Sveiki, kolegos,

turbūt niekam nereikia pasakoti, kaip stipriai per pastaruosius metus pablogėjo likvidumas ir aktyvumas visose trijose Baltijos biržose. Ši problema yra opi absoliučiai visiems rinkos dalyviams, tame tarpe ir mūsų portalo bendruomenei, kuri Lietuvos mastu turbūt geriausiai atstovauja viena rinkos dalyvių segmentą- smulkiuosius investuotojus. Pats asmeniškai jau kuris laikas svarsčiau, kad reikėtų imtis kažkokių žingsnių padėčiai taisyti, bet mane aplenkė vienas iš mūsų bendruomenės narių, kreipdamasis į OMX NASDAQ Vilniaus biržos administraciją šiuo klausimu. To pasekoje išsivystė šiokia tokia diskusija ir buvo apsikeista nuomonėmis su biržos atstovais, bei kilo idėja šią diskusiją perkelti į "platesnius vandenis". Tuo tikslu įkuriu šią naują temą mūsų forume, kurioje kviečiu visus aktyviai padiskutuoti ir pareikšti savo pasiūlymus bei nuomones, kokie veiksmai ir pokyčiai reikalingi, kad pagerėtų aktyvumas ir likvidumas Baltijos biržose. Biržos atstovai taip pat pažadėjo prisidėti prie šios diskusijos, atsakydami ir pakomentuodami mūsų portalo bendruomenės pateiktus klausimus bei pasiūlymus. Žemiau pridedu specialiai šiam reikalui biržos atstovų paruoštą įvadą diskusijai, bei dar kar kviečiu visus aktyviai joje sudalyvauti.

---

ĮVADAS DISKUSIJAI

Akivaizdu, kad šiandieninis Baltijos akcijų rinkos likvidumas netenkina nieko – nei investuotojų, nei emitentų, nei rinkos tarpininkų, nei rinkos operatoriaus NASDAQ OMX. Veiksminga kapitalo rinka, kur investuotojai gali „įdarbinti“ sukauptas santaupas šalies ekonomikoje ir uždirbti patrauklią grąžą, o bendrovės diversifikuoti finansavimo šaltinius ir greta bankų kreditų pasitelkti kapitalo rinkos išteklius, neabejotinai yra svarbus ekonomikos ramstis ir augimo variklis.

Baltijos biržos, veikdamos kartu, jau ne vienerius metus įgyvendina įvairiausias priemones – nuo rinkos infrastruktūros plėtros iki tiesioginio darbo su esamais ir potencialiais emitentais, Baltijos šalių vyriausybėmis, rinkos pristatymo užsienio investuotojams, siekdamos plėtoti regiono rinką ir rezultatai akivaizdžiai atsispindėjo rinkos statistikoje. Tačiau pastaruosius keletą metų kreivė pasisukusi žemyn.

Kokių priemonių reikia imtis siekiant padidinti Baltijos rinkos patrauklumą ir pritraukti daugiau pinigų srautų? Kaip išspręsti vištos ir kiaušinio dilemą – daugiau investuotojų nebus, kol nebus naujų didelių bendrovių; naujų bendrovių nebus, kol nebus daugiau investuotojų ir aukštesnių vertinimų (valuation). Kas paskatintų Baltijos šalių pensijų fondus investuoti į Baltijos bendrovių akcijas jau dabar? Kas padėtų pritraukti daugiau įdomių perspektyvių bendrovių į rinką? Kokie smulkiųjų investuotojų lūkesčiai?

Yra nuomonių, kad didesnį likvidumą Baltijos rinkoje galėtų paskatinti trijų Baltijos šalių biržų sujungimas į vieną. Kadangi trijų įmonių sujungimas į vieną savaime situacijos nekeičia, reikia visų pirma išsiaiškinti, ką norime pasiekti iš esmės – tuomet galima rasti tinkamiausią sprendimo formą.

