Labai taikliai

O tu ka,siaip zvejys ,neturi jokio konsultanto? Tai kaip tada dirbi jei ne paslaptis? Nori pasakyt kad visus mokescius susimoki?-bankrutuotum.Siap davei namioka kad taip nera,reiskia ir pats pritari seseliui

Viena iš priežasčių optimizuoti mokesčius - tai išsaugoti verslą ir nebankrutuoti. Aš pritariu šėšėliui, nes šešėlinė ekonomika leidžia:

- Sumažinti gamybos kaštus. Sumažėję kaštai suteikia galimybę verslo įmonėms konkuruoti su kitomis taikant mažiausios kainos strategiją.
- Konkuruoti produkto ar paslaugos kokybe. Šiuo būdu įmonės mokesčių sąskaita sumažinusios kaštus, tačiau nepakeitusios parduodamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kainos, papildomas pajamas gali investuoti į pridėtinės vertės vartotojams kūrimą. Taip gali būti plečiamas asortimentas, gerinama kokybė ar investuojama į inovacinę veiklą kuriant unikalius, labiau tikslinės rinkos poreikius tenkinančius produktus ar paslaugas. Be to, kokybės pagerinimas ar produkto atnaujinimas gali leisti produktą ar paslaugą pardavinėti vartotojams, kurie pasiryžę už geresnės kokybės produktą mokėti daugiau (daugiau dėmesio skiriama produkto kokybei, o ne kainai, vertinama sukurta papildoma pridėtinė vertė).
- Pinigai sutaupyti pasitraukus į šešėlinę ekonomikos pusę, gali būti panaudoti ir oficialiai apskaitytoje ekonomikoje pagamintoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms įsigyti. Taigi vienų įmonių dalyvavimas oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje gali padidinti kitų įmonių prekių ar paslaugų paklausą, nes prieš tai tos prekės ar paslaugos dėl lėšų trūkumo galėjo būti ir neįsigyjamos.
- Konkurencijos įtaka šešėlinėje ekonomikoje yra nuožmesnė nei oficialiai apskaitomoje ekonomikoje, dėl to oficialiai neapskaitoma ekonomikos rinka yra efektyvesnė.
- Šešėlinės ekonomikos augimas skatina bendrųjų pajamų augimą.
- Net du trečdaliai šešėlyje gautų pinigų yra tuoj pat išleidžiami oficialioje rinkoje.
- Du trečdaliai šešėlyje sukurtos produkcijos oficialiai apskaitytoje ekonomikoje nebūtų išvis pagaminta...

Siandie radau dar "geresni" :
Jūs turite šias sąskaitas, už kurias bus taikomas 1 Lt mokestis:
LT06 7044 xxxx xxxx xxxx xxxx (ši sąskaita į Jūsų banko paslaugų internetu svetainę neįtraukta ir Jūs jos nematote);

Kol kas SEB'as su manimi žaidžia futbolą Gavau atsakymą, kuris iš tuščio į kiaurą. Kalnas reklamos ir nulis atsakymo į tai ką klausiau ar prašiau. Parašiau dar kartą paklausimą (reikia gi gauti atsakymą) ir pretenziją, kad SEB bankas skubos tvarka pašalintu sutarties trūkumą. Dabar ramiai važiuoju ilsėtis, o kai grįšiu tikiuosi gauti naujus du atsakymus, kuriuos jau ramiai galėsiu siųsti į Lietuvos banką ..., nes netikiu, kad SEB'as parašys iš esmės.

... aš manau teks su SEB'u ir susimatyti teisme , nes matau, kad ten dirba "robotai" kurie nei kiek nemąsto , o tik atlikinėja pagal užduotas programas veiksmus, skirtingai nei TEO, kur ir atlikinėja ir iškarto mąsto, nors ir ši "kontora" sudaryta iš stora skūrių kareivių (bet čia mes ne apie TEO) ...

