AlgirdasZ, klausineji cia metus laiko apie tas unijas ir neaisku ar paciam taip sunku issiaiskint ar siaip ant prikolo rasineji...

tai jei visada 100% pataikote, uzstatete jei ka turite nekilnojamo, dar tevu uzstatete, pasinaudojote svertu, tai per metus turetu buti koks 10.000%. tai per tiek laiko kiek cia rasinejate, turejote plenkti ne tik sorosa su bufetu, bet ir madofa su mavrodziu.

Sveiki,

ar esat kas padėjęs indėlį kredito unijose? Turiu sukaupęs šiokią tokią sumelę, kurios man prireiks po dviejų metų ir norėčiau pasidėti indėlį, kad bent infliacijos poveikis sumos nesumažintų.
Kiek žinau ir bankuose ir kredito unijose indėliai iki 100.000 Eur yra apdrausti. Taip kad bankroto atveju pinigai vis viena bus gražinti. Iš čia kyla klausimas: kodėl kredito unijų, arba šiaip smulkių ir mažai pasitikėjimo keliančių bankų palūkanos už indėlius yra žymiai didesnės negu tokių milžinų kaip SEB, SWB? Kuriame banke jūs dėtumėt indėli, jeigu jau nusprestumėt jį dėti.
Pačiam bankininkystėmis nelabai teko domėtis, todėl ir klausiu galvotos publikos.

Mano nuomonė: Bendra Lietuvos gyventojų indėlių suma yra labai didelė, todėl ir palūkanos mažos, nes pinigų bankai turi. Tie kurie deda didelės indėlių sumas renkasi saugesnius bankus (SEB'a, Swedbank'a, DNB ir pan.). Tie kurie deda mažesnes indėlių sumas renkasi pagal palūkanų normą. Manau, kad kredito unijų "kontroles gylis", t.y. ataskaitų kiekis ir dydis yra mažesni, automatiškai ir parengti jas reikia mažiau laiko. Taip pat manau, kad administracijos unijose mažiau, todėl mažesnes veiklos sąnaudos. Iš čia seka didesnes galimos palūkanos.

Pvz; Vilniaus kreditas. Geros salygos ir pan..Kelinti metai laikau

Palūkanos skiriasi dėl to, kad skandinavų bankai gauna pigių pinigų iš "motinų" ir jiems to pakanka kreditavimui. Mažesni bankai kaip Ūkio ar Šiaulių, visą kapitalą, iš kurio skolina įmonėms susirenka iš indėlių, tad konkuruodami ir sukelia procentukus. Jei suma iki 100 000 EUR tai nėra ko sukti sau galvos, nes Snoro atvėjis parodė, kad mechanizmas veikia. (draustų indėlių). Jei planuoji apie 2 metus, Finasta kaip tik dabar turi pasiūlymą indėlis 2 metams 4 proc. Apdrausta ir procentas geras.

Kadangi "Vilniaus kredito unija", "Amber kredito unija" ir "Nacionalinė kredito unija" duoda tokias pačias palūkanas už dviejų metų indelius (4,9 proc.), tai manau pasirinksiu vieną iš šių įstaigų. Tik nežinau ar visos jos vienodai patikimos, nes praeityje neteko naudotis jų paslaugomis. Pasidalinkite, jeigu turite kokių atsiliepimų.

Oi eis šitos visos unijos po velėna, oi verksmų bus...Gilėjančios krizės akivaizdoje pagrindinis tikslas turi būti kapitalo išsaugojimas renkantis pačius saugiausius instrumentus, o ne abejotino pelno vaikymasis. Juk vien tik kojinėje laikomi pinigai jau dabar brangsta daugelio aktyvų atžvilgiu, artimiausioje ateityje šis procesas tik spartės. Svarbu ne koks skaičiuko kiekis sąskaitoje, o kokia perkamoji galia, tai ir yra tikras uždarbis krizei pasibaigus-perkamosios galios padidėjimas kartais.

(

Indėlių draudimo fonde 2011 buvo sukaupta apie 1,7 mlrd. litų, o iš viso Snoro indėlininkams reikėjo grąžinti apie 4,1 mlrd. litų. Tai reiškia, kad valstybė Indėlių draudimo fondui turi paskolinti apie 2,4 mlrd. litų.

Tai ar suveikė fondas?
Jei ne valstybė būtų pasiskolinusi t.y. už mokesciu mokėtojų garantiją, niekas nebūtų lėšų atgavęs.
Spek ar dabar bent 1 mlrd., turi Indėlių draudimo fonas?

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pirmojo ketvirčio veiklos ataskaitoje skelbiama, kad indėlių draudimo fonde šių metų kovo 31 d. buvo 125,5 mln. Lt vertės turto, kuris laikomas Lietuvos vyriausybės vertybiniais popieriais.

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vyriausybei yra skolinga 2,393 mlrd. Lt,.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, kovo pabaigoje šalies bankuose buvo 41 mlrd. Lt vertės indėlių.

