Autorius | Žinutė |
2013-01-05 16:52 #318872 | |
galima trumpai apie ką diskutuojate bankai blogis? gazpromas blogis? rusija blogis? Teisingai supratau diskusiją?
P.S. kiekvienam veiksmui yra priežastis ir po to sekanti pasekmė. CASH 50%; DBPK:DE; VOOL.DE; LYQL:DE; BX4.
Esi KTU bendruomenės narys? Prisidėk prie mūsų! https://www.facebook.com/investuoju |
|
2013-01-05 16:56 #318874 1 | |
žmogiškosios smegenys yra blogis, o dirbtinis intelektas gaminantis jogurtą ir žiūrintis Zeitgeist yra gėris
|
|
2013-01-05 16:57 #318875 1 | |
Hackeis, viskas, ką išvardinai, yra gėris. Bankai yra gėris, nes duoda pinigų Gazpromo dujoms, glūdinčioms Rusijos gelmėse, nusipirkti
|
|
2013-01-05 17:03 #318876 | |
tai kam diskutuoti apie tai kas akivaizdu nėra pinigų nėra bankų, nėra bankų nėra dujų, nėra dujų žiema šalta bute, šalta bute reikia pinigų kailiniams, tačiau nėra pinigų, todėl reikia bankų, kai atsiranda pinigų atsiranda ir dujų, o jei yra dujų tai bute šilta, todėl nereikia pinigų kailiniams pirkti
CASH 50%; DBPK:DE; VOOL.DE; LYQL:DE; BX4.
Esi KTU bendruomenės narys? Prisidėk prie mūsų! https://www.facebook.com/investuoju |
|
2013-01-05 17:05 #318877 3 2 | |
Gazpromas yra dyyydelis gėris ir kuo blogiau gazpromui, tuo geriau. Nes kaip supratau, konservai yra gausiai pašortinę gazpromą ir dabar iš kiekvienos gazpromo "kliurkos" gerų pinigėlių pabyra akcijai smuktelėjus. O JAV skalūnų dujos ir gazpromo godumo klaidos pas ES dujų kainodarą - išvis išganymas, nes smukdo dujų milžino akcijas į neregėtas žemumas taip turtinant konservuotus kišenius.
Čia aš taip supratau tuom laikotarpiu kai konservų šalininkai vis keikė gazpromą ir pas tą bendrovę buvo nesėkmės ir kaip tie mano negerbiamieji džiaugėsi tomis nesėkmėmis tai padariau šią išvadą. 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|
2013-01-05 17:11 #318883 1 3 | |
Kadangi iš 500 žodžių pranešimo visi diskutantai sugebėjo išsirinkti 6 raides ir dešimtyje komentarų apie tai tik rašinėti, supratau, kokia čia tema aktualiausia
|
|
2013-01-05 17:24 #318887 2 | |
trumpinam rimčiau čia negalima diskutuoti, nes jei tik paliesi skaudžias vietas iškart automatinės rankelės užpuls mano nuomonė dažniausiai iš daugumos išsiskiria, taigi esu prigesintas ja pasilaikyti sau, nes kam tas bereikalingas laiko gaišinimas. Plius pastoviai yra reikalaujančių pateikti įrodymus ar nuorodas, tačiau kaip aš pateiksiu faktus iš savo smegenų? Skenerio neturiu Mano nuomonė keičiasi dažnokai, tačiau vistiek neatitinka daugelio Tiesiog esmė visada gludi priežastyje ir pasekmėje, o jei dar trumpiau viską galima suvesti į keletą žodžių - dideli pinigai.
CASH 50%; DBPK:DE; VOOL.DE; LYQL:DE; BX4.
Esi KTU bendruomenės narys? Prisidėk prie mūsų! https://www.facebook.com/investuoju |
|
2013-01-05 17:58 #318903 1 1 | |
Beveik galėčiau lažintis,kad ziobrys-bankų asociacijos darbuotojas arba samdytas žmogus.Mažiau angažuotiems tokie traktatai atima per daug laiko (liaudies patarlė sako,kad ir arklys kumelės už dyką nekaso).Matyt reiktų pripažinti,kad gina bankininkų mundurą profesionaliai ir visiems kartu pasidžiaugti kad įvairios organizacijos komandiruoja savo atstovus į Traders.lt.
|
|
2013-01-05 19:29 #318935 | |
ziobrys [2013-01-05 17:11]: Kadangi iš 500 žodžių pranešimo visi diskutantai sugebėjo išsirinkti 6 raides ir dešimtyje komentarų apie tai tik rašinėti, supratau, kokia čia tema aktualiausia Šiek tiek pagūglinau šio forumiečio kūrybą kitur internete. Jis turi savo nuomonę ir sakyčiau įdomią, bet yra perdaug nekritiškas tiems, kuriems atstovauja. Ar tai yra gerai - spręskite patys. 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|
2013-01-05 20:19 #318947 1 3 | |
ziobrys [2013-01-05 17:11]: Kadangi iš 500 žodžių pranešimo visi diskutantai sugebėjo išsirinkti 6 raides ir dešimtyje komentarų apie tai tik rašinėti, supratau, kokia čia tema aktualiausia Taip, šiame forume "diskutuoja" tik megztaberetininkai su paleckiukais, kitų nėra. Jeigu esi vienas iš jų, tai priklausomai nuo nuotaikos gausi arba žalią arba raudoną rankytę. Savų nuomonių čia nėra. Kiekvienas komentaras yra nupirktas (-; Kaip realiai viskas čia vyksta: |
|
2013-01-05 22:25 #318965 7 | |
Pamėginsiu atsakyti į žiobrio iškeltus klausimus.