Nuo 2012 m. sausio 1 d. registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo dabar galiojančios 100 000 litų (apie 29 tūkstančius eurų) bus padidinta iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų (apie 45 tūkstančius eurų) ribos.
Šaltinis

Kažkaip dauguma diskusijų sukasi apie situaciją dabar ir jos palyginimą su praeities faktais. Nedideli bandymai pažiūrėti į ateitį, iškarto nustelbiami "keičiant temą" arba pasitinkami tyla.
Nežinau kaip kitiems,bet man neįdomu kas vyksta dabar arba už "kelių savaičių", nes tai jau praeitis, kuri nebeatsikartos lygiai taip pat ateityje (nei kokybiniu, nei kiekybiniu atžvilgiu). Mane veža (labai), tik tai kas ekonomikoje bus ir kokie pirmiausia signalai, procesai signalizuoja rytojaus rodiklius.

Jau keletą mėnesių blaškausi po įvairiausias šalis. Daugiau kaip statistas ir vykstančių ten procesų liūdininkas. Nei mėginu ką ten parduoti, nei ką ten pirkti. Galima sakyti žioplinėjantis turistas

Keliaujant yra pakankamai laiko pamatyti, kokie mus laukia ekonominiai orai artimiausiu metu ir pamąstyti, kokiais aprėdais reikės klampinėti po ekonominių realijų klampynes.

Gal ir aš neteisus (kad tiktai taip), bet susikaupę juodi sausros (finansų) debesys iš PIETŲ, slenka link Sąjungos pakraščių. Ir jiems atslinkus, Marijos žemėj bus graudu. Ir kas kvailiausia, graudu bus nejuokingai.

Jei per 2008 metų krizę, mes galėjome amortizuoti sunkmetį, nes:

- neskausmingai atleidome daugiau nei reikėjo žmonių, sukeliant likusiems darbus, daugiau, nei jie naturaliai galėtų oriai juos apdirbti per 8 darbo valandas,
- perlenkėme su algų mažinimu, nes sutrikusi ir neraštinga darbo masė, sutiko dirbti už tiek kiek davė. Ir jų nei vienas "sotus ir laimingas" profsąjungietis neapgynė. Čiauškėjo, amsėjo - bet ... karavanas praėjo !
- galėjome darbuotojams mokėti tik oficialiai centus + plius litus, nuo kurių jie nesusikaupia nieko ateičiai,
- išmesti perteklių savos darbo rinkos į vakarus, kuriems per 4 metus nudžiuvo šaknys Lietuvoj,
- optimizuoti mokesčius, perkeliant prekių ir paslaugų apyvartas iki 40 proc. į šešėlį,
- nesukūrėm nieko naujo ir toliau kariavome vietinėje rinkoje kainomis, kas įmonių pelnus dirbančius Lietuvoje privedė iki nulio, taip natūraliai susivalgydami visą turtinį potencialą ir galimybę ateityje pagaminti optimaliom kainom kokybišką ir pelningą produktą,
- perlipome save, nes nebemokėdami parduoti gerų daiktų ir paslaugų, ėmėm gaminti ženkliai prastesnės kokybės prekes ir paslaugas, bet už tai imdami didelę kainą... kas dar labiau stabdo jų vartojimą,
- atsisakyti daug viešųjų paslaugų, už kurių egzistavimą mokame mokesčius, nes mokame garsiai savo nuomonę išsakyti tik prie virtuvinio stalo,
- susitaikėm, kad valdžia skersą dėjo ant žmonių, tai ir žmonės skersą dėjo ant valdžios.

Bet tai jau praeitis.

Įdomu kokios pas visus idėjos kaip elgsimės antrosios krizės atveju (jei ji ateis) ir kokie dar "triukai" yra neišnaudoti, leidžiantys įmonėms ir namų ūkiams išlaikyti konkurencingumą ... ??

prisegu failiuka tik apie ateiti

o idejos tos pacios- kadangi valdziazmogiai nedirba visuomenei, o remeju uzsakymu siekia visus dar nors kiek krutancius balansus suvaryti i neigiama pinigu srauta ir perimti viska virs isgyvenimui butino, belieka dairytis po pasauli, prognozuoti busimus "valstieciu grezimo" budus ir maksimaliai nuo ju atsiriboti.

