Autorius | Žinutė |
![]() |
2014-09-08 19:17 #413489 |
Gal sliux ar kas nors kitas noretu patalpinti 20 metu USDJPY chart'a? Nerandu internete. Aciu!
if you fail to plan, you plan to fail
The Undercover Economist |
|
2014-09-08 20:20 #413493 | |
Va prašau tau.
|
|
![]() |
2014-09-08 20:55 #413495 |
Didelis dekui! Idomus trendas... Galvoju gal reiketu sell uzmest? Ar rizikinga? Gal dar luktelsiu 200-300 pip...
if you fail to plan, you plan to fail
The Undercover Economist |
|
2014-09-08 21:08 #413496 | |
Nu sell nuo 115-120 gal ir pradėčiau galvot. Bet ir tai nuo Abe viskas priklausys.
|
|
2014-09-12 23:34 #414114 | |
Kas labiau ismantote gal galite pasakyti, kas ka gainioja: ar USA bondu pajamingumas stumia USDJPY kursa, ar kursas stumia bondus?
Žmogų apibūdina ne tai, ką jis veikia, bet tai, kaip jis tai daro.
|
|
![]() |
2014-09-12 23:57 #414116 |
nafnaf [2014-09-12 23:34]: Kas labiau ismantote gal galite pasakyti, kas ka gainioja: ar USA bondu pajamingumas stumia USDJPY kursa, ar kursas stumia bondus? Biesas zino. Bet Talo kazkada minejo jog per per bondu yield'a "tvarkomas kursas". |
|
2014-09-13 01:07 #414119
![]() |
|
jei gerai suprantu, tai tas yeldas yra palukanu norma. Valstybe savo valiuta isleidzia obligacijas (bondus) ir su atitinkama palukanu norma tos valstybes CB juos superka is `spauzdintu` pinigu. Sitaip atsiranda pinigu, kuriu kaina yra ta palukanu norma. Ta palukanu norma kaip pradinis matas persimeta visai rinkai per bankus. Bankai kazkiek sau uzsimeta, bet pagrinda sudaro palukanu norma. Mazos palukanos - pigi valiuta, nes pigu skolintis, mazi metiniai %. Taip daro boj - pigina jena. O usd jau nera taip labai piginamas ir kalbama apie usd palukanu kelima ir per visur brangsta. Atitinkamai usdjpy i virsu. Palukanu norma susijus su bondu kaina. Kuo bondai labiau perkami, tuo palukanos zemesnes. Kuo bondai labiau isparduodami, tuo palukanos labiau keliamos. Nes gaunasi savireguliacija - jei bondai rizikingi, ju neperka, tai atitinkamai % turi but geras, kad atsvertu rizika. Sitaip reguliuojama palukanu norma ir atitinkamai valiutos kursas per ja nes viena valiuta tampa apsimokiau laikyt kitos atzvilgiu del palukanu. Nemoku gerai paaiskint ir pats daug nesuprantu. Yra daugiau tame, bet tam geriau perziuret khan academy.
Kol sitas dalykas neismoktas, tai neimanomas joks supratimas apie fx, nes tai yra pats visko pagrindas. Pats pinigu idejos pamatas, kas pinigai per daiktas yra. |
|
2014-09-13 16:22 #414127 | |
Nafnaf, as irgi pridesiu savo 5 centus.
Palukanu normos ir pajamingumai itakoja valiutos kursa, o ne atvirksciai. Trumpalaikiu vertybiniu popieriu pajamingumas yra valdomas centrinio banko. Short-end rates kyla, reiskia tighter monetary policy, ir valiuta taip pat kyla, nes investuodamas i ta valiuta daugiau uzdirbi. Ir atvirksciai. Ilgalaikiu obligaciju pajamingumas taip pat itakoja valiuta. Jei long-end rates kyla, velgi investuotojai uzdirba daugiau, ir jie traukiami investuoti kur didesnis yield. Be to, long-rates is esmes nusako sallies ilgalaikio augimo perspektyvas. Aukstesnis pajamingumas, tikimasi didesnio ilgalaikio ekonominio augimo, tai teigiamai veikia valiuta. Ir atvirksciai. www.fxblog.lt
|
|
2014-09-13 16:38 #414128
![]() |
|
Nera teigiamai veikia ar neigiamai, priklauso nuo situacijos.