Problema ne tai, kad bankai per daug uždirba ar yra blogis. Bet koks dalykas nėra savaime blogis. Tačiau maištai ir revoliucijos kyla dažniausiai dėl neteisingai perdalinamų vertybių. Pavyzdžiui, trys medžiotojai sumedžiojo šerną. Vienas pasiima visą mėsą dėl to, kad jis bankininkas, o kitiems atitenka kaulai ir kanopos? Dabartiniai bankai prarado tą tikrąją funkciją dėl ko jie yra reikalingi. Praktiškai jie reikalingi tik piniginių atsiskaitymų palaikymui/užtikrinimui (tą galėtų pilnai atlikti ir valstybinis bankas). Ir kaip už tokią paslaugą, tai sakyčiau, per brangiai jie mums kainuoja, todėl žmonės tuo piktinasi, tik patys priežasties nesupranta. Geriausias pavyzdys jų supratimu būtų apie šerno dalybas. Ir niekam neįdomūs paprasti banko "darbininkai". Apie juos paprasčiausiai nekalbama, Kalbama apie banką kaip visumą ir jo vykdomą veiklą. Kai sakom Microsoftas yra blogis, tai kalbame apie ką??? Finansiniai instrumentai, kurie neprasilenkia su logika yra gerai, bet kai įsigudrinama skolas parduoti jų turėtojams, tai atleiskit. Priklausomai nuo išsilavinimo lygio tai vadinama apgaudinėjimu, išdūrinėjimu ar apipi....mu. Dar kartą pasikartosiu, nepainiokit paprastų darbuotojų ir machinatorių. Kalbant apie pinigų dauginimą, tai pavyzdys absoliučiai nevykęs. Paprastas pilietis NEGALI dauginti pinigų. Jis juos vienaip ar kitaip PRIVALO uždirbti (sąžiningu ar nelabai būdu, bet ne apie tai mes dabar). Paslaugos gavimas nesumokėjus yra vadinamas kreditu, atidėtu mokėjimu ar dar kaip nors, bet tik ne pinigų dauginimu. Jei meistrelis negavo pinigų, jis bet kur gaus tik špygą, o ne prekę ar paslaugą. Tuo tarpu bankas pasižiūrėjo į seifą ir sako, matau, kad pas mane dar liko 1000 litų. Gerai sako, aš tau išrašau čekį 10000 litų. Iš kur atsirado tie 9000 litų? Iš oro. O žmogui vėliau reikės grąžinti kiek? Atskiros kritikos nusipelno priežiūros institucijos, bet nesiplėsiu šiuo klausimu. Ir taip. Tamstos nesugebėjimas matyti valstybės įsipareigojimų banko bailouto atveju vertas pagyrimo. Banko įkūrėjai dažniausiai jau seniai būna atsiėmę savo dalį, nukenčia "mailius". Reikia nepamiršti, kad valstybė tai yra jos piliečiai. Kitaip tariant, viskas permetama ant jų galvos dėl vienos paprastos priežasties - valstybės (kitaip sakant, visų piliečių) pinigai, tai piliečių įnešamas indėlis į bendrą kasą mokesčių pavidalu. Aš galiu kiek noriu purkštaut, kad mokesčiai ne visada teisingi ir pan., bet puikiai suprantu, kad jei nemokėsim mokesčių, tai turėsim džiunglių įstatymus ir dabartinė civilizacija kaipo tokia, greitai nusibaigs. |
|
2013-01-06 00:06 #318994 6 | |
Apie bankus, pinigus ir neoklasikinę ekonomiką:
Nustebau suvokęs, kad dauguma žmonių, tarp jų ir ekonomistai, neturi supratimo, kas yra pinigai, kaip jie kuriami ir kas juos kuria. Išsiaiškinau: pinigams nebūdinga originali vertė arba jie jos neturi todėl, kad yra kuriami iš oro, kitaip tariant, dekretu, kai viena ar kita vyriausybė išleidžia naują valiutą arba kai privatūs bankai suteikia paskolą, kurios gavėjai paverčiami mortgages (šis prancūziškas žodis reiškia „įkaitai iki mirties“). Dauguma (98 proc.) šiuolaikinių pinigų yra sukuriami kaip privataus banko paskola, kuri niekaip nesusijusi su tikruoju bendruomenių ar tautų sukauptu turtu. Tai reiškia, kad pinigai YRA skola, o didinti tą skolą skatina palūkanų galia. Augantis totalios neapmokėtos paskolos kalnas galiausiai taps toks didelis, kad ekonomikos sistema katastrofiškai žlugs, nes neužteks pinigų padengti net paskolos palūkanoms. Supratau ir priežastį, kodėl ekonomistai ir politikai toliau reikalauja vis spartesnio ekonomikos augimo, teigdami, esą šis kelias veda į darną ir didina gerovę, – jie viliasi, neva didesnis BVP (augantis vartojimas, daugiau kokybiškos produkcijos ir verslo paslaugų) padės suvaldyti kylantį ir vis labiau slegiantį skolos kalną. