų panaudojimo efektyvumą ir atitinkamai ekonomikos augimo tvarumą? Jei McAlister (ar kas nors kitas) gali padėlioti - būtų įdomu pasigilinti.

Idomus budas diskusija vesti: uzduodat klausima kurio atsakymo diapazonas nuo A iki Z ir pabandzius i ji atsakyti issamiai ir aiskiai su pavyzdziais kritikuojat uz tai kad atsakiau tai ka jus jau zinot, nes su abecele jus jau susipazines. Tada elementariai kyla keli vienas is kito sekantys klausimai: kam klaust klausima, jei kaip sakot, abeceles jum aiskint nereikia?
a) jus pavienes raides gal ir zinot - bet jeigu klausiat, matyt negalit sudeti visko i bendra paveiksla (kas mazai tiketina);
b) atsakyma daugiau maziau zinot, tiesiog norit uzduoti toki protinga klausima McAlister, na juk reikia ji ant kazko prigaut, prisikabint;

Koks tikslas? Juk jeigu jus zinot abecele, taskus suvedzioti i paveiksla ir gaut atsakyma galima valandele pagooglinus ar paemus paskaityt kazka rimciau is knygyno. Nors klausimas, kuri sukonkretinote is antro karto, man labai patiko skamba konkreciau nei pirmasis, pripazinkim (lai neisizeidzia didzioji dauguma kolegu forumieciu), kad is tos puses kurie perskaite klausima suprato jo esme - labai nedidele dalis galetu i ji atsakyti (o net ir ta dalis kuri galetu tai padaryti, nelabai yra motyvuojami tai daryti, po to kai vienintele mano pastanga atsakyti pasitikote bereikalinga kritika, kiti nelabai nori rizikuoti). Puiku ir pagirtina kad kolega esat susipazines su terminais ir mikroeconomica, bet na atleiskit, per laika praleista forume, na niekaip nesusidariau nuomones apie auditorija, kad ji yra lygiai taip pat apsiskaiciusi/isprususi kaip jus ir zino kaip dirba faktoringas, arba kokios eilutes figuruoja balanse. Jau pastebejau kad jei i klausima atsakysi palikes kazka uznugari - atriras genijus kuris butinai prie to prisikabins. Klausimas uzduotas viesai - atsakineju irgi viesai, kad visi suprastu, atleiskit kad izeidziui jusu oruma kalbedamas tokius paprastus dalykus. Tikiuosi kad ateityje pamatysiu jusu priekaistus ir kitiems forume dalyviams diskusijoje, kur jie su jumis kalbes per daug paprastai, arba nueis i sona, juk nenorit pasirodyt kad specialiai kritikuojat mane uz mano rasymo tona?

