nacionalizuos ir pas mus. Jei ne si seimo kadencija,tai kita garantuotai. Pats nekaupiu nes tai masine afera. Geriausias pf yra btc,goldas.

http://iq.lt/ekonomika/vengrijos-pensiju-fondu-precedentas
Cia ne visai taip kalba apie Vengrijos pensiju situacija. Straipsnio data 2011 02 22 d. Galbut veliau situacija keitesi.

Aišku, Jūs gi esate šios srities ekspertas. Nors...

Tačiau drįsčiau ginčytis su Jumis: mes artėsime prie Šveicarijos pensijų sistemos - kiekvienas už save.
https://en.wikipedia.org/wiki/Pension_system_in_Switzerland

Igrida Šimonytė ( facebook)

#rinkimųpažadai

Primenu Gintautui Paluckui, kad jis man po Andriaus Tapino postu apie mokytojų tortus žadėjo rūkytos žuvies ir dešros, "kai socdemai pradės derybas su valstiečiais dėl koalicijos". Kaip suprantu, "derybos" jau anonsuotos? Just sayin'
#derybos
Dabar apie tai, kaip "arogantai nesiderėjo su profesionalais". Nesu partijos narė, tad ne man partijai aiškinti, ką jai veikti ir kur jai eiti, bet nuomonės turėti tai man netrukdo. Sermėginė tiesa byloja, kad Landsbergis sugriovė kolūkius, bet sugriauti tai, ko nėra, negalėtų net Landsbergis.
Normalios derybos/konsultacijos/younameit turėtų prasidėti nuo derybų/konsultacijų objekto. Faktas, kaip blynas, kad iniciatyvos teisė po tokio pasitikėjimo mandato, kokį gavo LVŽS, yra tik jų rankose. Na tai jie ir turi pasakyti, kokios yra pradinės derybų sąlygos, o ne siūlyti pokalbininkui baltą lapą, ant kurio šis gali nusipiešti ką tik nori, prisimenant Viengungių melodijas - nors ir Jelciną. Tada jau pokalbininko eilė sakyti: tas ir tas tinkama, tą ir tą galim spręsti kitaip ir gal mūsų siūlomas variantas geresnis štai dėl kokių priežasčių, o štai anam negalime pritarti, nes tai principinė nuostata. Tuomet matai, yra apie ką kalbėti toliau, nes pažadama apsvarstyti tavo pozicijas, ar ne. Ar tokios derybos vyksta dėl programinių nuostatų ar dėl postų - čia jau kaip kam įprasta, bet esmė vistiek ta pati.
Šiuo atveju derybos/konsultacijos/younameit prasideda nuo siūlymo iš serijos "visų šalių proletarai - vienykitės", vienok, nelabai aišku, po kokia vėliava. Čia ne derybos, o tenderis kažkoks, kur visi dalyviai turi siūlyti savo kainą už nelabai aiškų turinį, nebent preziumuotume, kad tas turinys - tai LVŽS programa, bet net ir to niekas aiškiai nepasako. Apie atstovavimą ir galėjimą prisiimti įsipareigojimus laimėjusios partijos vardu, kas irgi parodo požiūrį į pokalbininkus, neverta daug kalbėti, nes jau prikalbėta.
Priekaištai dabar vaikšto iš dviejų serijų: kodėl su jais glėbesčiuotasi iki rinkimų ir kodėl neinama dirbti kartu "vardan Lietuvos", nes "mes už jus balsavom". Dėl pirmo klausimo priekaištai kažkiek pagrįsti, tačiau ir vaizdelis iki rinkimų, kurį siūlė LVŽS buvo kitoks ir tą sunku paneigti. Yra ne vienas ir ne du klausimai, kuriais net nesunkiai debatuose rasdavom bendrą požiūrį, bet, atrodo, kad tai nebūtinai buvo partijos požiūris, nes kas gali kalbėti partijos vardu - taip ir liko neaišku. Į smėlio dėžę atėjo didelis berniukas ir sugriovė visas draugingai pasistumdant statytas "babkes" (turiu mintyje iš smėlio su kibirėliu statomus statinius, kuriuos taip mano vaikystės Naujininkuose vadino, ne tai, kas randama gėrimų dėžėse) šaukdamas "niekas nesiskaito".
Dėl "vardan Lietuvos" tai reikia žinoti, ką galima kartu dirbti. Ir čia grįžtam į posto pradžią. Tad už visus balsus tikrai ačiū, bet turbūt balsuotojai balsuodami už partiją nesitiki, kad ji bet kokia kaina rausis į valdžią, net jeigu būtų "kviečiama" eiti chalujaus pareigas ir geriausiu atveju sugebės tik užganėdinti vieno ar kito konkretaus asmens didelį ego pavairuot kokių nors reikalų ar klausimų ministeriją.
Atrodo, socdemams tokių "parkių" kilo mažiau ir dabar po gladiatoriško mūšio už darbo kodeksą bus galima pasiūlyti žmonėms "daugiau socialinio jautrumo". Gal dirbant su nuline sutartimi bus numatyta kokia nors asmeninė Vyriausybės padėka ar nuotrauka garbės lentoje. Verksiu iš juoko, kai mane debatuose durninę, jog neįmanoma, pirmu balsavimu pritars Sodros biudžeto išvalymui nuo krizės liekamųjų reiškinių. Tiesa, nesu tikra, ar varginsis sukti sau galvą, kuo pridengt analogišką skylę valstybės biudžete. Čia jau galės naujasis finansų ministras plūktis

