Tu apie šitą? - https://cointelegraph.com/news/man-borrows-325000-to-buy-bitcoin-investment-or-gambling-on-life-savings
O kaip pats manai kaip jam sekas?

Ir kodel cia tiek atsiranda oratoiu kai btc krenta Ir iskart didziulis sujudimas , o kai kyla tai ramiakas . Mes lietuviai tokia jau tauta kai dziaugiames kai pas kaimyna karve nugaiso ar namas sudege
Na tikrai nebus to ka cia forume jau nnn metu kai kurie vardija kad verte 0

na ka, panika baigesi? Nors as dar galvociau kad dar viena bangele zemyn turetu buti, tiksliau noretusi man dar siek tiek dasipirkti uz tokia kaina kaip vakar.

Kai kyla tai BTC buliai diskutuoja kaina pasieks mėnulį ar ne. Kai krenta - tai meškos džiaugiasi - pinigai ateina.
Čia spekuliantų forumas. Pirk - parduok. O kad kažkas BTC nusipirko ir laikys iki pensijos... tai reikėtų tą diskutuoti kokiame pensininkų forume - ir vėl valdžia mane apipi--- nepasakė, kad....
--------------
Kas kyla - tas ir leidžiasi. Viskas čia OK.

Palauk ką DAVOSE chebra nutars. Kai buvo Azijos forumas, tai po forumo Kinija pareiškė banus, Rusija pareiškė banus. Gal po Davoso bus naujienų? Bus dar čia galimybių iki pavasario. Niekas niekur nepabėgs.

krosnele, net neįsivaizduoji kaip visokie banai kelia BTC vertę (ne trumpuoju laikotarpiu, bet ilguoju), juolab kad neįmanoma visiškai uždrausti visose šalyse, apie tai jau buvo kalbėta

Ziurekit, kad nebutu bull trapo

Blockchain yra eilinė technologija, kurią, tikėtina, pritaikys tradiciniai bankai ir kitos tavo minėtos globalios įmonės.

Blockchain yra tik technologija ir ji pati savaime dėl jos vartojimo neprideda vertės kriptovaliutoms. Jei naudojant blockchain technologiją kokia nors kriptovaliuta kainuoja, tarkim, 1 USD, tai blockchain naudojimas niekaip nepagrindžia kriptovaliutos kainos didėjimo ar mažėjimo.

Tai yra vienas iš populiarių mitų, kad kriptovaliutas vertingomis ir kažkuo išskirtinėmis padaro blockchain technologija. Ar gal sakysi, kad ir tradiciniai bankai taps supervertingais, kai ims naudoti šią technologiją?

Burbėjimas prieš bankus irgi mažai kuo pagrįstas. Man dabar realiai pagrindinės tradicinio banko paslaugos kainuoja 1 eurą per mėn. Naudojant tas dabartines kriptovaliutines technologijas tai nėra pigiau. Jei jau 1 euras per mėnesį brangu už bankines paslaugas, tai tuomet gera ir reali alternatyva tradiciniams bankams yra ne kriptovaliutos, o Revolut, Paysera ir pan.

Galbūt blockchain technologija bus naudojama su tradicinėmis valiutomis. Kriptovaliutų pranašumo prieš tradicinius pinigus nematau jokių, išskyrus du niuansus - 1) spekuliacinį brangimą ir 2) jų reguliavimo nebuvimą dėl ko jos tinkamos plauti pinigams. Abiejų šių dalykų nelaikau teigiamais, jie, greičiausiai, laikini ir bus išspręsti.

