Kazkaip gal ne i tema bet isiterpsiu, kur jus randate, kad lietuvoje nedarbas 10% ir nuo ko tas procentas skaiciuojamas? nuo darbingo amziaus zmoniu neturincio darbo uzsiregistravusiu darbo birzoje ar pagal eurostat'a ar dar ka nors? Nes as tokios informacijos tiesiog nerandu.

Nes jei tiketi darbo birza tai kova baigiame su 8.6 procentu darbingu zmoniu, kurie neturi darbo. Sis procentas mažesnis nei vidutinis euro zonos bei visos Europos Sąjungos (ES) rodiklis. Bet Europos sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis siekia 13,7% - kas yra tikrai graudu.

Valentinai18, čia yra ieškanciu darbo asmenu santykis su darbingo amžiaus gyventojais. Procentas balandžio pradžioje buvo 9,5. Šiai dienai jau tikriausiai yra ir tie 10%.

Čia rasi detalesnę info

Čia apie tuos 10% straipsnis

zalias28 pilnai sutinku dėl lūkesčių ir Ignalinos

Valentinai18,

Eurostat ir Lietuvos darbo biržos (metodika tvirtina vistiek ne jie) yra visiškai skirtingos skaičiavimo metodikos
Eurostatas skaiciuoja santyki tarp neturinčių darbo (bedarbių) (bet aktyviai ieškančių jo (neįsivaizduoju kaip tą galima suskaičiuot)) bei visos darbo jėgos šalyje. Į darbo jėgos skaičių įeina turintys darbą + neturintys, bet vėl gi ieškantys jo.
LDB tuo tarpu skaičiuoja/avo nedarbo lygį kaip ieškančių darbo (pagal įstatymą ieškantis darbo, tai tas, kuris užsiregistravęs biržoje) ir darbingo amžiaus gyventojų šalyje/teritorijoje.

Mano asmenine nuomone ir patirtimi abi metodikos geros, bet ldb remiasi įstatyme apibrėžtom grupėm, o eurostatas kadangi varijuoja įvairiose šalyse tai remiasi savo metodika. Iš kitos pusės neturiu supratimo iš kur Eurostatas gali gaut tikslų neturinčių darbo, bet ieškančių jo skaičių ldb tuo tarpu remiasi įstatyme apibrėžta bedarbio ir ieškančio darbo sąvoka ir skaičiai tikslūs iki vieneto
Bet kokiu atveju pats procentas ne taip svarbu, svarbu jo dinamika, kuri šiuo metu labai akivaizdi.

p.s. Niekas aišku nepastebėjo, bet ldb "staiga" pradėjo nebevartoti sąvokos "nedarbas", o visur kalba apie ieškančių darbo santykį su DAG ir apie bedarbių santykį su DAG. Greitu laiku spėju nepastebimai pereis prie antro varianto ir visi vėl patenkinti galvosim, kad nedarbas sumažėjo (beadarbiai nelygu ieškantiems darbo, nes ieškantis darbo gali ir turėti darbą, bet tiesiog būti užsiregistravęs biržoje ir ieškotis naujo). Žinant tai, kad panašūs statistikos "fintai" nenaujovė visame pasaulyje aš labai dažnai stebiuosi kaip akcijų rinkos reaguoja į eilinius jobless claims duomenis Sorry šiek tiek už oftopicką.

Didžiausias smūgis mūsų darbo rinkai būtų, jei į tėvynę masiškai pradėtų sugrįžinėti emigrantai. Nežinau dabartinės tendencijos, bet logiškai mastant šiuo metu turėtų būti daugiau grįžtančių nei išvažiuojančių. Juk seniau visi bėgo kur geriau (į užsienį), o dabar jau visur tas pats š..

Dauguma, kas anskčiau išvžiavo, beveik ir įsitvirtino užsieny, kas įsigijo NT, kas studijuoja, yra mano pažįstamų tarpe kas dirba JAV iki to laiko kol įgis teisę į amerikonišką pensiją , kai kurie ir dabar bando ieškoti ten laimės, žodžiu aiškios krypties kaip ir nėra blaškosi žmonės, labai būkštauja dėl ateities. Vieni neperseniausiai grįžo iš Airijos ir jau pasiliks Lietuvoj, kiti, paskutiniu metu išvyko į GB, dar kiti į Daniją. Kaip ir didelių pokyčių iš mano stovyklos nematyti ir panašu į pusiausvyrą, sulauksim statistinių duomenų bus aiškesnis vaizdas.
Kad ir kaip ten bebūtų, guodžia tai jog Lietuvoj su bedarbyste vis dar nėra tragiška situacija (tačiau jau bauginanti) palyginus su kitomis šalimis. Ispanijoje bedarbystė siekia 17%, o juk visai neseniai masiškai judėjo ir lietuviai darbuotis į Ispaniją.

