kažkokia keista jūsų Toni logika. Gydytojai, mokytojai, gaisrininkai irgi yra išlaikytiniai ( t.y nenaudingi Lietuvai, nes pinigų neatveža)? Ar vietiniai statybininkai, inžinieriai, universitetų dėstytojai ir korepetitoriai (papildomai), ir kitų tūkstančių specialybių, kurie dirba Lietuvoje?

T.y- jeigu neeksportuoji, ir negauni pajamų iš užsienio esi išlaikytinis? Čia jūsų nuomonė, taip supratau.
Nesiginčysiu. Nėra prasmės.

Visiškai teisingai supratote - visi jie išlaikytiniai. Bet tai nereiškia - jog blogi žmonės ar tinginiai, parazitai. Tačiau jie visi išlaikytiniai.

Tai tas pats kas jauna mama - auginanti vaikus mamuose . Ji yra šeimos išlaikytinė , nors susirgusius vaikus gydo žolelių arbatomis (gydytoja) , moko tarti pirmus žodžius (mokytoja), ramina susipešušius vaikus (policininkė) , užpučia degtukus panaudojusi dujinei viryklei (gaisrininkė) ir t.t. Galiu dar daugybę profesijų išvardinti.

Bet ji šeimos išlaikytinė, ir visus šiuos darbus turi sąlygas daryti tik tol, kol yra šeimos maitintojas, atnešantis į šeimą pinigų.

Lietuvos valstybėje lygiai tas pats - Lietuva skursta, nebepajėgi tokio skaičiaus išlaikytinių išlaikyti ir -

uždaromos mokyklos, mažinamas mokytojų skaičius, mokami minimalūs atlyginimai
uždaromos poliklinikos,ambulatorijos
ir taip toliau , stengiamasi nedidinti pinigėlių kiekio Lietuvos išlaikytiniams, nes pinigėlių tiesiog nėra Lietuvoje - vis labiau trūksta Lietuvos maitintojų.

Tas maitintojas, aišku Tonis, forexo pagalba nukreipiantis pinigų srautus į Lietuvą. Jei paimti visą pasaulį, tai jis nieko į kitus pasaulius neeksportuoja, net jei paimti Visatą, visas eksportas vyksta jos viduje. Svarbu, kad pagaminto produkto ar paslaugų vertė viršytų suvartoto, tai ir bus ekonomikos augimas.

Išlaikytiniai.... jūs neteisingai vartojate sąvokas -išlaikytinis tai asmuo, kuris nekuria/neteikia naudingų paslaugų visuomenei. Ar gydytojas neteikia? Ar mokytojas neteikia? Ar policija, gaisrininkai neteikia? Jų paslaugų finansavimo būdas yra kitoks.

T.y jūs ne prieš jeigu pvz. gaisrininkai taptų mokami, pagal tarifą -jeigu plotas mažiau nei 10 kvm. ir kaitra ne daugiau kaip 1200 C, kaina už kvadratą yra XX EUR. Jeigu plotas didėja, atitinkamai taikomas koeficientas.

Ar žinote, kaip finansuojami gaisrininkai JAV (tokia utriruota finansavimo sistema, kuri Europoje kažkodėl netaikoma)? Pasiskaitykite, ir jums bus aiškiau, jie yra išlaikytiniai ar ne.

Dantistai Lietuvoje yra išlaikytiniai ar ne? Kai už pinigus taiso lietuvaičiams dantis ir netaiso užsieniečiams.

P.s: o jeigu mokslas bei medicina taptų 100% mokami? Ir juk taip gali būti.

Tonio logika labai komplikuota:
1) pagal jį jo mylimais "neišlaikytiniais" yra emigrantai, kurie siunčia pinigus artimiesiems į Lietuvą,
2) tačiau tuo pačiu tokie emigrantai jam yra jo labiausiai nekenčiami "emygeriai", kurie Lietuvai padarė žalos už 60 milijardų eurų...

Čia aš turbūt jau pamečiau mintį - kam reikalingas produktas, kurio niekas nevartoja?

Siaip Tonis tam tikra prasme teisus. Kad padalinti mamuta, pirma ji reikia sumedzioti. Akmens amziaus ekonomikoje, dalintojai neturejo balso, balsas priklause medziotojams. Dabartinese ekonomikose yra atvirksciai. Balsas priklauso nebe medziotojams, o dalintojams. Ar toks modelis gali ilgai funkcionuoti laikas parodys. Gi jam dar nera nei 50 metu.

Rinkos ekonomikoje produkto, kurio niekas nevartoja, niekas negamina. Jeigu pagamintas, vadinasi ir už didesnę ar mažesnę kainą realizuotas. Raktinis žodis - vertė.

Kaip rodo gyvenimas, monarchija ar diktatūra, jei diktatorius vykęs (Kazachstanas, Baltarusija) gali sėkmingai konkuruoti su demokratija (Lietuva), jei demokratai nevykę. Bet čia tik trumpuoju periodu. Vėliau riaušės ir revoliucijos viską sustato į savo vietas.

Gerai, cia neina kalba apie jokias monarchijas ar diktaturas. Eina kalba apie ekonomine sistema po brettono girios. Tai ka mes vadiname dekretiniais pinigais. Valstybe 'atspaudzia' ir padalina, o jus - pilieciai - susimedziokite, pirmiausia tam, jog galetumete susimoketi mokescius (rimbas, naudoti izdo popieriu), o jau kas lieka - nupirkti prekes/paslaugas (tortas). Pinigu kieki visuomet siekiama islaikyti toki, kad nupirktu visas prekes/paslaugas pagamintas salyje per metus (bvp) + siek tiek daugiau - 2% infliacijos tikslas.