fizinukams gresmes matau tokias:
1) valstybines zemes nuoma visiems seniems butams.
2) dar didesni paslaugu (sildymas, elektra,vanduo) tarifai.
tenka perziureti gyvenamaja vieta
3) transporto kastai (zalieji mokesciai ar tiesiog akcizai)
pasirodo vaikscioti ilgesnius nuotolius sveika o dviratis + traukinys irgi be streso
4) PVM ir kiti vartojimo mokesciai- neisvengsi, bet galutinai uzlenks i vartojima orientuotus verslus.

verslui:
1) naktines reformos- pvz. dividentu tarifo pakelimas nuo 15 iki 26 turbut visiems smoge, bet rezultatus irgi matome. Avulis teisingai pasake- Estijoje gali buti 99% ramus kad mokestine aplinka staiga nesikeis.
2) valstybes skolu finansavimui blogejant- strigs PVM grazinimas, apmokejimai uz paslaugas ir tai uzlenks nemazai verslu.
Galime prisiminti Lithun- savo laiku buvo vieni didziausiu statybininku, bet perdaug valstybinius uzsakymus.

na ir esmine gresme- naujos "atomines" statybos, nes sita saskaita bus gerokai didesne nei prognozuojama (pasauline patirtis) ir pateikta visiems pilieciams ivairiomis dalimis.

Puikus failiukas (y)

Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina – atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų.

Tokius duomenis atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Nors 55 proc. respondentų pripažino, kad atlyginimo vokelyje niekuomet nėra gavę, tačiau likusiems beveik pusei darbuotojų teko susidurti su tokia situacija, o dešimtadalis pripažįsta, kad atlygį vokelyje gauna nuolatos.
Patys darbuotojai skirtingai vertina neoficialiai mokamus atlyginimus. Dalis jų teigia, kad tai neigiama darbo rinkos tendencija, dėl kurios praranda ir darbuotojai, ir valstybė. Pasak šių CVbankas.lt respondentų, reikia galvoti apie garantijas, kurios suteikiamos rodant pajamas oficialiai ir mokant mokesčius, taip pat įvertinti situaciją ir nesutikti imti atlyginimo vokelyje, kad darbdaviai negalėtų piktnaudžiauti.

Kiti apklausos dalyviai atlyginimus vokeliuose vertina teigiamai. Pasak jų, geriau gauti didesnį atlygį kad ir neoficialiai, o ne mažesnį, bet oficialų, arba išvis negauti jokio atlyginimo, nes dažnai finansinė padėtis ir taip nedžiugina. Apklausos dalyvių nuomone, darbuotojai ir darbdaviai turi mokėti nelogiškus mokesčius, todėl geriau pasiryžti gauti neoficialių pajamų, negu tą skirtumą skirti mokesčiams sumokėti.
Likusieji respondentai mato ir teigiamų, ir neigiamų tokių situacijų aspektų, todėl nei pateisina, nei smerkia tuos, kurie moka ir kurie gauna atlygį vokelyje. Neoficialus atlygis naikina socialines garantijas, tačiau leidžia uždirbti daugiau nei oficialiai, tačiau šie respondentai pripažįsta, kad patys už vokelyje mokamą atlyginimą dirbti nesutiktų.

Atlyginimą vokelyje sutiktų gauti beveik pusė lietuvių

http://verslas.delfi.lt/archive/print.php?id=59497103

47 proc. Lietuvos gyventojų, sutiktų dirbti už neoficialų atlyginimą, rodo tyrimas.

Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, šiek tiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų pasiruošę dirbti bet kokiomis sąlygomis, net jeigu ir visas atlyginimas būtų mokamas vokelyje. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad sutiktų dirbti jeigu tik dalis atlyginimo būtų vokelyje, o kita – oficiali.

Dažniau už neoficialų atlyginimą dirbti sutiktų vidurinį išsimokslinimą turintys, 25–34 metų amžiaus gyventojai.

