Taip ir galvojau, kad atsakymas bus tokio pobudzio As gi sakiau, nedarykit isvedziojimu. Jus gyvenat visiskai vienodai atlyginimo, materialiniu daiktu, turto, rinkos, teisines bazes prasme, taciau esant tai paciai analogiskai situa cijai tik skirtingai skolai nereikia jokio eksperto pasakyti, kad turintis didesne skola ateityje susidurs su didesnem problemom, o tu rangaisi kaip zaltys ir issisukineji, kaip konservai ir komunistai.

Sekantis kriterijus, Lietuvoje minimali alga 1000 lt Estijoje 1105 lt aisku irgi nieko nesako, kaip ir visi kiti rodikliai....

Po tokių išvedžiojimų, bet koks straipsnis, bet kokio lygio eksperto ar šiaip žmogaus tampa beprasmis, tiksliau jūs bandote jį tokiu padaryti.

"""Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir apie 50 proc. mažesnis nei Estijoje. Tiesa, latviai labai džiaugtis negali, nes dėl dar didesnės nei Lietuvoje darbo mokesčių naštos jų darbo užmokestis sumokėjus mokesčius tampa beveik toks pats, kaip ir lietuvių. Tačiau estai, net ir sumokėję mokesčius, gauna 50 proc. didesnį darbo užmokestį."""

O gal taip yra būtent todėl, kad Estija skirtingai nei Latvija ir Lietuva nėra prisiskolinusi, gal todėl, kad ten algos didesnės? O gal teigsit, kad esant tai pačiai rinkai, kainoms ir vertėms gauti 50% didesnę algą yra blogiau, nei mažesnę?

Kam reikia ir kiek galima meluoti prasčiausiuose dalykuose, negi manot, kad visi tokie naivūs ir patiklūs ir patikės, kad šiais laikais dirbama ne dėl algos? Kas penktas dirbantysis išvažiavo būtent dėl didesnės algos arba apskritai , kad gautų algą...

Situacija, kai aklai ginama konservatorių politika man primena grynai sovietinius laikus. Sovietiniais laikais, daugumas vedamųjų laikraščių buvo su žodeliu "pravda". Pravda, Komsomolskaja pravda ir t.t. Nors juose buvo rašoma nepravda, visi aklai turėjo tvirtinti, kad ten rašoma tik tiesa.

ABC deja apie konservatorius neužsiminiau nei žodžiu savo postuose. Matyt kas ka nori tas ta mato...

O dėl palyginimo kas geriau, tai tame ir yra esmė, kad niekados negali lyginti pagal vieną kriterijų neatsižvelgdamas į kitus. Jeigu būtum paklauses: kas geriau ar Lietuva su šiandienine skola ar lygiai tokia pat Lietuva be skolos? Aš tikrai pritarčiau kad be skolos būtų geriau. Bet...! Lietuva be skolos tikrai nebūtų tokia pati kaip yra dabar ir pasakyti kurioj Lietuvoj man būtų geriau gyventi aš tikrai neapsiimu...

Pvz, Amazonės džiunglėse gyvenanti kavahiva gentis neturi skolų, bet neesu tikras ar mus reiktų į ją lygiuotis. Labai sunku spręsti, kas būtų jeigu būtų. Tik dėl skolinimosi, tai pasigendu pastangų skolintis vietinėje rinkoje, toks įspūdis, jog valstybė bijo konkuruoti su bankų indėliais. Daug agitacijos dėkit indėlius nes jie apdrausti valstybės, bet agitacijos pirkit vyriausybės obligacijas, nes už juos taip pat atsako valstybė tai nesigirdi.

2003 metų karšta diskusija apie stojimą į ES.

Ir kuri iš jų gentis Lietuva ar Estija?
Ir nėra jokio būtų jeigu būtų yra valstybė su skolom Lietuva ir be skolų Estija.

