Autorius | Žinutė |
2019-07-02 12:42 #602609 | |
Kad tureciau dar atliekamu uzsipirkciau dar KNF
Mano portfelis : KNE |
|
2019-07-02 15:57 #602621 1 | |
Achemos grupė“ teigia norinti gauti 10,4 proc. naujai kuriamos bendrovės SGD terminalas akcijų, nes kitu atveju ji negalės gauti informacijos apie jos veiklą. Įmonės akcijų smulkieji akcininkai gautų, reorganizuojant įmonę skaidymo būdu, o ne atskiriant jos turtą ir perduodant jį antrinei įmonei, kurios 100 proc. akcijų valdytų „Klaipėdos nafta
As nesupykciau irgi kad padalintu polygiai kas kam priklauso be galimybes parduoti kokiai nors lietuvos energijai uz pusvelciui ... Mano portfelis : KNE |
|
2019-07-03 16:54 #602755 1 10 | |
Dabar sukalsiu sąmokslo teoriją, o gal ir ne.
Kadangi pačiam labai imponuoja KNF‘as dėl savo vykdomos plėtros tiek vidaus rinkoje (Naftos ir jos produktų krova), tiek ir užsienio rinkose (SGD terminalai), tai paskutinius du metus stebiu ir vedu statistiką apie visus Klaipėdos nafta krantinėse atplaukusius laivus (kiekiai ir ilgiai jų), nes pagal tai gali nuspėti, kokia buvo praėjusios mėnesio krova daugiau mažiau. Nuoroda, kur stebėti laivus žemiau. https://www.marinetraffic.com/en/ais/home/centerx:20.974/centery:55.726/zoom:12 Visi laivai/tanklaiviai (virš 180 metrų ilgio) yra pakraunami žaliavine nafta arba jos produktais . Tai labai lengva stebėti internete, kur gali matyti kokiame gylyje yra laivo grimzlė. Paspaudi ant laivo ir atsiradusioje lentelėje yra pateikiama tokia informacija. Žodžiu, jei laivas buvo pakrautas, tai matosi, kad laivo grimzlė prieš prisišvartuojant prie krantinės buvo mažesniame gylyje nei po pakrovimo. Žemiau įmečiau, kaip tai atrodo internete Per du metus nemačiau nė vieno didelio tanklaivio (virš 180metrų ilgio), kad būtų buvę priešingai – laivas ne pakrautas, o iškrautas. Išskyrus tik mažus laivus (100-150 metrų ilgio), kuriais degalus atsigabena Neste Lietuva iš Suomijos. Kažkada apie tai buvo rašyta spaudoje – nuoroda žemiau. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/klaipedos-nafta-pasirase-ilgalaike-sutarti-su-neste-lietuva-663-754454 Tokie laivai internete kur stebimi laivai pagal savo paskirtį vadinami Chemical product arba Chemical/Oil product. Dažniausiai tokios paskirties yra ir tanklaiviai iki 185 metrų ilgio. Tuo tarpu patys didžiausi ir nuolat Klaipėdos nafta besilankantys tanklaiviai (220-280 metrų ilgio) pagal paskirtį vadinami Crude Oil ir jie skirti žaliavinei naftai arba jos tamsiesiems produktams. Praėjusį savaitgalį žiūriu iš Gdansko uosto į Klaipėdos naftą atplaukia 250 metrų ilgio Crude Oil tanklaivis (Mendeleev Prospects), kurio grimzlė yra 12 metrų gylyje, kas reiškia, kad jis tikrai nieko nepasikraus Klaipėdos naftoje, nes jos