AB banko „Finasta“ vyr. ekonomistės Rūtos Medaiskytės komentarą dėl indėlių augimo Lietuvoje:

Indėlių suma Lietuvos bankų sistemoje šiuo metu yra kaip niekad didelė. Viso rezidentai laiko kiek daugiau nei 44 mlrd. litų indėliuose – daugiausiai per visą bankininkystės istoriją. Situacija išties paradoksali ir prieštaraujanti ekonominei logikai – juk palūkanų normos yra tokios žemos, kad net nekompensuoja infliacijos. Palyginkime – didžiųjų bankų siūloma vienerių metų palūkanų norma nesiekia net 1 proc., kai metinė infliacija Lietuvoje spalio mėnesį buvo lygi 3,1 proc.

Žemai palūkanų normai paaiškinti yra visa aibė priežasčių. Tačiau ties jomis šiuo metu neapsistokime. Pasvarstykime, kas gyventojus vis dėlto skatina nešti pinigus į banką?

Pradėkime nuo to, kad lietuviai tradiciškai yra konservatyvūs taupytojai – 40 proc. gyventojų finansinio turto laikoma indėlių ir grynųjų pinigų pavidalu, kai išsivysčiusiose šalyse šis santykis siekia apie 20-30 proc. Kapitalo rinka Baltijos šalyse tebėra kūdikystės stadijoje, trūksta tokių finansinių priemonių pažinojimo ir pasitikėjimo jomis. Tad ką daryti vidutiniam piliečiui, kuris šiandien yra nedrąsus dėl ekonominės ateities ir išlaidauti nelinkęs, bei turi vidutinio dydžio santaupas, t.y. tarkime tokias, kurios nepakankamos investuoti į didelio masto projektus, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą?

Taip, veikiausiai bus renkamasis indėlis. Nepaisant nepatrauklios šiandieninės grąžos, šis produktas turi nenuginčijamų privalumų, darančių jį patrauklia pinigų laikymo forma. Visų pirma – tai suprantamas finansinis produktas su aiškiai apibrėžta grąža bei trukme. Tokiai investicijai įvertinti pakanka minimalių finansų ir aritmetikos žinių. Antra, galima investuoti nedidelę pinigų sumą, o pats produktas yra pakankamai likvidus ir lengvai prieinamas visiems gyventojams. Trečia, tai tinkama investicija mėgstantiems saugumą. Praėjusių metų „Snoro“ istorija neatbaidė gyventojų nuo bankų sistemos – ja ir indėlių draudimo schema yra toliau pasitikima.

http://www.allianceoilco.com/sites/default/files/page/aoil_2012_prospectus.pdf
Gal kam idomu, išleidžia privilegijuotas akcijas su planuojamais 10-12%dividendais.
SEB banke galima užpildyti paraišką.
Gal kas turi kokių minčių...?

O kaip jums tokia "alternativa" indeliams?

to tkp

Nuo kada savivaldybes vekselius israso, o ne obligacijas leidzia?

Kai tiek Lietuvos gyventojų renkasi indėlius, tai nenuostabu, kad Finasta e-shopą atidarė. Seniai reikėjo panašaus sprendimo, kad nereikėtų į banką eiti. Tik didieji išlepinti ir nieko naujo neskuba siūlyti, nes jiems ir taip gerai, o bet kokios naujovės reikalauja sąnaudų.

oho! Finasta e-shopa atidare! ir ka ten apsishopinti galima? indeli pasideti nenuejus i banka? hmm... tai kad ko gero visi kiti bankai lietuvoje tokia paslauga teike senu seniausiai, kai tokio "banko finasta" dar net nebuvo. bet va bankas - e-shopas, tai skamba gerai!

Jeigu esi banko klientas, gali pasidėti indėlį internetu per el.bankininkystę. Jeigu ne - kulniuok į banką. Finasta tą išsprendė ir sutartį, kitus dokus veža tau į namus. O kai 94 m. Finastą įkūrė, tai abejoju, ar kas iš mūsų buvom susidūrę su el.bankininkyste

bankas finasta ikurtas 2008 metais, apie tai gali pasiskaityti bet kuriam informaciniam portale.

ironizuoji, net nesuprastadamas esmės, pasakyk man banką, kur aš galiu pasidėti indėlį, neturėdamas sąskaitos, nebūdamas klientas, ir neidamas į banką.

dukascopy.

bet ne tame esme. saskaitos atidarymas tai tik vienkartine procedura, kuri atliekama viena karta gyvenime. o vat indelio padejimas jau daugkartines proceduros. taip, kad nereikia cia sureiksminti tos vieninteles proceduros. nuo pat atidarymo 2008 metais sis bankas merdi. 2012 pradzioje stovejo ant bankroto slenkscio, bet valdzia nenoredama dar vieno banko bankroto per kelis menesius ji istrauke. rinka jau seniai pasidalinta, tad finasta stengdamasi pritraukti bent kiek klientu siulo didesnes palukanas. taip pat noredama pritrauti klientus, bet neturedama pakankamai banko skyriu ir sakaitais pradejo atidarineti ne banko skyriuose, kuriu ji beveik neturi. cia ne tai, kad privalumas, o pakutinis sansas pritraukti klienta.

Jap, bankas Finasta 2008-ais, apsišoviau su tuo pačiu pavadinimu ir skirtingais statusais.

Dėl bankroto tai nesutinku. Kaip tik per 2012 m. padidintas Finasta banko turtas, indėlių portfelis, klientų skaičius - http://finansai.eversus.lt/naujienos/2817p2