Mūsų vyriausybė kaip tik šiemet ypač daug skolinasi vietinėje rinkoje, jei neklystu, tai net atšaukė seniau planuotą skolinimąsi užsienyje, nes labai sėkmingai sekasi skolintis viduje. Tiesa, pagrinde skolinasi ne tiesiogiai iš žmonių, o per bankus. Taupymo lakštus irgi platina, bet surenka nedideles sumas ir kažin, ar verta tai papildomai intensyviai reklamuoti, nes vistiek tokiu būdu daug nesurinksi.

Šį kart jau net prajuokinai... "niekados negali lyginti pagal vieną kriterijų neatsižvelgdamas į kitus" tu ir tavo kolega dirbate analogišką darbą, tu gauni 1000 jis 2000, ar pagal šį kriterijų galim lyginti, kurio materialinė padėtis, esant vienodoms sąlygoms, bus geresnė tarkim po metų?

2012m pabaigos duomenys:
Estija ~25mlrd USD skola
Lietuva ~31mlrd USD skola

Įvertinam gyventojų skaičių, ir tas skirtumas ne toks jau didelis

audriakas

dedu pliusą. Iš esmės tie , kurie laidoje agitavo už ES, jos pinigų dėka pasakiškai praturtėjo.

Visi toje laidoje dalyvave euroskeptikai nublokšti į šalį. O tai ką jie sakė prieš 10 metų išsipilė su kaupu. Ir dėl darbo vietų, ir dėl verslo sąlygų ir dėl diskriminacijos, dėl atlyginimų, galų gale buvo kalba ir apie naujos AE statybą (žadėjo prezidentas).

Atkreipkit dėmesį, kokią poziciją užima paleckiukas

Perskaičiavus gyventojui, gausis, kad estai vienam gyventojui yra prasiskolinę 25/1,34 / 31/3 = 1.8 karto daugiau už lietuvius.
Įdomu, kokias palūkanas jie moka už tokias paskolas ir kiek proc. BVP tai sudaro.

Malonu, kad suteikiu teigiamų emocijų .
O atsakymas dėl lyginimo: galima pasakyti jeigu tikrai visos kitos salygos vienodos, tačiau kaip ir ne kartą sakiau salygos niekados nebūna vienodos. Netgi tarus kad pradinės salygos buvo vienodos, kaip pvz abu pradėjom dirbti turėdami po 1000Lt saskaitoje, abu esam nevede ir neturim vaiku, gyvename su tėvais ir t.t. aš negaliu garantuoti, kad po metų mano kolegos finansinė padėtis bus geresnė.
Labai elementarus pavyzdys kai taip nebus:
Džiaugdamasis savo dideliu uždarbiu kolega nusiperka lizinginį automobilį (gerą, galingą), ir padaro avariją kurioje nukenčia žmogus ir kaltas yra jis. Dėl to tamposi po teismus, lieka skolingas už sveikatos sužalojimus ir t.t. ir pan. Tuo tarpu aš uždirbdamas savo 1000 mašinos nusipirkti neįstengiu, važinėju troleibusu ir ramiai kaupiu vieną kitą atliekamą litą.

Skaitei klausimą?

Yra dvi valstybes Lietuva ir Estija, viena skendi skolose, kita turi sukaupusi atsargas. Kokio lygio reikia ekspertu, kad jie galetu spresti, kurios valstybes vykdoma politika yra naudingesne tu valstybiu pilieciams, remiantis tik siais dviem rodikliais,

Supratai jo esmę? Manau , kad ne. Juk net nebuvo pasakyta kuri valstybė skolose... Klausimas buvos susietas su ekspertais, su jų pateiktais vertinimais, bet ne su skolos nagrinėjimu (dydžiu, palūkanomis, panaudojimu ir t.t.). Klausimo dalykas ir esmė buvo visai kita.