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/manielskis-ekonomine-sistema-reikalauja-kad-butume-svetimos-skolos-vergai.d?id=59970387 Daugumos profesionalų, akademikų ir politinių bendruomenių bendra yda laikyčiau „grupinį mąstymą“. Jį lemia finansiniai interesai ir karjerizmas. Dabartinė pinigų sistema yra finansiškai naudinga daugeliui įtakingų žmonių beveik kiekvienoje šalyje. Jų tapatumui, savo vertės ir svarbos pojūčiui šis status quo labai palankus. Akademikai, kurie ilgus metus dėstė remdamiesi standartiniais įsitikinimais, veja šalin net mintį, kad galbūt mąstė klaidingai. Juk tai reikštų, kad jų gyvenimas iššvaistytas vėjais, o dėstymas netgi padarė žalą kitiems… Tik naujaisiais laikais visų svarbiausia rinka tapo valiutų pirkimas ir pardavimas. Tai, kas šuniui neabejotinai praverčia, – uodega, kurią jis gali vizginti, šiandien jau nėra priedėlis. Pinigų sistema dabar tapo uodega, vizginančia šunį. Tai galima laikyti tam tikra dramblialigės – kūną siaubingai sudarkančios ligos – forma. Nuo jos kenčia visa žmonija. http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/jrobertsonas-bankai-turi-nebepletoti-kazino-stiliaus-bankininkystes.d?id=59917799 |
|
2013-01-06 18:00 #319049 3 5 | |
Gloomers minusas nuo manęs. Už tai, kad pagal jį visi yra homus cūrwus. Kadangi tarp visų esu ir aš, priimsiu ir asmeniškai. Nepatinka man, kai mane be jokio pagrindo kūrva vadina.
Su Laisviu net bendraut prasmės nėra. Akivaizdžiai žmogus kas aštuntą žodį skaitė ir po to vėmalų krūvą pavarė. Bet dėl bendro reikalo pasakysiu, kad moralės savo niekam nesiūlau. Neįdomu man. Grįžtant prie bankų, tai akivaizdu, kad didžioji dalis labai įtemptai žiūrėjo filmą Inside Job. Ta proga ir aš dar pažiūrėjau prisimint. Ir tikrai taip, daug minčių būtent iš jo. Pvz TikTakTok apie CDS. Grynai iš filmo. Bet realybė šiek tiek skiriasi. Tarkim šalies X atvejis. Tik tuo atveju, jei CDS būtų daugiau, negu šalies X obligacijų, tik tada būtų tas pats instrumentas draudžiamas kelis kartus. Kad egzistuoja tokia galimybė yra labai negerai, tačiau abejoju, kad ji visada išsipildo. Kalbant apie išvestinius apskritai, pacituosiu pats save (angliškai nekalbančių atsiprašau ir siūlau naudotis google translator (jei kalbat vokiškai ar rusiškai geriau į tą kalbą), o šiaip principiniai anglofobai galit apsiverkt): "At the moment I assume that one of the largest problems regarding derivatives markets is that financial derivatives have an ambiguous effect on money supply. Some sort of connectives between money supply and financial crisis was analyzed by Maurice Obstfeld, Jay C. Shambaugh and Alan M. Taylor (2008). They found that countries with higher reserves and banking system (M2) were better off during the crisis of 2008. And this in a way matches my expectations: more country and its financial institutions are leveraged (less reserves they have), the more damage crisis will do to it. However, as markets for derivatives are not well regulated and there is hardly any systemic information about quantities held or traded by institutions, it is hard to say how and through which channels emission of new derivatives will affect money supply and thus interest rates, inflation and etc. For example, investment bank creates a new financial derivative, which value is based on a stock market index value. As stock market index has some real value, which depends on companies which stocks are in it, financial derivative itself has only nominal value. Nevertheless, as these new derivatives are sold to customers and other institutions, nominal value of these institutions increases, as they now have more assets on their books. If one of these institutions is bank, then due to increase in its assets, bank is enabled to borrow and lend more. Therefore, money multiplier effect is somewhat enhanced, even though central bank did not change reserve requirements or interest rate. Not only that, but with increased nominal value it is now more leveraged. More leverage implies more risk in case of any disturbance; real or nominal. So now central bank cannot increase reserve requirements or interest rate freely as both of these actions would not only decrease the money supply but also cause a negative shock. And as financial institutions are leveraged heavier than before the emission of new derivatives, negative shock can drive prices of less safe financial instruments down, and so some of institutions might become insolvent. If we add herding and large scale panic to all this, impact of negative shock may lead to global financial and economic meltdown. Mendoza’s and Enrique’s (2010) work also shows that leverage may impact how severe the crisis may be. They show that leverage increases during expansion period and decreases during financial turmoil. Thus it is obvious that larger the leverage gets, more severe the crisis will be during its contraction. Even though this is a very simple and not fully realistic framework, it clearly shows how financial markets may have effects on real economic factors." <...