Modeliu gali buti ir kitokiu. Del to ir sakau, laikas parodys.

Ką pas mus vadini "dalintoju"?
Dabar didelę galią įgijo vartotojai, tavo kontekste turbūt reiktų vadinti "valgytojais". Dabar "valgytojas" gali pasirinkti, ar pakankamai gražus/pigus sumedžiotas mamutas, ar pakankamai maloniai teikia paslaugas (supakuoja ir pristato iškart gerai išsimiegojus arba pagamina reikiamus pusfabrikačius, o tai ir galutinius produktus) dalintojas. Jei kas nepatinka - tai galima rinktis kitą mamutą ir kitą dalintoją, mamutieną pirkti kad ir iš Kinijos.

Dabartinės ekonomikose balsas priklauso nei medziotojams nei dalintojams o finansuotojams, t.y banksteriams.

vk, pas mus dar gan padori situacija siame kontekste, iki politiku galvu kai kurios idejos nedaejusios iki galo yra. Gal ir gerai. Sekmes atveju, pasivyti bus lengviau, nei nesekmes - isbristi.

Dalintojas cia yra simbolis, ty situacija moderniose demokratijose, kai perskirstymas ir to pasekmeje, biudzeto sektoriaus darbuotojai igyja persvara. Tuomet tik laiko klausimas, kada suveikia zmogiskoji prigimtis ir valstybes laivas is banginiu medziotojo pradeda keisti kursa i geroves arka. Ispusdamas viesuosius finansus iki padangiu, kas istoriskai nutikdavo tik karo, o ne taikos periodu. Toliau eina ekonomikos vadoveliu redakcija, monetarines sitemos 'patvarkymai' ir kiti dalykai, skirti aptarnauti nauja pusiausvyra. Islaikyti ja stabilia. Ka is esmes atlieka IMF.

As nesakau, kad pati ideja yra savaime bloga. Tik, kaip ir beveik visada, visi modeliai turi trukuma - zmogiskaji faktoriu. Toks tat savaitgalio pamastymas.

Rungai, cia tie banksteriai, visai ne i tema. Maziau ziurek 8 valandu trukmes filmuku youtube.

Kazkur girdejau,kad siuolaikinis pilietis gali sutelkti demesi tik i 8-12min.filmukus.Tik tada jis gali būti adekvatus ir netingus informaciniam srautui.Taigi,velkom tu nju reality.

Čia toks įdomus straipsnis kaip Vengrija priima migrantus už 60 tūkstančių EUR penkiems metams. Ofshorinės firmos sutvarko dokumentus. Ir Lietuva galėtų taip praturtėti ir valdininkams kyšių nebereikėtų imti, nes patys papildomai užsidirbtų.
http://www.warandpeace.ru/ru/news/view/116938/

Apdirbamosios pramonės trečiojo šių metų ketvirčio ikimokestinis pelnas beveik dukart (92%) viršijo prieškrizinių 2008 metų trečiojo ketvirčio pelną ir buvo daugiau nei dešimtadaliu didesnis (10,8%) už praėjusių metų to paties laikotarpio ikimokestinį pelną.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/12/09/pelnu-pramone-dukart-aplenke-prieskrizinius--2008-uosius#ixzz4SLDmUEUp

Ne visai i tema, bet galima pasidziaugti.

http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/sunku-patiketi-akyse-augantis-plaukikas-s-bilis-tapo-pasaulio-cempionu.d?id=73133414

Bilis saunuolis be abejoniu.Bet postas visai ne i tema.

Jeigu gaus reklamos užsakymų ir iš šimtatūkstantinių honorarų mokės mokesčius Lietuvoj, tada ganėtinai į temą

http://pastoge.lt/

Sukursim darbo vietu senu geru ES patikrintu keliu... Atiminedami vaikus ir kurdami etatus psichologam ir socialiniam darbuotojam...

Septyniolikmetė Aistė dalinasi savo patirtimi apie gyvenimą „Pastogėje“ ir globėjų namuose: „Buvau dešimties metų, kai buvau paimta iš savo motinos namų, trumpai gyvenau “Pastogėje”. Man čia gyventi nebuvo blogai, nes jaučiausi lygi su kitais savo namų netekusiais vaikais, buvau mylima auklėtojų, iš jų sulaukdavau daug dėmesio. Tačiau „Pastogė” tik stotelė, negali čia ilgai gyventi, nes vaikui reikia namų.

Vėliau atsiradus globėjams, persikėliau gyventi į šeimą. Gyvenant šeimoje, pradžioje jaudinausi ar būsiu tikrai mylima, ar globėja atstos mamą. Man labai pasisekė, nes iš pradžių mane globojo laikinoji globėja, kuri mane labai šiltai priėmė, naktimis ateidavo manęs apklostyti, tada pirmą kartą pasijaučiau tikru vaiku. Dabar jau penkeri metai gyvenu pas nuolatinę globėją, kuri be galo atsidavusi vaikams ir šeimai. Galvoju, kad ji net per gera man: niekada neatsakys, visada padės, patars. Ne daug kam tokia laimė nusišypso. Gavusi šią gerą patirtį svajoju mylėti savo vaikus taip, kaip pati norėjau būti mylima“.

http://pastoge.lt/wp-content/uploads/2016/01/Nepaprasta-Igno-istorija.-Knyga-su-vir%C5%A1eliu.pdf