Bus kaip Arvydui Stašaičiui lietuviškojo laukinio kapitalizmo priešaušryje. Vengti mokėti mokesčius nedraudžiama, bet tuo viešai girtis - šiukštu!

manyciau, kad socialines pasalpos turi buti ir teisingai kad jos yra, kaip auksciau ir issisake Zu :
"Nu palaukit. Žmogus dirbo, mokėjo mokesčius Sodrai. Sodra - socialinis draudimas vadinasi kas nežinote. Paskui tas žmogus tapo bedarbiu. Ar manote, kad yra socialiai teisinga jam nemokėti bedarbio pašalpos? Arba žmogus susirgo ir jam nereikia mokėti ligos išmokos? Kas čia per žaidimas į vienus vartus? Žmogus moka mokesčius, bet jeigu jam nutiko bėda, tai valstybė atkiša špygą. Jeigu jau šitaip, tai tada nafik"

Manyciau kad problema slypi kitur!!as cia so kolegomis darbe paskaiciavau kiek procentaliai yra valdininku (i si procenta neiieina policija,ugniagiesiai ,mokytojai), tik is savivaldybiu , ministeriju seimo, apskriciu ir t.t ~ 15% darbingo amziaus gyventoju (o darbingo amziaus yra tik 1mln). manau sutiksit,kad dar 15% sudarytu ugniagiesiai, mokytojai ir visi kiti biudzetininkai, taigi is viso gaunasi 30%. chebrike pagalvokit 30%procentu biudzetinku kaip tokiai mazai valtybelei su 1mln darbingo amziaus zmoniu. Ir jie visiskai nekuria pridetines vertes.
tai va ka noriu pasakyti ne pasalpas reikia mazinti o reikia mazinti si skaiciu bent jau iki 10%, is kuriu valdininku turetu buti tik 2% i paprastu biudzetininku 8%.
Ir dar vienas pastebejimas del seimo, kaip manot ar neuztektu seimo nariu kokiu tarkim 30. manau uztektu ir tai dar butu per daug...

NA kolega, jei paties skaiciavimai teisingi del valdininkijos ir pan. tai yra kur mazinti, aisku pradzioje bus didelis neigiamas efektas, t.y. iseitines, perkvalifikavimas, bedarbio uzmokestis, bet aisku galima butu mazinima per tam tikra laika isdelioti, kad butu protingas mazinimas, t.y. nebutu perlenkta lazdos.

del seimo. siuo metu yra 141 seimo nariu, cia pagal konstitucija, ten tokia sistema, 71 patenka pagal apylinkes atrodo, na nepamenu tiksliai, o likusi dalis eina pagal gautus balsu skaicius ar pan. tai trisdesimt gal per mazai, bet 71 per akis. plius dar galima paliest ministeriju skaiciu, kiek ten ju 13-14? ant musu lietuveles
9-7 per akis. pvz zemes ukio ir ukio ministerijas galima drasiai jungti ir ten atskirus padalinius daryt, po to sveikatos ir socialines apsaugos jungti, svietimo ir kulturos ir t.t., zodziu sitam reikalui darbo reik idet, o dabartiniai veikejai nesivargina ir daro tai kas paprasciausia, jokiu reformu nematyti...

Būtent. Bet jeigu pasigiliname, tai:
1. Atlyginimai apkarpyti žiauriai, bet tik privačiame sektoriuje. Šalutinis atlyginimų defliacijos produktas - didelis ir vis dar didėjantis nedarbas.
2. Galutinio vartojimo prekių kainos (neskaitant statybinių medžiagų ir baldų, kurie dabar ir taip mažai kam rūpi) realiai nesumažėjo. Akcizinių prekių - netgi padidėjo.
3. Biudžetininkų atlyginimai ir soc. išmokos toli gražu nepatyre tokio apkarpymo, kaip privačiame sektoriuje. Visi karpymai skaičiuojami lyginant su suplanuotu rekordiniu 2009 metų biudžetu, net ne su realiu 2008 metų biudžetu. Kad visa tai patempti, padidinti mokesčiai privačiam sektoriui, kuris jau ir taip dūsta (žr. 1 punktą). Ir akivaizdu kad tie padidinimai nieko negelbsti (žr. biudžeto ir sodros deficitus).