krantinės maksimalus gylis ir yra apie 12 metrų. Labai suintrigavo, nes tokio atvejo per paskutinius du metus nebuvo. Šitas laivas Klaipėdos naftoje prie krantinių prastovėjo 4 paras, kas irgi labai keista, nes 250 metrų ilgio tanklaiviai čia kraudamiesi pastovi 2 paras, išskirtiniais atvejais 3 paras. Taigi laukiu ir stebiu, kokiame gylyje bus laivo grimzlė, kuomet jis išplauks iš Klaipėdos nafta. Ir štai šiandien ryte išplaukia ir grimzlė jau ne 12 metrų gylyje, o maždaug 9 metrų gylyje. Paveikslėlis žemiau. Vadinasi į Klaipėdos naftą buvo atgabenta kažkas – arba žalia nafta arba kažkoks jos tamsusis produktas. Bet kokiu atveju tai neeilinis įvykis Klaipėdos naftoje. Ką šitas įvykis suponuoja? Manau galimi du variantai: 1. Kažkoks klientas atsigabeno produktą palaikyti Klaipėdos naftos talpyklose, o jis vėliau bus perkrautas į kitą tanklaivį ir išgabentas į kažkur. 2. Antras variantas – Baltarusija testuoja kaip veikia procesas žaliavinės naftos importui į jų naftos perdirbimo gamyklas per Klaipėdos naftą. Šitas variantas irgi tikėtinas, nes Baltarusija neseniai deklaravo, kad iki šių metų galo nori su Baltijos ir Ukrainos šalių uostais sutarti dėl žaliavinės naftos importo, nes Rusija per daug ėmė išsikalinėti brangindama naftą, patiekiamą Baltarusijai vamzdynais. Apie tai nuoroda žemiau. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/baltarusija-noretu-isigyti-naftos-importo-pajegumu-lietuvos-ir-latvijos-uostuose-662-1134506 Baltarusija su Klaipėdos nafta dėl naftos importo iš Venesuelos buvo kažkada sutarusi dar 2010 metais, bet galutinai nepavyko visko suderinti ir tą krova (importas) taip ir neprasidėjo. Apie tai nuoroda žemiau. https://kaunozinios.lt/naujienos/klaipedos-nafta-bendradarbiaus-su-baltarusija_30283.html Bet kokiu atveju savaitgalio įvykis yra neeilinis ir intriguojantis. Kaip ir intriguoja tai, kad į visas Klaipėdos nafta krantines (tiek nafta/jos produktai, tiek SGD) pastaruoju metu intensyviai plaukia vis nauji laivai. Į krantines Nr. 1 ir Nr. 2 vėl eilė išsirikiavo. Nuoroda žemiau. https://www.portofklaipeda.lt/index.php?page=numatomi-atvykimai Pamenu, kaip man vienas investuotojas gal kokiai 2004-2006 metais pasakojo, kai jis prekiaudamas Vokietijos biržoje, per palydovus kažkur internete stebėdavo kiek ir kokių laivų atplaukia pasikrauti grudų į krantines tos įmonės, į kurią jis investuoja. Ir pagal tai darydavo išvadas ir įžvalgas ko galima tikėtis. Tada man tai skambėjo kaip kosmosas, o iš tikro šiais laikais internete gali rinkti labai geros informacijos online. |
|
2019-07-03 17:05 #602758 | |
ABCDEFG [2019-07-03 16:54]: Dabar sukalsiu sąmokslo teoriją, o gal ir ne. Kosmosas |
|
2019-07-04 08:51 #602787 1 | |
ABCDEFG puikiai sudeliojo.
