Tai vadinas dirbant uz vidutini oficialiai statistini atlyginima 540 eut net'o prilyginama pardavinejimui saulegrazu Tai tada Lietuvoj beveik nera vidurines klases... Kaip Rusijoje, tik turciai ir ubagai

Prižadėjau nekomentuoti, kol nepasirodys postas į temą.

Bet kadangi vėl esu cituojamas ir mano žodžiams primetama prasmė, kurios ten nėra, tai nesiplėsdamas atsakysiu:

ne, nevadinas .

Nesuprantu kai kuriu, visi nesamones rasineja, as cia koks krutas..., bet kartu su tais ale nusisnekinetojais rasineju... Tema tokia, kad bet ka gali rasyti ir nenusisnekesi...

norintiems kažką suprasti , tai viena iš vertingesnių žinučių per paskutinius 20-30 lapų...

vidutinis atlyginimas stabilioje visuomenėje turi būti toks, kad neleistų pasiekti finansinės nepriklausomybės, tačiau leistų kažką sutaupyti ir periodiškai investuojant kažkiek padidinti tą sutaupytą...
kuo daugiau vidutinis darbo užmokestis leidžia sutaupyti, tuo visuomenė stabilesnė. jei iš vidutinio DU neįmanoma sutaupyti tai visuomenė nestabili. iš kitos pusės , visuomenė neįgali pasiekti tokio būvio, kad didesnis asmenų kiekis iš vidutinio atlyginimo taptų finansiškai nepriklausomas , kadangi dar toli iki to visuomenė žlunga . jei norit , tai finansinė nepriklausomybė iš vidutinio darbo užmokesčio yra tokia pat utopija, kaip ir komunizmas .

tačiau , kaip žinot, yra begalės manančių, kad utopija gali tapti realybe.

temoje ,sąvoką "finansinė laisvė" keiskit į sąvoką "finansinė nepriklausomybė" ir bandykit išsiaiškinti nuo ko reikia būti nepriklausomu..... tema tai pavadinta "nepriklausomybė" , o senokai diskutuojat apie "laisvę". tai ne adekvatūs terminai

ir apie "nieko neveikimą". jei "dirbančio" akimis tai nieko nedarymas, tai "nedirbančio" akimis tai galimybė daryti bet ką. analogija būtų , jei neregys pasakotų kaip kažkas atrodo matančiam. taip ir čia dirbantis neturi jokių šansų suprasti kas yra "nieko neveikimas ", tačiau nieko neveikiantis gali pamėginti tai paaiškinti dirbančiam. kiek aplink jūs pažįstate žmonių kurie "nieko neveikia"?? pensininkai su vargšo pašalpa nesikaito...kadangi jie išmoko "dirbti", o "nedirbti" neišeina.

Labai neblogas terminas anglu k. yra - 'bond'. Mes ji verciame - obligacija, isipareigojimas. Taciau literaturineje kalboje tai yra 'rysis'. Siu 'rysiu' kiekis bei ju kryptys nustato jusu nepriklausomybes ribas. O laisve, tai - likvidumas. Likvidziausias ir takiausias aktyvas - 'cash'as'. Kitaip tariant maziau isipareigojimu ir daugiau likvidumo. Tokia turetu buti temos lygtis.

Nepriestarauciau -tarytum ir tiesa ....Taciau infliacija tam ir sukurta ,kad grynieji laipsniskai mazetu..... Kadangi nepriklausomybe,turetu buti ilgalaike savoka tai maza rizika per ilga laika tampa didele(per simta metu is dolerio liko 2 centai) ,o tai jau nera gerai nepriklausomybei.... Bet svarbiausia yra tai ,kad grynieji pritraukia kvailus poelgius....,kurie atveda i nepriklausomybes netekima... :-) :-)
Manau ,kad tie kas jau yra finansiskai nepriklausomi nemazai tokiu poelgiu patyre

Priespastatyciau cachui RENTA-toki senoviska laiko patikrinta burzuju isradima (kai dar birzos lochotronai nebuvo populiarus ir nebuvo pensijiniu fondu)....,ir tai ganetinai nelikvidu,bet dazniausiai ilgalaikiai STABILU.
Pasiekus tam tikra finansinio stabilumo lygi,nepriklausomybe tampa daugiau psichologine savoka....