31 proc. Lietuvos gyventojų nesutiktų gauti algos vokelyje. Taip manančiųjų daugiausiai tarp pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų. 22 proc. Lietuvos gyventojų neatsakė į šį klausimą.

E.Jonyla. Kur plaukia žemdirbystės laivas?

http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=59495889

Nitratų direktyva sako, kad jei šalis tyrimais įrodo (o Airija įrodė), jog su nitratais bėdų nėra, galima žymiai padidinti gyvulių tankumą. Airija turi savo bandymo stotis, kurias valdo Žemės ūkio ministerija. Šiandien Airijoje taikomiesiems tyrimams skiria 500 milijonų litų arba 260 litų vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Lietuvoje – vos 5 litus.

Maža to, net neturėdama tiek gyvulių Lietuva privertė ūkininkus investuoti į mėšlides beveik 1 milijardą litų. Pasekmė – dalis mažų ūkių visai atsisakė gyvulių.

Atsakymas::

Mažos algos – Lietuvos konkurencinis pranašumas

http://verslas.delfi.lt/archive/print.php?id=59490489

Įdomi situacija Lietuvoje. Šešėlis klesti, o biudžetas 2012 metais per 9 mėnesius surenka 15.054 mln. litų, kai 2008 metais per 9 mėnesius surinkta buvo 14.699 mln. litų. T.y. šiemet surinkta lyginant su auksiniais 2008 metais 2,42 proc. daugiau, kas matuojant litais sudaro 355 milijonų litų. Per 2009 metų 9 mėnesius apskritai buvo surinkta 11.2748 mln. litų. Tai jei lyginsime 2009 metus su 2012 metais, tai dabar šuolis būtų 33,52 procentai arba 3,7792 milijardo litų. Ir vis vyriausybė šaukia mažai, negana, neturime iš ko ... REIKIA TAUPYTI (čia tokia gili tema... ).

Pasižiūrėkime skaičių 355 milijonų, tai iš kiekvieno mūsų į biudžetą surinkta beveik po 96,21 lito per 9 mėnesius daugiau ... Ups, taigi mūsų jau ne 3,690 mln., taip kaip buvo per 1989 metų surašymą. Dabar jau mūsų mažiau nei 3 milijonai. Ir tai, skaičiuojant nuolat išvykstančius, mažai te nuklysiu, jei pasakysiu, kad mūsų liko mažiau nei 2,8 mln. gyvenančių čia. T.y. kiekvienas mūsų atseikėjo po 127 litus daugiau mokesčių į nacionalinį biudžetą.

Klausimas - ar gyvename geriau ? Ar gauname daugiau viešųjų paslaugų, ar jų kokybė, prieinamumas tenkina mus – mokesčių mokėtojus ?

Pas kiekvieną bus vis kitoks atsakymas. Kaip ir anksčiau, kas kur turi pažinčių, draugų, kurie gali rekomenduoti, ar laisvų litų, kad galėtum nusipirkti trūkstamą apimtį, kokybę ir/ar gauti prieinamumą prie viešosios paslaugos.

Kitas klausimas ar šešėlinė ekonomika vis dar klesti ?

Žinoma. Ir naivu būtų ką neigti. Pasižiūrėkime į statistiką. Indėliai auga, bedarbystė stabiliai aukšta ir šis rodiklis išlaikomas vietoje tik emigruojant mūsų tautiečiams į kitas šalis, atlyginimai neauga, bet mažmenos ir atliktų paslaugų apimtis išaugusi. Oficialių pajamų kaip ir kiekis nedidėja, bet viskas šalyje juda.

Iš pridėtinės vertės mokesčio surinkta - 6 mlrd. 804,7 mln. litų. Tikėtina, kad per visus 2012 metus bus gauta panašiai kaip ir 2008 metais 9.242 mln. litų. Akcizo gauta 2 mlrd. 436,4 mln. litų pajamų (planas įvykdytas 100,1 proc.), per visus 2008 metus gauta 3 mlrd. 354 mln. litų. Tiek išaugus jų dydžiui, nors ir sumažėjęs vartotojų skaičius, vis tiek surinksime tą patį, ką 2008 metais.

