Nes žmonės vis dar galvoja, kad pavardės paskutinė raidė gali nustatyti, su kuo galima ir ne tuoktis. Ir tiki, kad debesyse gyvena serijinis žudikas, kuris juos išgelbės. Kitaip sakant žmonės yra kvaili, todėl ir tiki visokiom nesąmonėm, todėl ir neišbraukia.

Aš palaikau "senųjų pinigų" modelį šiais neramiais laikais 1/3 - žemė 1/3- auksas ir brg metalai 1/3 - meno kūriniai... Aš laukiu kad su nafta auksą "nupurtys" iki 970-1000 o sidabra iki 12-14... tada paimsiu 15 unciju AU ir 300-400 AG :-)

Mes diskutavome su gloomers ir po ilgos diskusijos man teko pripazinti, kad as neturiu nei gabalelio tikro sidabro nors popierinio iki soties. Vat cia ir atsirado noras nusipirkti tikro metalo.

Uzsisakiau kelias monetas £20 ir jau po fakto internete radau info, kad legal tender Anglijoje dar nereiskia, kad jas privalo priimti. Tai ju ir nepriima... Taciau yra BoE, Santander, HSBC, Barclays, LLOYDS ir t.t. kuriu klientas esu ir bent 1 is ju bus priverstas jas priimti uz face value. Tos kelios monetos bus kaip draudimas, kad jei 1 ryta pasidarys sidabras $100 uz uncija as jo turesiu. Jei ne, as turiu £20.

Del sidabro manau, kad dar truputi kristels ir tada nepraleisiu progos uzsisakyti dideli kieki investiciniu monetu. Mano kainos targetas $15,6-16. Uz $17 kilogramais pirkti nenoriu.

Apie kokį spausdinimą kalbi? Toks neegzistuoja. CB vykdoma aktyvų supirkimo politika nėra spausdinimas-tie aktvyvai visi laikomi balansuose ir jie kažkada bus parduoti, o CB net tikisi iš to uždirbti. Nebūk mulkinamas su "spausdinimu", nes atrodo taip lyg kažkas iš tiesų spausdina ir dalina pinigus kairėn ir dešinėn. FED tai aplamai per visus vykdytus QE pirko tik kokybišką skolą, jokių junk'ų. Su Japonija tas pats.
Todėl su auksu tai niekaip nesusiję. Niekas, ypač JAV nesiims tikro spausdinimo apie kokį kalbi nes tai jankiams būtų iškart dūris į širdį.
Be visų QE pasižiūrėk ką daro baksas-nepaisant didelio kiekio pinigų, kuriuos vyriausybės ir bankai beveik dovanai pasiskolino iš FED, baksas skyrocketina-reiškia defliacinės jėgos laimi, kas ir atsispindi comodų grafikuose. O kai dar ateis laikas visiems bankams ir vyriausybei tas visas skolas FEDui gražint, va tada ir prasidės visas smagumas. FEDas ne kalėdų senelis o privatus bankas, suinteresuotas pelnu, jis dovanai pinigų nedalina bile kam.

rimtas, nesigincyjam, tikrai ne spausdina, o type'ina i kompo ekrana. Tada CB paskolina komerciniams bankams kurie savo ruostu paskolina paprastiems zmonems dirbantiems puse etato (28h) tukstanciais uz 3% palukanas skolos grazinima atidedant 1,5m. Labai kokybiska skola, labai.

Baksas kyla tai reiskias defliacija? Kokias cia dar nesamones tauksi? Visos valiutos devalvuotos, o tu kalbi apie defliacija? galvoj po kaire tau defliacija...

Na jei nematai ką daro tavo blizgučiai, nafta, pienas, cukrus ir kt, tada gal tau defliacijos ir nesimato, man tai kaip ant delno... Baksas ne šiaip sau kyla, o dėl to, kad skola bliūkšta-visiems reikia dolerių skolai gražint-per restruktūrizavimą, defoltą ar išmokėjimą. Skolos dydis pasaulyje denominuotas baksais yra pats didžiausias, todėl skolai traukiantis baksų paklausa didėja. Viskas paprasta. Elementari credito defliacija.

