Rodome statistikoje vėluojamas tik įmokas o ne visą paskolos sumą kaip ir Bondoroje. Statistikos atvaizdavimą tobuliname, ir ateityje rodysime daug daugiau informacijos ir pasirinkimų, įskaitant galimybę kaip ir rašė stogdengys rodyti defaultinusių paskolų visą sumą (bus galima pasirinkti ar rodyti įmokas ar visą paskolos sumą). Jokio apgaudinėjimo čia nėra, svarbu žinoti kas yra rodoma.

na taip, tikrai manau reiketu rodyti visa suma.

jei taip, tai tada reiktų rodyti taip:

Grąžintų įmokų suma
Negrąžintų įmokų suma

Jei lyginam faktines įmokas tai ir lyginkime su faktinėmis įmokomis, o ne su visu paskolų portfeliu.

Ir dar klausimas Paskolų klubui. Kodėl tada prie Nevėluoja rodote visą paskolų sumą, o ne tik faktiškai grąžintas įmokas?


Isduota viso: 343 288 €
Neveluoja: 278 711 €
Veluoja VISO: 3 960 €

pripažinkite, kad statistiką pateikiate jums palankesniu kampu

Paskolų klubas - strategiškai pasirinkote sau palankesnį atvaizdavimo metodą ir nusprendėte lygiuotis į Bondora, kuri prarandą investuotojų pasitikėjimą ir kurią išjuokė net pats Financial times (http://ftalphaville.ft.com/2016/08/25/2173212/fun-with-peer-to-peer-accounting-yes-actual-fun/)

Paskolų klubas, kaip Jūs galite argumentuotai sakyti, kad rodote tik vėluojančias įmokas? Darote prielaidą, kad jeigu dvi įmokas nesumokėjo, tai visas likusias tikrai padengs?)

cia faktas, kad statistika pateikia taip, kaip jiems patogiau. Pikciausia tai, kad salia jos niekur nepaaiskina, butent KOKIA ta statistika yra. Nezinau kaip dabar, bet SAVY statistika buvo pateikiama tokiu paciu principu.

Ačiū karsyz už konstruktyvią kritiką. Šiandien pataisysime, kad būtų parašyta kas čia konkrečiai atvaizduojama. Statistikos puslayje to nėra rašoma ir pripažįstame, kad tai yra blogai. Facebook investuotojų grupėje tą komunikavome, tai tikrai nebandėme ir nebandome apgaudinėt, bet pražiopsojome, kad statistikos puslapyje tai reikia bent paaiškinti kas ten per vėluojamos sumos.
Kaip minėjau artimiausiu metu bus galima statistikoje pasirinkti ; a) rodyti vėluojamas įmokas (kaip dabar) ir b) rodyti, kad nesugrįš defaultinusių paskolų visos būsimos įmokos. O gal dar būtų patogu matyti dar trečią variantą , pvz.: kokią paskolų dalį laikyti negrąžinama po recovery, t.y. po Paskolų klubo defaultinusių paskolų supirkimo darant preildaidą, kad mes supirktume visas paskolas?

žinoma, patogu būtų rodyti ir worst case scenario, t.y. vėluojančių paskolų nuostolį paskaičiuoti kaip negrąžinamą dalį po recovery. Man tai patiktų.

Apskritai, būtų labai šaunu jei būtų kažkokia "investavimo rezultatų" grafa, kur šalia būtų rodomos uždirbtas palūkanas ir pelnas (kaip palūkanos - jau prarastos lėšos po recoverinimo) bei dar viena grafa, vadinamasis worst case scenario pelnas/nuostolis, kur būtų rodoma "uždirbtos palūkanos" - (jau prarastos lėšos po recoverinimo + daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų po recoverinimo negrįžtanti dalis)

Man tai būtų asmeniškai labai patogu, nors dažnai worst case scenario būtų net neigiamas. Bet būtų smagu jį matyti. Gal net galėtų būti galima pasirinkti, kiek vėluojančias paskolas skaičiuoti kaip negrįžtančias.