Esminis klausimas – ar šešėlinė ekonomika yra blogis ?

Juk jei nebūtų šešėlio ir nuo visų pajamų mokėtumėme mokesčius, mums būtų geriau ... Dabar šešėlis leidžia namų ūkiams įpirkti brangstančias kiekvienais metais energetiką, prekes ir paslaugas. Atitinkamai daugiau sumokėti PVM, akcizo. Mažoms įmonėms ir individualiems verslininkams išgyventi, nebankrutuoti. Esant įmonių įvairovei, yra ir prekių bei paslaugų didesnė pasiūla, kuri neleidžia formuotis rinkoje monopolijoms, kurios nesuinteresuotos niekuo išskyrus išspausti maksimalų pelną iš vartotojų.

Prieš gerą savaitę Swedbankio asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė parodė, kad iš gyventojų valdžia galėtų surinkti dar 7,500 mlrd. Litų mokesčių. Aš manau, kad tai labai optimistinė suma. Nes apskritai, 2008 metais visa mokesčių vengimo suma sudarė apie 8.421 mln. litų. Kai žinome, kad įmonės daugiau per PVM, pelno mokestį ir dividendus optimizuoja mokesčių daugiau, nei sumoka skirtumą darbo užmokesčio tarp oficialiai apskaitytos ir visos. Daugelis namų ūkių kontrabandą perka iš pajamų, kurios jau karta buvo ženkliai apmokestintos.

galima paklausti ir kitaip: ar kiekvienam ukiniam veiksmui tarp dvieju asmenu reikalingas viesas administratorius?
beje klausimas senas, vienas paskutiniuju Romos Imperijos dekretu butent toks ir buvo: "kiekviena transakcija turi buti atliekama stebint mokesciu inspektoriui".

praktika rodo, kad "nusismulkinus" daugelio subjektu veiklos ir "mokestinio paklusnumo" kastai virsyja pelna ir subjektas tiesiog nustoja dirbti. Bet kryptis vis labiau smulkintis.

pavyzdys is gyvenimo: bobute is savo sodo atnesa gal 10kg obuoliu prie parduotuves ir drebedama besidairydama bando juos parduoti. Perku, nes:
1) bobute prisiduria prie pensijos- mazeja socialine atskyra.
2) vietoj to neperku lenkisku obuoliu- gereja salies prekybos balansas.
3) valgau "ekologiskus" nepurkstus t.y. geresne kokybe

jei nepirkciau:
1) bobutei sunkiau.
2) salies prekybos balansui blogiau, o jis dar niekada nebuvo perteklinis t.y. salies gyvenimo lygis- skolintas.
3) valgyciau slamsta- 10 kartu per sezona "nupukstus" pramoninius obuolius.

ar bobute ims patenta, pirks kasos aparata?! zinoma kad ne. Ar tarp manes ir bobutes reikia administartoriaus?

p.s. JAV, N.Zelandijoje savo sode uzauginto maisto pardavimas- draudziamas. Kad visi is "didziojo delno" valgytu ir i ji nekastu. beje JAV "food stamps" gaveju skaicius arteja prie 50 mln.

Neišmintingas (mokesčių optimizavimo klausimais) verslininkas R. M. įsigydavo, kaip įtariama, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse vogtą prabangiuose automobiliuose naudojamą vaizdo, garso ir navigacinę techniką bei automobilių detales, skelbdavo duomenis apie jų pardavimą internetinės prekybos sistema „Ebay“, parduodavo Kinijos, Taivano, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos įmonėms ir fiziniams asmenims.