Bet manau priezastis kur kas paprastesne. Buvo daug kalbeta, kad tiek BY tiek ir POL naftos gamyklos nukentejo nuo blogos naftos ir druzbos. Todel reikejo kokybiskos naftos, kuria ir atsiveze minimu tanklaiviu. Ar tai sugebes kompensuoti isvezamu produktu netekti del tos pacios avarijos? Laikas parodys, bet as asmeniskai nemanau. |
|
2019-07-04 09:28 #602794 | |
Dzeims [2019-07-04 08:51]: Ar tai sugebes kompensuoti isvezamu produktu netekti del tos pacios avarijos? truputi esuprantu, kokio avarijos, ir kokiu isvezamu produktu netekti? |
|
2019-07-04 10:29 #602798 | |
MariukasLT [2019-07-04 09:28]: Dzeims [2019-07-04 08:51]: Ar tai sugebes kompensuoti isvezamu produktu netekti del tos pacios avarijos? truputi esuprantu, kokio avarijos, ir kokiu isvezamu produktu netekti? vienas iš daugybės straipsnių apie nesenus įvykius. https://theworldnews.net/lt-news/rusija-valo-uztersta-vamzdyna-ir-naftos-verslo-mundura "Netiesioginį poveikį pajuto ir Lietuva: „Orlen Lietuva“ Būtingėje nepriėmė dviejų nešvarią rusišką naftą plukdžiusių tanklaivių, o AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ negabeno sutarto kiekio šviesiųjų naftos produktų – benzino ir dyzelino. AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krova gegužės mėnesį sumažėjo 30%, palyginti su pernai geguže, o per 5 mėn. – 21,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai." |
|
2019-07-04 10:39 #602799 2 | |
Taigis taigis, galima darytina išvada kad trecias ketvirtis gali KNF buti labai neblogas ir uzvirins biškeli pelniuko, kas manyčiau turėtu itakoti akcijos kainos palipimui aukščiau neš šiuo metu ji yra spaudžiama ir daužoma vieno iš estijos pardavėju, kita vertus gal tai yra galimybė iš jo papigiaja nusipirkti senukas ir vk galit nieko nesakyti sau vienas kitam per privata pasirašykit vėliau kai kaina atsistatis galėsit brukstelt.
|
|
2019-07-04 16:02 #602821 | |
na tiketina kad KNF H1 rezai bus nevisai geri ir galimas tolesnis kritimas po rezu paskelbimo....o kils ar ne,labai priklauso nuo , kaip Prosas prosija , 9 men rezultatu
|
|
2019-07-04 19:33 #602832 | |
Ka manot del visuotinio Akcininku susirinkimo ar ten kasnors priklauso nuo musu ar ten reikia balsuoti ar valstybe uz viska prabalsuos ?
Mano portfelis : KNE |
|
2019-07-04 20:17 #602836 | |
Rokuli kazka pirstelt gali tik nuo 10 % ne nu siaip balsuot tikrai niekas nedraudzia
|
|
2019-07-04 20:25 #602837 | |
Prosas [2019-07-04 20:17]: Rokuli kazka pirstelt gali tik nuo 10 % ne nu siaip balsuot tikrai niekas nedraudzia Supratau dar man truksta iki 10% tai kaupsiu toliau Mano portfelis : KNE |
|
2019-07-05 17:06 #602899 | |
Birželį pajamos iš naftos krovos krito labiau nei krova, krova minus 1,9 proc. vs pajamos minus 12,9 proc. y-o-y
https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=896244&messageId=1128427 |
|
2019-07-05 17:13 #602900 | |
Naftos krovos pajamos toliau mazeja, nors kritimas ir "lėtėja".
Pelningumas islieka prastesnis nei pernai. |
|
2019-07-05 17:14 #602901 | |
Birželis finansiškai silpnas, nes krova naftos produktų nėra didelė, nors laivų plaukia labai daug. Vadinasi kraunami maži kiekiai per laivą.
O SGD valdymas blogas ir už tai reikia Klaipėdos naftai dėti riebų minusą. Išdujinimas auga 200 proc., ir muša rekordus, o jie dėl valiutos kurso prapylė beveik visas mėnesio pajamas iš šios veiklos. Kaip tokia rimta įmonė nesidraudžia nuo valiutos svyravimo rizikos. Gal rečiau vadovams reikėtų keistis ar Valdybą reikia paleisti, kad ten atėję dirbtų, o ne šiltoje kėdėje subines šildytų? |
|
2019-07-05 17:50 #602905 | |
Ar tik ne laikas būtų tam tikroms institucijoms pasidomėti kodėl valiuta keičiama pačiu nepalankiausiu kursu. Man tai čia turėtu kyšoti banko ir KN vadovų tarpusavio susitarimų ausys.