Po "arbūzų" koalicijos (apvalkalas žalias, vidus-raudonas) vadovų pareiškimų apie 29% GPM jau kilo šurmuliukas tarp įmonių akcininkų - gal būt reikia ruoštis dividendus išsimokėti šiais metais. AB įstatymo 60(1) straipsnis tai leidžia. Už bet kokį laikotarpį -nori kas mėn. mokėk divus, nori -už 11 mėn. Bet reikia paruošti atitinkamus dokus (finansinę atskaitomybę), ir dar kai kuriais atvejais- atlikti auditą (kai privaloma).

Patvirtinu, kad GPM dydis priklauso nuo to, kada jie (dividendai) faktiškai gauti, išmokėti. Jeigu akcininkas gavo dividendus 2016 metais, tai bus 15% GPM, nesvarbu kada akcininkas asmeniškai juos deklaruos ir mokės/perves GPM (čia galioja tik iš užsienio įmonių gautiems dividendams) - 2016,2017 ar 2018 (pavėlavo, pamiršo pvz.) bet jeigu 2016 gruodžio mėn., priimant biudžetą bus pakeistas GPM tarifas - bet koks dividendų mokėjimas už ankstesnių metų pelnus 2017 metais bus apmokestintas (Lietuvos įmonei pervedant dividendus bus išskaičiuota iš akcininkui pervedamos sumos) tokiu tarifu, kokiu nuspręs dabartinės sudėties seimas.

Taigi, arba sėdim laikom špygas ir laukiam ką "arbūziniai" nuspręs arba jau ruošiam finansines ataskaitas (draftus) pvz. spalio 31 d. ir staigiai, priėmus košmariškus GPM įstatymo pakeitimus, pvz. didinančius GPM tarifą, per gruodį išsimokam dividendus.

P.s: 29% tarifas į galvą galėjo šauti tik visokiems ožiaragiams (arba kaip rašo labai silpną regėjimą turintis gyvis Talpa europaea -"oškučiaims").

Papildysiu, kad noras yra ne tik dividendus apmokestinti 29%, bet ir capital gain.

Maža ką arbūziniai (puikus pavadinimas ) per rinkimus prikalbėjo, vienas dalykas yra rinkiminės kalbos, o kitas - darbai po rinkimų. Dar ir dabar daugelis jų kalba nesuprasdami, ką kalba. Prieš įstatymu įvedant mokesčius, jiems teks paskaičiuoti, ką tai reikš biudžetui bei konsultuotis su įvairiomis suinteresuotomis šalimis, va po tokių filtrų dauguma jų nesąmonių ir turėtų atkristi.