Paskaičiuota, kad neįregistravęs įmonės ir netvarkydamas buhalterinės apskaitos Pasvalio rajono gyventojas per kelerius metus iš šešėlinės prekybos automobilių technika ir detalėmis gavo daugiau nei 1 milijoną litų pajamų ir nesumokėjo 131 207 litų pajamų mokesčio.

http://verslas.delfi.lt/business/pagautas-mokesciu-nemokantis-milijonierius-kuris-neatsisake-ir-socialines-pasalpos.d?id=59743145

Čia aprašyta tipinė klaida, kai verslininkų veikla yra šešėlyje, bet dirba per baltas sąskaitas. Jei jau užtenka proto organizuoti tokį verslą, būtinai reikia konsultuotis su specialistais, kaip teisingai organizuoti vaikščiojančius pinigų srautus, kad būtum tarp masės ir iš nieko neišsiskiriantis. Konsultacijos tikrai nebūtų tiek kainavusios...

BVP skaiciuojamas atsizvelgiant i infliacija... is to seka, kad visi isvedziojimai neteisingi...

Nesupratau pačio komentaro. Mano paimti BVP yra to laikotarpio faktinėmis kainomis. Vadinasi jei norim persiskaičiuoti į pasirinkto laikotarpio kainas, greitas ir paprastas (bet ne pats tiksliausias būdas) reikia pagal skaičiavimo kryptį arba pridėti arba dalinti iš infliacijos rodiklio.

Na taip tikrai, paziurejau stat.gov tikrai sie skaiciai to meto kainomis. Tik is stat.gov puses truputi nelogiska deti i palyginamaja pagal metus BVP lentele nominalaus BVP skaicius, o ne realaus.

Šiandien važinėdamasis po Lietuvą, turėjau laiko pabūti savo apmąstymuose. Savaitgalį skiriau kažkiek laiko pasižiūrėti, o kaip čia mums sekasi su valstybės biudžetu. Ir nustėrau, opa, kaip "smagu" kiek mes daug sumokėjome į jį ir kaip liūdna, kiek nuo to mokėjimo jokio džiaugsmo ar pasitenkinimo... Pagalvojau argi tikrai daug... Pasirodo per laikotarpį nuo 2008 iki 2012 metų mes apturėjome oficialiai pripažintos infliacijos 13,34 procentus. Tai jei norėtumėme pripažinti, kad 2012 metais biudžeto suma sutampa su 2008 metų suma, tai 2012 metais turime sumokėti mokesčių į jį 17.982 mln LT (2008 m. surinkta mokesčių) x 1,1334 (infliacija per laikotarpį 2009,2010,2011,2012) = 20.381 mln LT. Planas 2012 metams valstybės biudžetui 18.016 mln.LT . Kam įdomu tai ES paramos 2008 metais gavome 5.088 mln. LT, o 2012 m. planuojam gauti 7.131 mln. LT.

Su mokesčiais į valstybės biudžetą, kiek aiškiau, tai nutariau pasižiūrėti, o kaip čia su mūsų BVP. Tai 2012 metai tikėtinas BVP apie 112 mlrd. litų gražu. 2008 metais buvo 111,19 mlrd. LT. Įvertiname infliaciją 13,34 proc. tai 2012 metais BVP turėtų būti, jei norime sakyti, kad jau esame 2008 metais 125,8 mlrd. LT . Aha kažkiek tolokokai mums dar iki 2008 ... O kiek turėtų būti jei su 2007 metais, tai 2012 BVP turėtų būti 124,31 mlrd. LT. 2007 metais BVP buvo 98,67 mljd. LT, bet infliacija per laikotarpį nuo 2008 iki 2012 buvo jau 25,98 proc. Ir vėl tolokokai ... Žiūrim 2006 metus. 2006 BVP 82,793 mlrd. LT, infliacija per 2007-2012 jau 33,29 proc. tai 2012 metais BVP turėtų būti 110,4 mlrd. LT. Čia jau panašu.

Išvada: 2012 metais turėsime (apytiksliai) 2006 metų kainomis BVP ir 2006 pinigų verte sumokėtus mokesčius. 2006 metais sumokėjome į valstybės biudžetą 13,244 mlrd. LT. Tai reiškia, kad apie 5 milijardus litų mūsų biudžete yra infliacijos... Pasižiūrim savo 2006 metų jau į rankas gautas pajamas ir 2012 metų. Ar pajamos išaugo 33,29 procentais. Jei taip, tai jau kažkas, jei ne - reikalingi sprendimai ...