Būtent! Pagaliau priėjo buhalteris ir sugriuvo visa Ashanomika
Bankui kapsi tik skirtumas tarp palūkanų.

Pasvajokyte...
Bankas mokės palūkanas Newbie už indelį, lets say 5 proc., o pats pritaikant CB rezervavimo normą 4 proc., paskolins 480K verslui už lets say 8 proc.
Be to bankui kasmėnesi kapsės Ashamano mokamas palūkanos - tie patys 8 proc. metinių, ir pritaikant tą patį rezervavimo metodą, bankas vel paskolins verslui 96 proc. esamo turto (ashamano įsipareigojimų) - t.y. 480K už 8 proc. Rezultate po metų bankas sumokės 25K Newbie ir uždirbs perskolindamas 38,4K + 40K + 38,4K = 116,8K.
Štai jums ir ashanomika - neturint nieko uždirbti 91,8K.
O tai tera pirmosios pakopos multiplikatorius.
Jei pridėti į banko turtą naujų skolininkų įsipareigojimus (480K+480K) ir paskolinti 96 proc. nuo jų = 921,6K (t.y. įvesti antros pakopos multiplikatorių), o paskui pratęsti tai dar keleta kartu - per metus bankas uždirbs daugiau nei pradinis Newbie indelis ir Ashamano įsipareigojimas.
Welcome to a friendly banking world...

http://www.youtube.com/watch?v=mhyJW65h-BU
http://www.youtube.com/watch?v=wH92DT0TLxQ

idomiausia kai zmogus diskutuoja apie ekonomika, daro isvadas apie Zeitgeistus visiskai neismanydamas elementariausiu ekonomikos ir bankininkystes pagrindu ir dar isisvaizduoja, kad jo nuomone yra labai vertinga ir teisinga Deja turiu jus nuliudinti...multiplikatorius yra isnagrinetas ne zeitgeiste, bet kiekvienam eiliniam makroekonomikos vadovelyje monetarines ir fiskalines politikos temoje...Su multiplikatoriaus efektu supazindinamas kiekvienas vadybos, finansu, ekonomikos studentas net ir Lietuvoje Tik visa beda, kad ne visi sugeba susieti sausa teorija su realybe

http://en.wikipedia.org/wiki/Fractional-reserve_banking

o tai is kokiu pinigu bankininkai gauna atlyginimus, islaiko patalpas, IT sistemas ir pan.? Gal pagal tave is tu varganu 57mln.? galeciau tau priminti, kad yra pajamos, islaidos, veikos pelnas, grynasis pelnas ir t.t...ir tai yra skirtingos savokos, o ne vienas ir tas pats

Na čia jau aš nebesuprantu. Mano žiniomis, bankai, turėdami 1 Lt, negali paskolinti 2 Lt ar dar daugiau. Pasiskolini 1mln., atsidedi privalomuosius rezervus ir skolini visą likusią sumą, tarkime 960k. Multiplikatorius žaidžia ne vieno banko balanse, o visoje bankinėje sistemoje: pirmojo banko išduota 960k paskola indėlio forma nusėda kitame banke, kuris gali paskolinti 921,6 k , ir t.t.
Žodžiu, kad bankas galėtų paskolinti, jis turi tuos pinigus gauti kaip indėlius/obligacijas/įstatinį kapitalą/bet kokį kitą finansavimo šaltinį, o teorinis multiplikatorius per perskolinimo mechanizmą vis didina pinigų masę (pagal multiplikatoriaus formulę, idealioj bankinėj sistemoj 1000 Lt indėlis prie 10% rezervų sukuria 1000/0,1= 10 000 Lt)
Aišku realybėj viskas nėra taip gražu, ir multiplikatorius žlunga kai bankai nelinkę skolinti vieni kitiems, dalis pinigų lieka kojinėse ir stiklainiuose - trumpai tariant, iškrenta iš bankinės apyvartos.

Kalbant apie pelnus, grynosios palūkanų pajamos = visos gautos palūkanos - išmokėtos palūkanos už indėlius (grubiai tariant, bankai pasiima spread`ą tarp mokamų ir gaunamų palūkanų);
ir tai sudaro maždaug pusę banko pajamų, likusią dalį sudaro paslaugų įkainiai - konvertavimai, pavedimai, konsultacijos, sutarčių mokesčiai ir pan.

Žinoma, buhalterinis požiūris bankinėj sistemoj netinka, nes Ashaman nori pasakyti (bent jau iki šiol aš tiap supratau ), kad bankų dėka iš tų pačių 1000 Lt rinkoje atsiranda 10 000 Lt, ir būtent taip vyko paskutinių metų visų turto klasių besaikis kainų augimas, ir būtent taip sugebėjom jau išleisti busimų kelerių metų pajamas į skolą.
Vistik siūlau nemistifikuot to multiplikatoriaus, nes tiesiogine žodžio prasme iš oro pinigai neatsiranda- tai vyksta tik perkeltine prasme

indeliu sumos atitinka, isduotas paskolas todel, kad multiplikatorius galioja ir indeliams ir paskoloms lygiai taip pat proporcingai, minusuojant atidedamus rezervus...
ankstesneje zinuteje duotam linke apacioje yra tokia paprasta lentele, kurioje 3 stulpeliai Amount deposited, lent out ir reserves....taigi noriu atkreipti jusu demesi, kad sios leneteles pirmos t.y indeliai ir 2.3 t.y paskolos ir rezervai bendros sumos sutampa...t.y multiplikatoriaus itakoje dideja ir indeliai ir paskolos....taip pat atkreipiu jusu demesi i tai, kad toje lenteleje naudojama 20 proc. rezervu norma... lietuviskoje bankineje sistemoje siuo metu ji yra 4 proc. http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=66ee18b5-158d-410a-a273-8f0be9c0c741
o banku sukuriamu pinigu suma multiplikatorius pagalba yra indelio suma padalinta is rezervo normos...taigi tama pavyzdyje bankas sukuria 500 pinigu (100/0.2), o musiskeje banku sistemoje bankai teoriskai galetu sukurti 100/0.04 2500 pinigu...t.y is 100indelio sukuria 2500...zinoma realybeje tai maziau, nes dalis pinigu nuseda kojinese, einamosiose saskaitose, skiriasi indeliu ir paskolu trukme ir pan.