Ir aukstesnis pajamingumas nereiskia, kad tikimasi didesnio ilgalaikio augimo, o daznai atvirksciai. Salis ant bankroto ribos, niekas tos salies obligaciju nenori - jas parduoda, obligaciju kaina krenta - kyla yeldas (palukanos), kad atsvertu bondu rizika. Tdel ir rasoma "Italija pasiskolino pigiai/brangiai", tai reiskai ko investuotojai tikisi. Jei Italija pasiskolino brangiai (aukstos palukanos), vadinas niekas uz maziau palukanu nenorejo skolint, nes bijo rizikuot, atitinkamai aukstesnes palukanos turi but, kad atmustu rizika. Ir atvirksciai - Italija pasiskolino pigiai, vadinas investuotojai mano, kad salis bus moki ilgai ir jos bondai yra nerizikingi, atitinkamai nereikia auksto yeldo, kad pritraukt investuotoju. Kita situacija, kai valiuta brangsta, vyksta defliacija, tas negerai, norima didint infliacija, tai yra musamos palukanu normos. Jos musamos supirkinejant bondus - keliant ju kaina, atitinkamai krenta % uz juos, ju kainai kylant. NES. Bondai yra skola. Kai atsiranda kazkas skolinantis uz maziau %, tai ir nusistato mazesnis % del skolintoju konkurencijos. Kinijos atvejis idomus, kaip ji musa juani. Usa daug perka is Kinijos, taigi Juanis turetu brangt, nes perkama juaniais. Tai Kinija spauzdina Juani, keicia i USD ir perka amerikos bondus. Keiciant ir musamas kursas. Siaip kiekviena situacija biski kitokia, visokiu variaciju gali but. CB neprivalo butinai supirkt bondus savo salies, jis gali tiesiogiai pirkt kitus aktyvus, eiciant valiuta ir taip musant kursa. Daug machinaciju tame. Pagrindine ideja yra reguliuot infliacija ir valiutu kursa sitaip. Dar brangus yeldas reiskia brangia skola - dideles palukanos. Vadinasi bragu skolinti, verslai turi moket dideles palukanas, stoja biznis. Zmones puinigus deda i banka, nes aukstas palukanas gauna. Pinigai sitaip issisiurbia is rinkos. Rinka stoja. Zinoma yra atvirkstine puse, kai verslai taip gerai einasi, kad net didesnes palukanos nemaiso, tada per palukanas uzdirba valstybe. Gerai butu, kad kas tiksliai suprantantis mane pataisytu kur as klystu. |
|
2014-09-13 21:41 #414132 | |
Negalima tiksliai pakomentavo. Bendru taisykliu nera. Mano pavyzdziai buvo duoti tokioms rinkoms, kur galima ignoruoti kredito rizika - tai JAV, Australija, Vokietija. Ten long-end pajamingumas labiausiai siejamas su ilgalaikio NOMINALAUS augimo perspektyvomis. Teisingai Negalima sako, kad yra atvejai, kur pajamingumas dideja del kredito rizikos - cia tinka PIGS salys. Tokiais atvejais didejantis pajamingumas nereiskia geresnio augimo, o net atvirksciai.
www.fxblog.lt
|
|
![]() |
2014-09-15 10:46 #414179 |
O tai kaip dabar konkreciai su Jena?
|
|
2014-09-15 12:02 #414186 | |
nafnaf [2014-09-12 23:34]: Kas labiau ismantote gal galite pasakyti, kas ka gainioja: ar USA bondu pajamingumas stumia USDJPY kursa, ar kursas stumia bondus? Vienas kito tiesiogiai ir nepriklausomai neįtakoja. Paklausa USA bondams stumdo USD, kas, ceteris paribus, gali pastumti ir USDJPY. USDJPY pokyčiai savaime taip pat nestumdo USA bondų pajamingumo. Nebent įvyksta BoJ intervencija, skirta kursui numušti/pakelti, kuri eina per USA bondų portfelio didinimą/mažinimą. Bet čia jau specifiniai dalykai, kurie priklauso visiškai nuo situacijos. Rule of thumb, kad tas tiesiogiai stumia tą, nėra. |
|
![]() |
2014-09-30 08:13 #415668 |
Kuri laika nebekyla USDJPY galvoju gal metas pashortinti, tuo labiau kad Abe uzsimine kad itin mazas JPY kursas nera gerai.
|
|
2014-10-31 19:46 #419317 | |
koks grazus spaikas is 109.35 i 122.46 ale jie turi tokia savybe sugristi atgal is kur pakilo
![]() |
|
2014-11-20 23:06 #421605 | |
Sėdau ant šios poros
![]() |
|
![]() |
2014-11-28 12:17 #422341 |
pareina stiprus longas , susikaupe daug shortu . todel metu longa riebu su siauru 25 pip stopu
188.17 long , stpas 187,90 tp 119 +- pliusminus
|
|
![]() |
2014-12-01 18:19 #422597 |
119.14 kale korekcija iki 117.88... (aisku, kaip nepasinaudosi tokia proga...
![]() |
|
2014-12-01 20:29 #422614 | |
Pirma lauk kol sios dienos dugna pabarskins
![]() Bear markets have no supports and bull markets have no resistance.
|
|
2014-12-04 18:29 #423103 | |
Įtariu, kad jau reikia kaip ir bandyt longint
![]() |
|
![]() |
2014-12-04 18:37 #423105 |
as longinu su 15 pip stopu 119.50 entry , stpas 119.35
TP 121 +- tuoj bus navaro ![]() ![]() pliusminus
|