o klausykit, cia VMI rimtai taip gali 'padulkint' tuos artistus su tuo PVM?

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=22989139

Tiesa sakant labai džiaugiuosi, kad Ashaman sukūrė ir plėtoja tema: Defliacinė depresija ir kartu su kitais diskutuojama. Labai daug įdomios informacijos ir įžvalgų, savo samprotavimų, tikrai pagarbiai žiūriu į tai. Tokiomis įžvalgomis žmogus retai kur sutiksi. Laukiu tęsinio.

To Mauzeris,

Negali o privalo pagal istatyma. Tik man nesuprantama kodel dabar islindo? Kodel visa laika niekam neuzkliuvo? Tai sitaip dirba VMI.. Sis istatymas galioja senai ar tu dirbi pagal autorine, ar patenta ar verslo liudijma ar uab padarei per metus 100tukst ir turi PVM apmokestinima, jei pries tai nebuvai pvm moketoju.

Nu atejo metas ir VMI pasistengt prie biudzeto lopymo.

Nenustoju stebėtis Ashman'o protiniais sugebėjimais. Labai stebiuosi kai prognozės pildosi.
Taip pat nemanau, kad reikia kreipti dėmesį į visokio plauko "žinių asmatikus".
Bet mano priežastis, dėl ko aš stebiuosi tai yra TIKEJIMAS,kad visa yra kitaip...
Juk egzistuoja ir kiti dėsniai. Todėl idomus šio žmogaus tikslas, dėl pastangų šiai temai...?

Политика шведских банков в Латвии может стать преградой для осуществления программы спасения экономики страны. Такой вывод содержится в конфиденциальном документе Еврокомиссии, имеющемся в распоряжении агентства Bloomberg.

"Имеются признаки того, что дочерние предприятия шведских банков возвращают кредиты материнским компаниям, создавая таким образом значительную утечку евро, — сказано в документе, датированном 14 июня. — Успешная реализация программы может оказаться под сомнением в случае утечки ликвидности за рубеж".

Латвия, по мнению ЕК, нуждается в доступных кредитных ресурсах, и если банки, которые занимают лидирующие позиции на рынке, не смогут обеспечить кредитование, то займ от международных кредиторов в размере 7,5 млрд. евро может оказаться неэффективным и не сможет "вытащить" экономику страны из рецессии.

В документе, подготовленном ЕК для Комитета по экономике и финансам (в который входят представители Минфина, ЕЦБ и ЕК), сказано, что возврат средств материнским банкам противоречит публичным заявлениям шведских банков, согласно которым они обещали перенаправить средства местным филиалам.

siaip atsiprasau pasiekeju ;) ,bet copy paste daryti daug proto nereikia ,mano mirtingojo galva ,jei jau deti tokius straipsnius tai isverstus i lietuviu kalba,kitaip gi uztektu tik nuorodos ;),bet as tai renkuosi be tarpininku info is PBK , bloomberg, rus.db.lv, VZ.lt ir tt.. ir jums siulau ,o man cia idomiausia isgirsti asmenine zmoniu nuomone,o ne copy paste

Na daugumos Ashaman kritiku yra visiskai be argumentacijos. Ashaman jau temos pradzioje isdeste ekonominius argumentus, kodel DOW kris iki 3000-4000. Plius sia pozicija pareme ir technine analize EW. Tuo tarpu, kai kuriu "ekspertu" ekonomines zinios susiveda i einamosios saskaitos deficito analize ar skolos ir GDP santykio konstatavima.
Priminsiu kai kuriuos Ashamano ekonominius argumentus:

