Nuo 2017.01.01 panaikintas Pelno mokesčio įsatymo 40-1 straipsnis.

Tai reiškia, kad gyventojams išmokėtų dividendų ar įmonių savininkų išsiimto pelno nuo 2017 nereikia papildomai apmokestinti pelno mokesčiu, jeigu įmonė buvo pritaikiusi investicinio projekto lengvatą ar gavo neapmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų.

Iki 2017 sausio 1 d buvo prievolė mokėti 15 proc. pelno mokestį skirstant įmonės (AB, UAB, MB, IĮ, ŪB, kooperatinės bendrovės) pelną savo akcininkams ir savininkams, jeigu pelnas buvo neapmokestintas, jeigu įmonė:
– taikė investicinio projekto lengvatą (pelno mokesčio 46-1 str.);
– gavo neapmokestinamųjų pajamų: akcijų perleidimo, gyvybės draudimo įmokų ir investicinių pajamų;
– apmokestino pelną taikydama 0 proc. tarifą 9dėl įvairių kitų lengvatų).

Nuo 2017 sausio 1 d.:
– išmokamų dividendų gyventojams ar kitaip skirstomo pelno nebereikės apmokestinti dviem mokesčiais (toks apmokestinimas dar yra taikomas 13 ES šalių bet Lietuva pagaliau pateko į penketuką mažiausiai reinsvestuotą pelną apmokestinusių šalių). Gyventojams išmokėti dividendai ar išmokėtas pelnas bus apmokestinami tik 15 proc. GPM, nesvarbu, kada pelnas buvo uždirbtas;
– mažos įmonės (iki 300k apyvartos ir 10 darbuotojų), kurios pagal PMĮ mokėjo pagal lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą, galės irgi naudotis šia lengvata;
– akcininkų susirinkimuose, nereikės nurodyti, kurių metų pelnas yra skirstomas;

Šis pelno mokesčio pakeitimas svarbus visų rūšių įmonėms: AB, UAB, MB, TŪB, IĮ ir kitoms pelno siekiančioms organizacijoms..

Dar viena galimybė paremti BE MOKESČIŲ talentingus menininkus.


VMI informuoja, kad nuo šių metų gyventojai paramos tikslu galės skirti iki 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) meno kūrėjams (rašytojams, dailininkams, kompozitoriams, kt.), turintiems meno kūrėjo statusą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijossuteiktą paramos gavėjo statusą. Tokia parama nebus apmokestinama, ji privalės būti naudojama meno kūrybai ir turės būti apskaitoma.
Duomenys apie meno kūrėjus, kuriems suteiktas paramos gavėjo statusas, kovo pradžioje bus paskelbti VMI interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/cms/paramos-gaveju-duomenys1.
Be meno kūrėjų, kaip ir iki šiol gyventojai, skirdami iki 2 proc. sumokėto GPM (teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad paramos dalyku negali būti sau pačiam skiriama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis), gali paremti pelno nesiekiančias organizacijas, pvz., labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, kt. juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, o skirdami iki 1 proc. sumokėto GPM – politines partijas. Tuo tikslu iki gegužės 2 d. Mokesčių inspekcijai gyventojas turi pateikti prašymą FR0512 (formos 3 versija) pervesti pajamų mokesčio dalį jo pasirinktiems gavėjams.

Lietuvos labdaros ir paramos įstatymo (toliau - LLPĮ) naujoje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d., nustatyta, jog juridiniams asmenims ir meno kūrėjams gyventojų pervedama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis yra laikoma parama, gavėjai privalo atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą. Pelno nesiekiančios organizacijos gautą paramą ir jos panaudojimą turės deklaruoti Paramos gavimo bei panaudojimo metinėje ataskaitoje FR0478, kuri Mokesčių inspekcijai teikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 d. (iš gyventojų 2017 m. gautos paramos ir jos panaudojimo ataskaita turės būti pateikta kitąmet).

