Bitcoin tinklo pajėgumai - 700 petaflopų (-;

Bandžiau paieškoti koks Lietuvos galingiausio VU kompiuterio galingumas, taip ir neradau. Matyt ne pyragai.
Jei su Blue Waters galima primaininti virš 6000 dolerių vertės bitcoinų per parą, su lietuvišku jaučiu vargiai 10 išspaustumėm.

Reiktų paaiškinti, kuo skiriasi skaitmeninis procesas nuo analoginio. Kaip sakė Enšteinas, reik aiškinti paprastai.
1. Perkam 10 butelių alaus. Tai skaitmeninis matavimas.
2. Paprašom atpjauti maždaug pusę sprindžio dešros. Tai jau analoginis.

Mūsų smegenys supranta abu variantus, bet prisitaikę veikti pasaulyje, kur viskas yra maždaug. Yra maždaug šuo, nuo čiuvava iki dogo.
Mums nekyla jokiu abejonių, kad tai šunys, kompui gi labai sunku suvokti kaip tokie skirtingi objektai gali būti tas pats.

Ar gali žmogaus sąmonė būti kažkas daugiau nei skaičiavimai?
Nėra jokių įrodymų, tik paistalai.
Man tik kliūna tai, kad 85% smegenų tai vanduo.
Greičiausiai vanduo turi savybių, kurios unikalios, ir jas gali būti sunku imituoti.
Gana greit tai paaiškės, kai kompiuteriai prakalbės. Matysim kaip jie mąsto.

Jei vest analogiją tarp žmogaus smegenų ir kompiuterio/roboto procesoriaus, tai didžioji dalis procesoriaus yra silicis (lustas) ir keramika (korpusas, leidžiantis nuvesti šilumos perteklių). Kažin, ar reikėtų taip viską supaprastinti...

Nemanau kad vanduo naudojamas tik aušinimui. Jame tirpsta begalė medžiagų, ir siaip jis turi eilę unikalių savybių.
Žiūrėsim, gal būt viskas labai paprasta. Kol kas niekam nepavyko sukurti algoritmą, kuris supranta.
Supratimas yra mąstymo pagrindas.
Programa gali geriau nei žmogus prekiauti forekse, bet ji net nesupranta, kad prekiauja.
Kaip tą supratimą suprogramuoti-neaišku. Ar užteks nuliukų vienetukų?
Galima pasakyti, kad štai šitie nuliukai yra žydras dangus, bet jie liks nuliukais,.
Net skausmo nemokam suprogramuoti, negalim kompą pagazdinti ir įspirti.

Kas įdomiausia, nera net idėjų. Kol kas bandoma tirti smegenis ir kopijuoti, panašiai kaip kopijavom paukščių plasnojimą.
Pasirodė, yra žymiai paprastesnių sprendimų.

Plasnojančius robotus, vis dėlto, sukūrė.

Aš kaip tik ir raginu nesupaprastinti visko iki tiek, kad "...ai, smegenyse ten nieko nėra - 85% ten tik vanduo..."
Beje, net ir šioje vietoje žmonės bando mėgdžioti gamtą - štai linkas apie tai, kad IBM'as kuria procesorius, kurie savyje jau turės integruotą aušinimą skysčiu. Na, o sekančiame žingsnyje tas pats aušinimo skystis (elektrolitas) atliks ir maitinimo funkciją: elektroninis-kraujas-procesorius-ir-maitins-ir-ausins.

Taip, po 100 metų, bet propeleris vis tiek efektyviau ir paprasčiau.
Keista, bet gamtoje propelerio nėra.

Dėl aušinimo skysčiu, kartu užmaitinant-gamtoj visa gyvybė taip veikia.
Bet nuo to čipas nepasidarys savaime protingu.

Kodėl mes matom, jaučiam? Termometras šilumą matuoja labai tiksiai, kodėl jis jos nejaučia? Ko trūksta?
Yes tokia nuojauta, kad kompiuterio problema, kad jis skaičiuoja viską iš eilės, tegu ir labai greitai. O reikia visą info apdoroti vienu metu, lygiagrečiai.
Tik tada susuformuos bendras paveikslas, kitaip viskas liks tiesiog skaičiukų rinkiniu.

Čipas jau "beveik" protingas: IBM kompas nugali Jeopardy čempionus.

Matai, Droidai, 100 metų prireikė žmonėms perprasti aerodinamikos dėsniams.

