Savajau, gamyba ne biržoje vyksta Ne ten žiūri

O kur aš apie biržą kalbėjau, tik paminėjau apie įmones. Reiktu nusiimti rožinius akinius ir pažiūrėti 'ten' kokie mūsų gamintojų pelnai ir kiek įmonių bankrutuoja kurių 'gamyba vyksta ne biržoje'

čia kalbėjai


Bet ne tame esmė. Susidaro įspūdis kad spekuliantams nieko neteko girdėti apie nebiržines įmones ir jų produkciją. Nieko, greitai padėtį taisysime.

Daugelis dabar susiduria su sunkumais, niekas to neneigs. Bet dar gyvus po žeme užkasinėti tai irgi kažkaip nelabai...

Na ir kaip 'taisysi padėtį' Daraisi juokingas.Parašytum su faktais, kaip įmonės didina eksportą,pelnus, neatleidžia darbuotojų, nebankrutuoja, o tavo pilstymas iš tuščio į kiaurą ir kabinėjimasis prie bet kokio žodžio nebeįdomūs.

O galima įterpti paprastą klausimą:

jei devalvuoti, tai kiek?

Galima vienu centu, galima litu. Arba keliais ... litais.

Kas spręs, rinka??? Gal Lenkijos vyriausybė

Jei jau devalvuosime, tai vieną kartą, ar leisime plaukioti?

Jei aš, tarkim, pasakyčiau, kad 30%, nes taip nusprendė Lenkijos ar Latvijos vyriausybė, arba TVF, tai ar nuo to tau bus lengviau?


Taigi šitame pačiame puslapyje, truputėlį aukščiau buvo kalbėta:
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=27104#27104

Kiek galima apie tą patį...

Tam, kad devalvacija butu naudinga, saliai reikia buti ne vien eksportuotojai, bet eksportuotojai tu produktu, kurie gaminami is vietines zaliavos. Vien pridetines vertes padidinimas sukuria labai nedideli pliusa salies ekonomikai. Pvz. paimkim Lifosa. Jei vienai tonai dap, kurios rinkos kaina yra 371 USD, panaudojama zaliavu kuriu savikaina lygi (kaip pvz.) 300 USD, tai bendras pelnas liktu apie 71 USD, atemus administracinius ir kt. kastus gauname apmokestinamaji pelna. Devalvavus LTL, jos pelnas padidetu tik administraciniu kastu israiska USD.
Taciau Lietuvoje, deja, beveik nera gamybos is vietines zaliavos. Tai, pagrinde, - pienas, dalis medienos (popiermedis daugiausia), durpes ir kt. Taigi simtaprocentines naudos is devalvacijos Lietuva netures niekada, nes neturi zaliavu resursu.
Kitas dalykas, tai dideles pridetines vertes produkcija. Deja, ir sitoje vietoje Lietuva nekuo negali pasigirti - tai didziausia dalimi yra aukstuju technologiju gaminiai, kuriuos Lietuva geriausiu atveju gali pradeti gaminti nebent uz TUI. Uzsieniui reikia geru specialistu - deja Lietuvoje Aukstasis issilavinimas yra zemiausiame lygyje, todel ir cia tiketis greitu permainu neverta.
Isvada - devalvacija nedaug kuo gali padeti Lietuvai. Lietuva gali pati sau padeti, jei pilieciai nusileis ant zemes ir dirbs uz mazesnius atlyginimus, kartais mazesnius.

Bus lengviau diskutuoti.
Tarkime, gali eiti Rusijos keliu: devalvuoji truputį. Pasižiūri, kas įvyko. Jei gerai, vėl devalvuoji.

Būkime tiesūs: dabar visi bijo, kas įvyks po PIRMOS devalvacijos. O tai jau iš psichologijos srities.

Šiai dienai viskas aišku - reikės lipti į medį, kad nesutryptų bėgantys.

p.s. Apie bankų indėlius ir kitokius sumerktus pinigus tada galima bus pamiršti

Kad taip neįvyktų, matau viltį pateiktame Finansų tvarumo įstatyme.Jis šiuo metu labai reikalingas.Tik kad būtų veiksmingas.
Jei drioksteltų du dalykai vienu metu - ir litas,ir bankai - nė neįsivaizduoju pasekmių.Vienas iš jų - dar pusė bėdos.Saikingą lito devalvaciją kažkiek kompensuotų didesni palūkanų procentai tiems,kas yra padėjęs ilgalaikius indėlius litais. Kompensavimas būtų ne vien moralinis,bet ir praktinis.