Taigi, pažiūrėkime tiesai į akis: turime akivaizdų tragišką fiksuoto valiutos kurso politikos fiasko (tą patvirtina visi makroekonominiai rodikliai). Ne aš vienas rašiau, kad geriausia išeitis būtų buvusi pakoreguoti lito kursą pernai gruodį, vietoje visų drastiškų mokesčių reformų. Tada visi 3 punktai būtų apkarpyti sinchroniškai, per 1 dieną, neišskiriant vien privataus sektoriaus, be to, išlaikant jo konkurencingumą su kaimyninėmis valstybėmis. Dabar tą daryti jau kaip ir per vėlu, nes tai būtų antras smūgis 1 punktui (privataus sektoriaus atlyginimams).

P.S. Ir prašau kai kurių devalvacijos priešininkų nebejuokinti žmonių su tokiais kvaziargumentais kaip "daug gyventojų[bedarbių] pasiėmę paskolas eurais". Iš pradžių dar buvo juokinga, dabar manau kad daugeliui jau nebe.

Tai kad ir pati valstybė yra prasiskolinusi eurais.

Ponas Švytury,

Vis nepalieka Tamstos įkyri idea fix, jog valiutos devalvavimas būtų buvęs vos ne panacėja nuo visų ekonomikos bėdų. Kad taip nėra, prirašyta kalnai straipsnių.
Kaip ten bebūtų, tiek dabartinė "vidinė", tiek staigi administracinė valiutos devalvacijos kiekviena turi ir savo "pranašumų", ir "trūkumų". Kas "geriau" - tiesiog religinis ginčas. Žinoma, teoriškai geriausia būtų visai atrišti litą ir Lietuvos bankui susigrąžinti visus monetarinius svertus, įskaitant palūkanų normos keitimą bei pinigų spausdinimą. Bet, matydami, ką mūsų "bankininkai" daro su VILIBOR, galime įsivaizduoti kas būtų, kai jie imtų kaitalioti Centrinio banko palūkanų normą Apie galimybę jiems ir už jų stovintiems politikams-švogeriams leisti spausdinti pinigus baisu net pagalvoti
Bet kuriuo atveju už nevykusius žaidimus monetariniais ar net fiskaliniais ekonomikos svertais svarbiau yra politinė valia vykdyti ryžtingas ekonomikos ir socialinės sferos struktūrines reformas, pažaboti biurokratiją, energetines, komunalines bei prekybines monopolijas ir sumažinti korupciją!

P.S. Apie kokius valdžios "valią ir ryžtą", vykdant tokias sunkias ir sudėtingas reformas galima kalbėti, kuomet užteko keliasdešimčiai popžvaigždučių ir panašių poniučių su savo išblyškusiais nuo lepinimo vaikučiais "Versace" vežimėliuose pavyrkauti aikštėje prie Vyriausybės bei Seimo salėje ir visa valdžia, palikusi mamyčių "susikombinuotas" daugiatūkstantines motinystės pašalpas, paniškai išmovė dviračiais kur akys veda
Tiesa, mūsų "ryžtingoji plieninė magnolija" dviračiu nepaspruko, bet tik tam, kad pasirašytų įstatymus dėl "LEO LT" (netrukus pamatysim, į gerą tai ar į blogą)........

