Handrail ka jau zinau, gerokai perlenkei lazda. Tavo ziniai lorpak uzsiimineja tik dvasine prostitucija - pardavineja savo siela Sri Sri, Basharams.. Kada nors ir Shetonui parduos

.... manau mažiausiai ką padorus tinklalapis padarytų, tai atimtų iš tokio veikėjo Senbuvio statusą..... visiems laikams...

Gi čia mūsų visų mylimas ir didžiai gebiamas mažasis bukasis turėklas, nieko naujo, man pietai tuoj mmmmm....

"Mūsų visų" gal būtų per drasu Nebent tik "judu kartu"


Nėra jis nei mažas, nei bukas. Viskas su juo toj vietoj normaliai. Tik ryškiai nesusitvarko su savo genitalijom Gal spalvotame parade per daug apžiojo, kad taip tiesmukai dabar kaišo...


Už tokį negražų poelgį Turėklui 10 Tėvę musų, 5 Sveika Marija ir parklupus ant žirnių muštis į krūtinę Laukiam grįžtančio be nuodėmingų svajonių

Jau atsirado darbo prie tekstu vertimu ant img ?

Fanatikai yra kaip prostitutes, o ateistai kaip teisejai. Ka reiskia prostitutes zodis teisejui ? NIEKO.

Viskas gerai yra, kai lyginti su kitais ne savo asmenybę, o darbus. Jei kas nors padirbėjo geriau, užsidegi padaryti dar geriau nei jie. Visa tai – gerai. Palyginimas turi tave įkvėpti, o ne sumenkinti.

fanatikas - radikalių įsitikinimų žmogus, nepakenčiantis kitaip įsitikinusių žmonių, aklatikis
žmogus, labai uoliai atsidėjęs kuriam nors darbui, reikalui ar idėjai ir nesidomintis kitkuo....

Tai saves neatpazisti situose remuose, uoliai tam gudriam indui dirbdama ?

Žurnalistė: Kas nutinka sielai, kai miršta fizinis kūnas?
N.G.Wolmer: Sielos gyvenimas – sudėtinga, gili paslaptis.
Nepretenduoju į absoliutų žinojimą – puikiai suvokiu, jog mano žinios – tik smiltelė beribiame pažinimo vandenyne. Absoliutų, visa aprėpiantį žinojimą, nesąlygotą jokių įtakų, papročių, proto ribotumo, turi tik visiškai nušvitusi sąmonė, realizavusi visas įmanomas gebas, dorybes, tobulą, išbaigtą įžvalgą, išmintį. Tokia yra budos sąmonė. Tai sąmonė, kuriai nebėra, ko dar reikėtų išmokti, ką dar reikėtų sužinoti, įžvelgti, – toks dalykas jai tiesiog neegzistuoja. Tai ir yra visiškai nušvitusi budos sąmonė. Dar vienas fenomenalus, paprastam protui nesuvokiams dalykas yra tai, jog visiškai nušvitusi budos sąmonė yra negrįžtamas procesas, tai yra jai nebeįmanoma kažką užmiršti, nežinoti, nebesuvokti, nebegalėti, prarasti nors dalį įgyto dorybingumo. Būtent todėl jis ir yra visiškas, tobulas, išbaigtas, galutinis nušvitimas, kokį pasiekė buda Šakjamunis. Sutarkime, kad aš dalysiuosi požiūriu, kuriame nėra pretenzijos į absoliučią tiesą.Tai mano patirtis, kuria galima tikėti arba ne.
Manau, fizinio kūno mirtis tik iš dalies paliečia esminį sielos gyvenimą. Kodėl?
Visų pirma todėl, jog vienam žmogiškajam įsikūnijimui užtikrinti, animuoti siela naudoja tik mažą savo šviesos kūno dalį, tik dalį savo esminės dvasinės esaties. Jos energija, dėmesys, švytėjmas, dvasingumas reikalingi daugeliui įsikūnijimų vienu metu. Argi gali tuomet iš esmės keistis esminis sielos būvis tik dėl to, jog sunyko, subyrėjo vieno jos įsikūnijimo grubiausias, trumpiausiai gyvenantis rūbas – fizinis kūnas?
Manau, kai kalbame apie žmogaus mirtį (nors teisingiau būtų šnekėti tik apie žmogaus fizinio kūno mirtį), teisinga būtų kalbėti ne apie pokyčius sieloje, kuri šiam žmogui nepriklauso, bet apie galimus pokyčius, paliečiančius tą sielos esaties dalį, kuri buvo glaudžiai susijusi su įsikūnijimu, pereinant į intensyvų fizinio kūno mirties virsmą (tai yra tik apie mažą visos sielos esaties dalį).
Juk sielos pasaulyje, jos egzistencijos esminėje buveinėje, laikas neegzistuoja, visi įsikūnijimai jai vyksta vienu metu, kasdieniu protu nesuvokiamoje belaikėje realybėje. Jau astraliniame pasaulyje, kuris yra tik viena esmine pakopa vibruojantis aukščiau materialaus pasaulio, kuriame gyvena vienas grubiausių žmogaus astralinių kūnų, laiko nėra. Sielos realybėje pasaulis dar sudėtingesnis, vibruojantis dar aukštesniu dažniu, dar sunkiau suvokiamas.
Tiesą sakant, kai bandau žodžiais apibūdinti šį sudėtingą sielos buvimą aukščiau laiko esančioje realybėje, kurią matau įžvalgoje, regiu gyvenimą, kuriame praeitis – dabartis – ateitis yra tik maža šios realybės dedamoji, išgyvenama tarsi iš šono, neįnyrant į linijinio laiko tėkmę, kaip tai esti paprastų žmonių gyvenime. Joje visi įsikūnijimai yra nuolat esantys ir drauge pasibaigiantys, tuo pačiu metu kintantys ir nekintantys. Tai kažkuo primena nužydėjusios pienės struktūrą, kur kiekvienas pūkelis – įsikūnijimas, o siela – tai, kas yra centre. Kotas panašus į ryšį su pasaulio dvasiniu šaltiniu. Be abejo, tai tik grubus palyginimas, tačiau gal jis nors kiek padės pajausti išgyvenimą, kurį pati patyriau.
Nors daugelio protui tai, apie ką kalbu, turbūt atrodys labai sudėtinga, sielai būtent tokia būtis yra labai natūrali.

