Idomiai, o mane itikineja, jog kas i banka pervesta-tas jo nuosavybe iskart patampa negi cia tik latviai 'gaudosi'?!

http://verslas.delfi.lt/snoras/kol-lietuva-nacionalizavo-snora-is-krajbanka-ispumpuoti-milijonai.d?id=59788069

Imetu idomesniu minciu is apeliacinio skundo, siaip visas skundas 19 lapu ir parodo musu Andzeju esanti paciu teisingiausiu ir saziningiausiu LT teismu sistemoje. Nusiunciau dar i VZ ir BNS, gal ka isspausdins, su prierasu kad
investuotojai pasipiktine Generalines Prokuraturos neveikimu, kodel nera atliekamas tyrimas del LB neveikimo, nes
kalbant apie emisiją negalima nepaminėti Lietuvos Banko aplaidumo ar neveikimo. AB bankas SNORAS dėl leidimo registruoti įstatų pakeitimus kreipėsi į Lietuvos Banką 2011-05-05. Bankų įstatymo 5 str. 5 p. numato galimybę Lietuvos Bankui leidimo išdavimo klausimą svarstyti 2 mėnesius. Taip pat Bankų įstatymo 66 str. 2 p. numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba juos savarankiškai pateikia leidimo prašantis asmuo, prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip, skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Vadinasi, Lietuvos Bankas turėjo maksimalų 4 mėnesių terminą apsispręsti – leisti didinti įstatinį kapitalą ar ne. T.y. 2011-09-06 de facto tapo aišku, kad įstatinis kapitalas didinamas nebus. Tačiau Lietuvos Banko valdyba tik 2011-11-22 viešai paskelbė sprendimą neleisti didinti AB bankas SNORAS įstatinio kapitalo, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo prašymo pateikimo dienos. Jei Lietuvos Banko valdyba jai patikėtas funkcijas būtų atlikusi laiku ir tinkamai šio ginčo mes iš viso neturėtume ir apie 4 tūkstančiai Lietuvos mokesčių mokėtojų nebūtų praradę apie 25 mln. litų.

kelios istraukos is apeliacinio:

Jei laikyti, kad lėšos įmokėtos į Kaupiamąją sąskaitą, tapo atsakovo Snoras nuosavybe nuo įmokėjimo į Kaupiamąją sąskaitą momento (būtent tokią išvadą padarė teismas), gautųsi situacija, kad pagal 2011-04-27 sutartį lėšos už pasirašytas akcijas buvo apmokėtos iš atsakovui Snoras nuosavybės teise priklausančių lėšų, sukauptų Kaupiamojoje sąskaitoje. Tokia situacija yra negalima tiek pagal Bankų įstatymą, tiek pagal Finansų įstaigų įstatymą, tiek pagal ABĮ, nes šie įstatymai detaliai reguliuoja atvejus, kai Bankas (finansų įstaiga ar akcinė bendrovė) gali įsigyti akcijas.