Galbūt būtų logiška prieš devalvuojant tokiu atveju priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą, pvz., kad ir neleidžiantį bankui per tam tikrą laiką iškeldinti žmonių iš būstų ar pan... Tada nebūtų ir šio kvazi-pseudo-argumento, o bankai labai gerai pagalvotų apie savo dabartines paskolų maržas

O šiaip mano įsitikinimu - tai devalvacija - tai itin greitas šalies 2/3 žmonių nuskurdinimas, iš kurio neaiškų kiek sugebės per trumpesnį laiką (kai neva ekonokika atsigaudinės...) išlipti. Todėl turbūt esama valstybės taupymo politikos parodija ir mažesnė blogybė iš dviejų - bent leidžia tikėtis, kad valstybė kažkokiu būdu susigriebs ir optimizuos savo veiklą. Aišku čia panašu į šiaudą skęstančiam, na bet ne vistiek ėjimas vabank - pradžioje nuskurdinam visą Lietuvą, o paskui GAL atsigausim (o gal ir ne - Zimbabvė - vienas nemažai pavyzdžių ;)))

Žinoma, kad TVF skolina už žymiai mažesnes palūkanas, palyginus su tomis, už kurias Lietuva dabar skolinasi rinkoje, tačiau ar yra daugiau kokių esminių privalumų apart mažų palūkanų? Aš jų nematau. Ko manais pareikalautų TVF? Dar labiau griežtinti savo fiskalinę politiką. Dabartinė vyriausybė nuo pat savo veiklos pražios turimą valstybinio sektoriaus deficitą nusprendė „gydyti“ mažindama biudžeto apimtį ir didindama mokesčius. Prie ko tai privedė, mes dabar jau žinome. Tačiau šiandien manau jau labiau yra aktualiu galvoti/daryti konkrečius veiksmus ne apie fiskalinės politikos griežtinimą, o apie ūkio gaivinimą.
Kitas dalykas, dėl ko reiktų atsargiai vertinti skolinimąsi iš TVF, nes tai reikštų faktinį valstybės bankroto pripažinimą. Tai darytum garsiai sakytum – „niekur daugiau nebegaliu pasiskolinti, tai kreipiuosi į jus (TVF)...“. Manau, kad nereikia aiškinti kaip tai atsilieps šalies įvaizdžiui, kiek ilgai (kiek kartų) kapstysimės įlipę į tokį š... Taip pat dažnai stebimės, kodėl taip brangiai skolinamės finansų rinkose. Kuo dažniau ir garsiau kalbėsime apie galimą skolinimąsi iš TVF, tai tuo brangiau mums ir skolins. Šalies vadovų pasisakymus, pesimistines ūkio prognozes puikiai pastebi tarptautinės reitingų agentūros, tolydžio vis blogindamos mūsų šalies skolinimosi reitingus. Nesakau, kad reikia kalbėti, kad pas mus viskas gerai, tuo labiau, jog taip ir nėra, tačiau kam apie tai skalambyti ant kiekvieno kampo?
Tokios kalbos be kita ko tik apsunkina ir Lietuvos įmonių skolinimąsi, tad nenuostabu, kad gali atitinkamai didėti ir įmonių bankrotų skaičius. Žodžiu, užburtas ratas.
Skolintis, ar ne iš TVF, tai čia jau mūsų pačios valstybės reikalas, tačiau reikia nepamiršti, kad ko gero geriausias laikas vis tik tai jau buvo praleistas. Tarptautinės agentūros vis griežčiau vertina iš dalies mūsų pačių sugriežtintos fiskalinės politikos sukeltą ūkio nuosmukį, tad kuo daugiau eksperimentuosim su mokesčių didinimu, tuo mažiau turėsim galimybių rinktis.

Taigi, ar skolintis iš TVF yra gėris? Nemanau. Kaip labai taikliai pastebėjo ZU – yra papildomų sąlygų. Klausimas tik kiek mums ir mūsų ateities kartoms realiai kainuos tokia „pagalba“?
Kas liečia populizmą, valdžios korupciją, tai reiktų nepamiršti svarbiausio dalyko – valdžią mes išsirenkam patys, tad kokią išsirenkam, tokią ir turim. Deja, bet tokia realybė

Va čia ir yra ta vieta, dėl kurios buvau apkaltinta kažkokių žolyčių padauginimu Iš žolinių augalų paskutiniu metu tenaudoju salotų lapus. Pažiūrėjau sudėtį - nieko įtartino neradau