Na čia žiūrint kaip pažiūrėsi. Jei vis tik teko įdėmiai pastudijuot stasysk siųstos pirmos nuorodos paskutinį lapą (lentelę), tai padėtis tikrai labai prasta. Reiktų atkreipti dėmesį į keletą punktų: įregistruota bedarbių (nuo metų pražios ir lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai) yra + 123,9%;
per mėnesi paskirta nedarbo draudimo išmoku (lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai) yra +326,0%.
Ar matome jau atsigaunančią šalies ekonomiką? Taigi, kad ne. Išvada - bedarbių skaičius tikrai dar nemažės.
Tai manau, kad kaip mūsų nedideliai šaliai tai jau yra labai rimta problema. Rudeniop nelabai iš ko bus tiems bedarbiams mokėt

Bedarbių skaičius dar tik pradėjo didėt. Tiesa yra šiek tiek sulėtėjęs, bet čia daugiau sezoninis sulėtėjimas (ką stebime ir visam pasaulyje, nors akcijų rinkos tai sutinka kaip kažkokį ekonomikos atsigavimo ženklą). Tačiau nereikėtų taip tiesiogiai žiūrėt į tuos procentus, nes prieš metus ir net prieš gerą pusmetį turėjom atvirkštinę problemą - darbo jėgos trūkumą. Iš tos pusės žiūrint verslui dabar geresnės sąlygos.

Šalies ekonomikos atigavimo dar tikrai nesimato (puikiai matom ir OMXV indekse), tiesiog turiu omeny, jog kitoms valstybėms krizė smogia daug daug stipriau (bedarbystės požiūriu) ir tai vertinu kaip prioritetą gelbintis nuo pasaulinės krizės.
Dar vienas šiaudas, kuris suteikia vilties tai sezoniškumas, kurio pasėkmes pradėsime jausti jau labai greit. Žmonėms nereiks mokėti kosminių sąskaitų už šildymą, tuomet jie tuos pinigus galės skirti vartojimui (dėl sunkmečio skirs mažiau likusią dalį atidės juodai dienai), augs vartojimas įsisuks ekonomina, toliau, stablizuosis situacija darbo rinkoje (bent neblogės), su efektyvia mano manymu dabar teisinga vykdoma politika ekonomikai įsibėgėjant atsiras didesnis gyventojų tikėjimas ateitimi, atsiras efektyvių receptų sugebančių užkamšyti biudžeto skyles ir t.t., todėl rudeniop bus pakankamai lėšų ir bedarbiams mokėti ir manau jog jos neturės preteksto augti, o bedarbystė didėti.
Optimistinis scenarijus ir tik mano nuomonė

Dabar gera proga peržiūrėti iš pamatų visą nedarbo draudimo sistemą. Mes kalbam apie kažkokius "mokėjimus" bedarbiams, kai tuo tarpu įstatymuose tai vadinama "nedarbo draudimu". Jūs įsivaizduojate kokį nors kitokį draudimą, pagal kurį išmokamų lėšų skaičius priklauso tik nuo to kiek yra pinigų draudimo fonde/biudžete? kas draustųsi tokioj draudimo bendrovėje, kuri nesugebėtų įrodyti, jog tų pinigų niekad nepritrūks? Pirmiausia tai aišku reiktų galų gale atimti iš darbo biržų teisę/pareigą mokėti tas nedarbo draudimo išmokas, nes man asmeniškai tai niekaip nesiriša su jų atliekamomis funkcijomis. Atiduoti Sodrai, o tada jau žiūrėti kaip kaupti tą nedarbo draudimo išmoką apeinant tą planinę metų biudžeto sistemą. PRiešingu atveju niekas nėra tikras, kad kai ateis eilė gauti tas išmokas ar kokias nors kitas (pensija ir pan.) tuo metu nebus eilinės krizės ir sėdėsi duonos kriaukšlę grauždamas. Manau tobulesnių sitemų paieškojus galima rast ir toje pačioje Europoje.

