Tautybė visada svarbu. Būsi Gruzijoje, pabandyk ten blogai atsiliepti apie Jozifą Džugashvili. Gali blogai baigtis. Jis ten dar vis antras žmogus po dievo.

O kad stato paminklus Rusijoje, tai gerai. Visada galėsi pasakyti ir pirštu parodyti , kokios tautos atstovai juos ten tvarkė.

Totalus melas. Mėšlą kalbi. Diskutavau Gruzijoje su vietiniais (buvau prieš tris savaites )- tik senoliai virš 70 (apie 60%) staliną dar taip sau garbina. Kitiems -jokių emocijų. Istorinė, kruvinomis rankomis asmenybė. Vienodai.

dar viena dozė iš Vokietijos. Ir vėl pasikartosiu-nepulkit rėkt kad čia rusų propaganda. Video aprašyme yra proofas originalo kalba.

Bet kaip matom, kosmopolitiška idėja nelabai veikia tikrovėje. Nori nenori, bet čiurka ar negras kaip buvo prieš 100 metų antrarūšis, taip ir liko... To pavyzdys - Rusijos čėčėnai, dagestaniečiais, Vokietijos turkai, Prancūzijos marokiečiai, alžyriečiai, Švedijos čigonai etc.

Nesenai kazkokiam Rusijos mieste pastate ppaminkla Ivanui Rusciajam,nepaisant inteligentijos priestaravimu.

pradejo rinkt pinigus paminklui putkinui, Kryme ....

http://www.banki.ru/news/interview/?id=9292685
Наталья Зубаревич
профессор географического факультета МГУ

— В чем у нас проявляются эти барьеры?
— У нас они хорошо известны. Прежде всего, гигантская дистанция власти, чудовищное неприятие неопределенности: мы не любим рисковать, не любим входить в ситуацию, в которой нам мало что понятно. Тут то самое правило «лишь бы не было войны», а остальное все сойдет. Третье — это очень короткий горизонт планирования. Страна, в которой было столько всего, разучилась планировать вдолгую — потому что кирпич может упасть на тебя без предупреждения. А без долгосрочного планирования трудно сформулировать и реализовать долгосрочные цели развития. Четвертое — очень низкая культура компромисса. А весь бизнес построен именно на ней: надо договариваться, учитывать интересы партнеров. У нас «компромисс» — ругательное слово: «пришлось пойти на компромисс», а не «достичь компромисса». И последний, пятый фактор очень важен: у нас в обществе очень низкий уровень доверия. Когда нет доверия между людьми, невозможно создать структуру гражданского общества: чтобы взаимодействовать с другими людьми, надо им доверять. У нас фокус на другом: очень высокий уровень доверия в межсемейных и малых группах друзей и родственников. Вот на этом мы держимся. Но широкого доверия к обществу нет — межгрупповое доверие у нас очень низкое. И это все очень долгие факторы, это ценности — а они быстро не меняются.

Čia viskas apie Lietuvą?

По договоренностям в Берлине разразились жаркие споры: сдал Путин Лугандонию или не сдал?..
Во-первых, конечно же - сдал. Точнее - на верном пути к этому. Денег нет, силенок - тоже, да и "распальцовка" уже не та. Не гнется аппликатура.
Во-вторых, для внутреннего употребления Кремлю необходима картинка, как с ним разговаривают и как он "всех нагибает". На самом деле - все почти наоборот. Психа уже не увещевают, а просто подкармливают политесами. И все всё понимают. Делается это для того, чтобы не бесился и не творил более масштабного зла, насколько это возможно. Данную встречу можно охарактеризовать как встречу врачей с пациентом в процедурной. Галоперидола ему не вкололи, но таблеточкой под видом конфетки угостили.
В-третьих, все в курсе, что гадить он будет все равно. Таков у него характер, который так и лезет наружу. Повторюсь: главное - минимизировать ущерб от его истерик и не допустить непоправимых резких телодвижений. Метаться испражнениями он будет все равно, главное - чтобы не забрызгал ими всю клинику.
В-четвертых, по факту его уже называют "военным преступником", и только пресловутые "политесы" заставляют как-то сглаживать общение.
И - да. По мне - так надо было его арестовать прямо там. Вместе с Лавровым и Сурковым, который, кстати, вообще - под санкциями, и с какой-то радости вдруг оказался там, где ему запрещено быть.
Теперь насчет переговоров с террористами, которые "вести нельзя". Нельзя. Согласен. Более того - придерживаюсь того же мнения. Но примите данные этой задачки: Европа ослаблена, нет в ней политических личностей ранга Миттерана или Тэтчер. Ну, нет их - по факту. И бессмысленно проклинать то, что есть. Воспитывайте новых лидеров, выращивайте их, поднимайте на политический Олимп (это я - европейцам, не россиянам и не украинцам, которым - дай Бог - со своим "истеблишментом" разобраться). И скручивайте башку лубянским террористам. В конце-концов, это - в ваших же интересах, ибо аппетит у чекистских организмов во время приема пищи лишь усиливается, а когда жрачка заканчивается - они начинают лютовать, утрачивая любые берега.
Так что я бы не обвинял ни Олланда, ни Меркель. Они - продукты своего времени, выжимка европейского общества. И делают то, что могут. И ни на йоту больше или меньше.