Kadangi tokia makalynė paskutiniu metu Pasaulyje, vieni kalba viena, kiti kita - pradėjau labiau kreipti dėmesį į skaičius ir procentus. Na, pabandžiau pakeisti patį mąstymo principą. Stengiuosi pati atskirti pelus nuo grūdų. Ir...tokie skirtumai iš skirtingų šaltinių...Tas pats skaičius skirtingai pateikiamas skirtingų agentūrų, dar perskaitant skirtinguose pateikimo šaltiniuose.Na, prognozės tai būtų suprantama, tačiau jau įvykę faktai... Todėl ir pasimečiau. Nebematau būdo, kaip išties orientuotis tarpvalstybinėse situacijose, valstybių situacijose.
Na kad ir koks bedarbių procentinis skaičius.Negi yra skirtingi to skaičiuotojai? Vadinasi, klaidos pateikime. Arba pateikėjų prasta kompetencija. Na, žurnalistai ne taip suprato ar nugirdo...Sensacijų vaikosi... Garsūs šūksniai apie tragišką situaciją.

Tai jei tarptautinės reitingų agentūros sprendimus daro ne pagal skaičius, o pagal šalių vadovų pasisakymus...tai čia jau kaip ir atsakymas man.

kiek gi galima kartoti sita nuvalkiota fraze. tarybiniais laikais irgi valdzia rinkdavom "patys", tik tuo niekas netikejo. paaiskinkit man kas pasikeite?

Kokia bebūtų valdžia - ją vienija privilegijų sau susikūrimas, sotesnio kąsnio sau ir savo šeimoms nariams užsitikrinimas. Kaip kažkas iš internautų rašė: "Juos išrinkome,ne tam kad mes geriau gyventume, o kad geriau gyventų jie - išrinktieji".

Man keista, kai komunisteliai ragina vyriausybe skolintis is TVF ir nemazinti soc. ismoku. Realiai, TVF paskola - nemaza dalimi valstybes suverenumo praradimas. Norisi uzduot klausima: "Kam busit reikalingi, isrinktieji tautos atstovai, kai beliks tik pasirasinet TVF primetamus istatymus bei nutarimus, kaip dabar kaimynai musu, a..?

KOLEGA, priminsiu kaip is tiesu viskas vyko del latvijos. TVF is kart pries skolindama pareikalavo, kad latas butu devalvuotas, bet tam priestaravo latvijos valdzia ir europos komisija (su svedijos bankais pasoneje). Taigi viskas baigesi tuo, kad is 7,5 mlrd. euru vertes paskolos latvijai TVF suteike kiek daugiau nei 1,5 mlrd. euru, o likuse didziaja dali europos komisija. Tiesiog TVF su Europos komisija sutare, kad veiks kartu, o didzioji dalis prieziuros latvijos padeties atiduota TVF, todel visi apie ji ir girdi, nors didziausias donoras yra europos komisija. dabar prisiminkime, kas atsitiko su ukraina, kai jei buvo sutarta skolinti pinigus, o gi jie devalvavo valiuta, nes ukraina nera es nare, vengrijos atveju devalvuoti nereikejo valiutos, nes ji svyruoja laisvai. taigi tai ka daro tvf latvijoje, tai tikrai ne tai, ka jie noretu daryt, planavo daryt.

del valstybes vadovu, t.y. kubiliaus isterikavimo del krizes, na tai jis dare specialiai, ir vadovaudamasis tik savo interesais ir partijos reikalais. cia jau politika. plius ta isterija prisidejo prie to, kad uz grybauskaite dar daugiau zmoniu prabalsuotu, nes kai yra blogai, tada tautai labiausiai reikia gelbetojo, sita schema cia ir buvo panaudota. o kubilius su grybauskaite nuo pat pradzios bendradarbiauja, ir manau, kad tai kas vykdoma lt nuo pat gruodzio tai ir jos didelis nuopelnas.