Pažymėtina, kad meno kūrėjai šios ataskaitos teikti neprivalės, jei per kalendorinius metus gautos paramos suma bus lygi arba mažesnė nei dvylikos minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA, galiojusių tų metų, kuriais gauta parama, sausio 1 d.) dydis, t.y., bus lygi arba mažesnė kaip 4 560 eurų **.

VMI duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 35, 4 tūkst. paramos gavėjų ir 35 politinės partijos, kurie gali gauti kaip paramą iki 2 proc. (politinės partijos – iki 1 proc.) gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalį; Kultūros ministerijos duomenis, šiuo metu 5311 gyventojų turi meno kūrėjo statusą, iš kurių tik apie 140 turi paramos gavėjo statusą. 2016 m. įvairioms pelno nesiekiančioms organizacijoms bei politinėms partijoms daugiau nei 550 tūkst. gyventojų iš viso skyrė per 16,5 mln. eurų paramos; paramą gavo apie 23,4 tūkst. paramos gavėjų.

Daugiau informacijos apie 2017 m. mokesčių įstatymų pakeitimus -adresu http://www.vmi.lt/cms/verslui-bendrai/-/asset_publisher/da6CAWm8TgFA/content/2017-m-mokesciu-istatymu-pakeitimai.

*Parama meno kūrėjui pervedama, jei jis termino pateikti gyventojų prašymus (FR0512 formos) pabaigos dieną (t.y., gegužės 1 d.) bei pajamų mokesčio dalies pervedimo dieną turės įgijęs ne tik meno kūrėjo, bet ir paramos gavėjo statusą.


** Pavyzdys: meno kūrėjas 2017 m. gavo bendrą 4200 eurų sumą, kurią kaip paramą iki 2 proc. nuo sumokėto GPM jam skyrė šeimos nariai, draugai, kiti žmonės. 2017 m. sausio 1 d. MMA buvo 380 eurų, o menininko gauta paramos suma neviršijo LLPĮ nustatytos sumos - dvylikos MMA arba 4560 eurų (380 eurų x 12 mėn.), vadinasi, Paramos gavimo bei panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 kitąmet jam teikti nereikės.

Kadangi į Sodrą prisiskambinti neįmanoma, pabandysiu paklausti gerbiamo artas71.

Iki 2017 vykdant individualią veiklą PSD buvo 9% nuo 50% apmokestinamų pajamų. Paprasta ir aišku. Jei tos apmokestinamos pajamos sudaro 200 EUR į mėnesį, tai moki 9 EUR.

Dabar Sodros portale parašyta, kad reikia mokėti 9% nuo minimalaus atlyginimo, t.y. jei apmokestinamos pajamos sudarė tuos pačius 200 EUR, tai PSD jau reikia sumokėti 34 EUR !!! Taigi mokesčiai išaugo daugiau kaip 3 kartus ????

Socialinio draudimo įstatymas
11 str. 2 dalis

2. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, ūkininkai ir jų partneriai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys:
1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
5) yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843

T.y jeigu turi draudžiamųjų pajamų (pvz. dirbi pagal darbo sutartį) gali nemokėti PSD kas mėn. Problema kyla tada, kai turi draudžiamųjų pajamų, bet jos mažesnės nei MMA (380 EUR), tada PSD reikia primokėti tiek, kiek trūksta iki 35,10 EUR.

Tai, kad visada taip buvo. Ir iki 2017 reikejo moketi 9% nuo minimalaus atlyginimo, net jei ir neturi jokiu IV pajamu. Ta prasme tai yra minimalus PSD mokestis su IV. Isimtys tik jei esi draustas valstybes arba kitur dirbantis, bet tu sito nenurodei.

Nevisai. Iki 2017.01.01 turint bet kokio dydžio draudžiamųjų pajamų (pvz. dirbi UAB direktoriumi 1 val per mėn). ir turint IV, nereikėjo kas mėn. mokėti PSD, o buvo mokama metams pasibaigus nuo pusės faktiškai gautų pajamų.