Ožiaragiai čia per daug malonybinis žodis. O jie tikrai nori paskatinti žmones emgruoti...Blogiausia, kad nėra stabilumo. Dabar 15 % GPM, po metų ar kitų BBZ koks bus. Jeigu div būtų apmokestinti trečdaliu beveik, tada mūsų OMXas iš letargo miego pereitų į mirties stadiją. NEjuokinga

Nebutinai. Galima pirma ivesti, o po to ziureti ir skaiciuoti kas cia gaunasi. Tokia praktika naudojama daznai.

Ir kaip manote, kiek tokių potencialiu emigrantų gali atsirasti, kuriems atkualu sodros priskaičiamas pajamoms iš kapitalo?

Bus ne 'Darni Lietuva', o darnus kapitalo nutekejimas.

Jei rimciau, paziurejau Jakilaicio laida su busimu premjeru. Kazkoks nesusipratimas. Mauricas gana korektiskai bande is toliau prieiti prie esmes, pakreipti diskusija reikiama linkme, bet taip ir liko neisgirstas. Toliau buvo, algos, specialistai, profesionalai... Zodz, vire savose sultyse, kaip ir pries rinkimus.

Kita ponia isvis pasvarste mazu maziausiai pagal savo sukneles spalva - gal cia reiketu mokestinio 'blitzkrieg'o su situo visu paketu, na suprask, jei eis letai, nepreis.

Žurnalistas Rytas Staselis:

Šiandien p. Ramūnas Karbauskis stačiai praplyšo dviem svarbiom naujienom.
1. Gaunantiems pašalpas rasis reikalas jas užsidirbti.
2. Naujiena GPM mokėtojams: tarifas, ko gero), 29% nuo visų gaunamų pajamų , bet užtai siūloma vieną kartą siūloma baigti "pilkąją zoną" iš krūvos mokesčių ir mokesčiukų, įmokų į Sodrą (išskyrus, regis , dar kažkokį mokestį pensijos kaupimui) kuriuos moka darbuotojas, darbdavys, etc.
Turiu keletą komentarų pateiktos iniciatyvos tema.
1. GPM kontekste ši iniciatyva, mano nuošidžiu įsitikinimu, gali būti pati svarbiausia nuo pat 1990 m. Pajamų išgryninimas, jų išvedimas iš pilkos zonos ir (apie tai dar nekalbama) priedernės susimokėti visus mokesčius valstybei (GPM, Sodrai, PSD, etc.) perleidimas darbuotojui turėtų tokią milžinišką reikšmę, kad nereiktų net manipuliuoti tarifais. Viena vertus, tai priverstų LR piliečius tapti geresniais, labiau suprasti, kad valdžia operuoja tik iš mokesčių surinktais pinigais jas perskirstydama. Ir labiau domėtis, kur tie pinigai keliauja. Man atrodo, psichologinis šios iniciatyvos poveikis yra vis dar neįvertinamas.
1.1 šiuo metu esu asmuo, kuris pats moka mokesčius valstybei, todėl žinau neblogai, kaip toks pasikeitimas (kiek šiemet sumokėjau kiek ir kokių mokesčių, ko gero, pasakyčiau pažadintas vidurnaktį iš gilaus sapno) veikia mane, manantį, kad esu iš tu, kuriems svarbu, kas šioje valstybėje vyksta.
Kiti komentarai - ne tokie mieli jų iniciatoriams. Pirmiausiai dėl to, kad mokesčių sistemos pakeitimus turėtume grįsti visuomenės susitarimo paradigma. Jeigu tai nėra susitarimas, o tik valdžioje atsiradusių, labai gerai apie save galvojančių driskių galios išraiška... Galios suskaičiuoti svetimas pajamas ir jas apmokestinti, tai iš tos operos dar pora klausimėlių.
1. Kadangi neslepiama, kad vienas šios iniciatyvos autorių - dabar jau Seimo narys Stasys Jakeliūnas... Pageidaučiau šį bei tą išsiryškinti pasikartodamas: jeigu jis per faktinius metus ar nuo š. m. pradžios, vykdydamas individualaus konsultato veiklą, sumokėjo 229 Eur GPM, kas jis yra - nieko nesugebantis driskius arba gudruolis, savo indivudualaus konsultanto kišenes pildęs dalį GPM apeinančiais būdais. Teisę klausti grindžiu savo individualios veiklos apskaitos žurnalo rodikliais, kur šiemet GPM grafoje yra įrašyta suma - 3580 Eur, neskaičiuojant kitų mokesčių ir įmokų.
Suprantu, kad p. Jakeliūno sumokėto GPM rodikliai kitamet jau bus visiškai kitokie, nes taip pat ir iš mano kišenės jis turėtų gauti finansų ministro atlyginimą. Todėl atsakymą į mano nelabai korektišką klausimą būtų nebloga išgirsti dabar. Dar prieš reformą.
2. Pakartodamas visuomenės susitarimo, supratimo svarbą vykdant GPM reformą svarbą, mėgčiau gauti atsakymą į dar vieną klausimą: kaip keisis GPM tarifas ir mokėjimo tvarka, grubiai apibrėžiant, ūkininkams, kuriems ligi šiol taikomas lengvatinis 5% tarifas?
O gal esmė ta, kad kažkas per rinkimus atėjo numelžti "turtingų miestiečių", kurie, jei uždirba >1000 Eur, driskių požiūriu, jau yra neįvaizduojami turčiai?