Kalbant apie esme: tiesa pasakius nelabai supratau kodel mano atsakymas jums netinka, juk jus butent tai ir bandete irodyt/patikrint - kad is skolintu pinigu augintis BVP nera "objektyvus". Cia manau nesigincija niekas ir su tuo pilnai sutinku. Bet pakalbekim apie abecele (kalbesiu jusu nemegstamu zinovo tonu ir taip kad visi suprastu). Skolintos lesos + BVP ≠ didesnis (kylantis) BVP. I BVP skaiciavimus ieina tos islaidos/lesos (skolintos lesos taip pat) kurios kaipo skiriamos vertes produktams ir paslaugoms. Normaliai veikiancioje ekonomikoje (ne krizes metu) skolinamasi invsticiniams projektams, infrastrukturai - kazkam, kas ateityje generuos pajamas, ta investicija, sutaupyto laiko/sveikatos/finansu/saugumo pavidalu ateityje duos grazos valstybei. Per krize kaip taisykle tai maziau materialus dalykai, o skyliu lopymai. LT kaip zinome skyliu daug, pradedant S baigiant S (Sodra ir Snoru). LT tris ketvirtadalius valdzios sektoriaus skolos sudaro uzsienio skola. Iki 2008 skolinamasi tarpautinese rinkose buvo siekiant butent, ne investiciniams projektas, o vartojimo islaidom skatinti, t.y. tam kas neduoda grazos ateityje, bet turi pakankamai didele efekta iskart. Daug verslo priklauso nuo valstybiniu uzsakymu. Tad tuo periodu pilnai sutikciau, kad prie to laikotarpio BVP augimo prisidejo ir tuo metu auganti skola ir tu lesu panaudojimas. Nuo 2008, atejus krizei, bankams imus panikuoti ir uzsukus kranelius, visiem issigandus ir valstybei negavus planuotu lesu poreikis skolintis buvo uzkamsyti susidariusias skyles. Taip dalinai net buvo atsvertas ir taip didelis BVP kritimas, kitokio varianto ir alternatyvu tada ir nebuvo. Maza to, Lietuvai nepasiseke dar ir todel, kad butent dabar reikia grazinti/refinansuoti ano, auksinio periodo paimtas skolas. Rudeni buvo pasiskolinta siu metu pavasario skolai refinansuoti, bet cia isplauke Snoro siurprizas, ir dali lesu reikejo nukreipti ten. Didzioji dalis uzsienio skolos nueina jos refinansavimui, naujai susidariusi skola butent padengia biudzeto deficitui padengti. Tos lesos vienaip ar kitaip turi ten buti, jei ju nebutu, jos butu paimtos is kitu sriciu, nukirptos nuo vienu ministeriju ar kitu, tas paveiktu ta pati BVP. Bet paziurekim i viska is kitos puses - skolintu lesu funkcija ir yra prisideti prie salies ekonomikos, BVP augimo. Jei mes tai ir fiksuojame vienu ar kitu pavidalu, mes galime buti nepatenkinti, kad tai vyksta skolos saskaita, bet mes siuo laikotarpiu negalime tam priekaistauti ar teigti kad turi buti kitaip. Galu gale mes lyginame BVP su praeto laikotarpio BVP, t.y. du laikotarpius kurie abu buvo stimuliuojami skolintom lesom. Zinoma jei nebutu krizes, dziaugtis taip isaugusia skola ir keliais procentais isaugusiu BVP butu kvaila, bet dabar ir artimiausius kelis metus, mes nieko kito tiketis negalime kaip tik susitaikyt su realybe. Skolinimasis, apart uzkraunamos nastos ateities mokesciu moketojams, taip pat duoda jiems ir nauda. Tarkim skolintos lesos skirtos socialinei apsaugai pades ateityje sutaupyti valstybes lesas nes tiketina kad zmoniu sveikata bus geresne. Kiek zinau mes nacionaliniu stadionu is skolintu pinigu nestatome.

Kalbant apie vidaus skola, prisipazinsiu skaiciu nezinau del Lietuvos, bet teoriskai, ir kiek domejausi praktiskai tiek JAV tiek daugelyje Europos saliu privataus sektoriaus skola sumazejo ir yra geresniame lygyje nei pries krize. Kazkur neseniai maciau antraste apie LT sumazejusius antstoliu ieskinius, speciau kad ir LT nebus atsilikusi nuo pasaulio ir verslas savo skolas daugiau maziau turejo sureguliuoti. Tad galima manyti kad verslo generuojamas BVP yra generuojamas is realios naudos/produkto kurimo savo lesomis, o ne skolintomis, turint omenyje vis dar pakankamai ribota priejima prie finansu/banku. Ekonomikai augant, privataus sektoriaus skola auga - bet valstybes gerovei ji realiai nera tokia aktuali/mirtinai svarbi kaip valstybes skola. Tad kai tik finansavimo kraneliai dar labiau atsilaisvins ir vidaus skolinimasis atpigs BVP turetu augti dar greiciau. Ka noriu pasakyti kad 2005 metu BVP augimas nelygus 2011 BVP augimui savo salygomis, nes 2005 verslas islaidavo - leido pinigus i darba, dabar gi verslas pakankamai taupus, ir lesas vis dar saugo (vien ka rodo faktas, apie paskelbta sarasa "verslo" geniju kurie apart to kad investuot pinigus i savo versla, turejo prisipirke Snoro obligaciju).

Reziumuojant: taip, skolinti pinigai skatina BVP; tarptautines skolos lesos didzioji dalis nueina refinansavimui, biudzetui maziau; privati vidaus skola taip pat skatina BVP bet jos lygis valstybei ir eiliniams gyventojams maziau aktualus tiesiogiai; krizes metu skolintos lesos didziaja dalimi naudojamos neefektyviai ne del nemokejimo to daryti/durnumo, o del butinumo uzpildyt tas neefektyvias, bet gyvybiskai svarbias valstybes islaidu skyles, tam kad ateityje jos nepridarytu daugiau problemu; valstybe negali skolintis bile kiek ir ta pacia suma kelt savo BVP, nes reik moket palukanas - va kai skolinsimes tam kad refinansuot + extra (palukanom), bus liudna.