Vadinasi teisingai supratau, kad mažai uždirbantiems PSD padidintas maždaug 300% ?

Įdomus sprendimas - kuo mažiau uždirbi, tuo daugiau moki

Kai susigalvoji "idomu supratima" tai gimsta ir "idomus sprendimai".

Nu nežinau. Įtariu kad aš neteisus. Bet man 2015 aiškino, kad PSD reikia mokėti 9% nuo pusės apmokestinamų pajamų. Apie tai, kad jis privalo būti didesnis arba lygus 35,10 EUR man nesakė.

Mokant 34,2 EUR kaip 9% nuo pusės apmokestinamų pajamų, ta pusė sudaro 380 EUR, taigi visos apmokestinamos 760 EUR. O tai reiškia, kad minimalus ikimokestinis uždarbis su IV yra beveik 1.100 EUR.

Taigi minimalus darbo užmokestis brutto Lietuvoje 2016 m buvo ~ 1.100 EUR

Jis turi buti ne mazesnis kaip 9% nuo MMA. 2015 metais MMA buvo mazenis nei dabar. Tai ten gavosi maziau nei 35.10eur menesiui.




Tu vel kazka cia savaip skaiciuoji
1.Dabar MMA yra 380. Minimalus PSD yra 9% nuo MMA, ty 34.2 eur / menesiui. Tai yra minimalus PSD, kuri reikia moketi kiekviena menesi (arba avansu visiems metams), jei neesi draustas kitaip.
2.Pasibaigus metams, apsiskaiciuoji 9% nuo puses savo apmokestinamuju pajamu ir jei gauni daugiau nei 410.4 eur (34.2 eur/men), tai sumoki skirtuma.

Čia tu neteisus. Katinas gerai surašė. O kad detaliau kaip keitėsi nuo 2015, tai:

Nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 nustatyta minimalioji mėnesinė alga – 300 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka — 27 Eur (300 Eur x 9 proc.);

Nuo 2015-07-01 nustatyta minimalioji mėnesinė alga ­- 325 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka — 29 Eur (325 Eur x 9 proc.)

Šių gyventojų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, todėl 2015 metų mokestinio laikotarpio metinė PSD įmokų suma ― 336 Eur (27 Eur x 6 mėn. + 29 Eur x 6 mėn.).

Nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA yra 380 Eur, taigi PSD įmokos dydis yra 34,2 Eur (380 Eur x 9 proc.).
Plius - pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, vykdantys individualią veiklą, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas ir sumokėti skirtumą.

Čia viskas iš vmi puslapio.

Nevisai teisingai, mokama nuo pusės GPM apmokestinamų pajamų. O pagal GPM vykdant individualią veiklą neapsimokestina GPM 30% proc. pajamų net ir neturint išlaidas pagrindžiančių dokumentu.

Taip, painioju, nes mane supainiojo Sodra 2015 metais su šituo tekstu:

Šios rūšies individuali veikla pagal pažymą apmokestinama 5 proc. Gyventojų pajamų mokesčio tarifu, mokestis turi būti sumokamas pasibaigus metams deklaruojant pajamas iki gegužės 1 dienos. GPM mokamas nuo pajamų sumos, atėmus leidžiamus atskaitymus, t.y. be pagrindžiančių dokumentų atėmus 30 proc., arba atėmus tas leidžiamas išlaidas, kurias mokėtojas gali pagrįsti dokumentais. Be abejo, privaloma mokėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD, 9 proc. nuo pusės apmokestinamųjų pajamų) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas (28,5 proc. nuo pusės pamokestinamųjų pajamų), kurias administruoja „Sodra" (išsamesnę informaciją teikia „Sodra": www.sodra.lt, tel. 1883).