del euriniu paskolu. jezau tu marija, ar nera tokio dalyko kaip paskolu perfinansivavimas, arba mokejimo termino pratesimas???, ir bankam geriau mokus klientas negu bankrotas. nes jei i rinka pasipiltu didelis nemokumas atsirastu daug butu rinkoje, o del to kristu kainos, nemanau, kad jie nori, kad kainos kristu ir padidetu pasiula, todel jie su klientais labiau linke tartis, del paskolos termino pratesimo ar refinansavimo. toliau, dali is tvf paimtos paskolos galima butu panaudoti sumoketi kreditus uz zmones kurie neteko darbo, seimos atveju, jei bedarbiai butu abu suauge zmones, taciau kai jie susirastu darba, jie butu isipareigoti lengvatinemis salygomis grazinti tuos pinigus. bet jau daug laiko praejo, ir geriausias laikas devalvacijos praejo, o ta isterija del devalvacijos tikrai nepadejo, kai viskas kas susije su devalvacija buvo piesiama tamsiomis spalvomis. devalvacija, kaip ir bet kuris procesas turi ir pliusu ir minusu, aisku kiekvienos salies specifika yra kitokia.

Skolinimosi prasme, Vyriausybė (tuo pačiu ir valstybė) šiuo metu yra patinėje situacijoje.
Vyriausybės klaidos prasidėjo dar gruodžio mėnesį.

Apžvelkime Vyriausybės sprendimus.
Principinė pozicija yra skolintis patiems ir neprašyti TVF pagalbos. Taigi, vyriausybė skolinasi iš privataus sektorio. Sandorių detalės kažkodėl slaptos, bet Finansų ministerija skelbia kiekvieno ketvičio valstybės skolinimos palūkanų vidurkį, 2009 II ketvirtį jis buvo lygus 8%. Vadinasi skolinames brangiai.
Kokie skolinimosi rezultatai?
Ūkio situacija prastėja, o 2009 m. Liepos 23 dieną Seimas pritaria Valstybės grynojo skolinimosi limitą pakelti 63% nuo 5,850 mlrd. iki 9,560 mlrd. Beje, metų pradžioje skolinimosi limitas buvo numatytas vos 1,66 mlrd. litų. 2000 m. po Rusijos krizės limitas buvo 1,6 mlrd. Lt.
T.y. šiandien vyriausybė taip mato situaciją, kad be papildomų beveik 4 mlrd. litų neišsivers.
Nenoriu spekuliuoti, bet suma labai artima vis minimai 1.2 mlrd. EUR paskolai, kuria Lietuva galėtų gauti iš TVF.

Taigi ligšiolinis skolinimasis iš esmės ūkio vystymosi krypties nepakeitė.

Paklausite kodėl esame patinėje situacijoje?
Ogi todėl, kad brangiai pasiskolinome ~3 mlrd. litų, kuriuos, nepamirškime, visiems mums teks gražinti. Kiekvienas verslininkas supranta, kad kuo didesnės palūkanos, tuo efektyviau ir sunkiau jis turi dirbti, kad jas gražintų. Automatiškai sunkių skolų našta mus padaro rizikingesnius tolimesniam skolinimuisi.
Taigi sekančius numatytus 4 mlrd. skolinsimes arba dar brangiau arba visgi kreipsimes į TVF.

Man kyla du klausimai į kuriuos bandau rasti atsakymus.
1) Kodėl skolintis iš TVF yra "blogai"?
2) Kodėl Vyriausybė "ragina" bankus intensyvinti skolinimą verslui, bet tuo pačiu šimtais milijonų skolinasi iš tų pačių bankų vietinėje rinkoje?