Pačios skolos aš net nesiruošiau nagrinėti, gal estai savo skolą pravalgė, o lietuviai investavo ar naudingai perskolino, tai jau visai kitas klausimas...

man atrodo, svarbu ne tiek skolos dydis, kiek pasiskolintų pinigų panaudojimas. Jei paskola generuoja didesnę vertę nei jos gražinimas su palūkanomis, tai viskas ok., galima skolintis tiek kiek skolina. Tačiau jei pasiskolinti pinigai paprasčiausiai pravalgomi (pvz. skolinamasi Sodros deficitui dengti) arba už juos pristatoma vertės negeneruojančių objektų (visokių sporto rūmų, kelių į niekur ir pan.), tai tokiu atveju bet koks skolinimasis ilgalaikėje perspektyvoje yra kilpos veržimasis ant kaklo.

Labai elementarus pavyzdys kai taip nebus:
Džiaugdamasis savo dideliu uždarbiu kolega nusiperka lizinginį automobilį (gerą, galingą), ir padaro avariją kurioje nukenčia žmogus ir kaltas yra jis. Dėl to tamposi po teismus, lieka skolingas už sveikatos sužalojimus ir t.t. ir pan. Tuo tarpu aš uždirbdamas savo 1000 mašinos nusipirkti neįstengiu, važinėju troleibusu ir ramiai kaupiu vieną kitą atliekamą litą.

visa ši dalis jau išvedžiojimai... Klausime - sąlygoje, nieko nėra, nei apie automobilį nei apie avariją, dar daugiau ne kartą pažymėjau, kad esant vienodom sąlygom.

Tu ateini į egzaminą , tau duoda sąlygą, o tu vietoje to, kad pateiktum atsakymą, pradedi nagrinėti temą - ar yra gyvybė Marse...

Visiškai teisingai, bet pastebėk, kad taip ir nebuvo atsakyta į pirmą klausimą, tačiau jau pereita prie kito, skolos dydžio ir trečio skolos panaudojimo. Dar daugiau, buvo iškelta daugybe sąlygų. Taip buvo stengiamasi "nueiti" nuo klausimo ir tiesaus atsakymo, pokalbį pakreipiant kita linkme.

Kaip ten su juodosiomis technologijomis? Juk analogiškai vyksta ir mus supančioje aplinkoje, kalbu apie politikus.

Kadangi ABC atkreipė dėmesį, kad į jo klausimą niekas neatsakė, tai aš irgi galiu atkreipti dėmesį, kad klaustuko šiam pasisakyme iš vis nebuvo.
Kitas patarimas: jeigu klausimas buvo apie eksperto kompetenciją, tai siūlyčiau vengti tokių pavyzdžių kaip Lietuva ir Estija naudojimo, nes realiai jie atsineša savo kontekstą ir kaip pats pastebėjai diskusija nukreipia visiškai kita linkme.
Ir galiausiai mano nuomone reikia labai žioplo eksperto kad jis galėtų spręsti apie valstybės piliečių gerovę žiūrėdamas tik į valstybės skolos dydį. Manau šie parametrai yra nekoreliuoti labai dideliam intervale ir tik ribinėse reikšmėse (kaip tarkim dėl skolos valstybei gresia bankrotas, stoja gamyba ir pan.) tarp šių dydžių atsiranda koreliacija.

ABC klausimas negali buti vertinamas vien tik pagal skaiciu, ir kaip tik - palukanos, grazinimo grafikas yra tie dalykai kurie leidzia atsakyti i klausimas, kas geriau. Kitaip, cia butu tas pats kas pastatyti dvi merginas pries vyra, ir sakyti - kuria jis imtu i zmonas: viena grazi, kita negrazi. Kuria imtumet? PS: Beje, kaip ABC siulo, nekreipkite demesio i pasalinius dalykus, tokius kaip pvz fakta, kad grazi mergina serga veziu ir menesio begyje mirs? O gal vis delto vertinant papildoma informacija susidaromas geresnis vaizdas apie merginas?