Daug cia pridiskutuota apie finansines laisves ir nepriklausomybes.Mano nuomone finansine nepriklausomybe apibrezti labai paprasta.Finansine nepriklausomybe-kai pajamos virsija arba lygios islaidoms butinoms reikmems patenkinti.
Na o butinos reikmes-cia jau kiekvieno individualus suvokimas.Vienam tai alaus bambalys ir pigus batonas,kitam-nuosavo busto isigijimas/islaikymas,naujas auto ir vaiku zmonisko issilavinimo apmokejimas.

Universalus finansinės nepriklausomybės modelis:

1) Bent 20 arų žemės (kuo daugiau, tuo geriau ir patikimiau) - privati nuosavybės, kurioj stovi tavo troba.
2) šulinys, sodas, daržas etc - prie trobos stūksantys baziniai resursai, leidžiantys išgyventi (bent jau teoriškai)
3) vištos/kalakutai - tai kas sodo/daržo/šulinio resursų pagalba yra verčiama į maistą (mažiausi kaštai)
4) 10kW saulės elektrinė - nu čia ir taip aišku.
5) ...perspektyvoj dar robotas, katrą čia neseniai pristatė japoškės. Senatvėj atneš vandens stiklinę, iškas daržus, palaistys gėlytes ir pnš.

Čia baziniai poreikiai. Visokios kelionės, mergų kabinimas bei už kokius pinigus susimokėti už kokteilį klube - čia jau atskiras klausimas. Poreikių didinimas, t'sakant. Dėl to ir nesusišnekat

1. Kuom gi jau vertinga šita "poezija" ?
2. Ką reikia norėti suprasti ?
3. Ir ką gi jūs čia supratote tokio jums iki tol nesuprasto ?
4. Paaiškinkite šito, jūsų nuomone, vertingiausio teksto prasmę:

"uždirbant MMA ar vid. atlyginimą fin. nepriklausomybės nepasieksi, nors ne piniguose problema. "

Plečiant šitą nepaprastai vertingą fiilosofinę mintį išeina, kad "uždirbdamas dešimt kartų daugiau negu MMA fin. nepriklausomybę gali pasiekti, nors pinigai nesvarbu"

Ačiū.

Nuo savęs galu pasakyti (eilinį kartą pasikartoti), kad finansinė laisvė todėl ir vadinama "finansine", nes pinigai ne tik kad nėra nesvarbu, bet lygiai atvirkščiai - pinigai ir yra fin. nepriklausomybės pagrindas. Ir tik pinigai yra problema, tos nepriklausomybės siekimo kelyje.
... nu bet čia ma pritars nebent mantasO

... Bet pinigų, turto ir paskolų ne tiek daug, kad juos valdyti būtų sunkus darbas ir didelės pastangos.

Iš patirties žinau, kad kuo daugiau nekilnojamo turto vienetų, tuo daugiau galvos skausmo. Kuo daugiau kažkur įmerkęs pinigų, tuo labiau skiri tam dėmesio, pradedi nekokybiškai atlikti pagrindinius nuolatinius darbus ir pareigas.
Su Petro mintim nelabai sutinku. Kartais gali prireikti daug pastangų valdant savo finansus ir kažkam tai užima nemažai laiko, tampa vos ne antru darbu. Tai neturėtų būti darbas, kuris valdo mažiau nei už milijoną.