> "It is a good thing that these problems are manageable and curable as problems mentioned above may be informally summarized as excess of nominal value. First of all, tight regulations for financial institutions should be proposed. Their risk management models also should be reviewed by independent institutions and tested to the extremes rather than normal market conditions. In addition, central banks should take action to decrease leverage of banks and other institutions. This might be done by imposing taxes and fees on financial derivatives, or simply by grouping derivatives and putting some of them as “nominal value”, which does not increase institutions value, in the books. If this was done, money supply and money multiplier would not be affected by financial instruments that much and in addition banks would not be able to increase their leverage buy buying or creating some new instruments. What is more, fees and taxes would decrease profitability of financial derivatives and therefore their trading quantities should decrease eventually. All this would have some negative consequences. For start, banks would lend less. In addition, we would face deflationary processes in many markets. Given the fact that today every government tries to boost lending and inflation, propositions given above may seem to be irrational. However, as banks’ profits from trading activities would decrease, they would be forced to lend more in order to stay in business. In addition, public would trust government and banks more if such measures were taken and thus through expectations, lending and borrowing rates should also go up. Given the current social turmoil in many countries, which is mostly due to government-finance sector relations, new regulations and decrease of profits in the financial industry should decrease the tension between public and banks. Of course, there shall be many bankruptcies as fewer firms will get credit lines they need. Nevertheless, decrease of nominal value through deflation and deleverage, in the long run would ensure that stable and real economic value generating businesses could flourish and once again be more important than financial industry; what is necessary for real economic growth." Tai va. Sutrumpintai, manau, kad per didelis derivatyvų vartojimas yra blogai. Apskritai jų egzistavimas nėra blogas, kad ir kokie sudėtingi jie bebūtų. Tik jų skaičius ir prekyba jais privalo būti kontroliuojama ir prižiūrima. Labai atidžiai. Dar siūlau visiems per daug netikėti centaspocento paskutinėm citatom iš delfio. Delfis lieka delfiu ir darkart tai įrodo. Vien pasakymas "98%" pinigų yra skola jau daug sakantis. Joks, kartu, joks išsilavinęs ir save gerbiantis bei suprantantis, ką sako žmogus, nepateiks tokio skaičiaus tokia tema be stipraus pagrindimo iš statistikos ar apskritai empirinės analizės pusės. Numestas gąsdinantis skaičius rodo dažniausiai neišsilavinusį propogandistą. Ten pat keliauja ir pasakymas "pinigai kuriami iš oro". Šitas reiškia "skaičiau pirmą ekonomikos vadovėlių skyrių, tada apsiverkiau ir nusprendžiau bandyt isteriją sukelt". Antra citatų dalis vėl kominė. Ypač ta trečia citata. Nes didžioji dalis taip vadinamo FX yra swap agreements (http://www.esma.europa.eu/system/files/ACI.pdf), o SPOT iki to dar tolokai. Ir taip galima tempt iki to, kad tai yra valiutų pirkimas ir pardavimas, bet tas pasakymas greičiau grindžiamas kitu labai skambiu "FX IS THE LARGEST MARKET BY VOLUME". Bet imam elementarų pavyzdį. Turim 5 skaičius: 1 , 2, 3, 4, 5. 