Aleksander Sotnik sotnik.tv

Srrgey Jelkin .

James O'Brien labels Russia a "filthy, degenerate, corrupt kleptocracy".

https://www.facebook.com/LBC/videos/10154387632526558/?hc_ref=NEWSFEED

Šiandein girdėjau rusus taip sakant - šiuo metu vienintelis politikas elgiasi vyriškai - tai Angela Merkel

Keista, kad Lietuvoj nieks apie Marcinkevičių nekalba. Juk ir jis nuo šiol UK mokesčių rezidentas.

O man rusai patinka savo paprastumu. Mars reklama:
http://www.culturepub.fr/videos/mars-cadillac/

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/kaip_mums_gyventi_tarp_rusijos_ir_vokietijos/

Paleckis:

Ir Vokietijoje, kaip nė vienoje kitoje ES šalyje, jaučiamas pramonininkų spaudimas, kad vis dėlto reikia ekonomines sankcijas Rusijai švelninti arba išvis atšaukti. Neseniai atlikta apklausa parodė - 60 proc. Vokietijos pramonininkų norėtų, kad šios sankcijos būtų panaikintos, o 20 proc. - kad būtų sušvelnintos. Ir tik penktadalis buvo už tai, kad sankcijas reikia išlaikyti. Matyt, tai tie, kurie visai neturi jokių santykių su Rusija. Pusšešto tūkstančio Vokietijos firmų iki šiol dirba Rusijai. Ir nors prekyba po Krymo aneksijos sumažėjo 15 proc., vis tiek šių valstybių tarpusavio ekonominis ryšys išlieka svarbus.

E.BIČKAUSKAS:

Dar Bismarkas (Otto von Bismarck) yra pasakęs, kad Vokietijos užsienio politika iš viso neįmanoma be santykių su Rusija. Šių šalių santykių svarba pripažinta dar anais laikais. Kalbant apie pasaulinius karus, galas žino, kiek jiems įtakos turėjo ir juos paveikė kitų valstybių politika. Be jokios abejonės, Hitlerio svaičiojimai apie gyvybinę erdvę ir kt. - visa tai buvo. Bet kiek man tenka skaityti literatūros, vos ne pagrindinis akcentas ten - kova su bolševizmu. Ne su Rusija, o su bolševizmu, kuris kėlė grėsmę visai Europai, visam pasauliui. Taip į šį karą žiūrėjo ir eiliniai vokiečių karininkai, eiliniai kareiviai.

Bet bolševizmo jau kaip ir nebėra. Todėl man keistai atrodo dabartinės kalbos dėl naftotiekio „Nord Streem“ ir apie tai, kad vokiečiai galėtų nepirkti iš rusų dujų. O kodėl jie turėtų nepirkti? Kad Rusijai būtų blogiau? Jeigu mes laikomės ir visą laiką bus laikomasi nuostatos daryti viską, kad tik Rusijai būtų blogiau, sulauksime atitinkamo požiūrio.