Teismas spręsdamas dėl nuosavybės teisės į už akcijas sumokėtas lėšas perėjimo momento, nepagrįstai ignoravo, kad pagal Bankų įstatymą didinant banko įstatinį kapitalą, naujos akcijos gali būti apmokėtos ne tik pinigais, bet ir reikalavimo teisėmis pagal banko įsipareigojimus mokėti.
Tiek už akcijas mokant pinigais, tiek reikalavimo teisėmis, nuosavybės teisė į akcijas pasirašiusio asmens įnašą už akcijas, bankui turi pereiti tuo pačiu metu. Pagal bankų įstatymo 41 straipsnį akcijų apmokėjimu laikomas tiek jų apmokėjimas pinigais, tiek ir apmokėjimas reikalavimo teisėmis.
Kadangi nepriklausomai nuo pasirinkto akcijų apmokėjimo būdo, akcijos turi būti apmokėtos iki kreipiantis į priežiūros instituciją dėl leidimo, vadovaujantis teismo logika, nuosavybės teisė į reikalavimo teises, kai už akcijas apmokama reikalavimo teisėmis, būtų perduodama akcijų sutarties pasirašymo momentu, nes kitokio veiksmo nėra atliekama (pagal prospekto priedu Nr. 1 pakeistą Prospekto 3.10.1 punktą „akcijos apmokamos pinigus įmokant į kaupiamąją sąskaitą, nurodytą akcijų pasirašymo sutartyje, arba atliekant investuotojo ir Banko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kaip numatytą įstatymuose.“). reikalavimo teisės atžvilgiu tai reikštu, kad pasirašius akcijų pasirašymo sutartį, bankas įgytų nuosavybės teisę į reikalavimo teisę pagal banko įsipareigojimą mokėti,. Sutinkamai su CK 6.126 str. 1 dalimi tokiu atveju baigtųsi banko įsipareigojimas mokėti akcijas pasirašiusiam asmeniui pagal reikalavimo teisę, kuri buvo perduota bankui apmokėti už akcijas, nes prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Tai reikštų, kad apmokėjimas už akcijas, perleidžiant reikalavimo teises, būtų banko panaudotas iki įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo, t.y. būtų pažeista Bankų įstatymo 41 str. 8 d.
Jei neatsieti akcijų apmokėjimo nuo nuosavybės teisės į sumokėtą įnašą perėjimo, gaunasi situacija, kad pasirašius akcijų sutartį, pagal kurią apmokėjimas numatytas reikalavimo teisėmis, atliekamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.
Vienu iš atveju, kai reikalavimo teisėmis yra apmokamos akcijos yra subordinuotų paskolų keitimas į akcijas. Pagal Subordinuotųjų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2007-12-19 nutarimu Nr. 185 15 punktą „subordinuotąją paskolą keičiant į banko akcijas (didinant banko įstatinį kapitalą naujas akcijas apmokant reikalavimo teisėmis pagal subordinuotosios paskolos sutartyje numatytus banko įsipareigojimus mokėti), apmokėjimu už akcijas, į kurias keičiama subordinuotoji paskola, laikomas pinigų pagal subordinuotosios paskolos sutartį pervedimas, jeigu banko bei subordinuotosios paskolos davėjo sudarytos sutartys numato, kad subordinuotosios paskolos davėjo reikalavimo teisė ir banko įsipareigojimas mokėti pagal subordinuotosios paskolos sutartį pasibaigia nuo įstatų pakeitimų, susijusių su tomis akcijomis, įregistravimo juridinių asmenų registre, o, neįregistravus įstatų pakeitimų, subordinuotosios paskolos sutartis galioja toliau“. Iš tokio reguliavimo aiškiai matyti, kad apmokėjimo už akcijas ir nuosavybės perdavimas į įnašą momentas nesutampa, ir nuosavybės teisė į sumokėtą įnašą bankui pereina tik nuo įstatų įregistravimo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad įstatymai nustato kitokį nuosavybės teisės pasikeitimo momentą priklausomai nuo akcijų apmokėjimo būdo, vieną, kai apmokama pinigais (teismo nuomone tai pinigų į kaupiamąją sąskaitą sumokėjimo momentas), kitą - kai apmokama reikalavimo teisėmis (pagal Lietuvos banko nutarimą, tai įstatų pakeitimų registravimo momentas).


Teismui konstatavus, kad nuosavybės teisė į už akcijas sumokėtas lėšas bankui pereina nuo jų sumokėjimą į kaupiamąją sąskaitą momento, būtų paneigta tokių lėšų kontrolės galimybė. T.y. investuotojui sumokėjus lėšas į kaupiamąją sąskaitą šios lėšos taptų banko turtu, net ir tuo atveju, jeigu šių lėšų kilmė būtų nusikalstama ar neteisėta. Banko turtu taptų ir lėšos, kurių kilmė ar kurių savininkas neatitinka Bankų įstatymo nustatytų reikalavimų, ir tokios lėšos bankroto metu galėtų būti naudojamos banko įsipareigojimams tenkinti..

Jei atsakovas tampa ieškovo lėšų, sumokėtų į Kaupiamąją sąskaitą savininku, nuo šių lėšų sumokėjimo į sąskaitą momento, atsakovas Snoras tapo ir Perviršio, sumokėto pagal Paraišką, savininku ir šiam Perviršiui, kaip lėšoms sumokėtoms į kaupiamąją sąskaitą, taikomas Bankų įstatymo 41 str. 8 d. nustatytas draudimas, naudoti jį iki banko įstatų pakeitimo įregistravimo. Tada tampa neaišku, kokiu pagrindu atsakovas Snoras panaudojo dalį Kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų, jas grąžindamas ieškovui 2012-04-28. Akivaizdu, kad šalys nelaikė, kad lėšų sumokėjimas į Kaupiamąją sąskaitą reiškia ir nuosavybės teisės į jas perėjimą atsakovui Snoras. Tiks ieškovui išlaikant nuosavybės teisę į lėšas, sumokėtas į Kaupiamąją sąskaitą, įmanomas dalies jų (Perviršio) grąžinimas ieškovui.

Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovo paaiškinimus dėl Vertybinių popierių komisijos 2007-12-18 nutarimo taikymo (teismas išvis nepasisakė dėl šio ieškovo argumento).
AB bankas SNORAS buvo Vilniaus Vertybinių Popierių Biržoje listinguojama bendrovė, todėl prekybą jos akcijomis, akcijų apskaitą, emisijų platinimą iki nacionalizavimo prižiūrėjo Vertybinių popierių komisija. Listinguojamų bendrovių emisijoms, tame tarpe ir AB bankas SNORAS, galiojo 2007-12-28 LR Vertybinių popierių komisijos nutarimas 1K-34 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS 2003 M. GRUODŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 22 „DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR JŲ APYVARTOS APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO. Šio nutarimo 49.2 punktas tokį akcijų platinimą įvardija kaip NEGARANTUOJAMĄ ir skamba taip: „Negarantuojamas naujai išleidžiamų finansinių priemonių platinimas – tai toks platinimo būdas, kai investuotojui visiškai arba iš dalies apmokėjus jo pasirašytas finansines priemones, jis įgyja teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų jo pasirašytus finansines priemones, kai bus įvykdytos kitos, nuo investuotojo valios nepriklausančios platinamos finansinių priemonių emisijos sąlygos. Reikalavimo teisės į naujai išleidžiamus finansines priemones investuotojui yra perduodamos nedelsiant, sąskaitų tvarkytojui padarant atitinkamus įrašus investuotojo vardu atidarytose techninėse finansinių priemonių sąskaitose antrajame finansinių priemonių apskaitos lygyje. Įgyvendinus visas finansinių priemonių emisijos platinimo sąlygas, nuosavybės teisės į naujai išleidžiamas finansines priemones investuotojui yra perduodamos nedelsiant, sąskaitų tvarkytojui padarant atitinkamus įrašus asmeninėje investuotojo finansinių priemonių sąskaitoje ir uždarant atitinkamas jo vardu atidarytas technines sąskaitas.”
To paties nutarimo 52 punktu yra aptartas ir nuosavybės klausimas, kuris sako, kad: “Įrašų padarymas techninėse sąskaitose neturi įtakos nuosavybės teisei į finansines priemones (ir lėšas, jeigu jomis atsiskaitoma).”

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovo X Lt sumokėtus į Kaupiamąją sąskaitą pagal Paraišką avansu, kuris turi būti “įskaitomas į akcijų kainą, pasirašius akcijų pasirašymo sutartį (CK 6.309 str.)“
Nėra jokio pagrindo visą (X Lt) sumą, 2011-04-22 sumokėtą į Kaupiamąją sąskaitą, laikyti avansu už akcijas, įsigyjamas pagal 2011-04-27 sutartį:
- pagal CK 6,309 str. sumokėtas avansas (o ne jo dalis) yra įskaitomas į įskaitomas į akcijų kainą; nėra jokio įstatyminio reguliavimo, kuris leistų įskaityti tik dalį sumokėto avanso;
- lėšoms sumokėtoms į Kaupiamąją sąskaitą taikomas bankų įstatymo 41 str. 8 d. nustatytas draudimas jas naudoti iki atitinkamų įstatų pakeitimo įregistravimo, todėl laikantis teismo logikos, būtų draudžiamas ir Perviršio grąžinimas ieškovui.;
- skirtingai, nei konstatavo teismas, atsakovas Snoras jokių įsipareigojimų pagal Paraišką dėl ieškovui perleistinų akcijų kiekio neprisiėmė (pagal Paraišką atsakovas Snoras įsipareigojo ieškovui perleisti nuo vieno iki X banko akcijų, paraiškos 10 punkto 4 papunktis).


Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankų įstatymo 41 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik įregistravus įstatų pakeitimus, „reiškia įstatinį kapitalą didinančio banko nuosavybės teisių įstatyminį ribojimą bankų įstatyme nustatytais tikslais <...>, tačiau nereiškia banko nuosavybės teisių į tokioje sąskaitoje sukauptas lėšas neturėjimo“
Jei bankui nuosavybės teisė į pinigines lėšas, sumokėtas į kaupiamąją sąskaitą pereitų, anksčiau nei padidinamas banko įstatinis kapitalas, tuomet tokia teisė neturėtų jokio turinio.
Neabejotina, kad nuosavybės teisė negali būti be jokio turinio ir nėra nuosavybės be jos objekto. Savininko teisės negali būti taip apribotos, kad jis iš esmės neturi jokių teisių į nuosavybės teise valdomą objektą (teismo požiūriu atsakovas Snoras įgijo nuosavybę į sumokėtas lėšas, bet jų atžvilgiu neturi jokių nuosavybės teisę sudarančių galių). Pagal CK 4.37 str. „nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti“. Iki banko įstatų įregistravimo, bankas neįgijo nei vienos iš teisių, sudarančių nuosavybės turinį - atsakovas Snoras negalėjo nei valdyti, nei naudoti, nei disponuoti už akcijas sumokėtomis lėšomis.
Dar daugiau lėšos, sumokėtos už akcijas buvo skirtas tik įstatiniam kapitalui didinti ir negali būti panaudotos jokiam kitam tikslui (teismas nepagrįstai konstatavus, kad lėšos tapo banko nuosavybe, reiškia, kad šios lėšos, bankui iškėlus bankroto bylą, gali būti panaudotos ir kitais būdais, pvz. atsiskaityti su banko kreditoriais ar užtikrinti bankrutuojančio banko veikalą).


Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iškėlus atsakovui Snoras bankroto bylą netaikytina Bankų įstatymo 41 str. 8 d..
Pirmiausia Bankų įstatymų 41 str. 8 d. įtvirtintas draudimas bankui naudoti lėšas iki įstatų pakeitimų įregistravimo yra absoliutus ir šis draudimas nepasibaigia su bankroto bylos bankui iškėlimu.
Vienintelis atvejis, kai bankas gali pasinaudoti už akcijas Kaupiamojoje sąskaitoje sumokėtomis lėšomis, yra tada, kai įregistruojamas banko įstatinio kapitalo padidinimas. Akivaizdu, kad šį normą draudžia bet kokį lėšų panaudojimą banko naudai, nepriklausomai nuo to, kas disponuoja banko turtu (banko valdymo organai, ar bankrutuojančio banko administratorius).
Niekuo nepagrįstas teismo nurodymas, kad Bankų įstatymo 41 str. 8 d. nustatytas draudimas yra taikytinas tik tiems atvejams, kai siekiama panaudoti lėšas banko veikloje. Bankų įstatyme įtvirtintas draudimas yra absoliutus, ir nesiejamas su tuo, kokiais tikslais siekiama panaudoti sukauptas lėšas. Bankui draudžiama panaudoti lėšas tiek Banko veikloje, tiek atsiskaityti su kreditoriais ir banko administravimo išlaidoms padengti iškėlus bankui bankroto bylą. Būtent dėl to, bankui iškėlus bankroto bylą, lėšas, esančias Kaupiamojoje sąskaitoje gali naudoti ne bankas, o jų savininkas - ieškovas
Teismo išvada, kad sukauptos Kaupiamojoje sąskaitoje lėšos tapo Banko nuosavybe nuo jų įmokėjimo, kartu reiškia, kad buvo pažeista imperatyvi Bankų įstatymo nuostata dėl draudimo jomis naudotis, nes bankui iškėlus bankroto bylą banko turtas (tai teismo nuomone yra ir Kaupiamojoje sąskaitoje sukauptos lėšos) naudojamas atsiskaityti su kreditoriais ir administravimo išlaidoms padengti.