PS: teisingo atsakymo nera, jo nezinau nei as, nei manau kas kitas, ir ji parodys tik istorija. Mes dabar drasus kritikuoti tuos, kurie 2008 pavasari nemate krizes, tuos kurie 2009 skolinosi po 9%, nes mes zinom kaip buvo paskui. O tuomet, 2008-9 kai viskas griuvo, niekas nezinojo ar tai metus truks, ar desimt. Mes dabar nepatenkinti naujom skolom, bet gal po metu bus dar blogiau, ir mes vel kritikuosim 2012 pradzia, kaip neisnaudota progra pasiskolint daugiau kad ir uz tuos 6%. Pamatysim ties 2015 ar siu dienu BVP augimas nebuvo mirazas. Bet kol i BVP skaiciavimo metodika ieina valstybes skolintu lesu panaudojimas, ir pagal tuos pacius skaiciavimus ir rodiklius ES, IMF ir kitos organizacijos dirba su Lietuva ir kitom salim - dviracio mes cia neisrasim, nes tuo dviraciu vazineja visos valstybes, isskyrus Estus kurie pesciom eina greiciau

Turiu vieną klausimėlį. Štai ką tik vyrukai iš Orion Securities pasidalino straipsniu http://iq.lt/ekonomika-ir-verslas/ka-slepia-naujausi-duomenys-apie-lietuvos-bvp/ .

Atkreipkite dėmesį į šį sakinį: "Jei Lietuvos BVP visus metus smuktų tokiu tempu, per visus metus jis sumažėtų net apie 3,65 procento. Jei Lietuvoje būtų pritaikyta JAV BVP skelbimo metodika, būtų paskelbtas 3,65 proc. BVP smukimas, o ne 4,3 proc. augimas." Kadangi mūsų BVP smuko tik ketvirtąjį ketvirtį, tai, kaip suprantu, 3,65% lieka tik teorinis variantas. Tad kodėl pagal JAV BVP skelbimo metodiką būtų skelbiama ne 4,3% (metinis), 0,9%(ketvirtinis), o -3,65%? Gal kas galit šiek tiek apšviest dėl jų metodikos?

Kolegos, o ar nepadarius mums susitikimo kur nors Vilniuje?
Atskristų McAlister, "atriedėtų" Kvazaras...prie alaus bokalo viskas sprendžiasi kažkaip lengviau man rodos..

Sakyciau Orion parase viska gerai, tik siek tiek sensiciju besivaikydami, finansiniu paslaugu istaigai nereiketu spekuliuoti tokiu pasakymu kad "Jei Lietuvos BVP visus metus smuktų tokiu tempu, per visus metus jis sumažėtų net apie 3,65 procento." Kaip butu jeigu butu gali delfi vyrai diskutuot. As galiu lygiai taip pat paspekuliuot kad "jeigu Lietuvos BVP visus sekancius metus kiltu tokiu metiniu tempu, tai galetume sokti lambada." Antra, kur buvo Orion griausmingos prognozes pvz 2006 ar 2007 metais, nes tada prie kasmet augancio po 8-9% BVP mes visad turedavom IV ketvircio nuosmuki palyginus su pries tai buvusiu (2006 -0.3%, 2007 -1.9%, neeleminavus sezono itakos, kazkur jau rasiau kad IV ir I ketvirciai dazniausiai buna mazesni, o II ir III didesnis lyginant su pries tai buvusiu). Galiausiai tie skaiciai nera kazkaip ipatingai slepiami, tai viesai prieinama ir skelbiama info, tiesiog musus ziniasklaida nemoka pati to paziuret ir parasyt taip kaip yra (kitaip Lrytas jau seniai butu uztrimitaves sita "pavoju"), pvz bloomberg kalbedama apie JAV pateikia ir metini, ir ketvirtini pokyti (Gross domestic product, the value of all goods and services produced, rose at a 2.5 percent annual rate after advancing 1.3 percent in the previous three months).

http://www.marketnews.lt/naujiena/lietuva_baltijos_s/2011_m_lietuvoje_isaugo_beveik_visu_augalu_derlius_2012-02-27;itemid=27289&cid=2,15

Vilniuje griaunamas pastatas vaiduoklis, jo vietoje išdygs naujas verslo centras

Antradienį sostinės Konstitucijos prospekte daugiau kaip 20 metų nemalioniai akį rėžęs apleistas statinys pradėtas griauti. Šioje vietoje Norvegijos Nekilnojamojo turto vystytojų kompanija „Schage“ statys aukščiausios klasės verslo centrą „Qadrum“, net vadinamą miestu mieste.