Šiuo metu Baltijos valstybėse veikia 6 reguliuojamos akcijų rinkos – Lietuvos, Latvijos ir Estijos Oficialieji ir Papildomieji sąrašai. Visos trys valstybės turi licencijuotus biržų operatorius ir rinkos reguliatorius. Norint, kad visi Baltijos emitentai būtų vienoje Baltijos reguliuojamoje rinkoje, o tuo pačiu vienoje biržoje, reikėtų iš kitų rinkų delistinguoti visus emitentus (skelbiant privalomus akcijų supirkimus) ir tuos emitentus iš naujo listinguoti trečioje reguliuojamoje rinkoje, kuri būtų prižiūrima tos valstybės rinkos reguliatoriaus. Kyla klausimas, ar esami emitentai (jų akcininkai) norės skelbti oficialius pasiūlymus likusių akcijų supirkimui savo šalies rinkoje ir savanoriškai listinguotis kitoje Baltijos valstybėje?! Ar pvz. Lietuvos kompanija norės listinguotis Estijoje, o gal dar kitur ?! Ar estiška kompanija teiks pirmenybę listinguotis Lietuvoje, o gal ji teiks pirmenybę tai daryti kur nors Skandinavijoje ?! Ar tai duotų iš viso kokį nors apčiuopiamą efektą, ar tuomet reikia iš karto galvoti apie Baltijos bendrovių įtraukimą į kurios nors Skandinavijos šalies reguliuojamos rinkos sąrašą? Ar rinka tuomet bus pakankamai gerai pasiekiama smulkiesiems investuotojams?

Kitas – mažiau radikalus – sprendimas galėtų būti visų Baltijos reguliuojamų rinkų pristatymas investuotojams kaip vienos, t.y. pvz. prekybos ekrane, NASDAQ OMX, tarpininkų, žiniasklaidos tinklalapiuose rodant vieną Baltijos prekybos sąrašą, kuriame būtų išdėstyti visi Lietuvos, Estijos ir Latvijos vertybiniai popieriai abėcėlės tvarka. Ar tai paskatintų investuotojus aktyviau prekiauti visomis, ne tik savo šalies, bet viso regiono akcijomis?

Siūlome konstruktyviai padiskutuoti šiais klausimais, pasiūlyti naujų minčių ir idėjų, kaip galima būtų suaktyvinti prekybą Baltijos šalių vertybiniais popieriais, tuo pačiu pakelti Baltijos rinkos likvidumą. Visos konstruktyvios Jūsų mintys yra laukiamos ir diskutuotinos!

Paprastai likvidumas kyla ne iš investuotojų, taikančių "Buy&Hold" strategiją, o iš aktyvių spekuliantų, darančių kapeiką iš dienos/keleto dienų judesių. Baltijos biržose nuo seno yra įsišaknijęs būdas akcijas pirkti taikant tik Long startegija, tiek dėl techninių, tiek matomai ir dėl kitokių priežasčių...
Brokeriai galėtų sudaryti salygas atidarinėti "Naked Short" pozicijas lygiai taip pat lengvai kaip ir Long.

Esant kylančiam trendui likvidumas didelių problemų nedaro, bet situacijai pasikeitus-taip kaip yra dabar, pirkėjai dingsta iš ekrano baimindamiesi krentančių akcijų ir dažniausiai jie laukia kol vėl trendas pasikeis. Kai kritimas užsitęsia metus ir daugiau, tai natūraliai sąlygoja ne tik investuotojų, bet ir spekuliantų hibernaciją, kadangi tokioje rinkoje pinigai uždirbami labai sunkiai.

Short galimybės įvedimas manau galėtų gražinti į rinką didesnę dalį spekuliantų, kurie šiuo metu tiesiog stebi ir nieko nedaro.