5 yra didžiausias. Bet jei imsim 1+2+3+4+5=15, tuomet tai bus daugiau už penkis. Lygiai tas pats yra ir su bankais ir prekyba finansinėmis priemonėmis. Bankai prekiauja FX, capital, fixed income, commodities, money ir dar velns žino kokiuose marketuose. Tai norėčiau vėl nuorodos į darbą, kur įrodoma, kad banko didžioji dalis transakcijų įvyksta net nebūtinai SPOT, bet FX. Arba kad visos kitos rinkos kartu sudėjus yra mažesnės už FX. Na ir šiaip dar visas tas citatas vainikuoja "Nuo jos kenčia visa žmonija". Didesnio bullshito nesugalvosi. Pažiūrėčiau, ką autorius veiktų, kai turėtų į užsienį važiuodamas vežtis kriauklelių pilną lagaminą, nes Viduržemio Jūros regione niekuo kitu neišeitų atsiskaityt. Arba kaip atsiskaitytų parduotuvėj ten atnešdamas savo išdirbtus kailius ir odą. Propagandinis bullshitas skirtas nemąstančioms masėms. Ir dar va užkabino ta dalis, kad akademikai nieko nesupranta. Čia pastoviai eskaluojama. Atskleisiu jums paslaptį. Tas vadinimas "pinigų kūrimas iš oro", kurį didžioji dalis Thrive ir Zeitgeist mėgėjų, dabar puolančių bankus, atradot turi net pavadinimą, kuris turbūt prieš šimtą metų akademikų buvo aprašytas ir yra naudojamas dešimtos klasės vadovėliuose ! Tai vadinama Pinigų Daugikliu. Sveikinu susipažinus. Dar vienas atradimas, kad centriniai bankai gali spausdinti pinigus, buvo atrastas po Bretton Woods. Daugiau nei pusšimtį metų. Ir patikėkit, taip yra su kiekvienu jūsų dalykų, kuris yra susijęs su realybe. Sąmokslo teorijos išvestos iš šitų atradimų aišku dar neaprašytos, nes tai yra nesąmonės. Bet, kaip jau sakiau, patys pagrindai, nuo kurių pradedat ir ant kurių viską statot, prieš jums gimstant jau akademikų aprašyti. Todėl žmonės, kurie dabar rėkia apie pinigų spausdinimą iš oro ir pyksta ant akademikų, kad jie to nesupranta, atrodo kaip nevykę mokiniai tinginiai. Kurie atsivertė pirmą ekonomikos vadovėlio puslapį, o nuo ten nusprendė viską kurti patys. Arba kaip žmonės, kurie teisme sako, kad "nežinojo, kad negalima kopijuoti ir platinti CD", nes neperskaitė terms of agreements. Iki šiol naudojotės šita sistema ir buvot laimingi. Kai gyvenimas prispaudė, nusprendėt sutartį paskaityt ir prasidėjo krachas. Būtent todėl akademikams ir nusispjaut į jūsų virkavimus, nes visos jūsų išvestos teorijos jau yra atmestos mokslinių tyrimų metu. Sukonstruoti ant micro foundations modeliai, apie kuriuos daugelis net nėra girdėję. Ir jie gyvenimą nupasakojo žymiai geriau, nei dauguma sąmokslo teorijų. Apskritai, konspiracijos teorijų šalininkai yra žmonės, kurie pripažįsta, kad jų hipotezei trūksta įrodymų (NDT arba Dawkins, kiek pamenu). Grįžtant dar prie blogio temos. Tam pačiam Inside Job pasakė, kad "bankai siejama su didžiausiu korupcijos lygiu, o IT technologijos beveik niekad nesivelia" ar panašiai. Okey, dažnai iškyla skandalai, kad bankai leido tai kokiems teroristams ar drug dealeriams naudotis sąskaitomis jų banke. Oi kaip baisu. Jie leido savo paslaugomis naudotis visuomenės priešams. Tik čia tas pats, kas "100% rūkančiųjų miršta", pamirštama, kad visi miršta. Kada paskutinį kartą girdėjot "teroristai susisiekė naudodamiesi AT&T Verizon ryšiu". Niekad. O turbūt dažniausiai taip ir būna. Arba, "teroristai sukonstravo bombą pasinaudodami Microsoft"; "drug barono namuose rastas kompiuteris su microsoft"; "teroristai naudojo AAPL/NKO telefonus" ir taip be galo tęst galima. Gi niekad taip nebūna. Tai kodėl bankus skalpuoja už tai, kad jie paslaugas teikia tokiems žmonėms, kai tuo tarpu visus hi-tech/IT kompanijos lieka sausos. Nors lygiai taip pat sėkmingai leidžia viskuo naudotis ir nieko niekur nevaržo. Bullshitas. Dar pabaigai: pirmas, kuris pasakys, "akademikai to nežino ir nešneka" gaus arba: a) nuorodą į akademikų prieš šimtmetį išaiškintą reikalą b) bus paprašytas pagrįsti savo teoriją pilnu micro founded modeliu su empirinės analizės rezultatais. To nepadarius, kabinamas minusiukas iš mano pusės. |
|
2013-01-06 19:34 #319076 3 | |