Mauras 19.03.09 10:56
pritariu. Yra rimtesnių temų diskusijai.

Šitą dieną prisiminsim ilgai. Vyriausybė vakar pritarė Finansų tvarumo įstatymo projektui. T.y. nusprendė, kad Lietuvos piliečiai nori tapti bankų "gelbėtojais", sumokėdami už tokį svarbų vaidmenį savo uždirbtais ir per mokesčius sunešamais valdžiai pinigais.

„Siūlomos skolinimo bankams „lubos“ buvo iki 7 mlrd. litų. (!!!) Kiek bus iš tikrųjų, kaskart būtų tariamasi priklausomai nuo situacijos“, – nurodė A. Misevičius.

"„Svarbu, kad įstatymas būtų priimtas ir kuo greičiau būtų pamiršta, kad jis priimtas (..)"– neįkurto fondo pernelyg nesigaili S. Kropas.


IKI 7 MILIJARDŲ LITŲ! Ponai, atsipeikėkit, ar mes, rinkėjai, jus įgaliojome pripirkti rizikos nevaldžiusių bankų neaiškios vertės turto ar akcijų už tokias sumas?

"numatytos prevencinės trumpalaikės priemonės, kurių galėtų imtis valstybė, kad stiprintų bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą, jeigu tam atsirastų poreikis"

Scenarijus 1: problemų turintis bankelis gauna paskolų garantijas iš valstybės, jis žinoma paskolos laiku negrąžina, tada ją turi grąžinti valstybė, kuri skolinasi (nes pinigų neturi) ilgam laikui su 10+% palūkanomis. Už tai gauna bankelio akcijų. Bankų nacionalizavimas - prevencinės trumpalaikės priemonės?

Scenarijus 2 (mažai realus): valstybė skolinasi, o problemų turintis bankelis gauna paskolą iš vyriausybės. Neatiduoda, valstybė perima akcijas.

Scenarijus 3 : valstybė tiesiog perima (nusiperka už mūsų ateities mokesčius) akcijas ir valdymą.

Ką "gelbėsim"? Skandinavų bankus? Kodėl? Jei ne, neturim ką "gelbėt", nes kiti bankeliai sisteminės rizikos LT finansų sistemai nekelia. Pikta pelė klausia: kam tada reikalingas šitas įstatymas?

Tai avantiūra, kai mokesčių mokėtojų pinigai skiriami užsienio ar vietinio verslo gelbėjimui, kurio pasekmes jausim ir mes, ir mūsų vaikai. Nes mums reikės savo mokesčiais šitą lengvą "globėjišką" gestą už 7 mlrd. Lt. apmokėti savo darbu. Vienintelis argumentas, kurį išgirdau iš Kubiliaus interviu, buvo "bus ramiau" ir "visi taip daro". Ar to pakanka sąžinei nuraminti?

Asmeniškai rašysiu laišką mano apylinkėje rinktam Seimo nariui, reikalaudamas balsuoti "prieš", tą patį raginu daryti kitus.


b..... 19.03.09 11:13
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=578c5093-9fc2-4018-a393-533074c56964&ref=lastadd&readcomment=1#comment

Kaip Islandijos įvykių "specialistas", tai manau, kad šiuo metu, paskelbus apie devalvaciją, joks įstatymas niekuo nepadės.
Realiai tektų apriboti prekyba valiuta, pvz, 500E fiziniam asmeniniui per dieną, visus SWIFT tarpbankinius pervedimus uždaryti ir pan.
Tautos nervingumas po kiekvieno valdžios pirstelėjimo tą kaip ir patvirtina.
Nežinau, ar tai numatyta tame įstatyme, bet tik tai jį padarytų veiksmingu. Hard times need hard decisions.