Belekokios paskolos isviso nesuderinamos su finansine nepriklausomybe.Kazkam skolingas-esi priklausomas.Bankui,kaimynui,draugui,turtingam dedei,nesvarbu.
Nuo 2014 atsikraciau viso skolu/paskolu balasto ir gyvenu pagal principa geriau kukliau,bet is savu pinigu.Tai is dalies paskatino praejusios krizes pasekmes,is dalies baime del ateinancio euro.Ir gyvenimas tapo lengvesnis,kazkaip ramiau del rytojaus.
Kazkas pasakys-nesamone,reikia skolintis,gyventi cia ir dabar.Labiausiai priestaraus tie,kurie svajoja tapti finansiskai nepriklausomais☺

Geriau pirkti gyvenimui naujos statybos tarkim 50k kainuojantį butą už savus ar įnešti 15proc. įnašą, paimti paskolą 30m, o likusius 85proc. investuoti su tarkim 10-15proc tikėtina metine grąža ?

O zinai is ko atidavinesi paskola po 25 metu? O po 2 metu?Is investiciju?O jei tavo 10-15% metine graza pavirs 50-70% nuostoliu,o sveikatos uzdirbt naujiems pinigams bus jau ne kazkas?
Galbut susiklostys viskas puikiai per tuos 30 metu.Ir 30 metu galesi triest paistalus apie finansine nepriklausomybe ir moraline harmonija.

Tai buvo daugiau retorinis klausimas į repliką "Belekokios paskolos isviso nesuderinamos su finansine nepriklausomybe". Galima X sumą sukaupti ir tapti finansiškai laisvu po 5,10,20 metų. Bet tam reikalinga atitinkama rizika. Aišku galima to pasiekti ir per 50 metų beveik nerizikuojant. Visos investicijos į verslą, akcijas, fx ir t.t. yra pakabintos ant kažkokios rizikos. Norint būt finansiškai laisvu pirmiausia reikia nuspręsti kokią riziką toleruosi, kiek metų tai truks ir kokios tau sumos reikia tai fin. neprikl. Ir ne paskolos čia pagrindinę melodiją groja fin. nepriklausomybės kelio link.

tik pyst ir tavo pensija ir investicijos parduodamos iš danske - kur tikslą pasieki mažiau nei per minutę į swedbanki , kur eile pensininkų parugusiom kojinėm 2 dienom . Viskas šiam gyvenime keičiasi ir labai dinamiškai . Šian gaunu sms,a kur nordea sako fa fa lia lia ,bet ženijamės su dnb - labai alkanu valkatūzu... monopolizuojasi viskas ir labai brangsta ...

Su bankais isviso geriausiai tureti kuo maziau reikalu.Va baigesi mano kreditines kortos galiojimo laikas.Atidaviau ta krediteli,sekancios kortos atsisakiau.Tegu eina jie subinen su savo administravimo ir visokiais kitokiais mokesciais.Butiniausioms piniginems operacijoms atlikti uztenka ir debetines.Gal as senamadiskas,bet kur imanoma,teikiu pirmenybe atsiskatymui grynais.

Ne tu vienas... Mano gyvenimo filosofija lygiai tokia pati. Anksčiau, kai tekdavo atlikinėti dažnus pinigų pervedimus/nuėmimus į/iš brokerių sąskaitų, turėjau virtualią debetinę kortelę, o dabar, kai tų pervedimų tapo mažiau, kai atsirado toks puikus mokėjimų operatorius, kaip "Paysera", aš apsieinu net ir be debetinės kortelės.

Gal gali apie Payseros pliusus ir minusus placiau parasyti.

Inteligent, yra tokia savoka 'pinigu ekvivalentai'.
Renta, na as nezinau, nebent tik is biznio puses. Asmenine patirtis=galvos skausmas. Kuo daugiau materialaus, nelikvidaus turto, tuo daugiau ivairiu buitiniu, techniniu, materialiu rupesciu. Kas man labai nepatinka, gal kanors 'veza' pats procesas. Tuomet valio.