1) Žiūrint iš šono, skolintis iš TVF labai nepatiktų politikams bei mūsų rinkoje veikiantiems bankams. Patiktų verslui ir Lietuvos piliečiams.
Politikams labai nepatiktų atiduoti finansų kontrolę į kitas rankas. Taip užkertamas kelias prie pinigų srauto, kuri kreipiant į vieną ar į kitą pusę yra tenkinami vienų ar kitų asmenų interesai. Politkas nesugebantis tenkinti interesų, negaus paramos, negaus finansavimo - įvyksta politinis bankrotas. Pridėkime dar politikų nukentėjusį ego. Labai vaizdus pvz.: TVF ir Latvijos sutartyje yra punktas reikalaujantis betkokį Latvijos veiksmą Parex banko atžvilgiu prieš tai suderinti su TVF.
Bankams blogai, nes praranda galimybę skolinti puikiausiomis sąlygomis vyriausybei, o nukentėjus viešajai nuomonei apie Valstybę, nukentės skolinimosi reitingai ne tik Valstybės bet ir mūsų išlaikytinių, "brangiųjų" švedų motininių bankų. Juk kovojama ir tarp bankų klanų, tikrai ne vienas ir ne du norėtų nusilpninti skandinavų bankų klaną.
Piliečiams būtų geriau, nes ne taip žymiai sunkėtų gyvenimo našta, vidaus vieša opinija nebūtų tokia pesimistinė, kas, mano nuomone, skatintų verslą veikti, o ne vegetuoti laukiant geresnių laikų.

2) Į šį klausimą dalinai atsakyta 1 punte. Dabartiniai politikai visgi yra skandinavų bankų marionetės. Prisidengiant "garbe ir NEimpotencija", saugomi bankų interesai. Skolinamasi brangiai iš vietinių bankų, nevaldomas Vilibor'as ir t.t. Neveltui pirmi Kubiliaus ir Grybauskaitės vizitai buvo į Švediją susitikti su bankų valdybų pirmininkais.

Mano asmeninė prognozė, per sekančius 12 mėn. kreipsimes į TVF. Įvyks politikų "kompromisinis" variantas 50% Lietuvos skolos atiteks skandinavams, 50% TVF.

na kolegos, kiek gi galima kartoti, kad tvf latvijai suteike tik nedidele dali paskolos, likusia didziausia dali finansavo europos komisija

lietuvos atveju gali buti panasiai

Devalvacija gruodžio mėnesį būtų reiškusi ir dar vieną dalyką - tam tikros visuomenės dalies dalinį santaupų konfiskavimą. Ir pačios pažeidžiamiausios visuomenės dalies - pagyvenusių žmonių ir nesidominčių ekonomika bei politika.
Abejoju, ar kartu su devalvacija nebūtų buvę ir to mokestinių pakeitimų chaoso.Pats chaosas davė pirminę griūtį, juk mokesčių našta taip staigiai neužgriuvo. Taigi devalvacija taip pat būtų davusi chaosą ūkyje - ne vien dėl sumažėjusių žmonių santaupų kieko, bet dėl psichologinio poveikio.Visų žmonių vartojimas sumažėtų - o jis verslui būtinas. Tai nebūtų apsaugoję nuo bedarbystės. Šiuo metu tos santaupos jau naudojamos, arba bus naudojamos visiems žmogaus elementarios egzistencijos poreikiams - komunalinėms visokioms ir maistui. Tai priedas prie mažėsiančių pensijų, atlyginimų ir bedarbių pašalpų. Jei to nebūtų, situacija nenuspėjama. Žmonės, įvaryti į kampą, reaguoja dvejopai - vieni atsiduoda likimui ( ne šiaip sau tie anonsai "jei išgirdai žmogų kalbant apie savižudybę - pasikalbėk su juo" ), kiti tampa agresyvūs. Procentinis tyrimas nedarytas. O socialiniai neramumai nėra niekam naudingi. Absoliučiai niekam.