Beje, CB nesvarbu ką komerciniai bankai daro su pasiskolintais pinigais, jei tavo paprastas žmogelis negražins komerciniui bankui, komercinis bankas vistiek gražins iš savo kišenės CB, todėl skola vistiek yra kokybiška nes už ją garantuoja.
Be to, paskolų dalis komerciniams bankams yra juokingai maža lyginant su vyriausybės skola, kuri yra pati kokybiškia skola kokia tik gali būti. Vytriausybei vienintelis kelias negražint paskolos FEDui yra defoltas, ką dabar sunku įsivaizduot. Pasitaiko aišku...

O gal tikrai nesiginčykim, kaip pats pasiūlei...Juk pasirovei jau ant vienos defliacinės bangos savo pinigais, ir jei laiku nepasifiksuosi ant atšokimo, pasirausi ir ant sekančios. Rinka tau parodys kas infliuoja ir kas defliuoja...Jei raudonuojanti tavo sąskaita tau asocijuojasi su infliacija tai nežinau tada koks pas tave jos supratimas, bet aiškiai ne pelnus nešantis. Eik geriau miegot.

Realiai idomu ka ten pirko istikruju FED. Lyg ir eme MBS - kiek ten kokybes tai pats velnias zino. Mano durna galva - tai toks rafinuotas bailout'as - kad per daug niekas nestaugtu. Ne kai kas issivale balansa nuo netikusio balasto ir gavo pinigus kuriuos sukiso i akcijas ar skolos popierius. Cia mano tokia samokslo teorija. I ekonomika QE babkes taip ir nepapuole - tada tikrai turetume hiperinfliacija.
Del bakso kilimo - kad nelabai yra kas daugiau sugebetu "sugerti" tokius kiekius pinigu is viso pasaulio apart USA. Tai visi ir "jama" kad bent kazkokia graza butu.

Nesu tikras, bet skola traukiasi? Restrukturizuojama prie mazu palukanu - gal ir taip. Bet ypac viskam lekian zemyn ir mazejant iplaukoms kad dar grazinti ka nors.....

Rimtas, „spausdinimas neegzistuoja“??? )))))
Man šitas tavo teiginys sukėlė laabai daug klausimų
1. Tavo paminėta aktyvų supirkimo politika už kokias šaibas vykdoma? ir iš kur tos šaibos paimtos?
2. Kokia kaina būtų tavo minimų supirkinėjamų aktyvų, jeigu jų CB‘ai nesupirkinėtų?
3. Jeigu atsakymas į 2-ą klausimą yra „mažesnė“, kitas klausimas – kiek? 10%? 25%? 50%? 99%?
4. Jeigu dėl CB‘ų veiksmų, supirkinėjamų aktyvų kaina yra didesnė, negu, kad būtų, jų nesupirkinėjant, mano galva, tai infliacija. Gal net hyper infliacija, nes trilijonai yra dideli skaičiai ir jeigu jie nefiguruotų paklausos pusėje, tų aktyvų kainos, tikėtina, būtų min. 50% mažesnės.
5. Ar dėl to, kad CB‘ai superka aktyvus, pagerėja bankų balansai? Jeigu taip, išeina, kad jų rezervų norma viršija reikalaujamą normą X dydžiu ir jie gali papildomai skolinti? Tai defliacinis reiškinys?
Mano nuomone, neteisinga skaičiuoti defliaciją/infliaciją nuo nominalių skaičių, neigiant trylikaženklių skaičių įtaką tiems nominaliems skaičiams…
T.p., mano nuomone, tų CB’ų supirkinėjamų aktyvų kaina yra stipriai infliuota. Ir iš viso, šiuo metu viskas yra vos ne hyper-infliuota tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek NT.
Kodėl comod’ai neinfliuoja? Todėl, kad CB’ams ir vyriausybėms reikia, kad jų kainos būtų kuo mažesnės. T.y. mažesnės comod’ų kainos=didesnis ekonominis akyvumas=ekonomika auga. Todėl iš tų trilijonų į comodus eina tik kapeikos (ir kur kas dažniau į šortinimo pusę)... Visi trilijonai eina ten, kur iš karto pasimato „ekonominis augimas“ ir „gerėjančios ekonomikos sąlygos“. Ir visiems px, kad čia vienadienis problemos sprendimas ir kad vieną dieną ateis atpildo valanda