Vladas11, praejo 2 metai ir Watson deja nieko daugiau nenuveikė.
Todėl, kad nieko kito nemoka ir negali išmokti.
Visa jo duomenų struktūra ir algoritmai buvo siaurai specializuoti žaisti Jeopardy, dar manau kad tai tik reklaminis triukas ir IBM sukčiavo.

Egzistuoja fundamentalūs skirtumai tarp gyvos gamtos ir negyvos elektronikos.
Suradus šį skirtumą, bus didžiulis technologinis šuolis.

Įsivaizduokite ateina į Maximą toks robotas Petman, kaip video.
Išoriškai kaip žmogus, prirenka krepšį produktų, paprašo pardavėjos atpjauti gabalą sūdytos lasišos, nueina prie kasos, apmoka viską kortele, dar su kasininke paplepa.
Paskui sėda į automatinį googlemobilį ir nuvažiuoja.
Įsivaizduoju teranų veidus

O juk tai artimiausių 5 metų reikalas.
O ką jei toks nueis į diskoteką?
Arba patruliuos gatves?

Droidai,

per 5 metus sakai? Galiu lažintis, kad nei vienas robotas neužeis į maximą per 10 metų (-;

O šiaip, kam neteko užmatyti, tei prieš 50+ metų buvo kuriami va tokie kyborgai: https://plus.google.com/108641761153023614330/posts/4Dt46UhAfBf

Tie eksperimentai buvo primityvūs- tiesiog darė ir žiūrėjo kas gausis.
Juk ir kai pirmus organus persodino, nežinojo apie atmetimo reakciją, nežinojo kad susprogdinus atominę bombą atsiranda radiacija.

Del roboto parduotuvėje tai daugiau kainos klausimas. Vienetiniai eksperimentiniai modeliai per brangūs vaikščioti į parduotuves, ypač žmogaus pavidalo.
Avataras ant 2 ratukų su ekranu ant stiebo realiau.
Aišku, jis bus žmogaus valdomas per atstumą.

Autonomiškai mąstantis objektas sukuria vieną didelę problemą.
Kaip jį valdyti?
Juk garantuotai jis anksčiau ar vėliau išmąstys ką nors kas mums nepatiks.
Sodinsim į kalėjimą, išmontuosim?
Dabar kompai vykdo nurodymus be svarstymų, o mąstantis gali ir nevykdyti.

Žmonėms kontroliuoti sukurtas monstriškas kontrolės aparatas-nuo religijos ir tradicijų, iki kariuomenių ir kalejimų.
Veikia smegenų plovimo sistema, nuo darželio iki TV, žmonės gąsdinami nuo ryto iki vakaro.
Mąstantis robotas ar superkompiuteris vargu ar bijos, ypač jei savo atmintį ir sąmonę laikys kur nors debesyje.
Kas bus, jei toks kompas paskaičiuos ir paskelbs kievieno piliečio naudingumo koeficientą ar ka nors dar blogiau?

Kas bus, jei jis pradės galabyti kenksmingiausius visuomenės narius?
Norėdamas tik gero.
Ką jei akimirksniu perims ištisų ministerijų valdymą?
Kaip Anonymous paviešins visas paslaptis ir slaptus pokalbius?

Iki šiol žmonės buvo vieninteliai, mąstantys tokiam aukštam lygyje.
Ką, jei kompo intelektas bus aukštesnis?
Štai Congo respublikos ir Novegijos BVP vienam gyventojui skiriasi 150 kartų, kai IQ skirtumas tik 2 kartai.

http://www.forbes.ru/tehnologii-photogallery/mehanizmy-i-gadzhety/236508-srochno-v-pechat-chemu-nauchilis-za-poslednee-vr/photo/1

Jau rimtai susimąstyt verčia, tuoj kosminį laivą atsispausdinsi...

Kaip ir turi būti, 3D printerių stiprybė ne galimybėje spausdinti daiktus, o tai, kad iš esmės tai daiktų skaitmenizacija.
Kaupiasi duomenų bazė, esamus pavyzdžius galima iš kart naudoti ar modifikuoti.
Taip labai lengva ištobulinti bet kokį produktą iki tobulybės.

Kas svarbiausia, viena skaimeninė daikto kopija leidžia bet kam pasaulyje pasinaudoti. Įsivaizduoju, kiek visko bus po 10 metų.
Daugumą bus galima atsisiųsti nemokamai.

Prieiname rimtą klausimą - ar galima visuomenė be pinigų?
Nesamonė, klyks teranai. Be pinigų viskas sugrius, niekas nedirbs, nes nebus kaip įvertinti darbo, prekių ir paslaugų.