Vilniaus meras Artūras Zuokas pabrėžė, kad nuo šiol atsigauna krizės pristabdytos statybos dešiniajame Neries krante. Anot mero, tikimasi sulaukti į 500 mln. Lt. investicijų, dešiniajame krante sukurti naują Vilniaus miesto centrą.

http://www.lrytas.lt/-13304233941328219370-vilniuje-griaunamas-pastatas-vaiduoklis-jo-vietoje-išdygs-naujas-verslo-centras.htm

Kai isigilini, ne tik kariuomenes naujienos:

http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/modernizuoti_lietuvos_kariuomenes_adolfo_ramanausko_kovinio_rengimo_centra_artimiausius_penkerius_metus_pades_jav_specialistai.html

Centrinės valdžios sektoriaus pajamos sausį buvo gausesnės už išlaidas, tad užfiksuotas centrinės valdžios perteklius. Pajamos išlaidas viršijo 78,5 mln. Lt, arba 0,07% prognozuojamo 2012 metų BVP, praneša Finansų ministerija.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/2/28/sausi-centrines-valdzios-deficita-pakeite-pervirsis#ixzz1ngcVT5ZQ

http://vz.lt/article/2012/2/29/metu-pradzia-mazmenininkams-siemet-sekmingesne http://www.lrytas.lt/-13305082331328768853-swedbank-vyriausiasis-ekonomistas-n-ma%C4%8Diulis-ekonomika-daug-geresn%C4%97je-b%C5%ABkl%C4%97je-nei-manyta.htm

pagaliau bus pažabotas berekalingas išlaidavimas !
http://www.rinkospulsas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=163:lietuva-privals-gyventi-pagal-igales&catid=35:lietuva&Itemid=54

Lietuvos Aplinkos ministerija šią savaitę išplatino pranešimą, jog UAB „Manifoldas“ Klaipėdos rajone surado naują naftos telkinį, kuriame galimai yra apie 217 000 tonų naftos.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-24801/straipsnis?name=S-24801&l=2&p=1

Verslas skelbia: krizė baigiasi, prasidėjo įmonių steigimo bumas
"Verslios Lietuvos" duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įsteigta beveik 10,4 tūkst. įmonių, arba 13 proc. daugiau nei 2010 metais.
http://www.zebra.lt/lt/naujienos/verslas/verslas-skelbia-krize-baigiasi-prasidejo-imoniu-steigimo-bumas-258668.html

man labiau patiktu imoniu darbingumo rodiklio augimas, apyvartu/pelnu generavimas. steigimas nieko neparodo, gal kas tik pasipinigaut bando su isteigimo paslaugomis, kur sukuriamos imones pardavimui

„Renovacijos projektas buvo kritiškai svarbus ir lieka kritiškai svarbus energetinei nepriklausomybei. Nė viena kita energetikos sritis – nei naftos produktai, nei elektros produktai – Lietuvoje neturi tokio taupymo potencialo, kaip šiluma“, - tvirtino R. Kuodis.
http://www.lrytas.lt/-13312827541328939058-r-kuodis-atomin%C4%97s-elektrin%C4%97s-kaina-gali-siekti-6-mlrd-eur%C5%B3.htm

Koncesijos sutartis dėl naujos AE statybų Lietuvoje bus sudaryta birželį be „Eesti Energia“, informuoja DELFI.ee

http://verslas.delfi.lt/energetics/estai-abejoja-del-investiciju-i-visagino-ae.d?id=56501455#ixzz1oclRCGZq

Panašu, kad konservai lieka prie suskilusios geldos. Lieka dar braliukams špygą parodyt iki pilnos laimės...

Visus su mūsų Laisvės švente!

http://www.balsas.lt/naujiena/586858/lietuviai-siemet-statys-daugiau-nt-nei-estai-ir-latviai
tipo, krapstomes is duobes. O gal i PTR tema reikejo det

Lietuva pagal pramonės gamybos augimą - antra Europos Sąjungoje

Lietuvoje šių metų sausį pramonės gamybos mastas padidėjo 3,6 proc. o per metus išaugo 2,3 proc. Turimais ES narių duomenimis, 2012 m. sausį, palyginti su gruodžiu, pramonės gamyba padidėjo keturiolikoje šalių, o sumažėjo šešiose. Daugiausia gamyba padidėjo Slovakijoje (6,1 proc.), Lietuvoje (3,6 proc.) ir Maltoje (3,3 proc.). Daugiausia šis rodiklis sumažėjo Suomijoje (-5,1 proc.) ir Italijoje (-2,5 proc.).


http://www.ekonomika.lt/spausdinti/22547

$$, gal žinai kokią parduotuvę su Maltos pramonės gaminiais. Norėčiau ko nors įsigyti maltietiško...

">http://verslas.delfi.lt/automoto/lietuvos-gelezinkeliai-perka-bilietu-i-irinos-allegrovos-koncerta.d?id=56719233