Pritariu, rimtas2. Tik, kaip suprantu, viskas ant brokerių pečių, o nelikvidžioje pozicijoje jie irgi nenori tupėti.
Dar manau, rimta "socialinė reklama" pritrauktų daugiau taksistų, močiučių ir namų šeiminykių, kurie galėtu savo sukauptas pencijas sudeginti biržoje . Pagelbėtų likvidumui bent trumpam ;)

Kol dar gyva mūsų pensijų antroji pakopa, pensijų valdytojams būtų galima nustatyti tam tikrą privalomą į OMXB investuojamų lėšų dalį. Gal netgi ir III pakopai kažką reiktų pasiūlyti (kad ir labai nedaug).
Tačiau pritariu rimtas2 nuomonei - tiesiog BŪTINA shortinimo galimybė (lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kaip kad ir long).
Ir tam pritariu netgi nepaisant to, kad short'inimu neužsiiminėju ir net nesiruošiu - einu tik long. Tačiau iš to atsirasiantis papildomas likvidumas ir, kaip siūlo reboot, reklama tikrai duos naudos visiems (ir emitentams ir smulkiems investuotojams ir šiaip spekuliantams; taip pat, žinoma, biržų operatoriams).
Nemanau, kad kažkoks biržų "sujungimas/perjungimas" ką nors pakeistų.

rimtas,sakyciau cia kalciausi ir brokeriai ir ju klientai,nes
Brokeriai bruka visokiausius fondus kurie skatina kapitalo nutekejima i kita pasaulio krasta toli nuo Baltijos,antra, klientai net nezino,kad egzistuoja tokia Baltijos rinka kurioj galima laisvai pirkti akcijas ir lengvai atiduoda savo lesas, kurios keliauja pagrinde i kitas rinkas...

Jei FMI orientuotu daugiau fondu i Baltijos puse(visvien FMI uzdirba pagrinde is platinimo komisinio) tada viskas pasikeistu,manau sitoj vietoj uztektu nusiusti savo klientams informaciniu skrajuciu su info apie galimybe per ju saskaitas prekiauti baltijos rinkoje ivairiom apyvartom...

Dabartiniai fondai, pagrinde orientuoti i Rusijos,Kinijos,USA rinkas,bet
Paradoksas tame,kad Rusas i savo rinka neinvestuoja savo uzdirbtu pinigu,o Kinas ar Lietuvis toj pacioje Rusijoje mato placias galimybes ir meta milijardus i sumautus fondus,o rusas investuoja i US,Kinijos fondus...

Daugiau indeksinių fondų; Pensijų fondams, jei jie investuoja į akcijas, padaryti prievolę įstatymiškai dalį lėšų investuoti Baltijos biržose; Latviams iš lato pereiti prie euro; Suvienodinti komisinius pas tarpininkus, nes dabar už Latvijos ir Estijos VP, pas kai kuriuos tarpininkus didesnis komisas; Short'inimo galimybės atsiradimas.

Dėl Latvijos biržos konversijos į EUR pritariu, nes dabar kartais norisi ten "pažvejoti", bet tos visos konversijos per daug man laiko ant ORION užima. Jau taip įsimetus LT į sąskaitą ir atlikus on-line konversiją po kelių valandų tenka skambinti ir paraginti buhalterę, kad mano konversiją rankytėmis sutvarkytų.
Įstatyminė prievolė pensijų fondams gali prieštarauti kokiai nors konstitucijai, ar ne?

P.S. Dividendų mokėjimas kas ketvirtį taip pat turėtų padidinti aktyvumą.

Apmokestinti palukanas pajamu mokesciu.

GiPi, prieš rinkimus būtų žiauri klaida

Nesunku pasikartot- kol auksciausia valdzia apie akcininkus kalbes kaip apie 'manipuliatorius/spekuliantus', tol omxv tik vejai pus ir niekas rimciau is uzsienio i cia nosies nekis. Tad nesitikeciau pokyciu artimiausiu metu. Beje, simonyte gi svarste ivairius teigiamus pokycius birzoj, bet po to suzinojo tam tikru asabu poziuri i tai ir visas pataisas isimete i stalciu dulket. O ideju buta neblogu

Rimtas2, bent galetu ta galimybe visiems pritaikyt, o ne kai kam, nes taip ziauriai iskraipoma pati rinka

Manau reiktų didinti investuotojų pasitikėjimą birža, nes paskutiniais metais būta nemažai įvykių, kurie retina smulkiųjų gretas, o taip pat ir stambiųjų. Tik čia rimtas ir kėblus klausimas būtų KAIP didinti pasitikėjimą.
NASDAQ nori uždirbti, bet kažkaip nesimato, kad rupintųsi jų listinguojamų įmonių "švara" - o iš esmės turėtų prie to kažkaip labiau prisidėti ir gal net pati dažniau pabelsti į prižiūrinčių institucijų duris ir pažadinti šias iš amžino miego. Galų gale net gal kažkokias sankcijas įvesti biržos narėms už įvairius šposus.