Nepagrįsta teismo išvada, kad Akcijų pasirašymo sutarties atidedamoji sąlyga (įstatų įregistravimas) taikytina tik vienos iš tokio sandorio šalių teisėms ir pareigoms (teismas nurodė, kad atidedamoji sąlyga yra susijusi „su akcijų perdavimo investuotojams atsakovo pareiga ir neįtakoja nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento“).
Abu akcijų pasirašymo sandoriai laikytini sandoriais sudarytais su atidedamąja (CK 1.66 str. 1 d.) sąlyga (ieškovas akcininko teises įgyja, o atsakovas Snoras teisę naudotis lėšomis Kaupiamojoje sąskaitoje įgyja tik įregistravus įstatų pakeitimus) bei su naikinamąja (CK 1.66 str. 3 d.) sąlyga (sandoris netenka galios, neįregistravus įstatų pakeitimų iki 2011-12-21). Tokiu būdu įvykus naikinamajai sąlygai - nepateikus banko įstatų pakeitimų juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos, pasibaigė ieškovo ir atsakovo Snoras teisės ir pareigos pagal akcijų pasirašymo sutartis. Pinigų iš Kaupiamosios sąskaitos pervedimas atsakovui Snoras reikštų ne ką kitą, kaip tolesnį akcijų pasirašymo sutarčių vykdymą, kai šalių teisės ir pareigos pagal šias sutartis, įvykus naikinamajai sąlygai jau yra pasibaigusios.
Nėra jokio pagrindo teigti, kad atidedamoji sąlyga taikytina tik akcijų perdavimo investuotojams atžvilgiu. Tokia išvadą reikštų, kad Akcijų pasirašymo sutartys buvo vienašaliai sandoriai ir Akcijų pasirašymo sutarčių teisinė padėtis buvo nelygi.
CK 1.66 str. 2 d. atidedamąją sąlyga sieja su abiejų sandorio šalių teisių ir pareigų atsiradimu, o ne tik vienos iš jų ir tik daliai sandorio. Esant dvišaliam sandoriui, nesant išreikšto aiškaus kitokio šalių susitarimo, neįmanoma situacija, kai atidedamoji sąlyga taikoma tik vienos iš šalių ir tai ne visom teisėms (tik nuosavybės teisės į sumokėtas lėšas perleidimui).
Jei Akcijų pasirašymo sutarčių atidedamoji sąlyga būtų taikytina tik akcijų perdavimui ieškovui atžvilgiu, tokia sutartis suteiktų perdėtą pranašumą bankui iš esmės pažeistų dvišalio sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Sutartimis šalys sukuria, pakeičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius, jų pagrindu šalys įgyja abipusių teisių ir pareigų (CK 1.63 str., 6.154 str.). Jei ieškovui pagal Akcijų pasirašymo sutartis sumokėjus įnašą už akcijas ir nuosavybės teisei į šį įnašą perėjus atsakovui Snoras, ieškovas neįgytų jokių teisių (jų atsiradimas sietinas su atidedamosios sąlygos atsiradimu) tai reikštu aiškia teisių ir pareigų pagal šias sutartis disproporcija banko naudai. Sudarydamos Akcijų pasirašymo sutartys šalys aiškiai siekė, kad vienos šalies (ieškovo) nuosavybės teisė į lėšas sumokėtas į Kaupiamąją sąskaitą transformuotųsi į jo nuosavybę į akcijas, ir atvirkščiai, bankui padidinus įstatinį kapitalą ir perdavus ieškovui nuosavybėn akcijas, atsakovas Snoras tuo pačiu metu įgytų niekaip neapribotą nuosavybės teisę į ieškovo sumokėtas lėšas.
Pagaliau, net ir tuo atveju, jei laikyti, kad atidedamoji sąlyga taikytina tik nuosavybės teisės į akcijas atžvilgiu, pagal Akcijų pasirašymo sutartis turėjo būti suderinta šalių valia, dėl to, kad atsakovas Snoras įgyja nuosavybės teisę į sumokėtas lėšas nuo šių lėšų sumokėjimo į kaupiamąją sąskaitą momento. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad tokios suderintos šalių valios dėl riboto atidedamosios sąlygos taikymo nebuvo ir negalėjo būti. Net ir atsakovas Snoras, sudarydamas Akcijų pasirašymo sutartis nesiekė įgyti nuosavybės teisės į kaupiamąją sąskaitą sumokėtas lėšas anksčiau, nei būtų įregistruotas įstatinio kapitalo padidinimas - bankas visiškai nesuinteresuotas įsigyti nuosavybės teisę be jokio turinio.


Dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto atsakovo Snoras nuosavybės į lėšas, sumokėtas į Kaupiamąją sąskaitą, pasibaigimo momento
Bankų įstatyme nenustatyta jokių specialių sąlygų, kaip neįregistravus įstatinio kapitalo padidinimo, turi būti elgiamasi su akcijas pasirašiusių asmenų įnašais už pasirašytas akcijas, todėl pagal Bankų įstatymo 41 str. 1 dalį turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 49 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią nepateikus įstatų pakeitimų įstatymo nustatytu laiku ir\ar Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą įregistruoti banko įstatų pakeitimus, akcijas pasirašiusių asmenų įnašai už pasirašytas akcijas „pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų“.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per įstatymo nustatytą terminą nepateikus įregistruoti juridinių asmenų registrui pakeistų įstatų (šiuo atveju iki 2011-12-21), „visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo netampa neteisėtu ir atitinkamai netampa neteisėtomis akcijų pasirašymo sutartys, o paprasčiausiai jie netekus galios pasibaigus minėtam terminui, o netekus galios šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t.y. už akcijas lėšas sumokėję asmenys įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir grąžinti šias lėšas, o bankas įgyja prievolę pagal pirmą pareikalavimą grąžinti lėšas“.
6.1. Teismas darydamas tokią išvadą neatsižvelgė į šias ieškovo nurodytas aplinkybes:
1) ieškovas nutraukė Akcijų pasirašymo sutartis nuo 2011-11-07;
2) Pagal ABĮ 44 straipsnio 3 dalį 2011-04-27 sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas - šioje akcijų pasirašymo sutartyje nėra nustatyta akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, kaip to reikalauja ABĮ 44 straipsnio 3 d. 7 punktas. Todėl šiuo atveju turėjo būti taikoma ir ABĮ 44 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad jei akcijų pasirašymo sutartyje nurodyti ne vis įstatymu nustatyti duomenys, akcijas pasirašęs asmuo turi teisę reikalauti grąžinti jo įnašą už pasirašytas akcijas, o bendrovė nedelsdama grąžinti jo įnašą be jokių atskaitymų.


Net jei ir pripažinti pagrįsta teismo poziciją, kad atsakovas Snoras įgijo nuosavybės teisę į ieškovo įnašą nuo lėšų įmokėjimo į Kaupiamąją sąskaitą, o vėliau ją prarado (kai šalys grąžinamos į pradinę padėtį, ieškovui turi grįžti ir turėta nuosavybė), teismas nepagrįstai laiko, kad atsakovas Snoras turėjo grąžinti nuosavybę į sumokėtą įnašą ieškovui nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną (2012-12-20).
Pagal CK 6.32 str. kai prievolės pasibaigimas siejamas su sąlyga, kad tam tikros aplinkybės neatsiras per nustatytą terminą (šiuo atvejų per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo), sąlyga laikoma įvykusia, jeigu iki nustatyto termino laiko pabaigos paaiškėja, kad ta aplinkybė apskritai neįvyks. Lietuvos bankui 2011-11-22 atsisakius išduoti leidimą banko įstatų pakeitimų registravimui, neabejotina, kad Akcijų pasirašymo sutartys, ir jų pagrindu atsiradusi atsakovo Snoras nuosavybės teisė į lėšas, sumokėtas į Kaupiamąją sąskaitą, neteko galio būtent šią dieną (2011-11-22). Todėl akivaizdu, kad net ir laikant, kad ieškovas perleido nuosavybės teisę į įnašą atsakovui Snoras, atsakovas Snoras privalėjo grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į sumokėtas lėšas dar iki bankroto bylos bankui iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas atsakovui negali būti pagrindas, atsisakyti grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančias lėšas


ir t.t.

Alfredukai,
didelis ačiū už postą!

O dar nera nustatyta, kada bus apeliacinio teismo posedis?

Alfredukas, malonu, kad dalinies informacija. Gal galėčiau sužinoti iš kur gavai tas pacituotas apeliacinio ištraukas? Dėkui.

Alfredukas, viskas išdėstyta teisingai, ir daugumai šie argumentai aiškūs (manau, netgi įskaitant p. maciejewskį). Visi šie argumentai galiotų bet kurioje teisinėje valstybėje, bet, pasikartosiu, gyvename šalyje, valdomoje Leningrado partškolą baigusio 'homosovietikus', kuris (kartu su statytiniais) savo veikloje vadovaujasi ne europinės teisės normomis, o gerai "studijų" metu "iškalta" taisykle - "tot prav u kogo boljsche prav". Todėl, iš esmės, Apeliaciniam teismui teks galutinai apsispręsti - Snoro bankrotas - politinis ar ekonominis procesas?

alfredukas, 'pavarei', + tik beda, kaip cos sako, su tom ivairiom interpretacijom- 1/3 'uz', 'patariamasis' referendumas,etc

OpTiiX, cia apeliacinis vieno fizinio, kuris dave ieskini atskirai ir beje dalyvauja siame forume, o apeliacini parase advokatas Vaidotas Vaicius, kuris beje labai profesionaliai atliko savo darba. Kaip ir minejau cia paimtos tik istraukos, skaitant visa apeliacini atrodo, kad musu Andzeika teiseje dundukas.

o tai rimtai, kada tas opeliacinis numatytas, kas žino?

