Išsiaiškinau šitą dalyką, rašiau tiesiai į žemės ūkio skyrių, atrašė, jog galima išsipirkti žemę, tačiau pirmiausia reikia atlikti kadastrinius matavimus, gali ir valstybė padaryti tai iš savo lėšų, tačiau kaži ar ji spės tai atlikti iki gruodžio 31 d., nes po to žemė bus pardavinėjama rinkos kainomis. Buvau nuvažiavęs į Ž.Ū skyrių, šnekėjau tai kiek supratau, kad galbūt nereikės kadastrinių matavimų.
Gal kiekvienam skirtingai..

Sveiki, kaip suzinoti kiek mazdaug verta zeme ? Sklypas ukio paskirties, apie 800 aru. Zeme neisdirbta, o pieva. Sklypas yra 1 km nuo Raseiniu miesto.

Dedi skelbimus ir pardavinėji. Kiek pirkėjas pasiulys - tiek ir bus verta. O šiaip - kainai svarbu derlingumas, vieta ir ar netoliese yra stambesnių ūkininkų.

to starteris,

Šiaip sklypo registro pažymėjime turi būti skiltis su rinkos verte kuri nustatyta masinio vertinimo metodu. Jei sklypo nuosavybės gražinimas arba kadastriniai matavimai atlikti ne per seniausiai tai ta vertė bus ne senos datos. Ši vertė kartais žymiai skiriasi nuo rinkos vertės, o juo labiau nuo pardavėjo lūkestinės kainos.
Kitas būdas pasamdyti vertintoją, kuris padarys sklypo individualų vertinimą. Kai sklypas nedidelis nemanau, kad tai bus verta, nes reikės mokėti pinigėlius vertintojui.
Trečias būdas atsidarius NT prekybinius psl, pažiūrėti kiek daugiau, mažiau kainuoja sklypai toje vietovėje, kurioje yra tavasis sklypas. Įsivertinus pačiam kelis faktorius, kaip plotas, strateginė vieta, kiti privalumai ir minusai palygini savo sklypą su kitais ir sužinai preliminarią sklypo rinkos kainą. (Tai bus preliminari pardavėjų kaina, bet nebūtinai rinkos kaina, kuria bus įmanoma įvykdyti sandorius).
Tobuliausia turėti iš Registrų centro duomenis apie toje vietovėje įvykusius sandorius ir jų kainas. Bet deja paprastam žmogeliui tokie duomenys nebus prieinami.

Klysti Simultanai,
Registru cento duomenys prieinami visiems
Ntsandoriai.lt
susimoki ir turi, bet ar jie visada atitinka tai, kas kam sumokėjo - nežinia, bet informacija visada vertinga.

Primrose, sakydamas, kad nebus prieinami turėjau galvoje, kad duomenys bus gaunami neatlygintinai. O už pinigus daug ką galima nusipirkt... Mokamų paslaugų galima įvardinti ir daugiau.

Turim kolizinę situaciją, dėl žėmės sklypo nuomos. Gal kas galėtumėt pakomentuoti? O gal kas susdūrėt su panašia situacija?

Yra žemės ukio paskirties sklypas 30 ha, kurio bendrasavininkiai yra 4 žmonės. Sklypas į 4 dalis nepadalintas (nepasidalintas). Visas sklypas išnuomuotas ir dirbamas. 2-jų bendrasavinnkių sklypo nuomos sutartis su nuomininku baigiasi 2020 m., kitų 2-jų dabar. Tie bendrasavinkiai kurių sutartis baigiasi dabar, nenori pratęsti sutarties su dabartiniu nuomininku. Ar tokiu atveju nuomininkas gali toliau nuomotis žemę, jeigu ir pirmi du bendrasavininkiai linkę palaikyti antrųjų poziciją. (t.y. nutraukti nuomą, nors jų sutartis ir yra iki 2020 m.)

Trumpai tariant. 2-jų savininkų nuomos sutartis galioja 2020 m kitų dviejų sakykim pasibaigusi. Ar gali nuomininkas nuomotis žemę 2016 metais? Ar sutartis nutrūksta ir reikalinga nauja sutartis su nuomininku kur būtų jau bendras sutarimas?

Kaip čia būtų galima teisiškai įvertinti tokia situaciją? Būčiau dėkingas už atsakymus. O gal yra teisininkas kuris galėtų tai pakomentuoti?