Kaip matote šitame tekste nėra rašoma tokio svarbaus dalyko, kad tie 9% nuo pusės apmokestinamų pajamų mokami tik tuo išskirtiniu IV atveju, kai pajamos viršyja 1.100 EUR.

VMI prie FM paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2016 metais gyventojų gautos palūkanos.

Klausimas, ar aš būdamas Lietuvos piliečiu galiu įregistruoti savo įmonę (individualią veiklą) kurioje nors ES šalyje. (PVZ estija). Kaip tokiu atveju su mokesčiais Lieuvoje?

Noriu paklausti specialisto buhalterio dėl elektronines prekybos.
Tarkim turiu aš (dar neturiu bet planuoju) el. parduotuvę, internetinį puslapį. Išsiimu ind. veiklos pažymą ir prekiauju sau. Prekės mano parduotuvėje didmenininko, aš parduodu su antkainiu. Čia ne esmė, klausimas va toks kyla.
Aš parduodu prekę, tiekėjas man išrašo PVM sąskaitą faktūrą. O mano prekės internetiniame puslapyje irgi su PVM.
Tai ar aš privalau registruotis PVM mokėtoju? Kažkaip viskas sudėtingai gaunasi, ar viskas paprasčiau? Ačiū

Paprasčiau.
1.Kai ne PVM mokėtojas -perki su PVM (neatskaitai), parduodi be PVM
2.Kai esi PVM mokėtojas - perki su PVM (atskaitai PVM), parduodi su /plius PVM. Moki PVM skirtumą tarp pirkimo (atskaityto) PVM ir pardavimo PVM.

Privaloma registruotis
1. Kai nusiperki iš ES šalių už daugiau nei 14 000 EUR ar/arba;
2. Kai parduodi Lietuvoje daugiau nei už 45 000 EUR.

Yra dar 17 atvejų, kada reikia registruotis PVM, bet jie gal būt tau netaikomi (neturiu daugiau info, negaliu konkrečiai atsakyti).

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos siūlymui sudaryti sąlygas motyvuoti akcinių bendrovių darbuotojus ir didinti jų įsitraukimą į įmonės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies neatlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Lengvesnis akcijų suteikimas darbuotojams, stebėtojų tarybai ir valdybai leis dar labiau įsitraukti į įmonės veiklą.

Vyriausybė taip pat pritarė kitiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams – numatoma sumažinti minimalų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydį iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų).

Taip pat atsisakoma maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.

Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, bus nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.

Civiliniame kodekse ketinama nustatyti, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.

Patikslinsiu sąvokas: budamas piliečiu, tu gali nebūti LT mokesčių mokėtoju (rezidentu). Taigi, tarkim esi LT rezidentas. Tada:
- gali registruoti ir įmonę ir IDV. Su visomis ES šalimis yra dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys (DAIS). Jeigu tai IDV- mokėsi mokesčius pagal tos šalies, kurioje registruota veikla. Lietuvoje reikės deklaruoti pajamas GPM308 N priede (neapmokestinamos).

Jeigu tai įmonė, ir tu esi akcininkas, tai nuo išmokėtų dividendų mokestis gali būti sumokėtas toje valstybėje, kur registruota įmonė arba Lietuvoje. Tai priklauso nuo šalies, tačiau bendras dividendų apmokestinimas viršyti su konkrečia šalimi DAIS nustatytu dividendų apmokestinimo procentu.

dar prikabinu VMI seminaro medžiagos apie pajamų, gautų užsienyje, apmokestinimą.

O kaip yra su mokesčių optimizavimu, t.y. buveinių perkėlimu į kitas šalis, kuris yra žinomas tarp didesnių įmonių? Ar jis gali būti taikomas ir smulkioms? Pvz. įmonę veikiančia Lietuvoje iškelt į Kiprą, Liuksemburgą ar pan. ir dividendus išsimokėti per tas šalis? Kada įmonę jau apsimoka iškelti į kitą šalį?