As juokauju...Diskutuoti siuo klausimu nenoriu ,nes nemanau ,kad kas nors si reikala normaliai supranta.
Ukiskai sakyciau: beprociai zaidzia kortom is pinigu ,tokiom sumom kuriu neturi ir kurie neegzistuoja.....,kadangi tai pirma partija ,statimai vis dideja,taisykles keiciasi bezaidziant(todel mazai ,kas supranta ,kaip vadinasi zaidimas ir kuom jis baigsis )
Pasitiketi ar bijoti beprociu -tai jau filosofinis klausimas!Buti ar nebuti???

Jei jau filosofiskai, tai buti tau ar nebuti klausima viens kitam turejo uzdavineti tavo tevai. Kadangi tu jau cia. Kaip ir nelabai yra is ko rinktis, o taves ir neklause. )

O baigiasi visiem vienodai - guli aukstielnikas ant stalo dideliame kambaryje ir tau 3 dienas, burelis klausos neturinciu geguciu, gieda keistas giesmes.

Pagaliukai, akmenukai, kailiukai, geleziukai. Siandien.. tau joks protingas zmogus vienu sakiniu jau nebeatsakys kas yra pinigai. Viskas kinta, taip sakant, stabiliai tik sensti.

Na ir i parastes nuvaziavom. Savaitgalis matyt netoli. ha.

tai ir yra kintamos vertės sistema, kur žmonės susitaria kas kinta , o kaip kinta priklauso nuo žmonių elgesio.

As tai nenusivaziavau.....Buti ir nebuti-tai ne del gimimo ar senatves.... Pinigai-tai ,ka turi ,ka sugebesi issaugoti ir ka turesi ateity vartoti... Dideliu dedziu patarimai tam nereikalingi ir sakyciau- labai zalingi!

Ah. Na gerai, as nusivaziavau, suskaiciau netaip.

Kairuolis ekonomistas tau paaiskintu, kad pinigai nevalgomi ir nevartojami. Vartojami yra daiktai ir paslaugos. Beje, kazkur nesenai cia LT ta girdejau. Kuodis. Na va. Vietiniu 'nedideliu' dedziu patarimai, Inteligent tau ant stalo.




bugaga, ne vien susitaria zmones, bet ir nutaria. Nes kitaip nebutu monetarines politikos. O jei jau yra politika, yra prioritetai. Kaip pvz. politikai nori 'uzurpuoti' is rinkos vis didesne dali pajamingumo kreives. Pvz. Japonai taikosi jau i 10mecius bondus.

Aciu.Provincija nebedomina(financine prasme), akademinem knygelem senai nebetikiu(nebent austru ekonomika,bet atrodo tai -nesiuolaikiska ).Kad egzistuoja beprociu zaidimas(monetarine politika)tikiu,nes visa finansu ,karu ir t.t. istorija tai patvirtina ...Siaip as idejau idomu -beprotiskai atrodanti paveiksleli-ka tai reiskia tegu kiekvienas sprendzia individualiai...

Na, tai brukstelek kaip paciam atrodo, ka tai reiskia (paveikslelis).

Man kol kas tik skamba. O skamba kiekvienam skirtingai, priklausomai nuo konteksto, vienam laidotuviu, o kitam, ziu, jau ir vestuviu marsas.

Zinutej ,kurios galas 99 atrodo viska parasiau - BURBULU DURNYNAS.....(Austru m-la)
Jei supranti kitaip -tada Tavo eile.

Paieskosiu tavo posto, laikas jau pradet dirbti. Veliau susipiesim.

Trumpai, gal veliau siek tiek issiplesiu. Paimk tarkim JAV verslo ciklu svyravimus. Iki 80 ir po 80tuju (finansines inzinerijos ausra). Sugretinti reiketu tai ir su valstybiu skolu augimo tempais, ir derivatyvu augimo tempais.

Ir taip, svelnus verslo ciklai = gerove. Pagrindas sukurti geroves valstybei. Ir tai yra kaina, kuria tenka moketi. Apie tai neoliberalizmo kritikai korektiskai nutyli. Jei tik finansininkai nukeltu rankas, kapitalizmas taptu gerokai audringesnis, ir jokia geroves arka neatlaikytu bangu musos.