Isterija dėl devalvacijos. Bet kokia isterija yra žalinga. Ir isterijos žala niekur nedingusi.
Neperseniausiai buvau Latvijoje. Šiaip teko skaitinėti, jog ten kainos žemesnės, nei pas mus. Buvau mažo miestelio maisto parduotuvėje ir dideliame supermarkete, veikiančiame ir Lietuvoje. Pirkau tik maisto produktus - pabandžiau palyginti man žinomų tų pačių produktų kainas ten ir pas mus. Maisto kainos Latvijoje žymiai aukštesnės, nei pas mus. Kažkur skaičiau apie egzistuojantį devalvacijos rizikos antkainį. Niekuo kitu aš negalėčiau paaiškinti to pačio prekybos tinklo kainų skirtumo. Ir gaunasi paradoksas - tiems, kam dabar išties sunku, užsikrovęs dar ir devalvacijos rizikos antkainis. Tiesiog verslas netiki valdžios kalbomis ir pažadais. Draudžiasi pats. O žmonės nevalgę juk nebus - jei nepirktų, produktai paprasčiausiai sugestų parduotuvėje. Reiškia, perka. Latentinė isterijos forma. Liūdna.

Jei žiūrėti į devalvacijos naudą tik kaip į neskausmingą visų dabartinių pajamų ir išmokų sumažinimą (nebūtų atskirų grupių piketų), labai jau žiauri to kaina. Kai kurių žmonių ankstesnio darbo nurašymas. Juk pagal skelbiamus skaičius egzistuoja ne vien kreditai, bet ir indėliai.
Sumažėję atlyginimai...juk tai nebūtų taip baisu, jei sumažėtų būtinosios žmogaus egzistencijos kainos.Juk mažesnis ar didesnis atlyginimas visiems toje pačioje šalyje - tik skaičių žaismas. Kitaip žmogus tik jaustųsi, išvykęs į didesnių atlyginimų šalį.Koks gi skirtumas, jei aš uždirbsiu 1,5 lito, o duona kainuoja 1 litą. Ar jei uždirbsiu 2,5 lito, o duona kainuos 2 litus.

Eksportas... ši tema, manau, jau diskutuota ir perdiskutuota. Nereikia pamiršti be konkurencingumo kainoje ir krizinės situacijos visur aplink.

Manyčiau, kad be reikalo kai kurie komentuotojai dabartinius procesus vadina devalvacija,vidine devalvacija ar dar kaip nors. Iš esmės vyriausybė teturėjo du alternatyvius kelius: devalvaciją arba defliaciją, tačiau tai anaiptol nėra tas pats. Kubilius pasirinko defliacinį kelią ir pakankamai kryptingai eina šiuo keliu- karpo išlaidas ir išmokas, nemažai skolinasi užsienio valiuta ir pan. Tai rodo, jog planinė devalvacija yra mažai tikėtina ir teks sulaukti priverstinės, kai bėgantis kapitalas ištrauks visus rezervus (jau kalbėta, kad lito padengimas yra tik teorinis, šiuo metu P3 yra ~41,5 mlrd, Lietuvos banko turtas ~15,5 mlrd, padengti tik grynieji pinigai- pinigų bazė ~10,5 mlrd), galų gale tai bus paprasčiausias kelias ateityje sumažinti įsipareigojimus litais.

Defliacija ir devalvacija turi esminį skirtumą: defliacijos metu yra fiksuojama kainų defliacija, mažėja palūkanų normos (kaip matome praktiškai, tai galioja plaukiojančiam kursui, fiksuoto kurso atveju dėl valiutos rizikos palūkanų normos auga, ir tai dar labiau paralyžiuoja ekonomiką), pinigų apyvartumas mažėja, dėl krentančių kainų pinigai tarsi susiriša- ekonomika stagnuoja, dėl kardinaliai pasikeitusių taupymo įpročių sminga vartojimas ir t.t. ir pan. Iš praktikos didžiausios krizės- didžioji depresija, Japonijos krizė buvo būtent defliacinio pobūdžio. Pavojus - užsitęsiantis stagnavimas ir stag-defliacinė spiralė.