O Anglas matau spėjo pasireišti ta linkme kol rašiau

Trūksta įvykių. Iš listinguojamų įmonių turėtų išeiti daugiau (dažniau) info apie jų veiklą, ne vien tik finansinės ataskaitos. Pvz., kas vyksta su Limarko akcijomis, jos vis dar užstatytos bankui? Ką veikia šiuo metu PTR? Kažkas galėtų rinkti info ir pateikti centralizuotai.
Pritariant Anglui- kažkoks keistas sutapimas - su prezidentės atėjimu OMXV nyksta.

Taip likvidumas labai reikalingas, bet pažiūrėkime kiek mažai bendrovių turime biržuose. Jei atmesti valstybes valdomas kompanijas sąrašas išvis taptų labai trumpas. Man patiktu, jei biržose būtų daugiau bendrovių. Manau, kad tai darbas biržos operatoriui paaiškinti bendrovei, kad jai naudingiau (t.y. pigiau) būti biržoje, negu pletrą finansuoti bankų kreditais.
Įmonių kurie planuoja pletra dabar tikrai yra.
Pasižiūrėjau šiandieninį Verslo žinių numerį, radau, kad AB Plasta artimaiusiais metais nori smarkiai plėstis.
Pono Poderio teigimu, dalį lėšų planuojama pritraukti siūlant investiciniems fondams įsigyti naujai išleistas įmonės akcijas. Šiuo metu pagrindinis įmonės akcininkas - investicinis fondas "Hillary Denmark ApS".
Taip pat man, kaip konservativiam dalyviui imponuoja įmones kurios pastoviai moka dividendus. Jei bus tokiu daugiau, man bus tik geriau.

Įstatyminė prievolė fondams investuoti Baltijos rinkose, kas ketvirtinis dividendų mokėjimas, griežtesnė listinguojamų bendrovių priežiūra, komisinių suvienodinimas - visa tai reiškia teisėkūrą arba biržų likvidumo didinimą per atitinkamų teiės aktų korekcijas. Iš čia klausimas biržos operatoriui arba tiekms, kas turi galios mūsų siūlomas priemones įgyvendinti: ar mes galime šnekėti taip plačiai, kad išeitume į teisinio reglamentavimo tobulinimą, ar turime apsiriboti tik techninais-socialiniais pasiūlymais? Ar galima tikėtis, kad biržos operatorius ar šios diskusijos iniciatyvinė grupė inicijuotų teisėkūros (teisės aktų pakeitimo) procedūrą? Nes jeigu tokių galimybių nėra, susiaurėja galimi pasiūlymai likvidumui didinti..

P.S. Pati diskusija ypatingai sveikintina.

Na Lenkijos pensijų fondams berods yra tokia prievolė, taigi šis pasiūlymas tikrai ne iš fantastikos srities.

Ne iš fantastikos, bet ar yra galimybių tokį pasiūlymą įgyvendinti? Nes pasiūlymų kol kas yra tikrai vertų dėmesio, bet, kaip jau minėjau, jie palenda po įstatymų keitimu, tobulinimu, o čia jau reikia specialių galių.. Ar mes (jūs?) jas turime ir ar galime apie tai apskritai šnekėti?

Būtų be galo įdomu ir naudinga, jeigu į šią diskusiją prisijungtų ir traders.lt užsiregistrvusių rinkų dalybių (maklerių, bankų) atstovai. Galbūt net naudinga apie šią temą juos informuoti ir paraginti dalyvauti privačiai?

Viena nereikšminga smulkmena, Seimas turi priimti įstatymą. Ypač dabar, kai II pakopa nukastruota nuo 5,5 proc. iki 1,5 proc.
Įmonių rezultatų skelbimas ne paskutinę dieną, bet privalomai tolygiai išdėstyti mėnesio bėgyje.