Esu įsitikinęs, kad Vokietija nori būti, yra ir bus viena svarbiausių žaidėjų Europos politikoje. Ir Rusija lygiai taip pat yra ir bus viena iš svarbiausių žaidėjų. Kokia Vokietijos padėtis šioje situacijoje? Nors vokiečiai pakankami pragmatikai, jie prisimena, kad net Rytų ir Vakarų Vokietijų jungimosi metu nei britai, nei prancūzai nedegė ypatingu entuziazmu, kad jie susijungtų...

Nedegė ypatingu entuziazmu dėl to ir JAV. Galėtume kelti klausimą, o ką gi toliau ten, Vokietijoje, veikė ir tebeveikia dabar amerikiečių karinės bazės. Nuo ko jos gina Vokietiją, jei bolševizmo nebeliko? Gal truputėlį prižiūri ir pačią Vokietiją? Vokiečiai, neabejoju, nori būti ir bus savarankiški žaidėjai, o „Brexit“ šį procesą tik dar paspartins.

Neseniai vokiečių ekonomikos ministras vyko į Rusiją. Nors buvo prisidengta Ukrainos klausimu, bet, manau, tai buvo daugiau priedanga. Negi ekonomikos ministras ten aptarinės Ukrainos temas? Pagrindiniai klausimai, be jokios abejonės, buvo ekonominiai. Jie yra sprendžiami ir bus sprendžiami su Rusija.

Gylys:

Noriu kaip ekonomistas pasakyti, kad blogiausi laikai Rusijai jau praėjo. Pirmieji smūgiai - naftos kainų kritimas, prekybos ir finansų srautų trūkinėjimas - atnešė jai žalą, ir tai buvo gan rimtas smūgis, bet to jau nebėra. Rusija tikrai nebus parklupdyta ekonomiškai. O, pavyzdžiui, Vakarų Europoje vienybės nėra. Graikai - sau, vengrai - sau, prancūzai - sau, ir vokiečiai, beje, pamažu jungiasi prie šios stovyklos, kuri ima kalbėti, kad gal jau laikas sušvelninti sankcijas.

BUTKEVIČIUS:

Antras dalykas, kurį reikia akcentuoti, geopolitikai išskiria kontinentines civilizacijas bei valstybes ir jūros civilizacijas bei valstybes. Ir Rusija, ir Vokietija yra tipiškos kontinentinės civilizacijos ir nori nenori turi bendrus interesus. Tie bendri interesai dabar konfrontuoja su anglosaksų ir Azijos valstybių planais, ir tai yra vienas iš pagrindų, dėl ko rusams ir vokiečiams reikia vieniems su kitais kalbėtis.

Trečias dalykas, Rusija ir ES šalys geopolitiniu požiūriu, net atmetant britus, yra vieno ir to paties lauko valstybės. Kadaise diskutuotas bendras Europos namas - Europa nuo Vankuverio iki Vladivostoko - nėra geopolitiniu požiūriu kvailystė ar juokai. Radus būdą susitarti, būtų galima kalbėti apie milžiniškos galios mechanizmą, kuris kurtųsi kaip atsvara tam, kas šiandien vyksta Indokinijoje ir visoje Azijoje. Atsirastų dar vienas galios polius, ir vienoje pusėje būtų JAV, atsitraukusios nuo savo įtakų Europoje, su savo interesais Ramiajame vandenyne, kitoje pusėje - Europa ir jos kažkokio lygmens integracija su Rusija, o trečioje - visi Azijos „tigrai“. Natūralu, kad šie mechanizmai stumia Rusiją ir Vokietiją vieną prie kitos, ir čia gali atsirasti įvairaus pobūdžio susitarimų, tuo labiau kad egzistuoja ekonomistų ir finansininkų jau aptarti jų interesai.

PALECKIS:

Aš labai sutikčiau su mūsų kolega signataru Vyteniu Andriukaičiu, dabartiniu EK komisaru, kuris tą patį akcentuoja, o jis iš Briuselio turi platesnį vaizdą. Jis kalba apie bendrą ekonominę erdvę nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Mes Lietuvoje apie tai diskusijos išvis neįsivaizduojame, o Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker), EK prezidentas, apie tai kalba ir Vytenis tai mato bei girdi ir transliuoja į Lietuvą.