Nėra esminio skirtumo tarp kriptovaliutos pirkimo ar akcijų pirkimo. Skirtumas tik forma.
Perkant akcijas gauni kažką panašaus į šitą:

Perkant kriptą, turi kažką tokio:
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm

Kadangi skiriasi tik forma, vertę nustatai pagal bendras taisykles: koks verslo modelis, kokį cash flow generuoja, kokie žmones vadovauja ir pan. Aišku rizika didesnė kriptoms, nes nėra jokių standartų, prospektų ir pan, kaip reikia atskleisti informaciją, ir niekas nekontroliuoja ar info atskleidžiama teisinga

Pagrindinis blockchain privalumas - decentralizacija. Jei bankai ir sukurs savo blockchain, jis bus jų serveriuose ir centralizuotas. Pati blockchain - taip, yra tik technologija. Bet svarbiausia po ja besislepianti idėja. Nereikia jokių bankų, nereikia laikyti kažko kažkieno serveriuose, viskas distibuted tarp milijonų kitų žmonių. Nori kurti įmonę, nereikia rašyti jokių verslo planų, eiti išmaldos į bankus. Turi gerą idėją, skleidi ją žmonėms, darai ICO, žmonės suneša pinigus virtualiomis valiutomis, kuri realią ekonominę vertę, išmoki dividendus kriptovaliutomis. Kadangi tokių daug, žmonės perka už kriptovaliutas kitos tokiu būdu sukurtose įmonėse... Nereikia jokių bankų, valstybės reguliavimo - viską reguliuoja rinka.
Tai yra ateitis, gerbiamieji. Ir mes kol kas matome tik viso šito užuomazgas. Kol kas kriptovaliutos naudojamos spekuliacijomis, bet visai neužilgo jomis bus finansuojami realūs verslai, kuriantys realią ekonominę vertę. Prieš 25 metus touch phone išleidę IBM irgi buvo debilai, o dabar visi kaklus išnarinę spokso į smartphone.

Rimtas teiginys "infliaciniais ciklais kaip augimo varikliu paremtas ekonomikos modelis yra žlugęs", dėl jo galima diskutuoti.
Tik man čia įdomiausia, o prie ko čia kriptovaliutos? Kaip jos gali ką nors pakeisti šiuo klausimu? Jei nori pasakyti, kad jos yra nepriklausomos ir dėl to galėtų būti stabilumo (o ne infliacijos) garantu, tai mes visi puikiai matome, kad jos faktiškai yra tapusios stabilumo parodija ir spekuliacijos įsikūnijimu.
Taigi, gerbiamas shtudent, laukiu tavo argumentų.

Tai kad kryptom nėra jokio cash flow, nieko nėra už jų, jokio turto skirtingai nei akcijoms. Už kryptų stovi tik TIKĖJIMAS ir bendras susitarimas, kiek tas turi kainuoti.

Ar decentralizacija privalumas, ar minusas - čia dar klausimas. Šiandien BTC vienos transakcijos kaina 152 kwh - pinigais tai apie 30-50 USD. tai yra labai brangu. Tuo centralizacija ir yra naudinga - Pigu.
Gali blockchain naudoti ir kelis serverius, tada irgi bus pigu. Bet tik ne 10-100 tūkstančių kompų, dėl vienos transakcijos.

Turto yra arba nera abiem atvejais. Akcijų atveju ar yra turto/pajamų/cash flow sprendi pagal finansines ataskaitas. Info ataskaitose nebūtinai yra teisinga, nes ataskaitos subtilus dalykas - taigi belieka tikėti, kad jos (ataskaitos) teisingos.
Kaip pasižiūrėti ką turi krito? - nėra vieno info standartizuoto/reguliuojamo/audituojamo info šaltinio tik toks skirtumas. Todėl lieka tikėti, kad skelbiama info teisinga.
Abiem atvejais remiesi tikėjimu.

Atėjo šiandien pervedimas iš Kraken. Naujus pervedimus taip pat leidžia daryti.

ir dar reikia nepamirst tabalavima i diena po 10%.idomu kaip narkobaronai sprendzia pokyciu problemas?)

Bitcoin iš esmės yra prasta technologija, bet pirma ir yra daug pinigų jai sunešta. Manau, kad ji nebus naudojama kaip virtuali valiuta ateityje. Ripple ir Ethereum manau bus naudojamos. Plius 21 amžius turėtų būti kvantinių kompiuterių eros pradžia, IBM jau turi prototipą, tai bus visai kiti skaičiavimo pajėgumai.