Nesuprantama, kodėl sudarytos dvi atskiros nuomos sutartys? Kokie plotai išnuomoti vienu ir kitu atveju, jei sklypai nepadalinti (nepasidalinti)?
Kvepia neteisėtais susitarimais. Nuomos atveju, ant sutarties turėtų būti visų bendrasavininkų parašai.

Sutartis viena ir ji pasirašoma su kievienu bendrasavininkiu atskirai. T.y 4-ios (analogiškos) sutartys su 1-u nuomininku. Du savininkai po pirmo 5-ių metų nuomos suarties pabaigos, sutartį pratęsė iki 2020 m. o kiti du ne, nes sutartyje yra įtrauktas ribojimas parduoti žemę iki 2020 m., kas jiem nepatiko. (dėl ko ir nebuvo pasirašyta / pratęsta) Kadangi ir pirmieji du linkę manyti, kad reikia parduoti žemę, tai jie taip pat palaiko antrųjų poziciją.

Jokių neteisėtų susitarimų čia nėra.

Sklypas išnuomotas visas, nesudalintas gabalais, priklausntis 4-iems bendrasavininkiams.

Klausimas išlieka tas pats. Ar gali nuomininkas nuomotis žemę 2016 metais? Ar sutartis nutrūksta jeigu du yra pasirašę naują nuomos sutartį su nuominnku kiti du ne (atsisako)?

Kiekvienas savininkas nuomoja savo dalį, tad, jeigu kai kurie nenori nuomoti, tai gali ir nenuomoti. Tada tik svarbu sklypą vizualiai pasidalinti į 4 dalis (reiktų bent apsibražyti ir parašus sudėti, kad visi sutinka kur kieno dali - ta prasme kurioj pusėje ir pan.). (čia tam, kad nuominnikui parodyti kurioje dalyje jis gali šeimininkauti pagal nuomos sutartį, o kurioje ne). Nes juk nuomos sutartyje turėjo būti nurodomos dalys, kurias ūkininkas išsinuomoja.

Dėl apsibraižymo čia esu girdėjęs, jog taip daro.

O dėl privalo ar neprivalo nuomoti, tai žinau tikrai iš patirties. Savininkas yra savininkas ir jis sprendžia ką su savo turtu daryti.

Tik atsiranda niuansų, jei nori parduoti. Tada pirmoj eilėj bendrasavininkai, toliau kaimynai man rodos.. bet lygtais ir nuomininkas šioje vietoje turi kažkokių teisių į eilę..

Čia lyg ir aišku. Bet reikalas tame, kad 2-u (pirmieji) savinkai (per neapsižiūrėjimą) pasirašę dabartinę sutartį su nuomininku taip pat nepatenkinti, kad joje yra ribojantis punktas parduoti žemę. Kadangi jie nepatenkinti, tai jie palaiko antrųjų nepasirašiusiųjų pusę ir nuomoti žemę tokiomis sąlygomis nenori. Tai reiškia, kad atsidalinimas yra neįmanomas. Arba nuomuojiesi visą žemę arba nieko, toks yra 4-ių bendrasavininkių susitarimas.

Kaip priversti nuomininką, perdaryti sutartį ir pasirašyti su visais 4-iais vienodą sutartį, panaikinant dabar jau 2-jų galiojančias sutartis iki 2020 m.

Situacija gaunasi tokia:

1. Nuomininkas turi sutartis su 2-iem bendrasavninkiais kurios galioja iki 2020 m.
2. Nuominikas su kitais 2-iem sutarties neturi.
3. Bendrasavininkiai sutarę nuomoti visą sklypą, o ne dalimis ir jokias sklypo dalijimus neis, pagal kuriuos būtų aišku, kur nuomininkas gali arti o kur ne.

Kokia dabar išeitis iš padėties? Ar tokioj situacijos galima skaityti, kad sutartis su pasirašiuisiais sutartį nutrūksta, jeigu nuomininkas nesusitaria su visais ir sudaro naują sutartį, su punktu, nedraudžiančiu parduoti žemę?

Jeigu nesutinka, tai kaip su nuoma? Suprantu, kad kitam gal sunku į situaciją įsigilinti, bet visgi kokie teisiniai variantai galimi?