Neskubam ir pagalvojam. Ar yra dabar nemokamų prekių ir paslaugų?
Keista, bet yra, ir nemažai. Daugumoje tai informacija, nes ją dauginti ir platinti labai pigu ir paprasta.
Štai vakar atsisiunčiau nemokamą klaviatūrą (planšetui) ir vėl galiu rašyti lietuviskom raidėm.
Nemokamai, legaliai. Keista, ne?

Šiandien klesti advokatai ir kiti teisininkai.
Greitai jiems, kaip ir medicinai ir švietimui bus šakės.
Vakar žiūrėjau TED konferenciją, pranešėjas Ken Jennings, Jeopardy čempionas, kuris pralaimėjo IBM kompiuteriui Watson 2011 metais.
Jo pagrindinė mintis gana bauginanti.

Jis pasakoja, kai 2009 metais, tik pradėjus Watson programą, kompiuteris atspėdavo vos kelis procentus atsakymų.
-Aš buvau tikras, sakė jis, kad kompui be šansų suvokti sudėtingus ir suktus Jeopardy klausimus.
Bet buvo mesti milijonai dolerių, suformuota profų komanda, ir rezultatai pradėjo gerėti.
-Tada supratau, sakė Jennings, kad mūsų įsivaizduojamas karas su robotais nebus kova su Terminatoriais. Tiesiog kompiuterių darbų atlikimo kreivė nenumaldomai artės prie žmigaus galimybių ribos, ir vieną dieną ją viršys.
Nuo tos dienos žmogus pasidarys atgyvena.
Visa patirtis, žinios, sukauptos per visa gyvenimą, taps nereikalingos.
Kompiuteris tai darys greičiau ir pigiau.
Pajausti tai ant savo kailio labai nemalonu.

Taigi žmonių priešas-skaičiukų eilutė. Kai ji kirs žmonių liniją, visa gero.
Taksistas prieš programos valdomą taxi, medikas prieš galingą diagnostikos sistemą-ir tokių pavyzdžių bus kasdien ir visose srityse.
Tol kol beveik visa darbai bus atliekami kompiuterių.

Mano žinutė ne apie religiją.
Droidas rašo apie asmenybės perkėlimą į kažkokią laikmeną ir atgaminimą.
Buvau šiandien katalikų bažnyčioje ir įdedu visiems katalikams žinomą maldą:
http://www.katalikai.lt/index.php?id=155

įsiskaitome;
Tikiu .....

kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą.

Malda sugalvota labai seniai - bent jau iki kompiuterių, elektros, variklių ir kitų atradimų.
Ar istorijoje jau buvo tai apie ką rašo Droidas? Jei buvo tai priemonės buvo tikrai ne skaitmeninės.

Kažkada jau rašiau, kad sunkiausiai suprantama dalis krikščionybėje man buvo tezė apie mirusių prisikėlimą.
Iki kol nesusidūriau su transhumanizmo idėjomis, asmenybės skaitmenizavimu ir netgi asmenybės atkūrimu iš nieko, tai yra bet koks žmogus gali būti bet kada atkurtas, nes informacija niekur niekada neišnyksta.

Netgi gerokai paprasčiau atkurti visus gyvenusius žmones, nei vieną konkrečiai.
Paskui, po atkūrimo Super Kompiuteris greičiausiai ištrins klaidingas asmenybes (nuodėmingus, kurie beviltiški).
Tai ir bus Paskutinio Teismo diena.
Likę gyvens Rojuje-ateities visuomenėje.
Labai tikėtinas scenarijus.

Ir kam gi tuos visus mirusius atkūrinėt? Ką negalima nauju prigamint/prigimdyt? Realiai idomumo dėlei gali kažkas pasižaisti su išskirtinėm asmenybėm, bet ir tas pats Enšteinas ateities visuomenėje kuri sugeba "iš nieko" prikleti bet kurį mirusį žmogų, kažin ar žibės savo genialumu.

Matai, vladas11, atkurti sugadintą programą diske lengviau, nei ją suprogramuoti nuo nulio.
Juolab, tada išsisaugo sukurti vartotojo šablonai, nuorodos, žymės (bookmarks), favorites ir panašiai.

Ar tai bus tas pats asmuo? Jei atkūrinėsim visą aplinką 100%, tai ir viskas toje aplinkoje bus 100% identiška.
Taigi, kito kelio, kaip atkurti viską, nelabai yra.
Bugovas programas (asmenybes) deja teks ištrinti neatstatomai.
Todėl gyvenime reiktų pasistengti, kad paskui neištrintų kaip spamo