Na ir dar vieną grafą pasiūlysiu, panašiai kaip worst case scenario pelnas nuostolis, tik skaičiuojant į ateitį. T.y. pelną skaičiuoti kaip nevėluojančių (mažiau nei 30 d, ar pasirenkamu veriantu) paskolų visas ateity gautinas palūkanas - (jau prarastos lėšos po recoverinimo + daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų po recoverinimo negrįžtanti dalis). Čia vėl būtų smagu, jei galėtų pasirinkti, kiek dienų vėlavimą laikyti nuostoliu...

Daliux,
Supratau. Ačiū. Pasistengsime padaryti maksimaliai, kad būtų patogu,bet visko neprižadu ką čia surašėte. Man irgi labai patinka mintis, kad pasirinkti kiek dienų vėlavimą laikyti jau, kad paskola negrįš ir skaičiuoti, kad bus negrąžintos visos sekančios įmokos įvertinant recovery siūlomą Paskolų klubo.
Laukite atnaujinimo, kilstelsime šios užduoties prioritetą. Tik šį mėnesį nepažadu, greičiausiai nusikels atnaujinimas į spalį.

aciu kad atsizvelgiate i pastabas.
Ko dar tikrai noretusi is Jusu puses, tai automatiniame investavime kad butu galima pasirinkti visu turimu paskolu imoku ir pajamu santyki %.

dar klausima turiu: jei atsiradus paskolai pirmineje rinkoje, ji iskart yra suinvestuojama automatinio skolinimo, ar yra gaunamas laiskas i el. pasta (pranesimas del naujos paskolos paraiskos)?

karsyz
Dėl atsižvelgimo į pastabas, jau pataisėme, kad investuotojai būtų aiškiai informuojami , kad atvaizduojame tik vėluojamas įmokas, bet greitu metu rodysime ir visą paskolą, kaip rašiau anksčiau ir galbūt dar daugiau. https://www.paskoluklubas.lt/statistics
Dėl sekančio klausimo į filtrą automatinio skelbimo įdėti DTI rodiklį kolkas negaliu pažadėti, bet nesakau, kad ir nepadarysime. Pradžiai išdiskutuosime Jūsų pasiūlymą, ačiū, kad siūlote kaip pagerinti platformą.

Labai įdomi tendencija, kad B reitingo vėluojančių įmokų yra daugiau nei C, o A reitingo vėluojančių įmokų yra daugiau nei B. Ar pas Jus viskas gerai su reitingavimu?

Egis_1974

Vėluojančios paskolos bent vieną dieną nuo visų išduotų paskolų (pagal sumas) :
15,75% C reitingas
12,45% B reitingas
18,81% A reitingas
A reitingas iškritęs iš konteksto, priežastis esame komunikavę ir per renginius ir kitose viešose diskusijose. A reitingo buvo šešios gan didelės paskolos , kurios defaultino, bet pagal dabartinę situaciją matome, kad bus išieškotos tik tai dar užtruks. Kadangi paskolu skaičius dar labai nedidelis, tai jos labai iškraipo A reitingo statistiką. Eliminavus šias paskolas A reitingo vėluojančių paskolų procentas bent vieną dieną būtų apie 8 proc.
Laikui bėgant, paskolų skaičiui augant, viskas turi atsistoti į savo vėžes.

Gal būtų galima sužinoti, kokio lygio PK atstovas su mumis bendrauja šiame portale ir ar tai vienas ir tas pats žmogus?

Bent jau man susidarė įspūdis, kad bendraujam ne su klientų aptarnavimo specialiste (-u).

Spėju,kad kažkas iš aukščiau - teisininkas, verslo dalies/produkto manager'is, risk manager'is. Bet šiaip tikrai būtų įdomu sužinoti.