1. Ekonomikos augimo pagrinda - sudaro vartojimas globaliu mastu - Vartojimo didejimas. Vartojimo didejimas galimas kai zmones gauna vis daugiau pinigu. Zmones gali gauti pinigu is triju saltiniu:
a) darbiniu santykiu. Taciau bedarbyste dideja pasaulio mastu, ypac JAV (apie Lietuva ir rytu Europa net nekalbam). Kadangi bedarbyste dideja, konkurencija del darbo vietu mazina atlyginimus. Taigi zmoniu pajamos mazeja zymiai daugiau nei dideja bedarbyste.
b) kitas saltinis - valstybinis biudzetas. Siuo metu visos valstybes nesurenka mokesciu tiek kiek ju surindavo iki krizes. Kai kurios valstybes mazina (Lietuva), kai kurios didina valstybines islaidas naujos skolos saskaita. Sis veiksmas pateisinamas jeigu krize neuzsites. Kadangi valstybe is savo biudzeto visos ekonomikos ilga laika temti negales, nes jai niekas neskolins. Is to isplaukianti DIDZIULE rizika jeigu krize uzsites (o tai labiau tiketina), nebeliks finansavimo is valstybinio biudzeto ir kas blogiausia didziules valstybines skolos sukels palukanas uz valstybines obligacijas, del ko dides bazines palukanos ir krize dar labiau pagilins. Taip pat jau dabar girdime is Obamos ir FED apie butina biudzeto deficito mazinima. Taigi si pajamu dedamoji yra laikina ir ji jau prie pabaigos.
c) ir pagrindinis pinigu saltinis yra kreditai. Niekam nepaslaptis, kad kreditavimas stringa beveik visame pasaulyje (gal isskyrus Kinija, taciau ka gali viena valstybe pries visa pasauli?)

2. Pagrindine krizes priezastis yra per didele vartotoju skola ir per mazos santaupos. Kuri susidare del multiplikatoriaus. Kol skola nebus sunaikinta iki tam tikro lygio (koks tas lygis vienas dievas tezino) krize nesibaigs. Faktas, kad skola sumazejo labai nedaug, o gal ir visai nesumazejo. Santaupu nebuvimas ir negalejimas toliau skolintis zlugdo vartojima ir ekonomika.

Krize yra tokia fataliska del multiplikatoriaus sukimosi i priesinga puse. Del tos pacios priezasties Ashaman prognozuoja JAV dolerio stiprejima ir defliacija.

Be abejo argumentu buvo kur kas daugiau, visu ju nesurasysi. Taciau noriu oponentu paklausti - kokie jusu ekonominiai argumentai, kad ekonomika tuojau atsigaus arba DOW toliau nekris?

Papildomai idedu grafikeli puikiai iliustruojanti faktus apie sios krizes masta.


Today, the Labor Department reported that nonfarm payrolls (jobs) decreased by 467,000 in June. The stock market declined sharply on the news. Today's chart puts that decline into perspective by comparing job losses during the current economic recession (solid red line) to that of the last recession (dashed gold line) and the average recession from 1954-2006 (dashed blue line). As today's chart illustrates, the current job market has suffered losses that are nearly three times as much as the average. In fact, if this were an average recession/job loss cycle, the number of jobs would have begun to increase three months ago.

Jeigu kazkam patogiau skaityti lietuviskai tai cia tas straipsnis: http://vz.lt/2/straipsnis/2009/07/07/Svedu_ministras_bankams_primine_atsakomybe_PAPILDYTA2

del banku Latvijoje ir LT- o ka jus darytumete budami tokio verslo savininkais? logiska seka butu:
1)jokiu nauju kreditu (investiciju)
2)maksimaliai istraukti "imerkta" kapitala, konvertuoti i SEK,EUR ir grazinti motininiams bankams.
3)sumazinti operacinius kastus (ka tik girdejome apie planus mazinti skyriu tinkla).
Piaras savo keliu, o verslas savo. Galime skustis, piktintis, bet akivaizdu kad bent kelis metus i prieki turesime nuoseklu kapitalo nutekejima ir Lt (LVL)pardavima/Eur pirkima- kas menesi, kas diena.
O kaip pasiseks sia skyle uzkisti- cia jau kitas klausimas- TVF, ES, importo mazejimas (cia LV pasistenge)tikekimes nusvers. O kad valdzia ES kiek pamokys- manau tik i gera.

Apie ekonomine nepriklausomybe- manau kad siokia tokia priklausomybe nuo ES tikrai iseis i gera- paskutines ES isvados del LT biudzeto deficito labai jau aiskiai nuskambejo- tai ne vienkartines eko situacijos pasekme, o sistemine nuolatine busena. Ka cia bepridursi- gal privers pasitaisyti jei patys nemokam.
ir tai geriau nei tureti koki "visiskai nepriklausoma" Sustauska ant backos berekianti ar tapsnojant reikalus tvarkanti prezidenta?
O del valdymo ir viesojo sektoriaus kulturos-pradejom nuo nulio ir dar tik viena karta praejo, anksciau ar veliau isauklesim

beje, pavyzdys is skaidrios N.Zelandijos: vyriausybe privatizavo KiwiRail (gelezinkelius), veliau nupirko juos atgal permokedama nei daug nei mazai- 389mln. NZ doleriu (apie 600mln. lt, galutines isvados). Ar neprimena VST ir LEO? ir gyventoju panasiai kaip Lietuvoje. Apie AUS stimulo svaistymus ilgai butu galima anekdotus pasakoti.