Manau, kad nuomininkas ant nuomos sutarties (arba sutarčių) turi turėt visu 4 bendrasavininkų parašus. Kol to nėra - jis nėra teisėtas nuomininkas.
Notaras už pigiai atsakytų į Tamstos klausimą kompetetingai.

LD,

Niekas nepratęsta, niekas neišnuomota, kol nėra visų savininkų parašų. Tą turėtų patvirtinti notaras.
Sutartis nutrūksta. Dėl pirmųjų informavimo tvarkos apie atšaukimą, neatsakysiu.

Keista, kad pasrašoma atskirai su kiekvienu. Paprastai notaras paruošia vieną sutartį (su reikalingu egzempliorių skaičiumi), kurioje pasirašo VISI.
VISI pasirašo ant tiek egzempliorių, kiek reikia.
Nebūtina visiems kartu atvykti pas notarą. Tai gali daryti po viena. Kol nėra visų bendrasavininkų ir nuomininko parašų ant sutarties, tol sutartis neįsigalioja.

Aš supratau, kad visame aprašytame procese notaras nedalyvavo ir atskiros sutartys yra tik dalyvaujančiųjų pusių vaizduotės vaisius išreikštas laisva forma.
Net projektuojant vamzdį, kabelį, ar šiaip planuojant kokią veiklą, turi būti VISŲ asmenų parašai ant vieno lapo.

Aš dabar suprantu, kad geriau viena sutartis su 4-iais nuomuotojais ir 1-nu nuomininku. Bet dabar yra kaip yra, tai yra 4-ios sutartys su vienu ir tuo pačiu nuomininku.

Išvedant analogiją, ar galima teigti kad dabar esant pasirašytom 2-iem sutartim iš 4-ių galimų, yra tas pats kas, vienos sutarties atveju, trūktų dvieju bendrasavininkių (nuomotojų) parašų? Panašu, kad taip ir nuomininkas negali naudotis žemė, kol nebus visų suintersuotų dalyvių sutarimo? Ar gali būti dar koks nors teisinis "kabliukas"?

Principe taip, analogija tokia.

Naudotis jis gali, bet jei nors vienas iš bendrasavininkų, neturintis įsipareigojimų nuomininkui, pareikš "ei, ką čia dirbi, aš neleidžiu!" - nuomininkas turi problemų.

Dar momentas - kaip Catalog ir minėjo, notaras sudarinėtų vieną sutartį, o ne 4 atskiras. Aš nežinau, ar Registrų Centras iš viso registruotų keturias atskiras sutartis. Na, bet jei net ir registruotų - kol nėra visų savininkų sutikimo, RC registravimo nebus (su visomis iš to išplaukiančiomis nuomininkui pasekmėmis).
Taip kad mandagiai likę du sakot nuomininkui : "soriukas, nebenuomojam" ir reikalas baigtas.

amm, gal kas pasidalintų apytiksle info-kiek šiais metais moka nuomininkai už geriausios rūšies (pamiršau tikslų pavadinimą), geroje vietoje, dirbamos žemės hektarą?
Dėkingas

Biskis tu gal čia kokioj dievo užmirštoj pelkėj nuomoji už 6,5 eur/ha ar labdaringa veikla užsiimi? Gal realiau 65 eur/ha būtų... Nes neįsivaizduoju kokiam rajone tokios kainos kaip tavo parašyta galėtų būti.

Atsiprašau ten viršuje klaida(ištrinsiu) man moka 170 eur/ha.(Nuomos kaina kas metai peržiūrima iš naujo).

nu va, čia jau panašiau. Labai netgi cool kaina.

Kokie būtų pasiūlymai turint kelis ha apleistų sklypų, kur dalyje jau visai rimtas miškelis žaliuoja? Parduoti baisiai pigiai, valyti, vėl verčiant dirbama žeme ir parduoti brangiau? Ar sumoj būtų verta? Registruoti/veisti mišką ir tuomet parduoti?
Jokių didelių interesų nėra, ypač laikyti, tai pagrindinis klausimas būtų, kaip pelningiau parduoti/atsikratyti?
Vidutinis derlingumas tarp Vilniaus ir Kauno, bet tolokai tiek nuo autostrados, tiek nuo asfalto apskritai. Ačiū už pamąstymus