Palaukit, o kuo čia dėti bankai?
Tarkime, aš iš Virgio pasiskolinu 100 Lt. grynais, jam išrašydamas skolos raštelį. Už tuos 100 Lt. nusiperku iš Ašamano alaus. Virgis, nenorėdamas atsilikti, taip pat nusiperka iš Ašamano alaus, bet, kadangi nebeturi grynų, tai įtikina Ašamaną už alų paimti tą skolos raštelį su mano parašu. Rezultate Ašamanas turi 100 Lt. grynais ir 100 Lt. vertės mano skolos raštelį, t.y. "pinigų" apyvartoje padvigubėjo. Štai jums ir ūkiškas multplikatorius.
Viskas veikia be jokių bankų, be žydų, masonų ar dar kokių nors marsiečių Vienintelis skirtumas, kad skolos raštelis su mano parašu nėra toks universalus ir likvidus kaip virtualūs pinigai banko sąskaitoje.
Tai kam gi tos mistifikacijos ir sąmokslo teorijos...

Latviai turi savo Glavecką:
Шкеле: снижение доходов хуже девальвации лата
"Pajamų mažinimas - blogiau negu lato devalvacija"

Kazkaip Jus sudetingai skaiciuojate. Pats multiplikatorius lygus 100% dalinti ish privalomojo rezervo. Tai LT atveju butu 100/4=25. Tuomet LT sistema sukuria 25 kartus daugiau pinigu, nei yra indeliu. O kodel Jus dalinate ish 0.04? Galbut norejote dalinti ne 100, bet 1/0.04?

Nors cia yra teorinis rezultatas. Lb abejoju, kad pasiekia tokiu dydziu praktikoje.

po defliacijos seka hiperinfliacija, o tada dar ne tokiu pinigu kojinese pamatysim.

Na, 40 % defliacija nors ir vietines reiksmes, nors tik MAXIMOJE, bet juk ne kasdien buna

FYI

"LITO PATIKIMUMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
1 straipsnis. 3 straipsnio 3 dalies papildymas

Papildyti 3 straipsnio 3 dalį žodžiais „ir tokių aplinkybių buvimą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas“ ir 3 dalį išdėstyti taip:

„3 straipsnis Oficialus lito kursas
Tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, ir tokių aplinkybių buvimą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas įsigalioja 2009 m. gegužės 1d."


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=339935

ka tai reiškia, kad galim turėti vienos nakties nuotykį po pokalbio tarp LB ir LRV? Kažkaip Kubilius ne kartą vis pamini birželio mėnesį vis kitam kontekste, be to Latvija su nerimu laukia birželio, kažkaip labai jau nejauki vasara nusimato

Tai ne kuo čia kvepia, bet kiek atrinkau tai tik siūlomas įstatymo papildymo projektas
Nors numatyta data ir t.t., bet pagal aukščiau įdėtą linką dešiniame kampe aiškiai parašyta Projektas
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas įsigalioja 2009 m. gegužės 1d.
Tačiau nei jokio parašo ar anspaudo nėra ir tikėkimės neatsiras
Ta pačia kryptimi apsireiškė ir delfi su dideliu komentarų kiekiu
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=21189758
Kitas klausimas, gal kas dažniau stebi Lenkijos biržas ir jeigu taip, tai kokią įtaką turėjo zloto nuvertėjimas akcijų kursams?

nu pas juos laisvai svyruoja zlotas, ir ne per nakti -30% nukrito. o siaip krito akcijos kaip ir visur kitur, nes uzsienieciai parsidavinejo ir vietiniai. na o dabar kai vyksta ralis, kyla kaip ir visur kitur.

Logiškai mąstant krentant vietinės valiutos kursui, akcijų kaina turėtų kilti, gyventojams siekiant apsaugoti savo turimas santaupas tikslinga jas investuoti į vertybinius popierius ar NT ir t.t., bet įvertinus tai, jog kursas krito palaipsniui, tai gal dėl to didesnių pokyčių biržoje ir neužfiksuota

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad krizės krečiamos Vidurio ir Rytų Europos šalys turėtų apsvarstyti galimybę atsisakyti savo nacionalinių valiutų ir tapti euro zonos pusnarėmis: šioms šalims būtų leista prisijungti prie euro zonos, tačiau jos negautų vietų Europos centrinio banko (ECB) Valdančiojoje taryboje, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis „The Financial Times“.

http://news.penki.lt/news.aspx?Lang=LT&Element=News&TopicID=23&IMAction=ViewArticle&ArticleID=194931

Jei tai atliktų dar šiemet ir nekeičiant LT./EUR. santykio .. ;) Būtų puiki naujiena..

Arba kitaip tariant - neoficialus masinis vietinių valiutų devalvavimas...

nu ir super sprendimas imho. kuo anksciau, tuo geriau. baigtusi ta nezinomybe, ir galu gale issprestume keleta problemu. man asmeniskai tai gal ir nebutu naudinga, bet itariu geriau, negu tai kas lauktu po metu.