Nereik visų, užteks vieno didesnio nusimetėjo

https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=850456&messageId=1069785


Per pirmąjį 2018 metų pusmetį AB „Grigeo“ įmonių grupė ikimokestinį pelną, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, padidino 129,4%.

Labai itartinai niekur nepaminetas grynasis pelnas. visi tik akcentuoja labiausiai augusi rodikli - ikimokestini pelna. Tokia lengva manipuliacija rezultatais - rodoma tik tai kas grazu?

tai kad grynasis dar labiau augo džiaukitės gerais rezultatais

Įdomu kiek dar bus norinčių išsivalyti...
mano labai subjektyvia nuomone Grigeo lieka viena patraukliausiai įvertintų, ir vis dar augančių kompanijų Baltice.

Pritariu, beto įmonė stabiliai dalinasi pelnu.

virsune 1,585 pasiekta, laikas kainai koreguotis iki 1,49

iki spalio kirs 1,7 eur, nėra kitos dabar Baltike įmonės kuri taip sproginėtų su rezultatais, dalintusi divais ir tikslingai investuotu pinigus.

Merko rezultatai dar geresni, o ir divai didesni ;)

o statybos čia prie ko? GRG veiklos neliamia cikliškumas, jau vien todėl nėra ko lyginti.

as ne apie sektoriu turejau omenyje, o replikavau i teigini kad "nėra kitos dabar Baltike įmonės kuri taip sproginėtų su rezultatais". Teiginys buvo apie Baltiko imones, o ne apie GRG sektoriu ;)

Beje, mano nuomone GRG veiklą irgi lemia cikliškumas - dabar ekonomika Europoje ir pasaulyje pakilime, jauciasi kad poreikis popieriui yra isauges, visi popieriaus (pakuočių, higieninio pop. ir pan.) gamintojai pilnai uzpildyti uzsakymais, kelia kainas, nes paklausa didele, gamintoju pajegumai utilizuoti maksimaliai. O kai eko. ciklas eis zemyn, poreikis mazes, gamintojai vel nebebus pilnai uzpildyti, pasiula virsys paklausa, kainos koreguosis. Na ir Kinijos paklausa, importo draudimai ir pan. daro itaka. Siek tiek susiduriu su tuo savo darbe ir skirtumas labai matosi, priklausomai nuo ekon. ciklo. GRG dabar ant bangos nes kainos geros, plius sutapo kad pasididino pajėgumus kaip tik ant gerų kainų laikotarpio. O jei būtų pasididinę pajėgumus kaip tik ant būsimos krizės, būtų bėdos su investicijomis, pajamų mažėjimu, paskolų grąžinimu ir pan.

ES dabar pagrindas yra panaikinti plastiko gaminius visi jau daro popierinius šiaudukus, puodukus, maišiukus ir t.t. tai plastiko mažėjimas lems popieriaus augimą ir kol pasaulyje žmonių daugės ir daugės tokiais kiekiais tai popieriaus produktų reikės vis daugiau ir daugiau ir daugiau.

taip, bet joks augimas nevyksta tiesia linija. Be to, nėra garantijos kad visokie eko lobistai bestumdami savo projektus sugalvos užbanint ir popierinius šiaudukus, maišiukus ir taip toliau prisidengdami pavyzdžiui nykstančiais Amazonės miškais. Žodžiu pasaulis juda ir nereikia užsisvajot. Dabar gerai, o kaip bus paskui tai bbž

Medžiai ir yra tam, kad juos kirsti, blogai yra ne todėl kad kertami medžiai o todėl, kad trečiarūšės šalys tą daro visiškai neatsakingai. o pas mus yra taip, tai miškų tik auga
2017 m. sausio 1 d. duomenimis, miško žemės plotas Lietuvoje buvo beveik 2,2 mln. ha ir sudarė 33,5 proc. šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 144,3 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,2 proc. Per tą patį laikotarpį mišku apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo iki 2058,4 tūkst. ha. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, valstybinės reikšmės miškai užėmė 1088,6 tūkst. plotą, o privatūs - 848,8 tūkst. ha.