Darbo biržos statistika yra labai netiksli ir praktiškai nieko neverta.
Lietuvos darbo birža suinteresuota (kaip ir kodėl - atskira tema) 1.registruoti kuo kuo mažiau bedarbių, 2.registruotiems siūlyti bet kokius užsiėmimus, dažniausiai netinkančius bedarbiui ar netgi jam nuostolingus (pvz., senesniais laikais birža siųsdavo žmones dirbti į "Inkarą" ir kitas bankrutuojančias įmones, kurios nemokėdavo atlyginimų).
Retų profesijų aukštos kvalifikacijos specialistams biržoje dažnai pasiūloma persikvalikuoti į tinkuotojus ir dažytojus, nes darbo biržoje "nėra tokios specialybės"...
Yra nemažai žmonių, dirbančių nelegaliai ar pusiau legaliai. Daug kas iš jų, netekę darbo, į biržą nesikreipia, nes biržoje tik bereikalingai gaištamas laikas, kurį galima panaudoti realioms darbo paieškoms.Bet tie žmonės LDB statistikoje nefigūruoja kaip bedarbiai.

jam,
Tu rašai įprastomis pasibėdavojimų frazėmis, kurios nieko bendro su realybe neturi. Darbo birža nėra suinteresuota registruoti kuo mažiau bedarbių. Kodėl turėtų? Tuo labiau nesuinteresuota siųlyti visiems netinkančius užsiėmimus. Kodėl turėtų? Reikėtų suprast, kad darbo birža ne Koperfildo ofšorinė kompanija ir krizės akivaizdoje darbo vietų nepriburs iš triušiukų. Nors dauguma įsivaizduoja, kad turėtų. Darbo birža yra suinteresuota dviem pagrindiniais dalykais, kad darbdaviai laikytųsi įstatymų ir visas laisvas darbo vietas registruotų darbo biržoje (kas yra visiškai nekontroliuojama ir nebaudžiama dėl darbdavių mentaliteto) ir kad kiekvienas užsiregistravęs bedarbis tikrai norėtų ieškoti darbo, o ne sėdėtų gaudamas tukstantines pašalpas (čia atskira kalba) ir lauktų superduper darbo "uz milijoną ir kur nereikėtų nieko dirbt".
Reikia suprast principą - darbdavys kreipiasi į ldb. Bedarbis kreipiasi į ldb. ldb suveda juos taip, kad ir darbdavys būtų patenkintas ir bedarbis. Tai aišku tik dalis ldb atliekamų funckijų, bet tikriausiai svarbiausios. Dabar kaip į šitą sistemą įpaišyt "retų profesijų aukštos kvalifikacijos specialistą"? Iš kur ta ldb pasiųlys darbą žmogui, kuris iki šiol nesupranta, kad jo specialybė niekam nereikalinga? LDB darbo vietų nekuria.
Kas liečia savarankišką darbo paiešką, tai tu teisus. Kiek žinau ldb visus savo bedarbius skatina visų pirma savarankiškai ieškoti darbo. Labiausiai pažeidžiamus bedarbius siunčia į remiamus valstybės ar es projektus, o visiems kitiems tiesiog padeda suprast, kad tarybiniai laikai baigėsi ir darbą gali susirast itk pats. Pagalbos aišku sulauksi informacijos pavidalu, paramos, galbūt psichologinės pagalbos, bet už tave tikrai niekas darbo nesuras ir už tave dirbt neis. Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos specialistai ir šiaip stiprūs žmonės, kuriems tos pagalbos nereikia darbą gali susirasti patys, darbo biržoje registruojasi tik tam, kad gauti užsidirbtą nedarbo draudimo išmoką kol vyks darbo paieškos.

Taigi dalis free floato ir cirkuliuoja rinkoje kaip ieškantys darbo, bet neregistruoti biržoje. Taip visur yra ir sakyt, kad ldb statistika nieko verta, tai tiesiog toks pikdžiūgiškas eilinis kaimo bobutės pirštuko pamojavimas ant valdžios. Eurostat bedarbystės skaičiavimas yra žymiai netikslesnis, nes jam prielaidų net nėra tikslių skaičių gaut.

Darbo birža giriasi, kad praeitą savaitę įdarbino daugiau nei 3 tūkst. asmenų, t.y. daugiausia šiais metais:

http://www.ldb.lt/Informacija/Apie/Naujienos/UserDisplayForm.aspx?ID=6053

Gal jau šiokį tokį dugną formuojam?