Nėra korektiška viską nurašyti delfi lygiui, nes interviu paimti iš Kultūros barų, o pašnekovai nėra visai eiliniai dėdės. Natūralu, kad krizių metu iškyla alternatyvūs požiūriai. Kam tos alternatyvos, kai viskas ir taip gerai? Pvz., Markas Anielskis dirbo Kinijos vyriausybės patarėju. Gaila, kad ne JAV . Nėra esmė pateikiamų skaičių tikslumas, svarbu pats požiūris, kuris yra gerokai kitoks. Kad kitoks, tai nereiškia, kad blogas. Kad esama sistema prašosi remonto turbūt akivaizdu visiems. Pats paminėjai "social turmoil". Reikalingi kažkokie pokyčiai, jei nepasibaigus ištekliams, neužpuolus ateiviams ir į Žemę nenukritus kelių šimtų km skersmens meteoritui prieinama iki socialinių neramumų. Be to, niekas ir nesiūlo sumesti pinigus į laužą ir grįžti prie kriauklelių:
He then compares and contrasts money and genuine wealth. He points out that under our current system, money is created by private banks in the form of debt, because it is given out as loans that must be repaid with interest. This leads to a growing accumulation of debt which ultimately can never be repaid. He quotes passionate statements from Thomas Jefferson, Abraham Lincoln, a former head of the Bank of England, and even Milton Friedman, that the creation of money must never be placed in private hands, and must always be a government monopoly, or economic and social disaster will result. He also points out that charging interest on loans has been banned by all great religions (including Christianity, Judaism and Islam) and has only been common practice for the last hundred and fifty years. http://concernforhealth.org/the-economics-of-happiness-by-mark-anielski/ Krenta į akis bene visų klasicistų manymas, kad esamas paskolinis-palūkaninis modelis yra vienintelis ir be jo žemdirbiai tiesiog neužaugins kviečių, fabrikai nepagamins automobilių ir visi turės tapti medžiotojais-rinkėjais . O bet kokių alternatyvų nurašymas sąmokslo teorijoms yra niekas kitas kaip aklina gynyba. Kuo krizė ilgiau tęsis, tuo kitokie požiūriai populiarės. Čia panašiai kaip su dėmesio elektromobiliams padidėjimu kylant naftos kainoms. Iš kitos pusės žiūrint, skolų kalnas pažaboja besaikį BVP ir vartojimo augimą, kuris didėjant gyventojų skaičiui nieko gero nežada. Toks savotiškas greičio ribotuvas. Didžiausia problema socialinių skirtumų didėjimas, nes vieni toliau turtėja, kiti sprendžia išgyvenimo klausimą. Pvz., C. Slimas per praeitus metus savo turtą padidino 21 proc. Nuo 60 mlrd. visai nebloga suma išeina . |
|
2013-01-06 20:21 #319080 5 | |
Handrail, ačiū už paaiškinimus, bet tai jau buvo aptarinėjama traders.lt forume. Pasikartosiu - nereikia galvoti, kad čia diskutuoja absoliučiai nieko neišmanantys. Pvz. tavo "pinigų daugiklis" traders.lt forume įvardintas multiplikatoriumi ir buvo pakankamai daug nagrinėtas Ashaman temoje "defliacinė depresija" 2008-2010 (beje lietuviškai), kai tamsta tik pradėjai studijuoti ekonomiką. Ten pat rasi ir apie derivatyvus ir kitus niuansus. Nuoširdžiai patarčiau peržiūrėti tas senas diskusijas - atmetus Ashaman politines pažiūras, ten galima rasti daug naudingų ir įdomių dalykų.
O kad jau taip nori skaičių, prašom - The Economist pasaulio skolos laikrodis. Akivaizdžiai matosi, kad labiausiai prasiskolinusios ir su blogėjančiom tendencijom yra stipriausios pasaulio ekonomikos, kurios daugiausiai sukūrė/uždirbo; tuo tarpu visai neblogai atrodo tokia egzotika kaip Gabonas, Botswana ar Papua Naujoji Gvinėja. Nereikia visko nurašyti ant per didelio vartojimo - Kinijos skaičių dinamika tai akivaizdžiai paneigia. Gal galėtum paaiškinti fenomeną - kuo daugiau uždirba, tuo daugiau skolingi. Ir koks skolos mechanizmas bei kas tie beribio patiklumo gerieji kreditoriai. "Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2013-01-06 22:09 #319092 1 | |
newbie: Gal galėtum paaiškinti fenomeną - kuo daugiau uždirba, tuo daugiau skolingi Nėra tokio fenomeno. |
|
2013-01-06 22:32 #319094 1 | |
Centas, niekas nesiginčija dėl to, kad kažką reik taisyt. Ginčijuos dėl:
1) beprasmio rėkimo, kad bankai blogi ir nori visus apiplėšt (iškilo visas reikalas iš to, kad būtent Skandinavų bankai būtent Lietuvą bando apiplėšt, bet jau iki čia atvažiavom) 2) dėl to, kad konspiracijos teoretikai paima jau seniai išsiaiškintus ir išaiškintus dalykus ir lipdo ant jų savas teorijas vietoj to, kad dar truputėlį paskaitytų. Ir dar kaltina kitus, kad to nežino, kai patys nelabai supranta Newbie, dar kart perskaitom diskusiją. Nes čia kas antras su užsidegimu apie money multiplier pasakoja kaip apie atrastą Ameriką. Jie tai vadina "PINIGUS IŠ ORO" ir po to seka aprašymas, kaip money multiplier veikt. Dėl skolos laikrodžio, tai pats jį įmečiau. Tik kas iš to šitai diskusijai ir mano komentarui ? Aš pasakiau, kad "98% pinigų yra skola" pasakymas, o ypač skaičius, yra nepagrįstas jokiais šaltiniais, todėl bevertis. Kad tiek skolos yra, nuostabu. Dabar norėčiau pamatyt, kiek pasaulyje yra pinigų. Kalbant apie labiausiai prasiskolinusius, tai puikiai matos- tie, kas neturi valgyt, neturi ir skolos. Todėl man visai sistema patinka. Nes tokia yra realybė, tiek žinių. Corporate finance ir corporate governing akademikų skaičiavimai parodo, kad issuint debtą apsimoka. O tai ir įrodo empirinė analizė. Visi skolinasi ir visiem pofik, nes niekas net neketina grąžint. Skolina vieni kitiems ir visiems. Ir niekas niekam nerūpi. Jei pasauly būtų kelios ne raudonos, bet stiprios šalys, tai sakyčiau, kad blogai. O dabar- vienodai. Visi tam pačiam šūde iki ausų. Fenomenas kuo daugiau uždirba, tuo daugiau skolingi yra gana paprastas. Augant bendram turtui ir vartojimui, kartu auga ir relative risk aversion ratio. Augant jam, kyla noras daugiau leveragintis aka daugiau skolintis. Nes kai praeita karta uždirbo mažiau, negu ši, tai atrodo, kad gyvenimas tik gerės ir viskas kils. Todėl susiformuoja įspūdis, kad logiška skolintis. Čia micro leveliu. Macro leveliu viskas kiek kitaip. Pirma, visuomenė senėja, dėl to mažėja dirbančiųjų. Valstybėms reikia skolintis visokiems social care n shit. Senėjimo problema ala. Bet yra žymiai svarbesnis faktorius. Tai yra dvi krizės per pastarąjį dešimtmetį. 99-00 ir 07-08. Per abi tas krizes BVP buvo sustojęs augt (naudojam US kaip pavyzdį). Per pirmą dar ne taip baisiai, bet per antrą tiesiog tragiškai. Susiduriam su tokia didele krize ir depresija, kad turbūt dar niekad nebuvo. O tai formuoja tokį dalyką kaip "output gap". Pagal empirinius duomenis, BVP seka tam tikrą trend'ą. Įmetu grafikėlį, kaip tai maždaug atrodo: Akivaizdžiai esam žemiau trendo, kad ir kaip grubiai užmečiau tą trendą. Jei reikės kažkam labai, galėsiu fittint ir su kokia statisine programa. Istoriškai tai tokį dar turiu: Čia jau daryta su normalia statistine programa. Tai matos, kad 2000 jau lendam po trendu. Taigi, esam po ilgalaikiu trendu. Ką tatai reiškia. O gi tai, kad skola greičiausiai auga, kaip augus. Nes poreikiai mažėja minimaliai. Ypač augant pensijų, o per krizes ir nedirbančių skaičiui ir taip mažėjant mokesčiams. Todėl skolos ir BVP santykis smarkiai važiuoja žemyn. Kuo didesnė krizė, tuo daugiau žemyn. Čia ir yra svarbiausia priežastis, kodėl OECD first world šalys raudonos raudonos. Tuo tarpu Gabonui, Botswanai ir Papua niekas nieko neskolina ir jos su niekuo nieko neprekiauja oficialiai. Arba kaitinas saulėj, arba verčia vaikus kast deimantus, arba miršta iš bado. Rojus ant žemės visur. Skolos mechanizmas paremtas pasitikėjimu. JAV tiki, kad jai atiduos Vokietija ir Kinija, o Kinija, kad JAV ir Vokietija. Ir nereik follow-upint su klausimu "bet o tai tačiau gi skola yra didesnė apskritai, nei visos šalys skolingos kiekvienai". Palūkanos. Jei reiktų VISĄ skolą atiduot DABAR, tai taip. Bet jei pasinaudosim discounted cash flow modeliukais, matysim, kad viskas gerai ir skaičiai sueina gražiai. Ir tik nereikia pasakot, kad šalys jau nebegali nebesiskolindamos atiduot skolos. Konkreti nesąmonė. Visos gali atiduot visą savo skolą. Nes vidutinis VISOS skolos maturity nėra 1 metai, o daugiau. Todėl net jei sustotų visas skolinimosi mechanizmas ir niekas niekam nebeskolintų, JAV turėtų per metus atiduot ~30-35% savo GDP tam reikalui (užtektų išvest karius iš 120 pasaulio šalių), Lietuvai ~15-20%, UK ~4-7%. Ir viskas būtų atiduota. Tik kad nelabai gali toks scenarijus atsitikt manyčiau. Nebent visi sau koją norėtų persišaut. |
|
2013-01-06 23:52 #319103 1 | |
yra tokia konspiracijos teorija, kad pasaulio pabaiga istiesu jau ivyko, tik sita fakta rotchildai slepia nuo visuomenes, kad ji kuo daugiau palukanu sunestu bankininkams.
|
|
2013-01-07 00:13 #319106 1 | |
Handrail, ačiū už paaiškinimus. Koks ryšys tarp pasaulinių kredito dinamikos tendencijų ir bankinės sistemos veikimo principų - ar reikia komentuoti???
