Reikia sulaukti oficialios IID pozicijos,nesinori tikėti,kad gynymas savo intereso būtų siejamas,tik su teismais,tai būtų neteisinga.Nežinau,ne jau dar,norisi kažkam teismų maratono ir prakeiksmų savo adresų.Alfredukas o Jūs dėl akcijų klausėt ar obligacijų?

Alfreduk, čia ne tas atvejis, kai reikalinga vaizduotė - čia nereikia niekur skambinti ir klausinėti (kiek žmonių - tiek nuomonių) - reikia, paprasčiausiai perskaityti LAT nutartį, nuoroda į kurią buvo čia pateikta ir remtis naujai sukurta LAT praktika. Jei tau per sunku skaityti visą nutartį, pasakyk konkretų tau neaiškų klausimą ir aš tau pabandysiu surasti ir pacituoti atitinkamą nutarties punktą...

Cos, konkretus ir neaiškus klausimas, kodėl 5 UAB'ai lieka be indėlių ir investicijų apsaugos?

Kas teismo keliu atstatys 5 metų terminą tas galės kreiptis į IID.

manyčiau, kad ES direktyva dėl investicijų apsaugos galioja, nebent LR teismai išvartytų kitaip, ir jos jokie terminai nebuvo praleisti..., tiek I investuotojų grupės, tiek ir kreipusiųjų į teismus savarankiškai...,
atstatinėti terminą, manyčiau, aktualu tik tiems kas visai nesibylinėjo ar pagal investuotojų apsaugą 22 t.e neužtenka ir pretenduotų į didesnę draudimo išmoką.

Cos, konkretus ir neaiškus klausimas, kodėl 5 UAB'ai lieka be indėlių ir investicijų apsaugos?
LAT šiuo atveju nusprendė, kad netaikoma indėlių apsauga(nes nesumokėjo startinio žyminio mokesčio), bet nieko nepasakė, kad negalioja investicijų apsauga.

Ar jau gavo kas nors IID ismoka?

Dar klausimas kodėl skirtingai traktuojamos neišleistos obligacijos ir akcijos ?

Tai, kad LAT nevertino jų prašymo šioje konkrečioje byloje, nereiškia, kad "5 UAB'ai lieka be indėlių ir investicijų apsaugos. Kaip teisingai pastebėjo Rolka 73, šios bendrovės nesikreipė į LAT nustatyta kasacine tvarka, (kaip ir daugelis kitų investuotojų) todėl teismas jų prašymo netenkino, bet tai šiems ir visiems kitiems nesikreipusiems investuotojams neužkerta kelio kreiptis į IĮIDF dėl kompensacijos, jei jie atitinka ESTT išaiškinime ir LAT nutartyje nurodytus kriterijus. Cituoju atitinkamus LAT nutarties punktus:

35. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad 257 ieškovų (kasacinio skundo priedas Nr. KS-4) kasacinis skundas tenkintinas ir dėl jų reikalavimų priimta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintinos bei priimtinas naujas sprendimas – 257 ieškovų (kasacinio skundo priedas Nr. KS-4) reikalavimus tenkinti. Kadangi 5 ieškovai (UAB „Publicum“, UAB „Amber Investment Group“, UAB „Era Capital“, UAB „UCS Baltic“ ir UAB „Kosma“) nepadavė kasacinio skundo, tai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis atmesti šių ieškovų reikalavimai, paliktinos galioti (žr. nutarties 20–21 punktas).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai aiškinant civilinio proceso normas, esant keliems bendrininkams neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko inicijuotas kasacinis procesas neturi įtakos kito bendrininko teisėms. Kitas bendrininkas, manydamas, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 20 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-684/2017 28 punktą; 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovų nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas, kad kasacinį skundą padavė ne visi ieškovai, sprendžia, kad kasacine tvarka tikrinamas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl padavusių kasacinį skundą ieškovų reikalavimų teisėtumas.

Kaip cos galėtum pakomentuoti skirtingus neisigalejusiu obligacijų ir akcijų skirtumus?