Yra kruva pavyzdziu:
Estija ~25mlrd USD skola
Lietuva ~31mlrd USD skola

- Pvz Estija uz savo mazesne skola moka 10% metiniu, o Lietuva 1% - tai kuriai tada geriau gyvenasi?
- Pvz pagal grazinimo grafika (maturity profile) Estija viska turi grazinti 2014-2015 metais, o LT iki 2100 metu - kuriai smagiau?

Jeigu ABC visa tai nesvarbu, tada imkit i zmonas grazuole ir nesistebekit jei po menesio reikes ja laidot.

Newbie, nepriimkit jus taip asmeniskai tuos darbus pateiktus kaip pavyzdzius, nejau taip uzgavau, specialiai pasirinkau tokius, kad butu suprasta mano pasakyta mintis - nes jei pamineciau koki klerko ar vadybininko darba, dar ziurek, nesurpastumet ka noriu pasakyt. Ir arogancija cia ne prie ko, as ir pats esu juoda darba dirbes kazkada, ir esu beveik vienintelis ofise kuris dar su tom naktinem valytojom pasisveikina ir pabendrauja (ne tik su lietuve), kai kiti apsimeta, kad ju nemato, kol jos jiem nuo stalu surenka siuksles ir kavos puodelius.

LT ir US skolos aptarnavimo sulyginimas buvo per vartotoju ir verslo prizme, nes ponas Izgorodinas pasake, kad tai juos slegia tiesiogiai finansiskai. Tokiu paciu principu galima sakyti, kad kariuomene, medicina, seimo pirmininkas, prezidente, keliu apsvietimas Kaune, kai kurie forumieciai (kurie yra valdininkai) slegia tiesiogiai finansiskai versla ir vartotojus, kurie moka mokescius. Ar cia ta Izgorodinas turejo omenyje? Jei taip - tai pasikarotsiu - visa Lietuva yra ekspertai, nes visa Lietuva ta zino. Nesuprantu kur jus ten izvelget uzuominas mano, kad skola aptarnaujama ne is biudzeto, nes tokiu niekur nerasiau - juo labiau, juk pats komentare paminejau skaiciu, kiek milijardu mokama is biudzeto. Norit pritempt kazka, ikast - darykit ta profesionaliau, nes nerimtai atrodot. Tsakant, neprosal ir jum 3 menesiu programa praeit butu, nepasigailetumet tikrai.

na jei buvai tik juokingas, tai po truputį daraisi apgailėtinas.

Jei nematei klausimo, tai į ką atsakinėjai? Tavo visi argumentai perėjo į gramatinių klaidų taisymą.

dar kartą kaip mažvaikis išsisukinėji, tu nematei klaustuko ženklo, tačiau sakinys yra akivaizdžiai klausiamasis, viename sakinyje pavartoti du klaustukai...

Jei klausimas buvo neaiškus, reikėjo pasitikslinti, bet ne pulti atsakinėti.

McAlister

Imčiau gražią , tau palikčiau negražią, nes jei maniškė mirs po mėnesio, tai ir taviškė mirs po mėnesio, nes sąlygos vienodos, jokių pašalinių dalykų, jokių išvedžiojimų, jokių jeigu...

Dabar pasižiūrim ką turim. Skirtumas tas, kad tu mėnesį pagyvensi su negražia, o aš su gražia.

Kaip tokiam kontekste su valstybės skola? O būtent to klausiau.

Atsakant į tavo klausimą vienareikšmei (be jokių jeigu) - Pvz Estija uz savo mazesne skola moka 10% metiniu, o Lietuva 1% - tai kuriai tada geriau gyvenasi?, tai toje valstybėje, kuri pasiskolino pigiau, gyvenasi geriau, šiuo konkrečiu atveju tai bus Lietuva.

O gal vėl bus bandoma įrodinėti, kad skolintis brangiau yra privalumas?

ABC gal nedaskaitei iki galo, pakartosiu:



Ar aš vėl neteisingai klausimą supratau ir tu klausei ne apie ekspertus čia?