Norėčiau dar pasakyti, kad gerai atsimenu, kaip mūsų spauda ir ypač pirmieji valstybės asmenys su nepasitikėjimu ir išankstiniu neigiamu nusiteikimu žvelgė į A.Merkel ir Fransua Olando (Francois Hollande) kelionę į Maskvą ištikus Ukrainos krizei. „Kodėl jie važiuoja? Jie mus išduos...“ Bet tik po to vizito buvo priimtas Minsko susitarimas, sudarytos paliaubos, kurios yra netvirtos ir pažeidžiamos, bet tai - karštojo karo sustabdymas. Dabar karštasis karas nebevyksta ir mes patys sakome, kad reikia įvykdyti Minsko susitarimą, o po to jau bus galima švelninti ir sankcijas.

Ir paskutinis dalykas. Vokiečių socialdemokratai, jausdami savo žmonių nuotaikas ir verslininkų nepasitenkinimą, laikosi dėl Rusijos kitokios nuostatos. F.V.Šteinmajeris, beje, populiariausias Vokietijos politikas, pasakė, kad nereikia Baltijos šalyse per daug mosuoti kardais.

BIČKAUSKAS:

Kai aš klausau per televiziją mūsų tų vadinamųjų analitikų, kurie niekados nebuvę Rusijoje ir nesupranta jos iš esmės, o vertina tik remdamiesi anglosaksišku mąstymu, man kyla noras pasiūlyti jiems paskaityti kad ir tą patį Bžezinskį (Zbigniew Brzezinski) ar Metloką (Jack Foust Matlock), kurie daugmaž supranta ir Rusijos interesą. Ir bijau, kad mūsų pozicija nėra pati geriausia. Jei mes visą laiką atstovausime ne Europai, kurią aš vis dėlto sieju su Vokietija, stipriausia ir galingiausia ekonomika, o būsime tik Jungtinių Valstijų atstovai, mūsų padėtis bus nepavydėtina.

Vokietija visą laiką stengėsi aklai nevykdyti NATO politikos. Vokiečiai nepritarė ir invazijai į Iraką, jie nebuvo ir už Libijos bombardavimą, tad jie vykdė ir toliau vykdo savo politiką. Visą laiką truputėlį bijojau, kad mūsų politika veda į tai, jog rusai bus priversti visu veidu atsisukti į Aziją, - mes patys verčiame juos taip pasielgti, o tada jau gali rutuliotis visai kiti įvykiai. Todėl, mano galva, nereikėtų to daryti.

GYLYS:

Jau ne kartą rašiau straipsneliuose: jeigu Vytautas Garsusis žino, kaip paimti Maskvą, tegul pasako. Gal mes sutelksime jėgas ir pasieksime pergalę? Bet niekas nesako, kaip tą pergalę pasiekti. Mano supratimu, jokių šansų kam nors laimėti šį karą nėra. O jeigu jis pereis į karštąją stadiją, daugiausia aukų bus čia. Čia yra fronto linija.

Kartais galvoju, kieno interesams tie žmonės atstovauja. Galima užduoti ir beveik medicininį klausimą: kas vyksta mūsų galvose? Jeigu svarstome blaiviai, o tai yra gyvybės ir mirties klausimas, reikėtų blaiviai ir spręsti. Reikėtų vengti tokių situacijų kaip dabar, kai esame save pastatę ne į tarptautinių santykių subjekto, o į jų objekto vietą - šaškę. Atliekame kažkieno užsakytus veiksmus. Jei konflikto šalys susitaikys ir baigsis šaltasis karas, mes liksime nuošalėje ir būsime, ko gero, gerokai primiršti. Jau dabar vokiečiai kalbasi su rusais. Aukšti jų politiniai veikėjai susitinka. Ne tik A.Merkel, bet ir atskirų partijų atstovai, nekalbu apie verslo sluoksnius. O kada mūsiškiai susitiks? Ar mes neturime praktinių problemų, kurias reikėtų spręsti?

BIČKAUSKAS: Prezidentė ne per seniausiai komentavo sprendimą dislokuoti pas mus sąjungininkų batalioną. Kariniu požiūriu tai gan juokinga. Bet kai prezidentė po to pasakė, kad Lietuva nebuvo dar tokia saugi kaip dabar, aš, atvirai sakant, pašiurpau.