Nesidomėjau Snoro obligacijomis, tai nelabai supratau, apie kokius "skirtingus skirtumus" kalbama? Jei apie kompensacijas už juos, tai jokių skirtumų nėra, ESTT pateikė išaiškinimą, vienodai galiojantį tiek neišplatintų akcijų, tiek neišplatintų obligacijų emisijos atžvilgiu:

"Apibendrinant galima teigti, kad Teisingumo Teismo priimtu sprendimu asmenų, siekusių įsigyti banko „Snoras“ akcijas arba obligacijas, interesai buvo visiškai apsaugoti ir jie įgijo teisę į prarastų lėšų atlyginimą iki Direktyvoje 94/14/EB arba Direktyvoje 97/9/EB nustatytų ribų."

Nuoroda į visą sprendimą:
http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=200548&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=661645

Turėjau omenyje,kad IF,radikaliau pasisakė,kad kas nesiteisė su jais neatgaus,o obligacijų, sprendimas priklauso nuo IID 😀

Baikite diskutuoti, beprasmiškai.
Faktas tas, kad kas teisėsi, tie gaus dar kažką, o kurie nesiteisė, tie nieko negaus...

bet nereiskia kad negali nesiteisti....

Klaustukas, iš kur čia toks "faktas"?
Jei, pvz: investuotojas nesikreipė dėl lėšų grąžinimo į teismą, bet (nesibaigus senaties terminui) kreipėsi su prašymu grąžinti lėšas į VĮ IID, tai kodėl jis turėtų negauti kompensacijos?

Klaustukas,gal būsi iš IID,ar išliemenės komandos? interesų gynimas pagal LAT apima vos išvardintą variantą!

Greičiausiai Klaustukas yra teisus, ypač vertinant, kad reikalą turime su VAGIMIS - tiems kas nesiteisė šioje byloje ar nėra pateikę ieškinio iki termino pabaigos bandys neišmokėti. Bet teistis tikrai nevėlu, užtenka susirasti oficialų IID ar LB pranešimą po bankroto, kad nieko daryti nereikia, drausti indėliai bus kompensuoti (čia tuo atveju, jei neturit individualaus IID atsakymo, kad nekompensuos) ir į teismą, laikant, kad terminas nepraleistas, o jei teismas mano, kad praleistas - prašyti atstatyti.

Hugo27 manau sveikas protas nugalės ir tavo išvardintų pagrindu grąžins be teismų ir prakeiksmų.

Man klausimas kyla kodel IID vis dar laukia ir ko laukia? Kodel dar nepervedamos lesos ?

VĮ IID, matyt, laukia, kol investuotojai kreipsis su individualiais oficialiais prašymais kompensuoti "nacionalizuotas" investicijas, pridėdami įrodymus, kad atitinkama suma į Snoro sąskaitą Finastoje buvo įmokėta ir senaties terminas nepažeistas...
Abejoju, kad grąžintų visiems automatiškai, juk dalis ieškovų jau numirė, dalis išvyko į kitus kraštus, dalis aplamai nusispjovė į šitą reikalą, tai kam tada partškoliniams išlaidauti "mokesčių mokėtojų sąskaita", juk ne frykliai su kuperiais esame, nenusipelnėme...

Kaip VAGĮ įtikinsi, kad grąžintų pavogtą, t.y. kokius argumentus gali jam pateikti, prašydamas, kad atstatytų terminą?

Argumentai aiškūs: buvo viešai paskelbta, kad draustiems indėlininkams nieko daryti nereikia, ko pasekoje, NEGAVUS PRIKLAUSANČIOS DRAUDIMO IŠMOKOS, pažeistos teisės buvo ginamos kitais būdais, tik dabar paaiškėjo, kad tai indėlis, Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, t.y. negali būti kompensuota daliai ir t.t.

Ir dar - po to, kai tie iškrypėliai praneš, kad lėšas grąžina tik tiems, kas kreipėsi į teismus, nuoširdžiai patariu neskubėti ir kvalifikuotai parengti ieškinį ir prašymą atstatyti terminą, nes jei termino neatstatys pirmajam dėl silpnos argumentacijos, visų kitų lauks tas pats likimas ir liks kreipimasis su peticija į EŽTT.