Aisku yra viena - sidabras nuvertintas. Kiek kris as nesiimsiu spekuliuoti. Faktas 1. Kaina neabejotinai kils. Sidabro kaina turetu buti 1:5 su auksu

reali sidabro kaina ira 28 usd , veliau ar ansckiau ji nusistoves ant 28

Trumpuoju laikotarpiu taip, bet kalbant apie 10 metu perspektyvas i prieki kodel negaletu kainuoti, kad ir $70/oz? Cia butu labai kuklus 15.7:1 santykis su auksu. Ir tokios kainos galetu buti esant dabartinei USD perkamajai galiai ir aukso kainai $1100/oz. Taciau mes visi pukiai zinome, kad iki 2025 dolerio perkamoji galia dar labiau sumazes. Visa tai salygoja paprasta dalyka - Ag isgavimo savikaina.

http://demonocracy.info/infographics/world/silver/silver.html Pagal ju duomenis visas pasaulio Ag yra tik 4,7 karto daugiau nei Au. Tad visas 'perteklinis' Ag turi labai didele galimybe buti ispirktas. Isigyti 1 oz Au yra prabangos dalykas, bet 1 oz Ag gali visi ir ne 1, o 5 oz. Prie $18 kainos butu apie $100. Tad manau susikloscius palankioms aplinkybems ir pravedus siokia tokia reklamine kampanija fizinio Ag perteklius isnyktu kaip dumas, o sitai mano manymu pajudintu ir popierine kaina...

Kita beda - Lietuvoje nera kas pardavinetu investicini Ag uz padoria kaina. Net kontora Estijoje pardavineja uz kilsteleta... Jie turetu buti suinteresuoti pardavineti uz gera kaina.

APMEX.............. Silver Maple pardavineja su 13% pabrangimu over spot
libertysilver.ee... ''..........................22.5% pabrangimas over spot
aureaverum.lt.......''... uz 76 LTL arba $10 over spot arba 60% pabrangimu?!!

Nuosirdziai, kas gali pirkti uz tokia kaina? Kas perka?

arba estai negauna pigiau,arba varo bizni...greiciausiai negauna,nes jei butu to sidabro galybes,tai jiems ir euras biznio atmetus visus kastus butu pelnas neblogas,o dar su kastais gaunasi kazkur 3,tai klausimas uz kokia kaina tarkim kanada tiekia.Lietuviai tai cia gi visiski troliai,o dar didesni troliai kurie is tokiu troliu perka.Dar inete atsirado kontoreliu kurios perka is estu,uzsimeta dar sau ir stumia kaip raso " pigiai" vietinei faunai,tai taip ir gyvenam.

1.Vykdoma už orines šaibas. Tos šaibos gaunamos paspaudus pora knopkių ant klaviatūros. Tai normalu, visi bankai taip daro, net komerciniai. Kai žmogus ateina paskolos namui, tai pinigai gaunami lygiai tokiu pat būdu-bankas turi teisę parašyt reikiamą kiekį ekrane ir paskolint jį žmogui. Tik nereikia pagalvot kad tie pinigai ir lieka ekonomikoj, nes taip nėra-kai žmogus gražina paskolą, bankas privalo tuos skaičiukus išbraukt iš ekrano, sau pasiliekant tik palūkanas. Todėl kas ateina iš oro, oran ir nueina. FEDo atveju iš palūkanų jis daug neuždirbs, nors kita vertus nuo trilijonų net 0,25% yra milijardai, o kai dar palūkanas padidins ir roloverins skolą už didesnes tai išvis kaifas...Vėliau vistiek bankai ir vyriausybė išpirks tą skolą ir FEDas bet kokiu atveju susišluos padorius dividendus...Nebet aišku JAV paskelbtų defoltą o Goldman Sachs ir Morgan Stanley Chaper 11, kas neatrodo labai realu. Yra aišku ir daugiau būdų skolos FEDui negražint, bet visi jie jau būtų šokas finansų rinkoms ir kažin ar iš to kas laimėtų.