Šioje sielos realybėje fatumas, lemtis ir karma darniai susipina su laisve, pokyčiais. Praeitis, dabartis, ateitis kinta kartu – takioje, neatsiejamoje visumoje. Siela visuomet yra glaudžiame ryšyje su amžinąja, šventa, negimusia, nemirsiančia Dvasia. Todėl ji ir gali tapti mūsų sąžinės balsu, vadovauti asmenybei, kai iškyla pavojus sukysti, degraduoti.Tačiau žmogus dėl polinkio skirstyti, skaidyti, proto ir sąmonės dualumo, to nesuvokdamas, neretai atitolina save nuo dvasios, nuo sielos pasaulio.
Dėl to buvimą čia, materijoje, materialiame įsikūnijime su jo apribojimais, siela, per fizinį kūną prie jo priartėjusi, dažnai išgyvena kaip kankinantį, teikiantį išbandymus, bet ir verčiantį tobulėti.
Taigi, kai miršta žmogaus fizinis kūnas, sielai tai yra tiktai vieno jos įsikūnijimo grubiausiojo apvalkalo nykimo pradžia. Pokyčiai labiau paliečia astralinį, mentalinį, karminį sielos kūnus, kurie gyvena ilgiau nei fizinis. Pavyzdžiui, karminis kūnas, kol siela egzistuoja, niekad nemiršta, tik patiria pokyčius, virsmus – skirtingai nei astralinis. Jame kaupiama informacija – situacijų, sprendimų, poelgių, aplinkybių įrašai. Jis susieja asmenybę, visus žmogaus kūnus, sąmonę, pačią sielą su akašos kronikomis, kuriose yra įrašytas bet kokio įvykio, jausmo, minties, pojūčio, ketinimo įrašas – visa jo visuma, su smulkmenomis. Karminiame kūne kaupiasi didėjantis švytėjimas, kai auga bręstančios sielos dvasingumas, dorybingumas. Juk tas augantis dvasingumas, dorybingumas ir sudaro jos didėjančio švytėjimo esmę… Informacija kaupiama ir perduodama esminei sielos daliai, jos esminei informacijos talpyklei, įliejama į pagrindinį sielos išminties ir šviesos indą. Ši informacija apie patirtis, parnešamas iš visų įsikūnijimų, kartu su amžinosios dvasios išmintimi yra sielos evoliucijos pagrindas.

