Tas, kurio pajamos mazesnes, jis automatiskai gaus mazesne paskola bustui. Uzvadinkim ji 'CCC'
Tas, kurio pajamos didesnes, jis automatiskai gaus didesne paskola bustui. Uzvadinkim ji 'AAA'

Procentai labiau kirs per kepenis pas ta, kurio paskolos verte didesne, siuo atveju tai butu pas AAA
Tu, budamas banku, automatiskai padidini AAA default rizika, o rizikai materializinus, tu, budamas banku, patirsi daug didesni nuostoli, nei defaultinus mazesne paskola pasiemes CCC.
Svarbiausia, kad defaultinus AAA, tie mizerni procentai kurios esi surinkes is CCC net is tolo nepadengtu tavo nuostolu. Is sito isplaukia, jei renkames tarp dvieju blogybiu, kad bankas verciau mato bankrutavusi CCC, nei AAA.

esme manau pagavai

Taigi AAA daugiau uzdirba, jam santikinai ziurint nekirs daugiau, kirs tiek pat. O esant krizei CCC liks be darbo, o AAA tiesiog gaus mazesni atlygi.

Youngcat'o bankas palukanas laiko vienodas tiek AAA, tiek CCC.
Jei, isivaizduojamai, AAA pasieme 500,000.00 su 3% fixed, kuomet CCC taip pasieme 150,000 su 3% fixed, as tai niekaip nepavadinciau lygybe, nors ir AAA uzdirba daugiau nei CCC.
Ka as norejau pasakyt tai kuriam paskolintus pinigus bankas noretu sumazintu bankroto rizika(suteikdamas tenkinancias palukanas) kuo labiau?

bankas nemazintu palukanu su tikslu sumazinti rizika. Jau geriau sumazins paskolos dydi, bet tik ne palukanas. Palukanas mazina tik konkurencija.

Teigi, kad didesnis paskolos dydis ne asocijuojasi su mazesnem palukanom (base rate + mark up)?

Teigiu, kad bankas nemazina palukanu tam kad mazint rizika. Dideles paskolos gali tureti mezesnesnes palukanas del mazesnes rizikos kurios gali buti del uztato, kliento patikimumo, ar kt. taip pat santikinai mazesnes aptarnavimo islaidos.

Cia ir visa paslaptis- palukanaos tik 2% Vietoj 1.4-1.5%. Suktas tas vadybininkas.

Vat cia banko trumparegiskumas. Jei pasiulytu mazesnes palukanas, klientas pasiprasytu didesnes paskolos. Isleist pinigus visuomet yra kur. Pinigu rinkoje nors vezimu vezk, o koks danske banka 20 metu pasiulo 2.8% banko marza (no fix) . Apsizegnoji nuo tokio pasiulymo..

Swedbank vakar man pasiūlė maržą 1,55% + 0,054% 6 mėn. Euribor.

Oho, matyt esi patikimas klientas pagal juos su pastoviom pajamom. O vienas imsi paskola ant saves?

Taip, esu jų auksinis klientas Paskolą imsiu vienas.

Na man SEB panasiai pasiule.. tik nezinau ar sutikti nes Nordea siulo geriau.. bet nesumastau ar 0,1 turi dideles esmes ar ne.. juk realybei reiks ir banka keist

As skaiciuoju kiek per metus 0.1 sudaro euru, jei atsiperka pavedima i kita banka ar algu"nesiojimas, tai jamu pigesni pasiulyma. Taip galvoju.O kiek pasiule nordea? Man myke 1.4- 1.5% pries SEB 1.7 % is gailescio pasiulytu..
Plius nordea turi kazkokiu tai sake akciju- atrakciju, jei NT vertina Oberhausas.

Nepamenu, kuris bankas (ar kurie), bet yra taikančių EBIFN ar kažką tokio. Ala ilgalaikio skolinimosi palūkanų normas. Jie duoda geresnę maržą (~1-1,1) ir taip pardavinėja, kad ala pigiau. Nors iš tikro tas EBIFN yra 10 metų IRS ant EUR. Tai trumpai sakant, gaunat vietoj marža+6 mėn EURIBOR, marža+5-10metų EURIBOR.

dnb taiko sita. matyt jiem nereik klientu, kad sugalvojo tokia skaiciavimo metodika. briedas visiskas

Padariau šiandien skambučius nepopuliariesiems bankams:

Citadele - neteikia
Medicinos - 70% tik suteikia, nepriklausomai nuo to koks tai būstas, kokia trukmė ir pan., finansuoja privacius asmenis verslo sąlygomis, kaip įvardino konsulantė Z. A., kurios linkedinas rodo, kad ji vis dar dirba seb'e
Šiaulių - 70% suteikia, palūkanos nemažesnės, nei 3% + marža 3%
Danske - 60% suteikia, marža 2,8% minimali. Paklausė ar esate mūsų banko klientas - atsakius nebe, gautas atsakymas.

Apie danske žinau, kad vieniems pažįstamiems pasakė "jei nesate mūsų banko klientai, tai net nėra tikslo pas mus atvykt"...

SEB'e jau kartą buvau, DNB užsiregistravau (nesu jų klientas) ir į SWED (pasyvus klientas) dar reikės užbėgt.






Galbūt yra praktinių patarimų kaip su banku derėtis ir išvengti tokių "ups, pamiršau" stiliaus sąlygų ir tembro?








Galbūt kas nors dabar aktyviai ieško ir derasi?

Kaip manote kokie galimi pokyčiai po naujųjų metų paskolų rinkose?

as dabar aktyviai deruosi su bankais. Danske marza 2.8 (atmetu), SEB iki 2 proc. (kol kas pasiule 1.8), swedbank apie 2 proc (gali dar sumazeti).
Manau, kad po nauju metu paskolu isdavimai sumazes. Dabar pats bumas. Iki lapkricio menesio skuba zmones imti paskolas, nes paskui grieztes salygos, bus mazsnes paskolos, mazesnis laikotarpis grazinimo.

"nes paskui grieztes salygos"

Gal galima argumentų?

gali cia paskaityti http://www.delfi.lt/verslas/verslas/skelbia-naujas-skolinimo-salygas-paskolos-bus-isduodamos-kitaip.d?id=68129338

dabar sakau, kad yra sioks toks paskolu bumas. Ziema viskas atlegs...

Pirkimas gal ir atslūgs. Bet tarkim dabar yra n klientų, kuriems reikia paskolų. Tai kiekvienas bankas bandys atsiriekti savo pyrago dalį, nes poto jau gali būti per vėlu. Jeigu ne pas tave, tai pas kitą. n tai baigtinis.

Žinoma, žiūrint iš objektyvios pusės, tai vėliau liks labiau pasiturintys asmenys, arba didės truputį įmokos.
Iš banko pusės šiek tiek rizikingesni dabartiniai klientai, bet ir iš jų pelnas geresnis.

Nors, dar pliusas, kad turėtų būti standartinė forma kur bus viskas aišku. Kiek kainuoja tas kiek kainuoja kitas.
Dabar bankai įsigudrino prašyti kliento, kad jis pervestų darbo užmokestį pas tą banką, kur paskola. Tai dar draudimą spaudžia, kad pas jį imti, o ne kitur.

Ieškomės buto taip pat.