2-3. Tų aktyvų greičiausiai nebūtų išvis, nes kai niekas nesuperka, tai niekas ir negamina to ką reiktų supirkti. O kai yra pirkėjas, tai prašom, duosim tiek kiek perka. Jei nebūtų buvę QE, tai jau ko gero visas pasaulis būtų depresijoj, dabar truputį keliems metams tas atidėta, bet vistiek neišvengiama.

4. Infliacija yra kainos didėjimas. Šiuo atveju tai ne infliacija, nes superkamų aktyvų kainos nedidėjo, jie buvo superkami už standartinį vienetą, keitėsi tik superkamų aktyvų kiekiai(kiek bondų pardavė bankai ir vyriausybė). O kad už tuos pinigus buvo pirktos akcijos(bankų atveju) ir finansuotas dešimtmečio karas Artimuosiuose rytuose(vyriausybės atveju) tai čia irgi ne infliacija. Akcijų kainų aplamai negalima vertinti per infliacijos prizmę, nebent tu astronomas, jie visatos plėtimasi irgi vadina infliacija, che che...

NT irgi nėra infliuotas. Konkrečiai JAV jis taip ir neatsigavo iki 2007 lygio, kainos voliojasi 2010 žemumose .

5. Techniškai pagerėja. Jie patys supranta kad tai ne amžiams, yra terminai per kuriuos jie privalės iš FEDo atgal nupirkt viską. Dėl to jie gali papildomai skolint, bet tas nevyksta, nes niekas nesiskolina defliacinėje aplinkoje. Skolos mainai vyksta tik tarp FEDo ir bankų/vyriausybės, pats gi pasakei kad į ekonomiką tie pinigai neina, kas yra tiesa. Neina todėl, kad defliacija, credito rinka traukiasi, dėl to didėja likusių grynųjų baksų paklausa.

Bet visų smagiausia yra tai, kad defliacijos FED sustabdyti negali, tam nėra jokių priemonių. Pristabdyti truputį-sugebėjo, kol buvo pradžia, o kai jau pagreitis paimtas(comodų crashas), tai pasitikėjimas rinkoje įsuks spiralę.

Ne nežinome. Bet spėjame, kad iki 2025 dolerio perkamoji galia bus tokia didelė, kokios nebuvo per paskutinį šimtmetį. Svarbu tik kad būtų ką pirkt ir iš kur juos gaut, kai bedarbystė bus kaip Graikijoj.

Už baksą tiek sidabro nusipirksi, kad nepaneši(retoriškai)

Paprieštarausiu. Kainų didėjimas yra tik kainų didėjimas.
Infliacija yra kai gyventojų perkamoji galia didėja sparčiau, nei prekių-paslaugų pasiūla.
Orientuotis, ar yra infliacija yra labai paprasta.
Pasižiūri, kokias palūkanas moka bankai už indėlius, ir matai.

Šiuo metu palūkanos lygios nuliui. Tokia ir infliacija.
Nematau nieko, kas gali situaciją pakeisti.