Portfelis:
Nepastovus ir nuolat kintantis ;) Verslo angelas.( Geros idėjos, kaip ir geri darbai daro pasaulį geresniu ) p2p.: PK, FB. NT |
|
2019-07-05 18:33 #602908 | |
Yra čia galinčių paaiškinti, kaip veikia SGD finansavimo modelis? Skaitau, kas parašyta jų pranešime, ir iki galo neįkertu. Lyg ir buvo aišku viskas anksčiau tol, kol jie nuo šių metų pradžios nepradėjo rezultatų iš visų pusių koreguoti dėl valiutos.
Toks vaizdas, kad iš teigiamos valiutos gautas uždirbimas sutraktuotas ir panaudotas SGD išlaikymo sąnaudoms sumažinti. Čia kalbu apie babkes, kurias skiria Valstybė terminalo išlaikymui. Kitai tariant, finansavimo modelis sako, kad birželio mėnesį Valstybė už SGD išlaikymą turėjo skirti 5,8 mln. EUR, bet kadangi iš valiutos uždirbote brangieji 5,3 mln. EUR, tai jums turi būti už šitą mėnesį skiriamas skirtumas 0,5 mln. EUR.? Tai gaunasi, kad Klaipėdos naftai uždėtas SGD Valstybės reguliavimas neleidžia papildomai uždirbti ne tik iš didėjančio terminalo išnaudojimo, bet ir apskritai bet kokia kita gauta finansuinė nauda, susijusi su SGD, iš karto yra sutraktuojama ir panaudojama Valstybes skiriamo SGD išlaikymo finansavimo sumažinimui ar geriau sakant, kompensavimui. Aišku Klaipėdos nafta pelningumas SGD veikloje nesikeičia ir lieka toks, koks yra nustatytas bet net ir uždirbimas iš valiutos yra nusavinamas. Manau, kad čia yra labai neteisinga įmonės atžvilgiu. Jeigu iš SGD išnaudojimo apimčių didėjimo uždirbtos babkės yra panaudojamos kaip Valstybės skirų lėšų kompensavimui, tai ok, bet iš valiutos gautą pelną pyzdinti iš įmonės? Čia jau per daug. Toks teorinis variantas. O kas būtų, jei Klaipėdos nafta per mėnesį iš SGD dėl valiutos įtakos uždirbtų na sakykim 10 mln., o valstybė tą mėnesį turi pagal planą skirti 6 mln. Tai vadinasi 6 mln. būtų paimti Valstybės finansavimui tą mėnesį kompensuoti. O kas būtų su likusiais 4 mln.? Irgi valstybė pasiimtų ir proporcingai išdalintų tiems, iš kurių surenkamas SGD išlaikymo mokesti? Nors ne, greičiausia likutį panaudotų kito mėnesio skiriamai Valstybės paramai amortizuoti. Ir kaip keisis tas pelningumo ribojimas, kuomet SGD išlaikymą dalinai ant savęs pasiims Klaipėdos nafta? Ir kas bus kaip terminalas bus išpirktas. Kažkur buvo rašyta, kad išpirkus terminalą, tai nebebus Valstybės reguliuojama veikla ir įmonės viskas kas uždirbta iš SGD liks įmonei. Ir neva galės uždirbti ženkliai daugiau, nes dabar ir pelningumui iš SGD Valstybė uždėjusi apynasrį yra. Turėsiu daug klausimų per pusmečio pristatymo webinarą, nes kuo toliau, tuo labiau neaiškiau darosi, o įmonės atstovai nesugeba normaliai paaiškinti. Kitas klausimas dėl naftos ir jos produktų krovos. Įmonės prieš mėnesį pradėjo (rašo bandomuoju režimu) naudoti naująjį šviesiųjų naftos produktų talpyklų parką. Galima sakyti nuo tos momento beveik nematyti atplaukiančių tanklaivių į 3-ają krantinę, kurią valdo Klaipėdos nafta konkurentas UAB “Krovinių terminalas”. Čia kas atsitiko? Klaipėdos nafta jų klientus nusisavino, ar čia jie dėl to naftos užteršimo Družboje taip kenčia sausrą? |
|
2019-07-06 00:22 #602926 1 | |
Tai būtent taip ir yra kai tu rašai.