Kažkurioj radio laidoj girdėjau pokalbi su Karbauskiu ir buvo ten klausimas kaip su ūkininkų lengvatiniu GPM tarifu darys. Tai pasibėdavojo, kaip sunku vargšams ūkininkams būna, kai vienais metais geras derlius o kitais blogas ir kad normalu, kad jiems daug reikia uždirbti. Taip pat sakė GPM lengvatos nenuims kol nebus suvienodintos ES išmokos Lietuvos ūkininkams su kitom šalimis.

Grieztokas Staselis, bet teisingas.

Artai, mano supratimu, su 29% jiems 'nesueis galai'. Reiskia darbdavys vistiek dali 'antro auksto' tures moketi. ~15% mano skaiciavimais. Tai reiskia, kad darbo vietos kaina vistiek eis i 40%+ kvalifikuotoms algoms. Jei taip, kur tuomet tas zadetasis didysis geris, kai darbuotojas turetu matyti visa algalapi? Be jokiu 'antru aukstu', ty visa darbo vietos kaina.

Darau prielaida, kad tai, ka valstieciai 'rezga', ir gana klastingai (belieka sulaukti komentaru apie paklausos didinima regionuose), is esmes yra perskirstymas pinigu is kvalifikuotu, nekvalifikuotems. Regionuose tokiu rinkeju gausu. Tad ju gausuma bus stengiamasi islaikyti, kvalifikuotoju saskaita.

Cia jau neminiu, kaip tai atsilipes smulkioms pajamoms tuose paciose regionuose.

Nu nors ir nekels ūkininkams mokesčių, man teks juos vistiek nuskalpuot. Jei man pakels žemės nuomos mokesčius nuo 15% iki 29%, teks atitinkamai pakelti nuomos mokestį, primenant ūkininkams, kad padėkotų "Valstiečių" partijai

Finansų ministerija informuoja, kad Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų.

„Šiuo įstatymu atveriame keliame naujovėms, didiname konkurenciją būsto kreditų rinkoje, o svarbiausia - stipriname vartotojų apsaugą. Prieš imdami būsto kreditus žmonės turėtų tinkamai įvertinti savo galimybes, kadangi kalbame apie reikšmingus ilgalaikius įsipareigojimus“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Su NT susijusio kredito įstatymu nustatoma, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Naujų reikalavimų numatoma netaikyti tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims.

Be to, plečiant finansavimo nekilnojamam turtui įgyti galimybes, fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams nustatomi atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai.