Faktas, kad viskas nebus per diena, bet popieriaus poreikis auga ir augs artimiausius 5-10 metų, kol kas to man užtenka.

duok Dieve, kad viskas būtų kaip sakai

Labai graži tikro verslininko teorija: "Medžiai skirti tik kirtimui". Sveikinu.
O dar labiau graži statistika. Ar domėjaisi, kas ten per nauji "miškingi" plotai? Tie naujai atsodinami plotai, kurie kelia šituos miškingumo procentus, yra mažos vertės, greitai augančios kultūros, kurios skirtos deginimui. Jokio baldo ar pastato nepagaminsi iš tokio miško, nes tai tikrai nėra 80ečiai ąžuolai ar uosiai. Kitaip sakant, miškas miškui nėra lygus.

Jei sodini ir pjauni, tai ne miškas - tai daržas. Negyvas ir nenatūralus.
Statistika meluoja. Tai, kas rodoma ir, turbūt, skaičiuojama kaip miško plotas realiai yra išskutinėti gabalėliai.





Panašiai atrodo daugelis Lietuvos miškų.

Va čia yra tipinis pavyzdys kaip formuojama nuomonė ir masto masės ir sudeda dar "laikus", nes visi galvoja, kad visi viska tik vagia ir visko padėtis yra tik blogyn, nes taip viena boba sakė.

Čia yra tekstas iš šių metų ataskaitos - Tarp minkštųjų lapuočių labiausiai paplitę beržynai.
Šių medynų plotai nuo 2003 m. padidėjo 64,4 tūkst. ha. 2017 m. sausio 1 d, 456,6 tūkst. ha. Juodalksnynų plotai padidėjo
36,6 tūkst. ha iki 156,1 tūkst. ha. Baltalksnynų, plotai sumažėjo 0,4 tūkst. ha ir užėmė 121,6 tūkst. ha. Drebulynų plotai padidėjo, 36,5 tūkst. ha - iki 93,8 tūkst. ha., Ąžuolynų plotai nuo 35,7 tūkst. ha išaugo iki 46,3 tūkst. ha. Tuo tarpu uosynų plotas sumažėjonuo 51,4 tūkst. ha iki 18,2 tūkst. ha.
čia šaltinis - http://miskininkas.eu/lietuvos-misku-ukio-statistika-naujausiame-leidinyje/

Aišku manęs visiškai nestebins kai pradėsite pasakoti, nes jūs gi žinote geriau jūs visus miškus apvažiavot ir suskaičiavot. Taip, tie ažuolai gal ne 100 mečiai, bet jų auga ir jų augs tik daugiau, kaip ir kitos geros medienos, nes tai geras pajamų šaltinis.

baltalksniai , drebulynai ir didziaja dalimi berzynai tai savaimis ataugimas. berzynai sodinami, taciau maza dalimi. sita dalis pakeite uosynus. azuolynu daugeja, nes juos labiausiai apsimoka sodinti su parama. juodalksniu plotas padidejo , nes paskutinius kelis metus inventorizuoja visokias paezeres ir paupius. ir visi pelkynai savaime apauge juodalksniais registruojami kaip miskas , iki siol jie buvo apskaitomi kaip pievos. uosynu mazeja, nes taip sudeliota parama, kad net berzus labiau apsimoka sodinti.


lietuvoje iskirtus miska, jis visada ataugs. del kirtimu nelabai reiketu jaudintis. bendras plotas dideja del nenasiu zemiu uzsodinimo ir apaugusiu vandens telkiniu pakrasciu "pavertimu" misku. yra klausimas del savaimio ataugancio misko kokybes. cia nedidejantis baltalksniu kiekis parodo, kad ji nera prasciausia, bet drebulynu kiekio didejimas sako, kad ir labai gera nera.


todel realiai, jei yra ka kirsti galima tai daryti, veliau, kai nebus ko kirsti ir kiekiai sumazes... kas pergyvena del misko reiksmes deguonies-anglies dioksido apykaitoje, tai didziausias efektyvumas isskiriant deguoni yra ataugancio misko ...


beje, del klimato kaitros nebereiketu ziureti, kad visada lietuvoje augino egles su azuolu ir savaimius berzynus. lietuvos dalyje nuo marijampoles iki vilniaus jau galima drasiai sodinti buka. kitur egles reiketu keisti maumedziais .is lapuociu rinkites kleva, ypac gerai tai daryti maisant su azuolu .............

o siaip miskui labiausiai kenkia jo statusas "valstybinis" ......

Treiderių puslapį diskutuot apie miškų naudą žmogui yra tas pats kas lapei skaičiuot vištas vištidei