Priimant labai optimistinį variantą kad kiekvienais metais tavo investuota suma paaugs bent 20%, norint tapti milijardieriumi po 20metu šiandien reikia tureti bent 26 mln. Sakyčiau paskubėjai su tokia išvada, niekas čia neturi tokios sumos.

Na dividendinių pozicijų kaina palaikoma ir Baltice, palaikomas 4-6 proc lygis, nieks neduoda kainai krist, kad divai pasidarytų 10-15 proc. O labai kilt irgi nėra ko, 2-3 metinius procentus galima rasti ir su gerokai mažesne rizika. Kokie maždaug divai vyrauja už Atlanto?

Už Atlanto kaip ir Baltice bendras divų pajamingumas siekia ~3%

Kol kas visai neblogai Balticas laikosi, ziurint i vakarykste diena JAV

Pabundi-žiūri nei tavo perspektyvių akcijų, nei OMXV nei Lietuvos jau nelikę. Svajoti milijardi nuplaukė, belieka iš nevilties užsišaldyt neribotam laikotarpiui.

Man kaip optimistui yra prastesnis variantas už tavo nupasakotą. Užmingi iš vakaro ir daugiau neprabundi...Daug baltų chrizantemų, daug dolerių čimodane, tik kas tau iš to...

neblogas interviu apie rinkų perspektyvas:

http://vz.lt/article/2013/10/16/akciju-ir-dolerio-kurso-augimo-stabtelejimas-laikinas-interviu

„Trečiąjį šių metų ketvirtį fiksavome vienos iš svarbių banko pelno sudėtinių dalių – grynųjų palūkanų pajamų – augimą. Tai yra labai pozityvi tendencija siekiant kapitalo grąžos. Ji atspindi skolinimo kainos verslo klientams pokytį bei atsigavimą namų ūkių finansavimo apimtyse, kalbant tiek apie būsto paskolas, tiek apie vartojamąjį finansavimą. Šis augimas sudaro prielaidas vidinio šalies vartojimo didėjimui, kuris yra vienas iš šalies ūkio augimo variklių”, – teigia „Swedbank“ Lietuvoje laikinasis valdybos pirmininkas Marius Adomavičius.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/swedbank-pastebi-daigus-kurie-virs-augimo-varikliu.d?id=63094802#ixzz2iQwZjNjF

Palūkanų augimas yra pozityvu bankui, bet ne besiskolinančiam vartotojui, kuris ir turėtų "didinti šalies vartojimą"..

Na čia gal labiau ne palūkanos augo, o paskolų apimtys. Iš to palūkanų pelnas didesnis gavosi.

Aha, Lietuvoje yra dvi problemos - 1) lietuviai per mažai taupo ir 2) lietuviai per mažai kelia vartojimą vartodami skolon.

Definition of 'Net Interest Income'
The difference between the revenue that is generated from a bank's assets and the expenses associated with paying out its liabilities. A typical bank's assets consist of all forms of personal and commercial loans, mortgages and securities. The liabilities are, of course, the customer deposits. The excess revenue that is generated from the spread between interest paid out on deposits and interest earned on assets is the net interest income.

Ūkiškai šnekant žmonės pradeda daugiau skolintis, gal kai kam atrodo, kad tai ne vartojimo atsigavimo ženklas. Netikėkim skandinavais, apgaut nori žulikai...

Komerciniai bankai trina rankomis stebėdami atsigaunančią nekilnojamo turto (NT) rinką. Skaičiuojama, kad daugiausia būsto paskolų ima Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojai. Daugiau kaip pusė besiskolinančių (65 proc.) - jaunesni nei 35 metų amžiaus. Pastebima, kad aktyviausi artimiausiu metu NT rinkoje gali būti iš nuomos gniaužtų norintys išsilaisvinti gyventojai.

http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/besinuomojantys-bustus-pradeda-nerimti.d?id=63095462#ixzz2iRCJLesj

Suprantu jūsų pastabas, beje nereikia daug spėlioti, straipsnyje paminėta, kas augo:

„Trečiąjį šių metų ketvirtį fiksavome vienos iš svarbių banko pelno sudėtinių dalių – grynųjų palūkanų pajamų – augimą. Tai yra labai pozityvi tendencija siekiant kapitalo grąžos. Ji atspindi skolinimo kainos verslo klientams pokytį bei atsigavimą namų ūkių finansavimo apimtyse, kalbant tiek apie būsto paskolas, tiek apie vartojamąjį finansavimą. Šis augimas sudaro prielaidas vidinio šalies vartojimo didėjimui, kuris yra vienas iš šalies ūkio augimo variklių”, – teigia „Swedbank“ Lietuvoje laikinasis valdybos pirmininkas Marius Adomavičius.
Bankas skaičiuoja, kad trečiąjį ketvirtį fiksuotas skolinimo apimčių augimas, jis sudarė 4 proc., lyginant su laikotarpiu prieš metus.

Turi tik 4 proc. augimą ir daro tokias toli siekiančias išvadas.

Didelis skolinimasis per bumą su gana didelėmis palūkanomis ir mažas skolinimasis po krizės net esant nedidelėms palūkanoms visgi rodo, kad vartojimo skolon apimtis lemia ne palūkanos, o lūkesčiai.

Antra diena idomu SFGAT pozicijoj,pagal mane turetu buti kainos pramusimas i virsu.Kokios jusu nuomones?

Pramuse ir gan stipriai

Jo, panašu į impulsą. Čia žiūriu JPM Forsta fondukas vakar-užvakar išėjo su visu paketu (~700 vnt). O susiurbė greičiausiai FireBird su kitu JPM fonduku... Vien tai, kad visą paketą suvalgė per dvi dienas, rodo, jog kaina pirkėjus stipriai tenkina. Forsta beje pafiksavo minusą, pirko vidutiniškai po 2,7, pardavė - po 2,5. Va taip vat, ne savo pinigais juk žaidžia

O jei savais žaistų, tai laikytų dar neaišku kiek, kol išeitų "ant savų"? Jei matai, kad investicija nepasiteisina ir turi kitų idėjų - priimi atitinkamus sprendimus.

Pop, o kada lengviau minusa fixuot- kai savi pinigai ar svetimi?! 'kita ideja' gali buti tokia pat, kaip ir siuo atveju, bet 'neskaudes', nes ne savos babkes. Ta artas ir norejo pasakyt

Minusą fiksuot turi būti vienodai lengva abiem atvejais. Jei žaidi "scared money", tai tada geriau čia nelįst.
Bet meh, neginu fondų valdytojų, tegu jie visi dega pragare

http://vz.lt/article/2013/10/25/baltijos-saliu-imoniu-sandoriu-rinkai-85-mln-eur-injekcija