Būtent. Blogiausi laikai bedarbiams bus rudenį, kitą žiemą. Pavasarį/vasarą žmonės linkę patys uždarbiaut.

duZas, va dar viena bobutė bėdavojosi dėl LDB:
"...spaudos konferencijoje O.Juknevičienė negailėjo kritikos ES pinigus darbo netekusiems žmonėms remti gaunančiai ir skirstančiai Lietuvos darbo biržai.
Jos duomenimis, iš visų ES socialinėms reikmėms skiriamų lėšų Lietuva beveik penktadalį jų panaudoja darbo biržų ir kitų administracinių organų poreikiams, o kitos Europos šalys tam vidutiniškai skiria tik 3 proc. lėšų.

"Lietuvoje žmogus gauna tai, ką jam pasiūlo Darbo birža, tai, kas jai pačiai naudingiausia. Jeigu jūs netekote darbo, ateinate į Darbo biržą ir jums sako, kad galite gauti kompiuterių mokymo kursus, tris mėnesius jūs gausite stipendiją, baigsite tuos kursus, ir mes jau būsime jus parėmę, o ar jūs paskui rasite darbą, jūsų reikalas, – stebėjosi europarlamentarė. – Darbo birža su visa savo mokymo struktūra yra didžiausia problema, tinklas, per visą Lietuvą monopolizavęs paramą bedarbiams per mokymus, o rezultato beveik nėra. Žiūrėjau vieną projektą, kur už 80 mln. litų buvo planuojama sukurti 20 darbo vietų neįgaliems žmonėms. Jūs įsivaizduojate, kiek vienam žmogui iš 80 mln. litų skirta? Tai yra iš tikrųjų pinigų plovimo mašina."

Čia vienas atsakymų į klausimą "kodėl turėtų?"
Bet nesiruošiau ginčytis, tik norėjau pasakyti, kad neverta pasitikėti darbo biržos statistika. Ji rodo tendencijas, bet yra visiškai netiksli. Maždaug kaip vandens kibiras už durų: jei jame ledas - reiškia pašąlo, jei ledas iki dugno - šąla stipriai...

Tiesiog politinis Juknevicienės taškų rinkimas Pinigus skirsto sodialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji ir šokius užsako Prie ko čia statistika ir jos netikslumas išvis nesuprantu.

Estijoje naujas bedarbystės rekordas:

Gegužės 22 d. Estijoje užfiksuota 9,8 proc. bedarbystė, tai aukščiausias lygis nuo pat 1993 m. kada buvo pradėta skaičiuoti statistika.

----

Panašūs rekordai į metų galą turėtų ir pas mus būti.

Straipsnis apie darbo rinkos tendencijas, pokyčius - Dirbti motyvuoja nebe įmonės automobilis ar premija, o pats darbas

Grazus straipsnis, bet sakyciau ne visuose sferuose. Yra sriciu, kur tu darbuotoja turi islaikyti, kad jis nenueitu pas konkurenta ir nenusinestu savo ziniu tenais. Deja daugelis vadovu baige 4 klases to nesuvokia, o po to saukia bankrutuojam

regneo, išimčių visur būna Tačiau čia kalbama apie bendras tendencijas. Paimkime, kad ir keletą metų atgal. Tada situacija buvo kiek kitokia. Tada galėjai reikalauti - duokite daugiau arba einu kitur. Rinkos sąlygos tą leisdavo. Dabar situacija jau pasikeitus. Žmonės patį darbą jau lauko vertybe ir yra žymiai nuosaikesni. Jie puikiai supranta, kad per krizę reikliam būti nėra gerai, nes gali netekti to, ką turi - darbą, stabilias pajamas (stabilumas - taip pat tampa didele vertybe). Kaip matai pats, tai su gerais darbais dabar genėtinai sunkiau

Nepasakyciau, kad jauciau dideli skirtuma keleta metu atgal. Krize svietesi jau 2007. Ir algos budavo max 2500- 3000. Ir rajonuose darbo kaip nebuvo taip ir nebus. Geografija.
O darbas niekada ir nebus vertybe. O jei nori gerai uzdirbti - prasom prie poliarinio rato puseliu sodinti - per 3 menesius 10 000 Lt parsivesi. O jei ner ko esti - miske pilna medzio darbu.
Maziau propagandos skleiskit...