"Dundukas" - ne ta sąvoka, sovietinėje santvarkoje, tokie, kaip Andzejus, buvo vadinami konformistais, bet, įvertinant ano laikotarpio gyvenimo taisykles, juos bent buvo galima, jei ne pateisinti, tai suprasti. Šiandien tokius "Andzejus" reiktų vadinti "valdžios sub..laižiais", pasiruošusiais parsiduoti vien tik už riebesnį kąsnį, ir jie nėra dundukai, nes puikiai supranta, ką daro.

Nerimsta aistros dėl "Finastoje" įšaldytų milijonų už neišleistas "Snoro" akcijas

Operatyviai.

na taip, operatyviai, tik truputi 'per sausai'. alfredukas daugiau ir zymiai rimtesniu 'niuansu' yra surases aisku, saunu, kad bent taip media dalyvauja

o siaip, ziuriu, turim turtingu tr.lt dalyviu

ka manote apie tai

http://www.dvinvest.lt/index.php/lt/ab-bankas-snoras-obligacij-savinink-patik-tinis

BAB BANKO "SNORAS" OBLIGACIJŲ SAVINIKŲ DĖMESIUI

Kaip jau buvo skelbta spaudoje, pirmosios instancijos teismas yra patenkinęs įsigaliojusių obligacijų savininko ieškinį dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl tokio teismo sprendimo obligacijų pasirašymo sutartis buvo pripažinta niekine, o įmokėtosios lėšos buvo pripažintos to asmens indėliu. Toks sprendimas nebus automatiškai taikomas visiems obligacijų savininkams. Tam, kad būtų pasiekasi panašus rezultatas, kiekvienas obligacijų savininkas turės kreiptis į Vilniaus apygardos teismą individualiai ir įrodyti, kad iš esmės suklydo, sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį arba tokią sutartį sudarė apgautas banko darbuotojų. Šiuos pagrindus padėtų įrodyti duomenys, susiję su: ankstesniais santykiais su banku, asmeninėmis obligacijų savininko savybėmis, jo investavimo patirtimi ir kt...

AB FMĮ „DV Invest“ bendradarbiaudama su advokatais ir Investuotojų asociacija paruošė anketą, kurią užpildę obligacijų savininkai, bus įvertinti ar yra galimybė pasiekti panašų rezultatą.Prašome obligacijų savininkus, kurie nori ginti savo teises ir įrodyti, kad buvo apgauti, atsakingai užpildyti pateiktą anketą.

Manau daugelis gavo sita laiska kas buvo uzsiregistrave.
Tik as pasirases su Norkaus advokatu kontora sutarti, taigi ar dar verta pildyti sita anketa?

Aciu, Alfredukai, uz info. Idomu, ar Investuotoju Asociacijos advokate mate siuos argumentus?

Apie kokią apgavystę eina kalba?
Kaip man žinoti, ar patenku į apgautųjų kategoriją? Obligacijas pirkau turbūt pusmetį prieš bankrutavimą (neatsimenu emisijos numerio). Ko ieškoti/neieškoti obligacijų sutartyje, kad suprasčiau, ar buvau apgautas ar ne?

Ačiū.

tu gali buti ir neapgautas, o "iš esmės suklydes", cia apgautas manau turi mintyje, kad jei tau sake, kad rizikos jokios nera ir dar kaip kokie indelio sertifikatai apdrausti valstybes...

Bet gi čia buvo žmonių, kuriems pardavinėjo obligacijas (ar tai indėlio sertifikatus) su konkrečiais parašymais sutartyje, jog jie yra drausti valstybės.

Tai ar ši dvinvest žinutė galioja tik tiems "suklydėliams", ar ta dvinvest žinutė galioja VISIEMS SNORO obligacijų turėtojams?

Tikrai nebus blogiau, jei visi ir kreipsites. Argumentu yra sociai, tad net neverta svarstyt, ar patenki i ta grupe ar ne sekmes

Taip mate ir manau kazka panaudos rasant antros grupes apeliacini.