Nors minėjau, kad mano manymu (ypač žiūrint į Kiniją) netikslu viską suvesti į augantį vartojimą, viską sudėliojai būtent tuo rakursu. Anyway, kaip variantas. Pagal Handrail teiginius, dabartinės finansinės-ekonominės sistemos esminis principas - kreditas kaip ekonomikos variklis. Ir skolų niekam niekada nereikės grąžinti. Obettačiau - PIGS,eurozonos krizė, USA fiskalinis skardis - mano supratimu tai vis bandymų riboti kredito lygį pasekmės. Kadangi nenoriu kartotis ir geriau vistiek nepasakysiu, toliau tiesiog pacituosiu seną 2008 birželio Ashaman "defliacinės depresijos" postą (beje parašytą 3 mėn. iki brolių lemanų bankroto, kai apie pasaulinę finansų krizę niekas rimtai nekalbėjo) Ashaman [2008-06-24 14:48]: Kodėl prasidėda defliacija? Kredito ekspansijos trendas susideda iš dviejų komponentų: visuotinis noras skolinti ir skolintis, bei skolininkų gebėjimas grąžinti skolą su palūkanomis. Abu šitie komponentai priklauso nuo (1) žmonių tikėjimo savo jėgomis, t.y. ir kreditoriai ir skolininkai tiki kad skolininkai sugebės grąžinti paskolą, bei (2) nuo gamybinio produktyvumo trendo, kuris arba lengvina arba sunkina skolininkų gebėjimą išmokėti paskolą. Todėl tol, kol auga žmonių pasitikėjimas savo jėgomis (mokumas), bei gamybinis produktyvumas - kredito apimtis plėčiasi. Kredito apimties plėtra baigiasi kai noro ar/arba galimybės skolintis trendas praranda palaikymą. Kai pasitikėjimas savo jėgomis, bei gamybinis produktyvumas krenta - mažėja ir kreditavimo apimtys. Defliacija ir depresija turi stiprų psichologinį aspektą. Kai socialinis trendas keičiasi iš visuotinio optimizmo į pesimizmą, kreditoriai, skolininkai, gamintojai ir vartotojai keičia savo veiklos orijentacija nuo plėtros link konservacijos. Kreditoriams taikant labiau konservatyvius standartus - mažėja skolinimo apimtys. Skolininkai irgi tampa konservatyvūs ir skolina mažiau arba iš viso stengiasi nesiskolinti. Gamintojai mažina plėtros planus. O vartotojai pradėda mažiau vartoti ir daugiau taupyti. Toks elgesys mažina pinigų cirkuliacijos greitį ir apverčia prieš tai buvusia pletros kryptį. Finansinės sistemos gebėjimas atlaikyti vis didėjančio kredito įtaką priklauso nuo ekonomikos našumo. Ankščiau ar veliau yra pasiekiamas taškas kai esamos skolos aptarnavimas - palūkanų mokėjimas, kredito reitingų sekimas, skolininkų mokumo tikrinimas, blogų skolų nurašymas - lėtina ekonomikos plėtrą. Aukšto įsiskolinimo lygis tampa nepakeliamu kai ekonomikos augimo greitis (BVP) tampa mažesnis nei skolos aptarnavimo kaštai ir kreditoriai atsisako išduoti daugiau kredito esamų skolų aptarnavimo dengimui, t.y. atsisako refinansuoti esamas skolas naujų ir dar didesnių pagalba. Kai skolos našta ekonomikai tampa per didelė - trendas apsiverčia ir tai sąlygoja skolinimo, gamybos ir vartojimo mažėjimą. Rezultate skolininkai uždirba mažiau pinigų (už kuriuos turi apmokėti jau esamas skolas), kas veda prie didėsnio nemokumo (default). Nemokumas ir nemokumo baimė formuoja naują psichologinį trendą visuomenėje kas verčia kreditorius dar labiau mažinti kreditavimo apimtys. Išsirutuliuoja žemyn nukreipta, pesimizmo inspiruota spirale, lygiai kaip prieš tai buvusi optimizmo spiralė aukštyn. Rezultate seka skolos likvidavimo lavina - defliacinis kolapsas. Skola gali išnikti 3 būdais: atsiskaitant už ją, restrukturizuojant ją arba skelbiant nemokumą (default). Pirmuoju atvėju vertė nedingsta; antroju - dalis vertės dingsta; trečiuoju - dingsta visa vertė. Beviltiškos pastangos pritraukti kapitalą skolų dengimui verčia skolininkus parduoti įvairų turtą - akcijas, obligacijas, NT, auksą ir t.t., kas sąlygoja dar ženklesnį šių aktyvų vertės kritimą. Kritimo procesas tęsiasi tol, kol kredito lygis sumažėja iki išgyvenusioms kredito įstaigoms priimtino, bei kolateraliniais aktyvais padengto, lygio. P.S. Paskutinius kelis šios temos diskusijų puslapius būtų prasminga kelti į "defliacinę depresiją". Handrail, kad nesikartoti, vistik vertėtų perskaityti šią forumo temą. "Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2013-01-07 02:07 #319110 1 4 | |
Handrail [2013-01-06 18:00]: Gloomers minusas nuo manęs. Už tai, kad pagal jį visi yra homus cūrwus. Kadangi tarp visų esu ir aš, priimsiu ir asmeniškai. Nepatinka man, kai mane be jokio pagrindo kūrva vadina. Pagal pono nulinį sarkazmo suvokimo laipsnį darau išvadą, kad visai taikliai pataikiau nušviesti situaciją. Tikriausiai būsite, jūsų minėta kūrva su mėlynu ploščiumi (-; |