Manau, kad šis žingsnis būtų neginčyjamai efektyviausias ir mūsų smulkieji prie jo tikrai prisitaikytų. Taip pat tai priverstų pasitempti ir mūsų listinguojamų bendrovių vadovybes, nes stipriai padidėtų galimybės skolintis biržoje, patrumpintų kelią verslo plėtrai užsienyje, gal būt net įneštų daugiau skaidrumo į valdymą.

Bendras Baltijos bendrovių sąrašas (t.y.bendras prekybos ekranas) tikrai padarys teigiamą įtaką "pripratindamas" ir supažindindamas Vilniaus biržos bendroves su kaimynų investuotojais ir atvirkščiai. Taip pat investavimo elementų sąrašą vizualiai padarys didesnį ir patrauklesnį, ko pasekoje bendra dienos apyvarta taipogi bus vizualiai didesnė. Tai turėtų sustiprinti biržos įvaizdį, ypač tarp smulkiųjų investuotojų.

Mes jau žinome faktą, kad be užsienio investuotojų dėmesio OMXV likvidumas nepajudės, nes tai ką gali vietiniai investuotojai jau matome prekybos ekrane šiandien. Todėl manau, kad šiuo metu reikėtų laikytis kryptingos strategijos t.y., kaip mūsų biržą padaryti matomesnę ir patrauklesnę užsieniui?

is IQ

Lenkija vienintelė ES, nepatyrusi ekonomikos nuosmukio. Vis tik labiausiai žavi jų finansų sistemos aktyvumas ir protegavimas. Dėka keleto politinių sprendimų, šios šalies finansų sistema tiesiog švyti.
Pirmiausia, Lenkija įvykdė pensijų sistemos reformą, panašią į Lietuviškąją, tačiau su keletu bruožų – absoliuti dauguma lėšų turi būti investuota pačioje Lenkijoje. Tai leidžia pritraukti kapitalo vietos bendrovių plėtrai. Antra, reforma yra „stipresnė“, nes šaliai, turinčiai 40 mln. gyventojų tenka jau daugiau nei 200 mlrd. zlotų pensijų fondų turto, arba po 5 tūkst. Lt kiekvienam. Lietuvoje gi tėra 4 mlrd. Lt trims milijonams, arba vos kiek daugiau nei po 1 tūkst. lt. Trečia, valstybinės įmonės drąsiai žengia į akcijų biržą, tik strateginėse pasiliekama dalis akcijų – visa kita tenka investuotojams.

Šiais veiksmais nušaunami keli zuikiai – nuolatinis įmonių vadovų bendravimas verčia tobulėti pačius vadovus, atsiranda reiklumas. Valstybinės įmonės tampa mažiau politinės. Teikiamos finansinės ataskaitos skatina skaidrumą, mažina korupciją. Investuotojų pinigai patenka į įmones, jos gali plėsti ir augti. Tampant Rytų Europos finansų centru, ten veržiasi ir įmonės iš aplinkinių valstybių – Ukrainos, Čekijos, net Lietuvos. Bet užvis svarbiausia – ten dirba daugybė finansų specialistų, kurie pasaulį verčia suktis. Jie gauna solidžias algas, nes uždirba įmonėms didesnius pelnus nei kas kitas. Įmonės uždirba, nes uždirba jų klientai. Jie moka mokesčius į biudžetą, kuo patenkinta valstybė su savo gyventojais.

Lietuvoje elgiamasi priešingai – bandoma išguiti vieną iš nedaugelio galimybių taupyti ir investuoti, vystytis finansų sektoriui. Dabartinis Seimas įmokas į pensijų fondus sumažino beveik iki nulio, naujasis – tikėtina jas visai panaikins. Dažnam žmogui susidūrimas su investicijomis per pensijų fondą yra pirmasis jo gyvenime. Jis priverstas domėtis, teirautis, konsultuotis ir tiesiog kelti savo finansinį išprusimą. Ar politikai nori labiau išprususio rinkėjo? Ne, jiems nuo to tik sudėtingiau. Net finansų sektoriaus sumokėtus milžiniškus mokesčius politikai dažniau išnaudoja ne pagirti ir paskatinti, o supriešinti ir kritikuoti.