P.GYLYS: Pasijutote nesaugiai.

E.BIČKAUSKAS: Taip, mes priėjome tą stadiją, kai galime garantuoti, kad mūšis bus Lietuvoje. Bet ar mes nuo to tapome saugesni, kad pas mus bus mūšis? Mes nekalbame apie tai, kad mūšio nebūtų iš viso

politiniu numir'eliu tarpusavio svaisciojimai.

Nei čia svaisčiojimai, nei čia kas, elementari logika ir tiek. Tokiai logikai užtenka ir 8 klasių išsilavinimo. Viskas elementaru:

"E.BIČKAUSKAS: Taip, mes priėjome tą stadiją, kai galime garantuoti, kad mūšis bus Lietuvoje. Bet ar mes nuo to tapome saugesni, kad pas mus bus mūšis? Mes nekalbame apie tai, kad mūšio nebūtų iš viso"

BIČKAUSKAS:

"Kai aš klausau per televiziją mūsų tų vadinamųjų analitikų, kurie niekados nebuvę Rusijoje ir nesupranta jos iš esmės, o vertina tik remdamiesi anglosaksišku mąstymu, man kyla noras pasiūlyti jiems paskaityti kad ir tą patį Bžezinskį (Zbigniew Brzezinski) ar Metloką (Jack Foust Matlock), kurie daugmaž supranta ir Rusijos interesą. Ir bijau, kad mūsų pozicija nėra pati geriausia. Jei mes visą laiką atstovausime ne Europai, kurią aš vis dėlto sieju su Vokietija, stipriausia ir galingiausia ekonomika, o būsime tik Jungtinių Valstijų atstovai, mūsų padėtis bus nepavydėtina."

Esu įsitikinęs, kad Vokietija nori būti, yra ir bus viena svarbiausių žaidėjų Europos politikoje. Ir Rusija lygiai taip pat yra ir bus viena iš svarbiausių žaidėjų. Kokia Vokietijos padėtis šioje situacijoje? Nors vokiečiai pakankami pragmatikai, jie prisimena, kad net Rytų ir Vakarų Vokietijų jungimosi metu nei britai, nei prancūzai nedegė ypatingu entuziazmu, kad jie susijungtų...

Labai jau vynioja žodžius į vatą. Prancūzija, UK ir JAV buvo prieš Vokietijų susijungimą. Todėl Vokietija ir Rusija yra amžini draugai.

Nu tai, Bičkauskai, burk kovotojus ir pirmyn kovoti dėl laisvės. Papizdelinti mes visi galim (ir darom). Bet kuris adekvatus ir kažkiek proto turintis asmuo viską puikiai supranta, bet kas iš to? Gerai, kad alaus dar turim, tai yra prie ko pašnekėt... ir apie ką

Labiau nusšnekėti neįmanoma. Rusija ir Vokietija niekada nebuvo draugai. Rusai netgi niekada nenorėjo su vokiečiais draugauti, o su Prancūzais. Vaiduoji ekspertą, bet nieko išskyrus štampus nepasakai.

Čia tu klysti:
1. Leninas ir revoliucija carinėje Rusijoje buvo Vokietijos projektas.
2. Visa Stalino industrializacija buvo atlikta JAV ir Vokietijos technologijų pagrindu.
3. Vokietijai visada reikėjo resursų, nes kolonijų praktiškai neturėjo. Kolonijos priklausė UK, Prancūzijai, Ispanijai. Ko pasekoje prasidėjo 1 ir 2-ras pasauliniai karai.
4. Ir toliau vystantis pasauliui, resursai ir toliau kontroliuojami UK, Prancūzijos ir JAV. Vokietijai belieka tik draugauti su Rusija. Pvz . Nordstream.
5. Vokietijų susijungimai įvyko tik Rusijos (Gorbačiovo) dėka.
6. Molotovo-Ribentropo paktas , tai Vokietijos ir Rusijos įtakos sferų pasidalinimas.
7. Pasiskaityk Vokietijos spaudą ir internetą, ten labai mažai blogo rašo apie Rusiją.
----------------------------------
Todėl ir galiu drąsiai tvirtinti, kad Vokietija ir Rusija yra amžini draugai, nors kartais ir pasipyksta, bet vienas be kito negali.