Koks man kaip vartotojui skirtumas kokiame serveryje guli informacija? Ar tai pavadinsi centralizuotu serveriu, ar decentralizuotu, vistiek tai realiai guli serveryje ir man kaip vartotojui dėl to nėra jokio skirtumo. Tai yra dar vienas mitas, kad yra kažkoks skirtumas, kokiame serveryje guli informacija.

Man juokinga, kai sakoma "nereikia jokių bankų, nereikia laikyti kažko kažkieno serveriuose", nes ką mes dabar matome su kriptovaliutų bumu? Ogi kuriasi daugybė papildomų kriptovaliutinių infrastrukrūrinių įmonių. Tai kur čia skirtumas ir sutaupymas/efektyvumas?

Realiai dabartinis ICO yra ne progresas, kad nebereikia verslo planų idėjų finansavimui/įgyvendinimui, o visiškas absurdas, nes dėl spekuliacinio bumo žmonės suneša pinigus bet kam, kas suorganizuoja tą ICO. Jei normaliomis sąlygomis finansus gauna geriausios idėjos, tai per ICO finansus gauna nebe geriausios idėjos, o ICO organizatoriai. Kodėl dabar kalbama tik apie tai, kiek pritraukė per ICO, kodėl nieko negirdėti apie vėlyvesnį sėkmingą idėjų įgyvendinimą pagal tuos ICO?! Todėl, kad ICO yra ypatingai neefektyvus investicijų panaudojimo būdas ir su laiku pasimatys, kiek tuščiai iššvaistyta lėšų.
Vėlgi šia tema užduosiu klausimą, kur tas ypatingumas, kad gerai idėjai finansuoti reikėtų pritraukinėti lėšas būtent per kriptovaliutas, o ne paprastomis valiutomis, pasinaudojant, pavyzdžiui, crowdfunding, startuolių rėmimo programomis arba ir tradiciniu verslo planu su paskola?

Todel kad ICO didziaja dalimi yra senu geru HYIP reinkarnacija. Nesakau kad visi, bet didzioji dalis.

Paprastas siauras pavyzdys su decentralizacija - Bankas Snoras platina naują akcijų emisiją, investuotojas ateina į banką, pasirašo akcijų pirkimo sutartį, perveda pinigus ir laukia, kol bankas įregistruos naujus įstatus, gaus kitus leidimus, bus suteiktas ISIN kodas, o tada tik į investuotojo sąskaita bus pervestos akcijos. Deja, pritrūksta kelių dienų, banką uždaro, o LB pareiškia, kad investuotojams pinigai nebus grąžinti.

Jeigu veiktu blockchain sistema, tai investuotojo pinigai už naują akcijų emisiją kabėtų ne bankrutuojančio banko pusėje, o investuotojo pusėje, t.y. pinigai tarsi dar investuotojo, bet ir ne investuotojo - akcijas bankas įrašė, pinigai eina bankui, kcijų bankas nespėjo įrašyti, pinigai lieka investuotojui.

Ta pati blockchain technologija gali veikti ir vertybinių popierių biržoje, kai akcijas galėsime mes stumdyti tiesiogiai vienas kitam be jokių bankinių tarpininkų.

Blockchain gali veikti ir sandoriams tarp susijusių juridinių asmenų parodant didelį fuck'ą VMI. Reikia įsiminti ne stebuklingą žodį "bitcoin", o ateities žodį "finansų inžinierija". 2000 m. "dot com" krizė nusinešė daug bendrovių, kurios teikė internetines paslaugas, bet pati interneto technologija išliko.

Kol kas. Nes dauguma ICO realiai nevertingos ir kuriamos dėl kriptovaliutų bangos. Bet man ta idėja, kad finansuojamas verslas tiesiogiai be jokių tarpininkų patinka. Tai tame ir yra pagrindinis privalumas, ir trūkumas. Po crowfunding, startupų rėmimais stovi vis tiek tarpininkas, bankai iš esmės blogis.