Apie valstybes biudzeta-kiek mums tai kainuoja?
25b Lt ir 3,5mln. gyventoju: kiek virs 7k metams arba 600Lt menesiui.
Ka gauname?- kelius(puikus), medicina, svietimas, pensijos, pasalpos, saugumas ir siaip normali gyvenamoji aplinka. Gal kas noretu atgauti savo 600Lt ir gyventi pvz. Nigerijoje, Afganistane ar Laose?

Ta prasme turime nuostabia sali, saunius zmones, tinkama aplinka ir tai kainuoja tik 600Lt/men.
Ir nereikia laidoti salies anksciau laiko.
Taip, valdymo islaidos galetu buti gerokai mazesnes ir panaudojamos efektyviau, taip gauna ir tie, kurie neturetu, bet, ei, mokestis vis dar pakeliamas?
tiesa, dali biudzeto sudaro ES parama, tai turbut menesis gyvenimo LT ir naudojimosi bendru geriu tik apie 500Lt/zmogui.
o kiek vidutiniam pilieciui per men. kainuoja palukanos svedu bankui?

trumpai- valdzia tikrai nera efektyvi, bet ir salyginai nebrangi ir pavezama (mokeciau savo dali isvis kad tyliai sedetu nieko neveikdami )

Ne valstybes skolos ir jos islaikymas yra problema, o privacios. Ir norint suvokti kur ekonomika keliaus toliau turbut tikslingiau butu lyginti bendra prasiskolinimo lygi, o ne viesojo sektoriaus.

) to siaures vejas - umnica

Valdzios poziuri i 'liaudi' viska pasako sitos vistos posakis. Siai dienai Kubilas sako turi sutaupyt 7mlrd lituku, kai biurokratai mums kainuoja apie 2 mlrd per metus. Tai vietoj to zasinai, kad stipriai pjautu tiem parazitam, melzia visus kitus. Tuoj, kad pinigus susilega;izuot Lietuvoj, teks daryt UABa, kuris ir bus skirtas pinigu pervedimui i LT, ir po menesio bankrotinamas. Nes dabar sakalai is VMI oi kokie alkani!!!

Mes toks nervas ima, kad uz 2009 reikes atsegt virs 50% pliuso, tai net naktim negaliu ramiai miegot. Pasitaiko tokiu mokesciu administratoriu, kur virs 100K litu pliuso, dar PVM bando pripaisyt, nors ant finansiniu operaciju jis nesiskaicuojamas, bet buvo karta atvejis mazdaug toks" Tu esi Zirafa", o tada jau tavo bedos verstis per galva ir irodinet, kad tu ne zirafa!!!

NU del taupymo valstybes valdzios instituciju islaidu, tai reik auditus padaryt ir t.t., bet jau daugiau nei puse metu praejo, o atrodo nieks nevyksta, arba blogai reklamuojama. Na as pvz nepaskaiciaves ir nepasigileines galiu kelis pvz pateikt is kur gaut pinigeliu ir kaip veikla optimizuoti. na pvz ministeriju skaiciaus sumazinimas, sakau, cia teorinis, budas, t.y. sujungti pvz kulturos ir svietimo ministerijas i viena, atleisti dali zmoniu, ir patalpas isnuomuoti arba parduoti likusias laisvas, ta pati galima butu padaryti ir su ukio, zemes ukio ministerijomis, jas galima sujungti i viena. sakau reik paskaiciavimu ir daug darbelio siuo atveju idet, tuo tarpu mokestukus pakelt lengviau. na o toliau, kruvos valstybei priklausanciu ir nenaudojamu pastatu ar ivairiu istaigu bei polisiavieciu ir t.t., zodziu pinigeliu galima rasti, tik reik galva pasukt ir t.t.