O tai turi būti aršūs ciklai, su savimi kaskart sugriaunantys po pusę ekonomikos? Kai pralaimėtojai paskandinami visai, o laimėtojai - tik iki kaklo?

The Pope,tiek jau to-nesivargink -atsakysiu uz Tave .
Tas paveikslelis yra siuolaikines monetarines politikos ,kuri yra varomoji ekonomikos jega(suprask - musu visu gerove) STIMULU vizualizavimas.(Keinco m-la)

Patrai, patikek, tu nenoretum kad pasaulis taptu teisingu. Nes tas teisingumas butu labai ziaurius. Mano mintis buvo ta, kad po antrojo pasaulinio karo buvo nueita i kompromisa. Tai, kad siltai, uz gera alga, gali kelti politines filosofijos teisingumo klausimus, propaguoti geroves valstybes modelius. Yra kompromiso pasekme. Demontuosit kompromisa, viskas taps velniskai teisinga. Silpnuju nenaudai.

Inteligent, tiek Keynesas, tiek Friedmanas turbut vartosi grabuose matydami dabartine eko. santvarka.

O man atrodo, kad buvo pasimokyta iš Didžiosios depresijos.
Ir kada gi Tamistai pagaliau dašus, kad visas progresas eina tik per pagerinimus ir paliuosavimus?
Nu, pvz, kas per debilizmas dalinti darbininkams kreditus automobiliams? Kam proletarui ratai iš viso?
O vat H. Fordas ir kreditus davė, ir automobilį papigiaiską sukūrė. Ir dar paskatino kelių tiesimo infrastruktūrą. Ir iš to daugybę milijonų uždirbo.

Dave kreditus nes tarp reikalingu skillsu siandien uzdirbti automobiliui ir noru tureti siandien ta automobili yra didelis lagas. Kol kas svietimo sektorius nesugeba per nakti perprogamuoti smegenu.

Tas pats buvo ir nekilnojamo turto valstybinemis garantijomis. Amerikietiska svajone. Ipirkti neina, skillsai lagina, o noriu siandien = valstybinis stampas ant paskolos laksto. Visa kita zinai. Siame kontekste kapitalizmas ir laisva rinka tai tik skambus zodis svieslenteje virs senate kartuvese susodintu goldmanu bankininku galvu.

Kokie dar skilsai. Tuomet valdė daugumoje vadinamieji old money. Tik jie ir įpirkdavo motor car.

Galima ir tiksliau, ir iš mūsų platumų. Prie ko čia skilsai, jei su maksimaliais darbininko skilsais ir Dievo malone tavo alga 24 rubliai (visi aplink juodai pavydi), kai tuo tarpu pigiausias "Russo Balt" čielus 7500 rublių kaštuoja.

Ash apie Bushu, Klintonu laikotarpi ir hausinga. Priezastys del ko lengvatinis kreditas ir politinis spaudimas, del industrines darbo rinkos degradacijos.

Viskas ten buvo daugmaž normaliai. Tik nereikėjo viso to pardavinėti kaip gero daikto.

Pardavinejo jau antrame aukste. Pirmame aukste, brokeris sukaupia kalna lakstu, juos parduoda bankui. Koks bankas but pirkes toki pula jei nebut garantijos? Yra garantija - nera tikslo atidziai tikrint mokumo. Viska superka, o paskui jau slice&dice i isvestinius.

Rinkoje tokiu stebuklu nebuna, kad uz klaidas netektu susimoket. O cia va, gyvas pavyzdis rinkos disfunkcijos, tiksliau, kaip reguliavimas, tiksliau subsidijavimas gali ismust ekonomika is veziu. Istisa paskatu sistema issikreivino, pasijunge veliau ir negrazioji zmogaus natura ir nutiko taip kaip nutiko.

http://www.macrotrends.net/2497/historical-inflation-rate-by-year

Kadangi defliacija imanoma tik prie aukso standarto(spausdinti pinigu neiseina)-sia tema reiktu panaikinti ,kaip galimai melaginga ir neteisingai informuojancia .......