Būtent. Šiandien iš rytinių žinių (ir ankstesnių signalų) susidarė įspūdis kad visos trys Baltijos šalys trūks-plyš karsis Briuselyje ant sienų, bet bandys išsimušti euro įvedimą skubia tvarka. Per žinių radiją Kubilius, paklaustas ar tas įvedimas būtų dabartiniu kursu, atsakė kad apie tai neverta diskutuoti. Jis - ne Glaveckas, liežuvį dar prilaiko
Jeigu toks scenarijus būtų įgyvendintas, tai kaip ir atkristų problemos dėl pakartotinos devalvacijos, visuotinės panikos, indėlių atsiėmimo ir t.t. Tik aš netikiu kad Briuselis leis.
O ką manote apie vienašališką euro įsivedimą? Kaip suprantu, techniškai tas įmanoma. Bet tai vėlgi pažeistų kažkokius įsipareigojimus ES, kaip ir Ignalinos neuždarymas. Gal kas nors daugiau gali pakomentuoti?

gogaas,
aš šioje vietoje taip pat žiūriu į indėlininkų pasitraukimą kaip į vieną iš veiksnių dėl pačio gal būt galimo devalvacijos fakto.Tikėjimas bankais padidintų indėlių kiekį,kas sumažintų devalvacijos tikimybę.

Šiuo atveju vėl gi Islandijos įvykių šiokia tokia analizė gali kiek padėti:

http://www.voxeu.org/index.php?q=node/2498
...
Iceland therefore had two options. First, it could join the EU and the EMU, making the Eurosystem the lender of last resort and market maker of last resort. In this case it can keep its international banking activities domiciled in Iceland.
...
If there is a bank solvency problem, even membership in the euro area would not help. Only the strength of the fiscal authority standing behind the national banks (and its willingness to put its fiscal capacity in the service of a rescue effort for the banks) determines the banks’ chances of survival in this case. If there were a serious banking sector solvency problem in Iceland, then with a banking sector balance sheet to annual GDP ratio of around 900 percent, it is unlikely that the fiscal authorities would be able to come up with the necessary capital to restore solvency to the banking sector.
...

T.y. kalba eina būtent apie Lender Of Last Resort. Vienašališkas prisijungimas prie euro nieko nesprendžia, nes investorių akyse, kaip prisijungėme, taip galime ir atsijungti. O vietinių bankų niekas didelis neįsipareigos gelbėti.


Čia toks mano IMHO.

gogaas,
tai ne mano,o Švyturio citata
Aš šiuo klausimu nieko neišmanau...

Agata, aš taip pat neišmanau, todėl ir klausiu Ačiū googui, dabar šiek tiek aiškiau.
Belieka laukti kokių žinių Kubilius parveš iš Briuselio. O kol kas vaizdelis toks:

Lenkijos zlotą smukdo mažesnio augimo prognozės - pasirodo net lietuvaičiai shopper'iai nesugeba pakelti zloto kurso

Kubilius: apie devalvaciją diskutuoti neverta - čia tikriausiai mums taikoma

ES gali skeptiškai įvertinti Estijos planus dėl euro

Kadangi diskusijoje dažnai įvardinami makro ekonominiai rodikliai, tai tikiuosi naujas grafikų pateikimas patiks visiems, galėsite lyginti visus pagrindinius makro ekonominius rodiklius Lietuvos, Latvijos ir Estijos (su nt dar palaukit, ieškome tinkamų šaltinių) - http://www.ntspekuliantai.lt/lt/straipsniai/id/13955

čia truputi nusikalbėjau: kaip tik po devalvacijos valiutos atsargos litus dengs su atsarga.

kainos už NT išlaikymą ir paskolų eurais išmokėjimas padidės proporcingai devalacijai, kas gelbės bankus - neaišku.
Dabar irgi neaišku, kas gelbės vykstant atlyginimų defliacijai. Same shit.

Ar tai reikš, kad valdžiai teks tęsti devalvaciją? Panašu, kad ne, nes valiutos atsargų turi su kaupu užtekti.

Tikra problema taps masinis litų atsikratymas. Ar tai reikš, kad žmonės išims pinigus iš bankų - iš dalies tikrai taip, bet tikslaus panikos dydžio niekas nepasakys.
Bet kuriuo atveju, valdžios bandymai vesti atsiskaitymus litais taps petetiški, naudos bus gyvenantiems iš valiutos konvertavimo. Gal tai ir išgelbės bankus ;) ?

500K indelis(banko isipareigojimas)+ 500K ashamano įsipareigojimų(banko turtas)=0