Lietuvos Respublikos Prezidentui pasirašius, įstatymas įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d.

Pateikiame esmines įstatymo nuostatas:

Standartinės informacijos apie kreditą forma ir privalomos kredito sutarčių sąlygos
Tam, kad vartotojai galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų ar tarpininkų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, kredito davėjai ar tarpininkai privalės jiems pateikti informaciją apie kredito sąlygas standartine forma. Taip pat įtvirtinamas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.). Šios sąlygos nustatytos atsižvelgus į teismų praktiką, dažniausiai kylančius vartotojų ginčus bei Lietuvos banko rekomenduojamą būsto kredito sutarčių gerąją praktiką.

Nustatomi „apmąstymo“ laikotarpiai
Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, įstatyme numatytas 30 dienų laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

Apibrėžtos fiksuotoji ir kintamoji kredito palūkanų norma
Būsto kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai dažnai neįvertina. Dėl to įstatyme aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti palūkanų sąvokas. Pavyzdžiui, fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį. Tuo siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami, pavyzdžiui, kredito sutartyse, sudaromose 20 metų laikotarpiui, nustatant 5 metų palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotomis.

Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų finansinių paslaugų
Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą.

Kompensacijai – ne daugiau 3 proc. kredito sumos
Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.

Ribojamos sutartinės netesybos ir kiti mokėjimai
Numatoma, kad kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti.

„Kredito atostogos“ – iki 3 mėnesių
Įstatyme numatyta kredito gavėjo apsauga, kai jis nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, įskaitant ir „kredito atostogų“ galimybę, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.

Šiaip jau pritarčiau tai reformos daliai, kur asmuo gauna visą savo atlyginimą, nuo kurio savarankiškai susimoka mokesčius, o ne taip, kaip dabar, kai darbdavys dar kažką turi sumokėti. Tačiau turėtų būti aiškūs mokesčiai - moku tiek už sveikatos draudimą (niekam nebekils klausimas apie nemokamą mediciną), moku tiek GPM (ale, valdžiai išlaikyti), moku tiek VSD (pensininkams išlaikyti). T.y. būtų aišku ką moku ir ką už tai gaunu. Tie mistiniai 29% vėl drums vandenį.

Ar žinote, kaip apskaičiuoti valdžios žvairumo koeficientą? Labai paprasta. Pirmasis klausimas: kas Lietuvoje yra laikomas turtuoliu, kai kalbama apie galimybę NUTRĘŠTI didesnį gyventojų pajamų mokestį? Atsakymas - žmogus, uždirbantis 1000 eurų per mėnesį.
Antrasis klausimas: kas yra laikomas turtuoliu, kai kalbama apie galimybę ATLEISTI nuo mokesčio, nes sumokėtos Sodros įmokos tampa neadekvačiai didelės, palyginti su išmokomis (Sodros "lubos"). Atsakymas - žmogus, uždirbantis 10 vidutinių atlyginimų arba 7700 eurų per mėnesį. Padalinkime antrąjį skaičių iš pirmojo ir nustatysime, kad valdžios žvairumo (trumparegystės) koeficientas yra 7700 : 1000 = 7,7 dioptrijos. Suprantu, kad toks santykis Lietuvoje niekada nebus lygus 1, tačiau 7,7... Daug tai ar mažai? Užsidėkite tokio stiprumo akinius ir minutėlę pavaikščiokite. Tik, prašau, ne šalia judrios gatvės


Gitanas Nausėda


P.s: sakyčiau net ne trumparegystė, o kognityvinis disonansas: kai GPM padidinti- 1000 EUR daug, o kai sodros mokesčius sumažinti - tada daug yra 7700.

nekelsi nuomos mokesšio. susitaikyk su mažesne marža

The Washington post straipsnis: kai koreliuoja asmenų turinčių aukštąjį išsilavinimą kiekis pagal valstijas su prezidento rinkimų rezultatais:
https://www.washingtonpost.com/news/the-fix/wp/2016/11/14/how-what-degree-you-have-predicts-how-you-vote-in-1-startling-chart/