Galiu sutrumpint sita teksta:

bla bla bla bla bla bla bla bla bla - dievas yra - aleliuja.

Nu visiskai zmogus nieko nepasake, karminiai astraliniai, blet

Labai primine scena is vieno filmo, ne siaip sau filmo, o cielo sedevro



Psichiniu ratelis diskutuoja apie savo problemas. Vienas bando labai sudetingai destyt savo santuokos problemas...

Taip ir noris pasakyt tam Wolmer - kalbek apie esme debile! Kunas mirsta, siela isgaruoja ir tiek ja kas ir temate!

Klaida.
Laikas yra pokyčių matas. Jei sakote "visi įsikūnijimai jai (sielai) vyksta vienu metu", tai yra neįmanoma, nes įsikūnijimai yra pokyčiai - o tai ir yra laikas.

Kai žmogaus sąmonė bus užkonservuota, visiškai nesvarbu, kiek laiko praeis iki ji bus vėl atstatyta.
Šiuo atveju laiko nėra.
Bet jei padarytas nors mažiausias pokytis - jam atlikti reikėjo laiko.
Sujudinai nors vieną bita informacijos - laikas skaičiuojamas.
Taškas.

Dar paprasčiau pasakysiu - jei yra vibracija, yra laikas.

"kasdieniu protu nesuvokiamoje belaikėje realybėje"

Kita klaida - jei tai protu nesuvokiama, kaip sitas baravykas suvokia apie ka kalba, ir is kur jis tai istrauke ?

Bla bla bla, bla blal bla bla. bla blah


Droidai tu kurioje ratelio vietoje sedi, beje ?

.... Droidai, negali įrodyti, kad klaida, kaip ir aš negaliu, kad ne klaida.... Mes kalbam apie įsitikinimus..... Jų nei įrodyti, nei paneigti negalim....

Tad - tau priimtina arba nepriimtina.... Dar nieko neįrodei tu, nieko neįrodžiau aš....

Ir neplanuoju nei dabar nei ateitį.... Juk mes dalinamės tuom kuom tikim....

....tai gal ir toliau tikėkim ir dalinkimės, o ne įrodinėkim... A ne?

lorpak kaip galvojate, elektroshokas arba lobotomija turetu itakos tamstos tikejimui ? Kadangi siela nemateriali, tai koks ten skirtumas ka su tavo kunu daro ?

Tikėjimas yra visai kita sąvoka, nei laikas, greitis ar masė.
Nors laikas reliatyvus, jis yra materijos egzistavimo forma, taip pat kaip erdvė.

Todėl geriau naudoti terminus nušvitimas, dvasingumas, dorybingumas ir panašiai.
Nors nušvitimas kaip terminas nelabai tinka, nes jį galima išmatuoti.

Nušvitimas nusako, kokį energijos kiekį šviesa atneša į kūno paviršiaus plotą S per 1 s.
Jis žymimas graikiška raide Φ, jo matavimo vienetas vadinamas liumenu.

Klausimas - budos Šakjamunio nušvitimas kokio šviesumo? Kiek liumenų?
Tada būtų aiškumas.

Tai tik jūsų kiekvieno asmeninės nuomonės, mintys ir įsitikinimai...tik tiek ir nieko daugiau, o tai nieko nei įrodo nei neįrodo, todėl siūlau visiems tiesiog dalintis draugiškai mintimis ir plėst akiratį, ir baigt vaikiškai varyt vieniems ant kitų

Haha, sita analogija - topas. Grynas forumas toj istraukoj.

http://mokslas.delfi.lt/mokslas/azartiniai-zaidimai-prostitucija-ir-dar-10-bendru-zmogaus-ir-bezdzioniu-savybiu.d?id=62094671

Bezdzioniu planeta is coming..

Svarbiausia yra patirti tą Kažką, kas nesikeičia, tą Kažką, kas nemiršta, Kažką, kas tavy nedūla.