Kainų ir energetikos komisija kiekvienais metais nustato, kiek KNF‘as gaus valstybės dotaciją. Ji nustatoma atsižvelgiant kiek KNF‘ui tais metais reikės sumokėti už laivo nuomą ir plius KNF‘ui uždedamas kažkoks nedidelis pelningumas. Pvz., sakykim nustatė 2019 metams 70 mln. EUR dotaciją, kur 65 mln. bus už laivo nuomą, o 5 mln. KNF‘o pelnas. Jei KNF‘as per 2019 metus dėl padidėjusio terminalo naudojimo arba/ir valiutos teigiamos įtakos uždirba kažkiek papildomai, tai visu tuo papildomu uždarbiu yra sumažinama valstybės dotacija tais metais. Pvz., uždirbo papildomai 20 mln. EUR pajamų, tai 2019 metams Valstybės dotacija bus ne 70 mln. EUR, o 50 mln. EUR. Rezultate gaunasi tas pats, ką ir KNF‘as turėjo gauti pagal Kainų ir Energetikos komisijos patvirtinimą 20 (papildomas pačios įmonės uždirbimas pajamų) + 50 (Valstybės dotacija). O tuo 20 mln. EUR sumažinamas renkamas mokestis iš įmonių (įskaitant Achemą), kurios ir išlaiko terminalą. Todėl Valstybė ir skatina visus kuo aktyviau naudotis terminalu, nes nuo to KNF‘as uždirba daugiau pajamų, kurių dalimi sumažinamas terminalo išlaikymo mokestis. O dėl valiutų rizikos, tai čia kaip ir Valstybė irgi viską sureguliuoja ir KNF‘as neturi jokios rizikos. Jei KNF‘as SGD veikloje uždirba iš valiutos, tai Valstybė pasiima. O jei valiutos kursas padaro nuostolį KNF‘ui, tai Valstybė jį kompensuoja, KNF‘ui skirdama didesnę dotaciją. Kitaip tariant Valstybė myli KNF‘ą ir tikrai jo nenuskriaus, kad ir koks terminalo finansavimo modelis bebūtų. KNF‘as iš SGD nepatirs nuostolio, kad ir kas benutiktų. KNF‘ui daug aktualiau, kad krova iš Baltarusijos greičiau atsigautų, nes nuo naftos ir jos produktų krovos iš esmės priklauso 70-80 % KNF‘o pelno. Jei per KNF‘ą Baltarusija pradėtų dar ir importuoti žaliavą savo gamykloms, tai čia būtų bomba. |
|
2019-07-06 06:51 #602929 1 | |
Today [2019-07-06 00:22]: Jei per KNF‘ą Baltarusija pradėtų dar ir importuoti žaliavą savo gamykloms. Kai aš dar mokiausi mokykloje, buvo tokie rimti planai visų didžiųjų Sibiro upių tėkmę pakeisti kita kryptimi. Tai čia panašiai su žalios naftos importu per KNF. Ir dar į Baltarusiją O Būtingę kam statė? |
|
2019-07-06 12:22 #602933 | |
Senukas [2019-07-06 06:51]: Senukas, tai kad Būtingė ir pastatyta naftos eksportui iki 14mln.tn/metai ir importui 12mln.tn. Gal mintyse tu turi ką kitą.
Today [2019-07-06 00:22]: Jei per KNF‘ą Baltarusija pradėtų dar ir importuoti žaliavą savo gamykloms. Kai aš dar mokiausi mokykloje, buvo tokie rimti planai visų didžiųjų Sibiro upių tėkmę pakeisti kita kryptimi. Tai čia panašiai su žalios naftos importu per KNF. Ir dar į Baltarusiją O Būtingę kam statė? |