Taip .25% palukanos iskels USD i aukstumas

Rimtas, apsispresk! Is pradziu sakai, kad „spausdinimas neegzistuoja“, o dabar jau rasai, kad „šaibos gaunamos paspaudus pora knopkių ant klaviatūros“. Tai kas cia? Ne „spausdinimas“?
Nieko cia normalaus, jeigu „visi taip daro“. Pries 4 amzius Olandijoj visi tulpes pirko, uz namo kaina. Tai irgi normalu buvo?
Kodėl tu kalbėdamas apie „žmogus gražina paskolą, bankas privalo tuos skaičiukus išbraukt iš ekrano“ nušoki ir pradedi dėstyti, kaip bankai ir valstybes grazins paskolas. Kokia informacija besiremdamas tu sugebi padaryti isvada, kad bankai ir valstybes grazins gautas paskolas? Taip, sutinku, paprastas zmogelis 97 proc. atveju grazina pasiimtas paskolas arba ji dulkina tol, kol iskrato is jo tuos pinigus. Bet didieji finansu banginiai ir juo labiau vyriausybes yra visiskai kita istorija.
Keliu saliu is G-20 skolos per pastaruosius 20-30 metu sumazejo?
Gali gal man pateikti koki nors scenariju, kaip, pavyzdziui, JAV grazins savo pasiskolintus trilijonus („nespasudinant“, kaip tu kad sakai)? Kas cia taip pas juos uzboomins? Fracking‘as prie 60 usd/barel?
Skolai ispirkti dabartines vyriausybes, kurios yra prasiskolinusios iki ausu turi 2 budus – defoltas arba spausdinimas.
„būtų šokas finansų rinkoms ir kažin ar iš to kas laimėtų.“ – laimetu beveik visi, nes dalbajobai is wall str.'o vietoj to, kad uz shudo malima laivus ir salas pirktu eitu gatviu shluoti ir runkeliu raveti - sukurtu bent kazkokia realia verte.
„Tų aktyvų greičiausiai nebūtų išvis, nes kai niekas nesuperka, tai niekas ir negamina to ką reiktų supirkti“ wtf? Kas tau ka gamino? CB‘ai supirkinejo(a) slamsta, kurio JPM, Goldman‘ai ir kiti gimorojai neturejo kur deti? Apie kokia gamyba cia svaigsti?
„tai ne infliacija, nes superkamų aktyvų kainos nedidėjo“ ? o ka dare? Mazejo? Nekito?
Kodel akciju kainos negalima vertinti per infliacijos prizme? Siaip, infliacija reiskia pinigu mases padidejima, o ne kainu augima. Kainu augimas tera infliacijos simptomas. O pinigu mases didejimas turi net labai dideles itakos akciju kainai.
„NT irgi nėra infliuotas“ ??? Koks skirtumas, kad kainos voliojasi 2010 m. zemumose?! Jeigu ne FED’as, tos kainos butu 30-50% mazesnes!!! T.y., jeigu fed’as nebutu spausdines shaibu, namas kainuotu 100 k. usd., kadangi spausdino 6 metus ir toliau spausdins, namas kainuoja 200 k. usd? Cia ne infliacija?
Tu nevertink nuo to kas buvo pries metus ar dvejus, tu vertink nuo to, kas butu, jeigu CB’ai nebutu isikishe I ekonomika su savo trilijonais.
Kredito rinka traukiasi nebent is fiziaku ir paprastu smulkiu ir vidutiniu verslu puses. Banginiai (tiek bankai tiek vyriausybes) toliau pampsta…
„iki 2025 dolerio perkamoji galia bus tokia didelė, kokios nebuvo per paskutinį šimtmetį.“???
)))) tu cia rimtai situo paskutiniu savo teiginiu tiki? )))
Šalies, kurios oficiali skola 20 trln. usd, neoficialus isipareigojimai 100 trln. Usd, valiutos vienetas man nupirks tiek sidabro, kad as nepanesiu?
Ar tu suvoki, kad jei JAV obligaciju palukanu norma pakiltu 3-4 proc. iki normaliu istoriniu vidurkiu, jie vos ne visas biudzeto pajamas skirtu palukanu uz skola mokejimui…
Baksas – karalius reik parduoti chat air pirkt usd bondus busiu turtings

Kazkas mala sidabra i miltus... labai idomiai atrodo...

Taip grand, vel sulipai ir vel ne i ta puse nuveze...