Buvo laida Lietuvos ryto TV su Vainiene Palaitis dar dalyvavo, tai darbo vietu Biurokratams net padidejo Cirkas be pinigu ir tiek!!!

gal liksiu nesuprastas, bet pazvelkim kitu kampu:
1)gyvenimas sovietu sistemoje zmones ismoke "prichvatizuok ka gali, o valdzia viska turi duoti nemokamai".
2)veliau buvo ideja "busim mazu mokesciu salis, pritrauksim daug investiciju ir eksportas mus "istrauks i zmones". Taigi savikritiskai tenka pripazinti- investiciju nepritraukem, prasiskolinom, bet vis dar isliekam mazu mokesciu salis. Deja toliau taip neiseis. Kai prancuzai ant Rytu Europos burnojo ir primygtinai siule didinti mokescius pamenu ir pats piktinausi. Tenka pripazinti- nors sieke savo interesu, bet buvo teisus.
3) kapitalizmas turejo ismokyti, kad "nemokamu pietu nebuna" ir jei norim islaikyti pensininkus, viesasias paslaugas, infrastruktura, kelius ir t.t.- kazkas juk turi uz tai moketi. Kol kas visos valdzios stena ir bando tai finansuoti didindami skola, bet amzinai taip testis juk negales- jau prichvatizavom ka galejom, nemokamai (uz valstybes skola) valdzia turbut duoti jau nepajegs arba duos daug maziau.

Isvada butu: nori nenori teks keisti poziuri ir suvokti kad mokescius moketi yra normalu, islaikyti senukus, mamas, gydytojus, mokytojus yra normalu ir kol kas LT mokesciai tikrai yra mazesni uz OECD vidurki.
Bet sumokejus lygiai taip pat normalu yra pareikalauti, kad jie nebutu svaistomi ir uztektu tiesiog igyvendinti valstybes kontroles pasiulymus- isvados metai is metu tos pacios.
Mokesciu sistema zinoma yra nenuosekli, fragmentiska, brangiai administruojama ir kitos bedos, bet noredamas buti geras daugumai (rinkejams) efektyvus niekada nebusi. Cia jau demokratijos kaina.
O tokiu galimybiu privestinai susitvarkyti savam kieme ne kasmet pasitaiko ir grazu ziuret i latvius, kurie daro ka gali, arba estus, kurie daro kiek efektyviau nes valdzia jaunesne. Lietuviai kaip visada bando "israsti dvirati"

Irgi bandė:
http://vz.lt/rss/straipsnis/2009/07/08/Bankrutave_automobiliu_prekiautojai_itariami_mokesciu_s

California - Estimated General Fund Disbursements for July 2009
Total Payments to be Made with Regular Warrants - $10.90 billion
Total Dollar Amount of Registered Warrants (IOUs) to be Issued - $3.36 billion
Total for July 2009 - $14.26 billion

Tai reiškia kad liepa Kalifornija apmokės ~ 24 proc. savo išlaidų tualėtiniu popieriumi, kurio nenori priimti nei vienas iš stambių bankų. Gyventojams yra patariama palaukti kol valstija turės galimybę apkeisti šiuos fantikus į nacionalinę valiutą arba rasti įstaigas, sutinkančias juos priimti apmokėjimui.
Turint omeny kad rugsėji IOU dalis turi padidėti iki ~ 6,5 mlrd., o Kalifornija JAV yra kaip lakmuso popierėlis, paskui kurį ~ su 6-9 mėn. lag'ų žengia kitos valstijos, žiema bus karšta.
Šiai dienai egzistuoja tik viena teorinė prielaida, kuri leidžia fantazuoti apie jau pasiektą dugną - tai iš centro paleidžiamos hiperinfliacijos baubas.
Tačiau vertinant paskutinių kelerių metų JAV vykdomosios ir monetarinės valdžios veiksmus, turiu jus nuliūdinti - jokios hiperinfliacijos kelėrių metų perspektyvoje nebus. Bus žiauri, viską nusausinati defliacija ir DJIA žemiau 4000.

Jeigu "ziauri nusausinanti defiliacija" vadinasi didejanti ir sparciai stiprejanti pinigu galia...
Jeigu galia bus pasinaudota- kas pasinaudos ir ar yra tikslas naudotis tokia galia? Ar tik tureti pelna?
Kad rusai fanatiskai "pinigu galia" pasinaudotu nera abejoniu

nu ka, kaip bebutu gaila, bet ziurint i tokius ejimus su jena, kaip ir galima sakyt, kad musiet prasideda antra banga. Sunku tokioj rinkoj piniga virint, reikia labai susimazint pozu dydzius

IT labai gera mintys, sitoje vietoje galima butu sutaupyti dideles sumas. Tik vat viena beda - cia karpyt imsis kai jau anr zmoniu kraut nebegales. Pvz Latvijoje biudzetininkus mazint ir karpyt rimtai pradejo tik kai IMF pagrasino kad neduos pinigu, kas tiesiogiai reiske defaultá.