Devalvacijos atveju turime infliacinį procesą- nominalios kainos pakyla, pakyla palūkanų normos, pinigai greičiau sukasi rinkoje, nes niekas nenori užlaikyti nuvertėjančių popieriukų, ekonomika stoja, bet infliaciniai procesai suteikia galimybę ją lengviau išjudinti. Pavojus - stagfliacijos spiralė (užtektų stiprios politinės valios ir ši rizika būtų suvaldyta) ir blogiausiu atveju - hiperinfliacija (tikėtina esant stipriem neramumam šalies viduje ir itin silpnai valdžiai- chaosui)

Infliaciniu atveju procesai vyksta gerokai greičiau, tarsi perkrovimas, defliaciniu atveju tempiama vis sunkėjanti našta, kuri savaime sunkina kelionę. Ir dar norėtųsi pastebėti, jog infliacinio požiūrio į krizę toli iškoti nereikia- JAV politika šios krizės metu yra infliacinė- per pinigų masės auginimą ir eko skatinimo programas skatinama infliacija, USD kursas dėl visų naudotų priemonių smunka, ir tai gerina šalies konkurencinę situaciją.

Apskritai, manau kad perdaug neigiamų emocijų susieta su mokestinėmis reformomis, nes absoliučiai gyventojų ir verslo daugumai metų pradžios pakeitimai labai nežymiai pakoregavo mokestinius reikalus- pelno mokestis įmonės NIEKADA nesužlugdys, PVM pakėlimas 1% sukėlė nebent techninių problemų, GPM praktiškai nepakito. Neapgalvotas buvo akcizo kėlimas degalams, nes energetika yra vienas iš svarbesnių ekonomikos judėjimą lemiančių veiksnių. Bet kuriuo atveju šįkart rimtai nukentėjo tik lygesni tarp lygių- patentininkai, autoriniai ir pan.- visi, naudojęsi mokestinėmis ir administracinėmis LENGVATOMIS, bet juk lygybė yra skaudus reiškinys.. Sutinku, kad psichologiškai netikrumas dėl ateities turi neigiamą poveikį, bet bet kuris save gerbiantis verslininkas turi ir jį įvertinti ir neapsižiūrėjimo atveju ne aplinką kaltinti.

Ir taip, apie mokesčių sistemą esu girdėjęs, buhalteriu esu dirbęs ir esu linkęs skaičiuoti situacijos pokytį- avansinis mokestis ne naujas reiškinys, vadinasi jį bet kuriuo atveju turi planuotis, pasikeitęs tik dydis,o įvertinus buvusį socialinį mokestį tas pokytis beveik ir nublanksta.

Belsebubai,
visą tavo postą perskaičiau kelis kartus, viską, ką rašai, suprantu, tik nesuprantu, ar tu čia mišriai rašai apie bendrus pasaulinius dalykus, ar viską priskiri kaip taikytina Lietuvai? Todėl ir skaičiau antrą kartą, bet vis tiek nesupratau. Ar toks infliacinis scenarijus galėtų būti vienoje mažoje valstybėje pasaulinės defliacijos fone? T.y. mini infliacinis procesas uždaroje erdvėje? Kažkaip niekad apie tai nepagalvodavau, tai dabar ir nežinau, ar galvoti Ar taip tave supratau? JAV ar kitose didelėse šalyse tai čia viskas aišku.

Nemanau, kad defliojant aplinkinėms rinkoms esame pajėgūs sugeneruoti infliaciją. Net ir devalvacijos atveju efektas būtų vienkartinis - sumažėtų kursas, šokteltų kainos, o po kiek laiko jos vėl pradėtų kristi.
Kita vertus manau, kad negalime kategoriškai atmesti devalvacijos scenarijaus dar šiemet. Įsivaizduokime: mažumos Vyriausybė, nesiseka dėl opozicijos ir/arba Grybauskaitės pasipriešinimo patvirtinti biudžetą, nors atlyginimus mokėti tai reikia... O tada lengviausias kelias - pakeisti kursą. Tam nė Seimo, nė Prezidento nereikia...

Zalias28, kaip devalvacija padės išmokėt atlyginimus? Vyriausybės pajamos yra gaunamos litais. O juolabiau visos skolos eurais.