Su Jumis bendrauja vienas ir tas pats žmogus - Paskolų klubo valdybos pirmininkas Evaldas Remeikis, kartais man tam tikrus atsakymus ar skaičius pasufleruoja kiti komandos nariai, bet atsakau visada aš. Nuo seno (apie 10 metų) esu traders.lt gerbėjas, investuoju į akcijas, obligacijas, NT, tai šiose srityse irgi truputį išmanau bet paskutiniu metu buvau labai pasyvus komentuojant, bet visada skaitau.

Noriu pasiteirauti dėl šiuo metu taikomo 5kEUR investavimo limito per metus. Gal žinote, kokius tikslus įgyvendina įstatymo leidėjas, nustatydamas būtent tokį limitą? Ar planuojama šį limitą padidinti arba apskritai panaikinti? Ar yra atliekami kokie nors lobistiniai veiksmai, kad šis limitas būtų panaikintas?

Taip pat gal galite pakomentuoti, kokie apskritai yra numatomi sutelktinio finansavimo rinkos reguliavimo pokyčiai artimiausiu metu? (6-12 mėn.)

Va kad bendraujate čia forume tai didelis pliusas jums. Niekas iš kitų platformų čia atstovų neturi. Tobulintinų dalykų pas jus yra nemažai, bet per tokias diskusijas su eiliniais naudotojais nemažai dalykų galima ir išsiaiškinti.

Įstatymo leidėjas, o tiksliau LB dėl 5000 EUR bandė apsaugoti investuotojus, kad praradę lėšas neatbėgtų verkdami skųstis į LB. Pats aktyviai dalyvavau derinant įstatymo tekstą, buvau Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose priiminėjant įstatymą ir "špagavomės" su įstatymo leidėjais ir LB iki pat galo, deja, nesėkmingai, nors vieną punktą pavyko "išgydyti", bet 5000 EUR limito - ne. Mums tai didelė kliūtis, kaip ir kitoms platformoms vystyti verslą. Tą 5000 EUR limitą atstovėjo vienas įtakingas žmogus. Beje, dabar klaida suprasta, ES turėdami laisvą kapitalo judėjimą, turime situaciją kai dėl šio apribojimo lietuviai išveda lėšas į Estiją ar kitas ES šalis. Esu tikras, kad LB ir ypatingai FInansų ministerija tai jau suprato, ypatingai požiūris pasikeitė atėjus Budbergytei. Šiai dienai tiek LB tiek FinMin sutartinai sako, kad limitas bu nuimtas apskritai, bet kol įstatymas nepriimtas žiūrime į tai atsargiai. Darysime viską, kad limitas būtų nuimtas. Tiek mes, tiek kitų platformų atstovai, visi kartu labai daug padarėme, kad išeiti į dabartinę situaciją kai niekas tam nebeprieštarauja (bent jau taip teigia susitikimų metu).
Dėl tarpusavio skolinimo reguliavio pokyčių artimiausiu metu (6-12 mėn.) kalbama pagrinde apie 5000 EUR apribojimo nuėmimą, leisti investuoti įmonėms, kažkokios kitos svarbesnės informacijos neturiu. Dar kitos platformos aktyviai kovoja dėl to , kad platforma galėtų imti išankstinius mokesčius iš paskolos gavėjų, bet mes į tokius siūlymus žiūrime atsargiai, nes jei platformos negaus savo atlyginimo nuo grąžintinų įmokų, o paims iškarto kaip dabar, tai jos bus mažiau suinteresuotos skolinti tik tiems, kurie tikėtina grąžins paskolas.
Taipogi esame pateikę daug pasiūlymų Finansų ministerijai kokius dar įstatymus reikia tobulinti, kad leisti Lietuvoje aktyviai veikti ir plėstis tiek Lietuvos tiek užsienio tarpusavio skolinimo platformoms bei elektroninių pinigų įstaigoms. Dabar labai aktyviai užsiimame klausimais dėl apmokestinimo su VMI.